Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-06-23 · Civilinė byla Nr. e2-692-464/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-23
Bylos Nr.
e2-692-464/2020
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01350-2019-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Kačinskienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Linksmas“
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“
Civilinė byla Nr. e2-89-464/2020Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01350-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.3 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Linksmas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. e2-2602-565/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sopranai“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linksmas“ dėl kilnojamojo turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo arba žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Sopranai“ 2020 m. vasario 10 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydama išreikalauti iš atsakovės UAB „Linksmas“ neteisėto valdymo kilnojamąjį turtą, kurio sąrašas pateiktas ieškinio priede Nr. 36; tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad prašymo išreikalauti kilnojamąjį turtą tenkinimas dėl turto neišlikimo yra neįmanomas, priteisti ieškovei UAB „Sopranai“ iš atsakovės UAB „Linksmas“ 806 000 Eur nuostolių atlyginimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2019 m. vasario 6 d. ir 2019 m. kovo 28 d. pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu yra įgijusi įrenginius ir kitą kilnojamąjį turtą, esantį gamybiniame komplekse adresu (duomenys neskelbtini), susidedančiame šiuo metu iš trijų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2019 m. balandžio 2 d. su UAB „Belvista“ sudarė kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo UAB „Belvista“ parduoti turimą patalpose esantį kilnojamąjį turtą, o su BR Machine Limited buvo sutarusi dėl įrenginio – metalo apdirbimo staklių 2A637F1 pardavimo, ši jau buvo sumokėjusi ieškovei ir avansą. Tačiau dėl atsakovės UAB „Linksmas“, įsigijusios nurodytas gamybines patalpas, veiksmų, visais įmanomais būdais trukdant ieškovei išsimontuoti ir išsivežti įsigytą, tačiau šiuo metu atsakovei priklausančiose patalpose esantį kilnojamąjį turtą, ieškovė negali perleisti nuosavybės teisės į šį turtą UAB „Belvista“, be to, ieškovei teko pareiga grąžinti pirkėjos BR Machine Limited reikalavimu už metalo apdirbimo stakles sumokėtą avansą.

3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) uždrausti atsakovei UAB „Linksmas“ iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini), išgabenti, naudoti, ardyti, realizuoti ieškovei UAB „Sopranai“ nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą, nurodytą ieškinio priede Nr. 36, taip pat atlikti bet kokius kitus veiksmus, kuriais yra naikinamas kilnojamas turtas, mažinama jo vertė ar kitu būdu veikiamas turtas, išskyrus šio turto perdavimą ieškovei; 2) areštuoti atsakovei UAB „Linksmas“ priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kurio vertė atitiktų ieškinio sumą (806 000 Eur), o jo nesant ar esant nepakankamai, pinigines lėšas, vertybinius popierius, turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę arba trečiuosius asmenis, uždraudžiant atsakovei šiuo turtu disponuoti, jį įkeisti ar kitaip apsunkinti; laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą (taip pat ir turto saugotojo paskyrimą) pavesti spręsti teismo nutartį vykdysiančiam antstoliui.

4. Laikinųjų apsaugos taikymo poreikį ieškovė grindė didele ieškinio suma (806 000 Eur) bei aplinkybėmis, kad nėra žinomas atsakovės realaus turto bei turimų įsipareigojimų santykis ir ar ji yra moki, juolab kad Juridinių asmenų registrui nėra pateikta tarpinė finansinė ataskaita už 2019 metus, o vienintelio ieškovei žinomo atsakovės turimo turto (patalpų, kuriose yra ginčo įrenginiai) vertė yra apie 715 000 Eur, t. y. ženkliai mažesnė už ieškinio sumą. Be to, atsakovė UAB „Linksmas“ įsteigta tik 2019 m. balandžio 9 d. su vos 2 500 Eur įstatiniu kapitalu ir tikėtinai vien tam, kad įsigytų minėtas patalpas bei užgrobtų jose esantį turtą. Apie atsakovės nesąžiningumą galima spręsti iš viešų publikacijų apie atsakovės vadovo E. U. U. veiklą, leidžiančių jį vertinti kaip prieštaringos reputacijos asmenį, taip pat iš ieškinyje aprašyto atsakovės sisteminio trukdymo ieškovei išsigabenti savo daiktus iš atsakovės patalpų. Be to, atsakovė pradėjo realiai naikinti ir iš patalpų išvežinėti ieškovei priklausančius didelės vertės įrenginius, priduodama juos į metalo laužą.

5. Ieškovė 2020 m. balandžio 22 d. dubliku patikslino savo ieškinio reikalavimus ir prašė iš atsakovės išreikalauti kilnojamąjį turtą, kurio sąrašas pateiktas dubliko priede Nr. 1, priteisti iš atsakovės ieškovei 661 550 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 14 d. nutartimi (tos pačios dienos nutartimi buvo ištaisytas ir joje padarytas rašymo apsirikimas) ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino iš dalies: uždraudė atsakovei UAB „Linksmas“ iš patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), išgabenti, naudoti, ardyti, realizuoti nutarties rezoliucinėje dalyje lentelėse nurodytą kilnojamąjį turtą (iš viso 835 pozicijos), taip pat uždraudė atsakovei UAB „Linksmas“ atlikti bet kokius kitus veiksmus, kuriais yra naikinamas aukščiau nurodytas kilnojamas turtas, mažinama jo vertė ar kitu būdu veikiamas turtas, išskyrus šio turto perdavimą ieškovei UAB „Sopranai“; likusią prašymo dalį atmetė.

6. Teismas, įvertinęs ieškovės įvardytas aplinkybes bei jos pateiktus įrodymus, nurodė neturintis pagrindo šioje proceso stadijoje spręsti, kad ieškovės reiškiami reikalavimai būtų akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė būtų pasirinkusi neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Todėl padarė išvadą, kad pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – ieškinio tikėtinas pagrįstumas – yra nustatyta.

7. Nustatęs, kad ieškinys pareikštas daiktinės teisės pagrindu – ieškovė prašo išreikalauti iš atsakovės UAB „Linksmas“ kilnojamąjį turtą (įrenginius), teismas padarė ir tokią išvadą, kad vien tai, jog ginčo objektas, kuris palankaus ieškovei sprendimo atveju galėtų būti jai priteistas natūra, yra pas atsakovę, kuri turi galimybę disponuoti ginčo objektu, jau yra pakankamas pagrindas galimai teismo sprendimo neįvykdymo grėsmei pripažinti. Atsakovei perleidus šį turtą tretiesiems asmenims, jį sunaikinus, paslėpus, tokio sprendimo įvykdymas būtų apsunkintas arba pasidarytų negalimas.

8. Be to, atsakovė gali faktiškai naudoti ginčo turtą, taip mažindama jo rinkos vertę, didindama nusidėvėjimą, neigiamai veikdama turto prekinę išvaizdą, sukeldama papildomą grėsmę apgadinti ar sunaikinti turtą, juolab kad nagrinėjamu atveju būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnio 1 dalies 12 punktas) taip pat suponuoja ir tokia aplinkybė, kad ginčo objektai atsakovės yra naudojami (galimai išvežami). Tai matyti iš antstolio 2020 m. vasario 10 d. surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 128-20-2216.

9. Spręsdamas dėl alternatyvaus ieškinio reikalavimo (nesant galimybės išreikalauti kilnojamąjį turtą natūra, priteisti iš atsakovės 806 000 Eur nuostolių atlyginimą) užtikrinimo poreikio, taikant atsakovės turto areštą 806 000 Eur ieškinio reikalavimo ribose, teismas pažymėjo, kad turto arešto institutas nėra skirtas turto ar piniginių lėšų sukaupimui, šios priemonės taip pat nėra skirtos atsakovės turto sudėties nustatymui, jo masės identifikavimui, kad iš jo būtų galima vėliau išieškoti teismo sprendimu priteistas lėšas.

10. Atsižvelgdamas į tai, kad šioje byloje ieškovės pagrindinis reikalavimas yra kilnojamojo turto išreikalavimas iš atsakovės, kurį tenkinus turtas būtų grąžintas ieškovei natūra, be to, šioje proceso stadijoje neturėdamas duomenų apie ieškovės pateiktame sąraše nurodyto kilnojamojo turto tikrąją vertę ir kiekį, teismas prašymo dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės turtui 806 000 Eur sumos ribose netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atsakovė UAB „Linksmas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį ir ieškovės UAB „Sopranai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškinio reikalavimai neatitinka CPK reikalavimų ir negali būti pripažinti tikėtinai pagrįstais. Pirmosios instancijos teismas nevertino kasacinio teismo praktikoje suformuluotų vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų buvimo, apsiribodamas deklaratyviu teiginiu, kad šioje proceso stadijoje neturi pagrindo spręsti, jog ieškovės reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad ieškovė pasirinko aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynimo būdą.

11.2. Ieškovė jau 2020 m. vasario 3 d. buvo pateikusi tapatų ieškinį Vilniaus apygardos teismui, tačiau, teismui 2020 m. vasario 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2552-803/2020 nustačius trūkumus bei įpareigojus ieškovę pateikti įrodymus, kad turtas, kurį ieškovė prašo išreikalauti pagal pateiktą sąrašą, yra atsakovės UAB „Linksmas“ patalpose, skubiai ieškinį atsiėmė. Ieškovės veiksmai, nebandant minėtos nutarties apskųsti arba ją įvykdyti, patvirtina, kad ieškovė neturi jokių galimybių pašalinti minėtoje nutartyje nustatytus ieškinio trūkumus, t. y. tikėtinai pagrįsti ieškinio reikalavimus. Pakartotinis tapataus ieškinio pateikimas patvirtina ieškovės bandymą pasirinkti jai palankesnę bylą nagrinėjančio teismo sudėtį.

11.3. Ieškinyje nėra suformuluoti konkretūs materialiniai reikalavimai – konkretūs prašomi išreikalauti daiktai (jų identifikavimo požymiai, kuriais juos galima būtų atskirti nuo bet kokių kitų atsakovei ar tretiesiems asmenims priklausančių daiktų). Pačiame ieškinyje daroma tik nuoroda į ieškinio priedą Nr. 36, kuriame yra nurodyti tariamai ieškovei priklausantys kilnojamieji daiktai. Pirmosios instancijos teismas į skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį mechaniškai perkėlė visą ieškinio priede Nr. 36 pateiktą kilnojamojo turto sąrašą, visiškai neįvertindamas, kad ieškinio priede Nr. 36 yra tiesiog pateiktos iškarpos ir ištraukos (PDF formato skaitmeninės kopijos) iš skirtingais laikotarpiais ir tarp skirtingų asmenų sudarytų sutarčių, visiškai neįvertinant tų sutarčių (sudarytų 2016 – 2019 metais) sudarymo ir vykdymo aplinkybių.

11.4. Antstolio apžiūros metu paaiškėjo, kad absoliučios daugumos skundžiamoje nutartyje išvardintų objektų neįmanoma identifikuoti pagal teismo nutartyje nurodytus duomenis, o kitų duomenų, kurie sudarytų galimybę susieti teismo nutarties duomenis su konkrečiais kilnojamaisiais daiktais, ieškovė nutarties vykdymo metu taip pat nepateikė. Taigi ydinga ir nekonkrečių duomenų pagrindu priimta nutartis neleidžia jos tinkamai vykdyti bei sukuria nepagrįstą ir neproporcingą atsakovės atsakomybę už jos patalpose esančio nežinia kam priklausančio, neturinčio jokių identifikacinių požymių turto būklę ir jo išsaugojimą.

11.5. Atsakovė, vieninteliam žinomam potencialiam kilnojamųjų daiktų savininkui Vivona Estonia OU daugiau nei 6 mėnesius vengiant atsiimti kilnojamuosius daiktus, iš anksto apie tai informavusi ir sudariusi reikalingas sutartis pradėjo viešą patalpose esančių daiktų išmontavimą bei išvežimą. Gavusi pirmą ieškovės kreipimąsi, nuo 2020 m. vasario 7 d. pati atsakovė sustabdė bet kokius su ieškovei galimai priklausančiu turtu susijusius darbus (išmontavimo, išgabenimo ir pan.). Taigi, bet kokie darbai, galintys turėti įtakos ieškovės nurodomam kilnojamajam turtui, buvo sustabdyti likus savaitei iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo.

Atsiliepimas

12. Ieškovė UAB ,,Sopranai“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos atsikirtimo į skundą argumentus:

12.1. Priešingai nei teigia atsakovė, ieškovės pareikštas vindikacinis ieškinys atitinka visas tokiam ieškiniui patenkinti būtinas sąlygas. Ieškovė ieškinyje išsamiai argumentavo ir įrodė, pridėdama daugybę įrodymų, kad patalpose esantis kilnojamasis turtas nuosavybės teise priklauso būtent ieškovei, kad šį turtą ieškovė prarado be savo valios (ieškovei dedant visas pastangas iš atsakovės patalpų išsigabenti ieškovei priklausantį turtą, tačiau atsakovei visais įmanomais būdais trukdant tai padaryti), kad prašomas išreikalauti turtas yra atsakovės patalpose, kad jo dalis vis dar yra nesunaikinta (yra natūra) ir kad ieškovės su atsakovė dėl ginčo turto nesiejo jokie prievoliniai santykiai. Todėl ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

Šalies argumentai

12.2. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-2552-803/2020 pateiktą ieškinį atsiėmė ne dėl to, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutartis dėl trūkumų pašalinimo būtų neįgyvendinama, tačiau dėl to, kad ieškovė teismui pateiktame ieškinyje buvo įtraukusi du užsienio juridinius asmenius, kuriems, šalinant teismo nustatytus trūkumus, būtų reikėję pateikti vertimus į estų ir anglų kalbas. Tai savo ruožtu būtų užtrukę keletą savaičių, o tuo pačiu metu nesant pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė ir toliau būtų naikinusi ieškovės turtą, kuris iki šios dienos, tikėtina, nebūtų visiškai išlikęs. Todėl ieškovė, siekdama proceso koncentruotumo ir operatyvumo, nusprendė ieškinį atsiimti ir pateikti naujos redakcijos ieškinį be trečiųjų asmenų (kuriuos, be kita ko, ieškovė informavo apie ginčą ir jie galės patys įstoti į bylą). Aplinkybė, kad atsakovei yra žinoma apie tokią nutartį, nors ieškinys minėtoje byloje buvo atsiimtas jo dar nepriėmus, kelia abejonių dėl tokios informacijos gavimo teisėtumo ir tik dar labiau verčia abejoti atsakovės sąžiningumu.

Atsiliepimas

12.3. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškinyje nėra suformuluoti konkretūs materialiniai reikalavimai – konkretūs prašomi išreikalauti daiktai (jų identifikavimo požymiai). Priešingai, ieškinyje nurodytas turtas yra maksimaliai identifikuotas, t. y. nurodyti įrenginių identifikaciniai numeriai, modeliai, ko visiškai pakanka jų identifikavimui. Akivaizdu, kad tam tikrų prašomų išreikalauti daiktų (stalų ir / ar stelažų) identifikacinių požymių ir nėra galimybės nurodyti. Aplinkybę, kad turtas yra identifikuotas, patvirtina dar ir tai, kad antstoliui pavyko rasti didelę ieškinyje nurodytų patalpose esančių įrenginių ir kito turto, tuo pačiu byloje pateikti įrodymai, kad didelę dalį ieškovės turto atsakovė jau savavališkai sunaikino bei išvežė iš patalpų.

12.4. Priešingai nei nurodo atsakovė, antstolis būtų operatyviau ir greičiau atlikęs turto identifikavimą, jeigu atsakovė būtų suteikusi daugiau laiko, nei tik porą valandų per dieną, šio turto identifikavimui. Be to, didelė dalis ieškovės kilnojamojo turto atsakovės buvo visiškai išardyta ar iškomplektuota (nuo įrenginių nurenkant įrankius, priedus, galvutes, komplektuojamus įrenginius, pradanginant techninę dokumentaciją, tokiu būdu sąmoningai turtą darant nelikvidžiu), nuo turto buvo nuluptos lentelės ir / ar lipdukai su identifikacijai reikšminga informacija.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų priėmimo

13. Apeliantė UAB ,,Linksmas“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus rašytinius įrodymus – Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-2552-803/2020, antstolio V. Milevičiaus 2020 m. vasario 17 d. patvarkymo dėl nutarties vykdymo Nr. S-20-13-1874 ir 2020 m. vasario 20 d. akto dėl vykdymo veiksmų atlikimo Nr. 0013/20/00181 kopijas.

14. Ieškovė UAB „Sopranai“ kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Antstolio V. Milevičiaus 2020 m. vasario 20 d., 2020 m. vasario 21 d., 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. kovo 2 d. aktų dėl vykdymo veiksmų atlikimo, kurių numeriai atitinkamai Nr. 0113/20/00181, Nr. 0013-20-00181-2, Nr. 0113-20-00181-3, Nr. 0013/20/00181-4 kopijas, ieškovės 2020 m. kovo 6 d. ir 2020 m. kovo 9 d. raštų – pakartotinių reikalavimo dėl UAB „Sopranai“ turto grąžinimo – adresuotų atsakovei, kopijas, Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2020 m. kovo 9 d. rašto „Dėl nutarimo“ su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimų valdybos 2-ojo skyriaus 2020 m. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kopiją, detalios numerio 37065210470 išklotinės ištrauką ir vaizdo įrašą.

15. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

16. Nors nei viena iš šalių savo procesiniuose dokumentuose nesuformulavo apeliacinės instancijos teismui adresuotų prašymų šiuos dokumentus priimti į bylą bei nenurodė pagrindų išimties iš CPK 314 straipsnyje nustatytos bendrosios taisyklės taikymui, visgi matyti, kad dauguma jų parengti jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Be to, atsiliepime į atskirąjį skundą atsikertama į atskirojo skundo argumentus, grindžiamus atsakovės prie atskirojo skundo pateiktais įrodymais, todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje kilusio procesinio klausimo pobūdį ir jo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme procesinę formą bei tvarką, taip pat siekdamas teisingai išspręsti šį klausimą ir įsitikinti, ar nagrinėjamu atveju pagrįstai buvo nustatyta sąlygų visuma laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, abiejų šalių pateiktus dokumentus priima ir juos vertina kartu su visa bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju byla yra elektroninės formos, taigi šalys, Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo vartotojos, turėjo galimybę ir yra su jais susipažinusios.

Dėl ieškinio reikalavimų tikėtino pagrįstumo

17. Šioje nutartyje vertinamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir pritaikytas draudimas atsakovei iš jai priklausančių patalpų išgabenti, naudoti, ardyti, realizuoti nutarties rezoliucinėje dalyje lentelėse nurodytą kilnojamąjį turtą, taip pat draudimas atsakovei atlikti bet kokius kitus veiksmus, kuriais yra naikinamas aukščiau nurodytas kilnojamas turtas, mažinama jo vertė ar kitu būdu veikiamas turtas, išskyrus šio turto perdavimą ieškovei, teisėtumas ir pagrįstumas.

18. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jeigu nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, 2) nustatyta grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Nesant bent vienos iš paminėtų sąlygų, taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo.

19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, konstatavo tiek ieškinio preliminarų pagrįstumą, tiek grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimą. Apeliantė UAB „Linksmas“ kvestionuoja abi pirmosios instancijos teismo nustatytas sąlygas, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisakys dėl kiekvienos jų nustatymo pagrįstumo.

20. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliantės pozicija, kad ieškinys negali būti laikomas net ir preliminariai pagrįstu dėl to, jog ieškovė neįrodė visų vindikaciniam ieškiniui tenkinti būtinų sąlygų, nesutinka.

21. Lietuvos apeliacinis teismas jau yra suformavęs praktiką, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės klausimų, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų, vėlesnėje civilinio proceso stadijoje nulemiančių ieškinio (jo dalies) patenkinimą arba nepatenkinimą, o tik preliminariai pagal prima facie (iš pirmo žvilgsnio, preliminaraus vertinimo) doktriną nustato tikimybę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas galėtų būti priimtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-108-516/2015; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016; 2020 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-130-464/2018). Tokią tikimybę teismas įvertina nustatęs, ar ieškinys reiškiamas galimu ir teisiškai įmanomu pagrindu ir ar prie ieškinio yra pateikti jame nurodomas faktines aplinkybes pagrindžiantys įrodymai.

22. Nesutiktina su apeliantė ir tuo aspektu, kad teismas šios sąlygos nustatymą grindė (motyvavo) vien deklaratyviais teiginiais. Kitaip, nei yra įsitikinusi apeliantė, teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tik tokiais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo. Apie tai taip pat ne kartą buvo pasisakyta Lietuvos apeliacinio teisimo nutartyse (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1606-464/2016; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017).

23. Nagrinėjamu atveju byloje atsakovei pareikštas alternatyvus reikalavimas dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, o nesant galimybės vindikacinį reikalavimą patenkinti, prašoma priteisti nuostolių atlyginimą. Ieškovės ieškinys grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovė, įgijusi patalpas, kuriose iki tol buvo ieškovei priklausantys įrenginiai ir kitas kilnojamas turtas, trukdo ieškovei juos išsimontuoti ir išsigabenti iš atsakovės patalpų, kad atsakovė ieškovės įrenginius pradėjo ardyti, vežti juos iš savo patalpų, pridavinėti į metalo laužo supirkimu užsiimančią įmonę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė pakankamai aiškiai išdėstė savo reikalavimo faktinį pagrindą. Be to, nurodė ir reikalavimų teisinį pagrindą – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.95 straipsnį ir 6.245 straipsnio 4 dalį, kartu su ieškiniu pateikdama įrodymus, kuriais grindė ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes.

24. Pažymėtina, kad apeliantės atskirojo skundo teiginiai dėl vindikacinio ieškinio tenkinimo sąlygų nebuvimo yra analogiški jos atsiliepimo į ieškinį argumentams. Tokie argumentai sudaro ginčo iš esmės dalyką ir dėl jų pagrįstumo / nepagrįstumo pasisakys pirmosios instancijos teismas priimdamas galutinį procesinį sprendimą dėl ginčo esmės.

25. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes (ieškinyje yra nurodyti ieškovės galimai pažeistų teisių gynimo būdą apibrėžiantys reikalavimai, ieškovės pasirinktas savo interesų gynimo būdas nėra neteisėtas, ieškovė reikalavimus pagrindė prie ieškinio pridėtais įrodymais), apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo kitaip, nei tą padarė pirmosios instancijos teismas, spręsti dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo.

26. Kitokio vertinimo nesuponuoja ir tokie apeliantės atskirojo skundo argumentai, kuriais yra išsakomos abejonės dėl galimybės identifikuoti būtent ieškovei priklausančius daiktus, t. y. galėjimą juos atskirti nuo kitiems asmenims priklausančių daiktų. Nors su atskiruoju skundu apeliantės pateiktame antstolio V. Milevičiaus 2020 m. vasario 20 d. surašytame akte (kurį taip pat pateikė ir ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą) iš skundžiamoje nutartyje išvardintų daiktų / įrenginių yra užfiksuoti tik 6 įrenginiai, tačiau, kaip matyti iš ieškovės pateiktų vėlesnėmis dienomis surašytų aktų, antstolis surado ir identifikavo dar bent 235 daiktus (75 daiktus 2020 m. vasario 21 d. akte; 65 daiktus 2020 m. vasario 26 d. akte; 95 daiktus 2020 m. kovo 2 d. akte). Akivaizdu, kad per keletą dienų būtų sudėtinga surasti visus 835 daiktus / įrenginius, ir ypač tada, jeigu dalis jų buvo išmontuoti ar kitaip išardyti bei išvežti iki šios civilinės bylos inicijavimo. Pati apeliantė iš esmės neneigia, kad ji ėmėsi veiksmų atlaisvindama patalpas ir išveždama iš buvusį jose turtą (sudarydama atitinkamas sutartis dėl jų išmontavimo ir išvežimo). Ar įrenginiai bei turtas priklausė ieškovei, ar kitiems asmenis, ar šis turtas faktiškai buvo patalpose, kai jas įgijo apeliantė, yra ginčo iš esmės dalykas. Tokie argumentai nėra teisiškai reikšmingi, kai vertinamas tarpinės nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumas ir pagrįstumas.

27. Tokia apeliantės akcentuojama aplinkybė, kad ieškovė jau buvo pateikusi tapatų ieškinį, taip pat nėra reikšminga. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) matyti, kad Vilniau apygardos teismo 2020 m. vasario 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-2552-803/2020 ieškovės UAB „Sopranai“ ieškinys, ieškovei pateikus pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo, buvo grąžintas ieškovei. Tai reiškia, kad jokių procesinių teisinių kliūčių pateikti ieškinį teismui dar kartą nebuvo.

28. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl ieškinio reikalavimų preliminaraus pagrįstumo, kurios atskirojo skundo argumentai nepaneigia.

Dėl grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui

29. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad egzistuoja ir antroji sąlygą laikinosios apsaugos priemonėms taikyti – grėsmė teismo sprendimo tinkamam įvykdymui – apeliantė tvirtina, kad bet kokie darbai, galintys turėti įtakos ieškovės nurodomam turtui, buvo sustabdyti likus savaitei iki skundžiamos nutarties priėmimo, todėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui vien dėl šios priežasties nėra.

30. Lietuvos apeliacinio teismo formuojamoje laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktikoje laikomasi nuostatos, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra duomenų apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, kad atsakovas ketina paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti ir panašūs atvejai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-241-241/2017, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018, 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019). Grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui nustatinėjama konkrečioje byloje pagal tos bylos aplinkybes, pareikštus joje reikalavimus bei byloje pateiktus įrodymus.

31. Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ieškinys pareikštas dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo. Tokio pobūdžio ginčuose taikoma laikinoji apsaugos priemonė, kuria uždraudžiama disponuoti ginčo objektu tapusiu turtu ir / arba nustatomas draudimas tokiu turtu naudotis ar jį valdyti, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikoma prevencine priemone, užtikrinančia ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir garantuojančia jų interesų pusiausvyros išsaugojimą, iki teismas nustatys ir pasisakys, kuriam subjektui turėtų priklausyti ginčo turtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-565-464/2016; 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017).

32. Todėl sutiktina su teismo padaryta išvada, kad vien tai, jog ginčo objektas, kuris palankaus ieškovei sprendimo atveju galėtų būti priteistas natūra, yra pas atsakovę, kuri, netaikius jokių apribojimų, turėtų galimybę nekliudomai disponuoti ginčo objektais, juos valdyti ir jais naudotis, mažinti turto vertę tiek naudojimusi, tiek ir kitais veiksmais, kuriuos, kaip tvirtina ieškovė, apeliantė jau faktiškai yra atlikusi (turtas galėjo būti sunaikintas arba išvežtas iš patalpų), buvo pakankamas pagrindas pripažinti grėsmės tinkamam teismo sprendimo įvykdymui buvimą.

33. Nei aptarti, nei kiti atskirojo skundo argumentai, pavyzdžiui, kad skundžiama nutartis yra grindžiama ieškovės pateiktais nekonkrečiais duomenimis apie ieškinyje išvardinto turto buvimą pas atsakovę ar jo identifikacinius požymius, grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, jeigu jis būtų palankus ieškovei, nepaneigia.

34. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, tenkindamas ieškovės prašymą iš dalies, skundžiama nutarties dalimi pritaikė nurodytus draudimus atsakovei.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Dalia Kačinskienė