Alytaus apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. N. pareiškimą suinteresuotiems asmenims T. D., O. Z. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, išvadą teikianti institucija byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį pareiškėja ir jos atstovas advokato padėjėjas Petras Varkalys neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Išvadoje nurodė, kad pareiškėjos šeima Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriui nėra žinoma, pareiškimas pateiktas nepilnamečio vaiko interesais, todėl pareiškėjos reikalavimams neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

bylos rašytiniais įrodymais – santuokos liudijimu, gimimo bei mirties liudijimais, mirties įrašu Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės įmonės Registrų centro pažymomis apie asmens duomenis – nustatyta, kad pareiškėja N. N. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su P. S., gyvenant santuokoje (duomenys neskelbtini) jiems gimė sūnus E. S.. Pareiškėjos sutuoktinis, o nepilnamečio E. S. tėvas, P. S. mirė (duomenys neskelbtini). P. S. motina, nepilnamečio E. S. bei suinteresuoto asmens O. Z. senelė V. M., iki mirties gyvenusi (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Valstybės įmonės registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašai, turto apyrašai, Swedbank, AB raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau – DNSB) „Ratnyčėlė“ raštas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“, uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alytaus regiono atliekų valdymo centras“ pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad mirties dieną V. M. nuosavybės teise valdė 33 900,00 Eur vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini), 1 610,00 Eur garažo boksą, esantį (duomenys neskelbtini), 8,43 Eur pinigines lėšas, esančias „Swedbank“, AB, bei turėjo 44,00 Eur skolinį įsipareigojimą DNSB „Ratnyčėlė“ ir 52,48 Eur skolinį įsipareigojimą UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.12 straipsnį mirusiosios V. M. vaikaitis E. S., nesant gyvam jo tėvui P. S., kuris būtų buvęs pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), turi teisę paveldėti pagal įstatymą po senelės V. M. mirties likusį palikimą kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais. Iš valstybės įmonės Registrų centro Testamentų registro išrašo ir Druskininkų savivaldybės 1-ojo notaro biuro 2020 m. vasario 13 d. rašto matyti, kad Druskininkų savivaldybės 1‑ajame notaro biure yra vedama V. M. paveldėjimo byla, pareiškimus dėl palikimo priėmimo yra pareiškusios testamentinė įpėdinė T. D. ir vaikaitė O. Z., tačiau paveldėjimo teisės liudijimai neišduoti. Oficialiuoju testamentu po palikėjos mirties likusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), paveldi T. D., visas kitas likęs turtas paveldimas pagal įstatymą.

I. Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti įvertinęs įrodymų visumą bei atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, terminą prašančio asmens teisinį statusą ir elgesį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 3 straipsnio 1, 7 dalys, CK 1.5 straipsnio 4 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjos sūnaus E. S. senelė V. M. mirė (duomenys neskelbtini), taigi, terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Palikėjos V. M. mirties dieną jos vaikaitis E. S. buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, jis senelės mirties dieną neturėjo visiško civilinio veiksnumo ir pats negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių (CK 2.5 ir 2.8 straipsniai), todėl jo vardu, kaip atstovė pagal įstatymą, privalėjo veikti motina N. N. (CK 3.157 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja nurodo, kad įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido, nes apie sūnui E. S. priklausančią teisę į V. M. palikimo dalį sužinojo tik 2020 m. sausio mėn., gavusi šią informaciją, neturėdama specialaus teisinio išsilavinimo, nedelsiant kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, tačiau antrinė teisinė pagalba jai realiai pradėta teikti tik 2020 m. vasario 5 d., t. y. jau praleidus įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. balandžio 14 d. rašto Nr. 2SD-1748 „Dėl informacijos“ bei N. N. 2020 m. sausio 9 d. paaiškinimo matyti, kad pareiškėja apie V. M. mirtį buvo informuota 2020 m. sausio mėn. pradžioje. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 27 d. sprendimas Nr. (8.2)TP-20-T-260-1190 patvirtina, kad pareiškėja prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą pateikė (duomenys neskelbtini), t. y. likus vienai dienai iki termino palikimui priimti pabaigos, o sprendimas, kuriuo nuspręsta pareiškėjai teikti antrinę teisinę pagalbą, priimtas 2020 m. sausio 27 d. – jau pasibaigus palikimo priėmimo terminui. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nepilnametis E. S., neturėdamas visiško veiksnumo, per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimo po senelės mirties nepriėmė dėl objektyvių priežasčių, tuo tarpu, pareiškėja, nepilnamečio E. S. įstatyminė atstovė, sužinojusi apie sūnui E. S. priklausančią teisę į V. M. palikimo dalį, pati neturėdama teisinio išsilavinimo, iš karto kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl teisinės pagalbos teikimo, kas patvirtina, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų palikimui nepilnamečio sūnaus vardu priimti, o pagrindo spręsti, kad pareiškėja, įstatymo nustatytu terminu nesikreipdama į notarą dėl palikimo priėmimo sūnaus vardu, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai, nėra. Suinteresuoti asmenys T. D. ir O. Z. neprieštarauja, kad E. S. būtų atnaujintas terminas palikimui priimti. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadoje nurodė, kad pareiškimas pateiktas nepilnamečio vaiko interesais ir jam neprieštarauja. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos aktyvų elgesį, praleisto termino trukmę (vienas mėnuo), taip pat į tai, jog byloje nėra duomenų, jog atnaujinus pareiškėjos nepilnamečiam sūnui terminą palikimui priimti kiltų neigiamos pasekmės kitų asmenų teisėms ir teisėtiems interesams, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad įstatymo nustatytas trijų mėnesių terminas nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, atsiradusį po V. M. mirties, praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl šis terminas atnaujintinas (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 5.57 straipsnis, CPK 578 straipsnis).

II. Dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo

Byloje nustatyta, kad pareiškėjos nepilnametis sūnus E. S., vadovaujantis CK 5.12 straipsnio nuostatomis, atstovavimo teise kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos arba antros eilės įpėdiniais, turi teisę paveldėti pagal įstatymą po senelės V. M. mirties likusį turtą ar jo dalį. Neturėdamas aštuoniolikos metų, E. S. neturi visiško civilinio veiksnumo (CK 2.5 straipsnis), todėl jo turto tvarkymu turėtų užsiimti motina N. N. uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnis). Remiantis CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, pareiškėja, priimdama savo nepilnamečio sūnaus vardu palikimą, turi gauti teismo leidimą. Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. kovos 18 d. išvados Nr. 2SD-1398 matyti, kad pareiškėjos šeima nėra žinoma, pareiškėjos pareiškimas pateiktas nepilnamečio vaiko interesais, todėl jam neprieštarauja. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, bei į tai, kad paveldimo turto vertė viršija paveldimus kreditorinius įsipareigojimus, o pareiškėja veikia išimtinai nepilnamečio sūnaus vardu, darytina išvada, kad yra pagrindas išduoti teismo leidimą. Tačiau, teismas pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl teismo leidimo tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, teismas privalo atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Byloje nustatyta, kad palikėja turėjo skolinių įsipareigojimų DNSB „Ratnyčėlė“ ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, todėl siekiant maksimaliai apsaugoti pareiškėjos nepilnamečio sūnaus interesus, teismas sprendžia, kad šiuo atveju palikimas turi būti priimamas pagal turto apyrašą, nes tuomet už palikėjos skolas būtų atsakoma tik paveldėtu turtu (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 5.52 straipsnio 2 dalis, 5.5 straipsnio 1 dalis). Tuo pagrindu, pareiškėjai išduotinas leidimas priimti nepilnamečio sūnaus vardu jam priklausantį palikimą pagal turto apyrašą.

III. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėjai N. N. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 27 d. sprendimo pagrindu byloje teikiama 100 procentų dydžio valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji visiškai atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 9 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. balandžio 10 d. pažyma dėl teisinės pagalbos išlaidų Nr. (12.33)PT-1668 patvirtina, kad už N. N. teikiamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą susidarė valstybės naudai priteistinos 172,20 Eur išlaidos. Iš bylos medžiagos matyti, kad suinteresuotas asmuo T. D. patyrė 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, kurias prašo priteisti iš pareiškėjos.

Pagal CPK 442 straipsnio 13-14 punktus bylas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo bei teismo leidimų išdavimo teismas nagrinėja ypatingosios teisenos tvarka. Pažymėtina, kad sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia taisyklė nei ginčo teisenos atveju – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo išlaidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Įstatyme nurodyta išimtis, kad tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017). Nagrinėjamu atveju, byloje buvo sprendžiami pareiškėjos reikalavimai dėl termino palikimo priimti atnaujinimo ir leidimo priimti nepilnamečio vaiko vardu palikimą išdavimo. Suinteresuoti asmenys T. D. ir O. Z. pateikė atsiliepimus į pareiškimą, nurodydamos, kad su šiais pareiškimo reikalavimais sutinka, taigi byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi sutapo, jų interesai priešingi nebuvo. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos už pareiškėjai suteiktą antrinę teisinę pagalbą tarp byloje dalyvaujančių asmenų nepaskirstytinos, o suinteresuoto asmens T. D. prašymas priteisti turėtas teisinės pagalbos išlaidas atmestinas (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Pareiškėjai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. sausio 27 d. sprendimu byloje teikiama antrinė teisinė pagalba, ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio bei kitų bylinėjimosi išlaidų, todėl išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iš pareiškėjos nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 ir 578 straipsniais,

nutaria:

tenkinti pareiškėjos N. N. pareiškimą.

Atnaujinti nepilnamečio E. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatyminei atstovei N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), praleistą terminą nepilnamečio E. S. (S.) vardu priimti palikimą po V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.

Leisti pareiškėjai N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečio sūnaus E. S. (S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti jam priklausantį palikimą po senelės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties pagal turto apyrašą.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus. Kita nutarties dalis neskundžiama.