Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-2018-881/2013

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2013-11-22
Bylos Nr.: 2A-2018-881/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-01-3-02366-2012-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Vilija Mikuckienė
Ieškovas: R. O. D.
Atsakovas: Air Baltic Corporation A, Air Baltic Corporation AS
Advokatai: Danutė Puzirauskienė

Kategorijos

35.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2A-2018-881/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02366-2012-8Procesinio sprendimo kategorija: 35.4. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė,sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,dalyvaujant ieškovei R. O. D.,ieškovės atstovei advokatei Danutei Puzirauskienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Air Baltic Corporation A/S apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-5443-129/2012 pagal ieškovės R. O. D. ieškinį atsakovui Air Baltic Corporation AS dėl žalos priteisimo,

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė R. O. D. kreipėsi š teismą, prašydama priteisti iš atsakovo Air Baltic Corporation A/S 2 071,68 Lt kompensacijos, 1000 Lt neturtinės žalos, įstatyme numatytas metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūros A formoje nurodo, kad ji turėjo 2010 m. spalio 13 d. kelionės bilietus Air Baltic kompanijos vykdomiems skrydžiams maršrutu Briuselis-Ryga-Vilnius. Pirmasis kelionės segmentas, tai yra skrydis (Nr. BT-604) Briuselis-Ryga turėjęs prasidėti 19:15 val. dėl nežinomų priežasčių buvo nukeltas vėlesniam laikui, tai yra 20:20 val., tačiau įvyko dar vėliau. Kitas skrydis Nr. BT-351 Ryga-Vilnius turėjo prasidėti 23:55 val., tačiau atskridus į Rygą, paaiškėjo, kad lėktuvas keleivių nelaukė, jiems buvo pasiūlyta į Vilnių vykti autobusu. Ieškovė buvo priversta sutikti, nes baigėsi oficialios tarnybinės komandiruotės laikas ir 2010 m. spalio 14 d. 8:00 val. ieškovė turėjo būti savo darbo vietoje. Į Vilnių ieškovė atvažiavo autobusu tik 2010 m. spalio 14 d., apie 5:00 val. ryto, nors pagal skrydžio grafiką turėjo būti Vilniuje 00:55 val. vietos laiku. Ieškovė dėl atsakovo veiksmų patyrė ir neturtinę žalą, nes turėjo priverstinai važiuoti autobusu ir ryte, be jokio poilsio, turėjo būti darbe.

Atsiliepimas

Atsakovas Air Baltic Corporation A/S atsiliepimu į ieškinį ginčijo ieškinio pagrįstumą ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nesutinka su ieškiniu, nes pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos keleiviui, jeigu jis gali įrodyti, kad reiso atidėjimo priežastys yra ypatingasis atsitikimas, kurio vežėjas nebūtų galėjęs išvengti. Reiso Nr. BT-603 atvykimas į Briuselio oro uostą vėlavo dėl to, kad oro laivo (registracijos Nr. YLBBS) išvykimą iš Rygos į Briuselį užlaikė oro susisiekimo apribojimai Vokietijos oro susisiekimo erdvėje. Tai patvirtina pridėta išklotinė iš Eurocontrol (Europos oro navigacijos saugos organizacijos) archyvo. Dėl Vokietijos oro susisiekimo apribojimų reisas BT-603 vėlavo išvykti 1 valandą 25 minutes. Kitos valstybės oro susisiekimo apribojimai yra už vežėjo faktinės kontrolės ribų, todėl reiso pavėlavimo priežastis klasifikuotina kaip ypatingas atsitikimas, kurio vežėjas nebūtų galėjęs išvengti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė iš atsakovo 2 071,68 Lt kompensacijos, 1 000 Lt neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo 2012 m. balandžio 26 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas nurodė, kad pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalį skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių. Tačiau iš skrydžio bilieto ir ieškovės nurodytų aplinkybių matyti, jog skrydis susidėjo iš dviejų dalių, ir pagrindinė priežastis nulėmusi itin didelį ieškovės atvykimo į Vilnių uždelsimą, buvo ta, jog lėktuvas, skrendantis iš Rygos į Vilnių, nepalaukė vėluojančio lėktuvo iš Briuselio, todėl ieškovei teko vykti į Vilnių autobusu. Šios aplinkybės negalima grįsti vien tik Vokietijos oro erdvės apribojimais. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo nurodytas aplinkybes ir pateiktą Eurocontrol išklotinę, teismas sprendžia, kad atsakovas tinkamai nepagrindė, kodėl skrydžio vėlavimas dėl Vokietijos oro susisiekimo erdvės apribojimų turėtų būti pripažintas ypatinga aplinkybe, kurios nebūtų galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų aplinkybių, todėl teismas sprendžia, kad minėta straipsnio dalis netaikytina.

Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 5 straipsnio 1 dalies c punkto iii papunktį atšaukus skrydį atitinkami keleiviai turi teisę į kompensaciją, kurią skrydį vykdantis oro vežėjas išmoka pagal 7 straipsnį, nebent jiems buvo pranešta apie atšaukimą mažiau kaip prieš septynias dienas iki tvarkaraštyje numatyto išvykimo laiko ir buvo pasiūlyta keliauti kitu maršrutu, išvykstant ne daugiau kaip viena valanda anksčiau už numatytą išvykimo laiką ir atvykti į galutinę paskirties vietą mažiau kaip dviem valandomis vėliau už tvarkaraštyje numatytą atvykimo laiką. Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsniu, keleiviai gauna tokio dydžio kompensaciją: a) 250 eurų visų 1500 kilometrų ar mažesnio atstumo skrydžių atveju; ) 400 eurų visų didesnio kaip 1500 kilometrų atstumo Bendrijos vidaus skrydžių ir visų kitų 1500-3500 kilometrų atstumo skrydžių atveju; c) 600 eurų visų skrydžių, kuriems netaikomas a arba b punktas, atveju. Europos Teisingumo Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, taigi jie gali remtis šio reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Šis Europos Teisingumo Teismo pateiktas išaiškinimas yra Reglamento sudėtinė dalis, ir turi būti taikomas aiškinant Reglamento 7 straipsnyje numatytą keleivių teisę į kompensaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš Briuselio į Rygą turėjo išskristi 19:15 val., tačiau išskrido tik 20:20 val., t.y., praėjus daugiau kaip 2 valandoms, o galutinę paskirties vietą – Vilnių – pasiekė daugiau kaip keturiomis valandomis vėliau, teismas nusprendė, kad šiuo atveju taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies c punktas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 600 eurų kompensaciją, kuri, pritaikius galiojantį euro ir lito valiutų santykį, yra lygi 2 071,68 Lt.

Teismas sprendė, kad Reglamento Nr. 261/2004 12 straipsnis neriboja keleivių teisės gauti papildomą kompensaciją. CK 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas konstatavo, jog ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų bei nepatogumų, kadangi laiku negrįžo iš tarnybinės komandiruotės. Ieškovė Vilniuje turėjo būti 00:55 val., tačiau į Vilnių autobusu atvyko tik 5:00 val., t. y, daugiau kaip keturiomis valandomis vėliau nei buvo suplanuota. Dėl to ieškovė turėjo iš karto eiti į darbą, be jokio poilsio. Lėktuvas, skrendantis iš Rygos į Vilnių, nepalaukė keleivių, skrendančių vėluojančiu lėktuvu iš Briuselio, dėl neaiškių aplinkybių, t. y., nebuvo nustatyta aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 14 punktas). Atsakovas yra žinoma, didelė, stabilios turtinės padėties paslaugų teikimo įmonė. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti 1 000 Lt žalos atlyginimas vertinamas kaip sąžiningas, protingas ir teisingas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas Air Baltic Corporation A/S prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas, nepagrįstai, nepateikdamas išsamesnių argumentų, nesutiko, kad skrydžio vėlavimas turėtų būti pripažintas ypatinga aplinkybe, kurios nebuvo galima išvengti net imantis visų pagrįstų priemonių, ir nusprendė netaikyti Tarybos reglamento Nr. 261/2004 5 straipsnio 3 dalies nuostatos, atleidžiančios apeliantą nuo atsakomybės už ieškovės skrydžio vėlavimą. Apeliantas iš Eurocontrol gavo nurodymą atidėti skrydį Ryga-Briuselis dėl Vokietijos oro erdvės ribojimų. Reisas Ryga-Briuselis Nr. BT603 buvo atidėtas 1 val. 20 min. Šie nurodymai yra privalomi visiems oro vežėjams, todėl apeliantas jų privalėjo laikytis. Dėl minėto reiso vėlavimo, vėlavo ir reisas Briuselis-Ryga, kuriuo skrido ieškovė. Dėl šios priežasties ieškovė nesuspėjo į skrydį Ryga-Vilnius Nr. BT351. Atsižvelgdamas į tai, kad tą patį vakarą iš Rygos į Vilnių skrydžių nebuvo, atsakovas ieškovei suorganizavo kelionę į Vilnių autobusu. Tai yra pateisinamos aplinkybės Reglamento prasme, todėl atsakovas nėra atsakingas už žalą, atsiradusią ieškovei. Kad oro erdvės uždarymas yra ypatingos aplinkybės, kurių oro transporto vežėjas negalėjo išvengti net ir imdamasis visų įmanomų priemonių, pripažino ir ESTT, byloje Nr. C-294/10.

2. Teismas priimtą sprendimą motyvavo tuo, kad skrydį Ryga-Vilnius vykdęs orlaivis nepalaukė ieškovės, tačiau tokiu atveju atsakovui būtų tekusi neproporcingai didelė finansinė rizika. Skrydi Ryga-Vilnius nebuvo skirtas pervežti į Vilnių reiso Briuselis-Ryga keleivius. Šis skrydis buvo skirtas pervežti į Vilnių įvairių tolimų nuotolių skrydžių, atvykusių į Rygą, keleivius, iš kurių reiso Briuselis-Vilnius keleiviai sudarė tik dalį. Kadangi oro vežėjui atsakomybė kyla jau nuo pirmos skrydžio atidėjimo minutės, sprendimai atidėti skrydį priimami retai, tik esant išimtinėms sąlygoms, arba jeigu skrydžio atidėjimas leidžia sumažinti tikėtinus oro vežėjo nuostolius, kuriuos jis būtų patyręs išskrisdamas laiku pagal grafiką. Tuo atveju, jei skrydis būtų atidėtas ir pretenzijas pareikštų visi orlaivių skridę keleiviai, bendrovės minimalūs nuostoliai būtų 14 000 EUR, neskaitant skrydžio vykdymo išlaidų, o pagal Montevidėjo konvenciją patirta žala galėtų siekti net iki 927 276 Lt. Be to, keleivių perlaipinimo procedūra paprastai užtrunka apie 45 minutes, o skrydžio atidėjimas nėra paprastas veiksmas ir dažnai nepriklauso nuo oro vežėjo valios, orlaivių pakilimas ir nusileidimas vykdomas pagal griežtus grafikus, kurie būna koreguojami tik atskirais atvejais ir leidimas pakilti gali būti ženkliais užvilkintas. Tuo atveju, jei orlaivis būtų laukęs ieškovės, skrydį būtų tekę atidėti ne mažiau kaip valandai. Atsakovo galimybės atidėti skrydį yra ribotos dar ir todėl, kad orlaivio įgulos darbo valandos yra griežtai ribojamos Komisijos reglamento Nr. 859/2008 nuostatomis. Atidėjus skrydį, atsakovui būtų tekę taip pat pakeisti orlaivio įgulą, tokiu būdu patirti papildomų nuostolių. Taigi atsakovui atidėjus skrydžio laiką ir sulaukus ieškovės, jo nuostoliai būtų neproporcingai dideli.

3. Teismas netinkamai įvertino ieškovės argumentus dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių visas būtinąsias sąlygas atsakovo atsakomybei kilti. Atsakovas, gabendamas ieškovę į Vilnių autobusu, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, priešingai, pasiūlydamas pervežti ieškovę į Vilnių, atsakovas taikė Reglamento 8 straipsnio 1 dalies b punktą. Nesant atsakovo kaltės, nėra ir 1 000 Lt suma įvertintų neturtinių pasekmių. Ieškovė neįrodė ir kitų civilinės atsakomybės kilimui būtinų sąlygų. Net jei ieškovė būtų Vilnių pasiekusi lėktuvu, tai būtų įvykę vėlai vakare, dėl ko ieškovė taip pat nebūtų pailsėjusi prieš eidama į darbą.

Žemesnės instancijos teismas

4. Teismas, priimamu sprendimu, nesiaiškino koks buvo skrydžio atstumas, todėl neteisingai apskaičiavo kompensacijos dydį. Ieškovės skrydžiai vyko iš Briuselio į Vilnių. Tarp šių oro uostų atstumas yra 1 453 kilometrai, vadinasi kompensacijos dydis galėtų būti tik 250 EUR, o ne 600 EUR.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytų argumentų pagrindu nėra. Atsakovo vykdytas skrydis iš Briuselio į Rygą buvo atidėtas dėl Vokietijos oro erdvės ribojimų, tačiau vien šis veiksnys, nenurodant jokių priežasčių, kodėl buvo apribota Vokietijos oro erdvė, savaime negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog skrydis atidėtas dėl susidariusių ypatingų aplinkybių. Tuo pačiu tai negali būti pagrindu konstatuoti pagrindus oro vežėjo atleidimui nuo pareigos sumokėti keleiviui kompensaciją pagal Reglamento 7 straipsnio nuostatas. Vykdydamos savo veiklą, oro transporto bendrovės dažnai susiduria su tam tikrais oro erdvės apribojimais, todėl šiuos apribojimus galima priskirti įprastai normaliai vežėjo veiklai. Taigi vežėjas, siekdamas išvengti pareigos mokėti kompensaciją, oro erdvės apribojimu gali remtis tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad toks ribojimas atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis negalėjo numatyti, tačiau atsakovas nenurodė, kad Vokietijos oro erdvės ribojimas, dėl kurio buvo atidėtas skrydis Briuselis-Ryga, buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių. Tai, kad ieškovė pasiekė skrydžio tikslą Vilnių pavėlavusi daugiau nei tris valandas sąlygojo ne skrydžio Briuselis-Ryga atidėjimas, o paties atsakovo veiksmai, kuomet jis nusprendė nelaukti ieškovės, t. y. orlaivis į Vilnių išskrido nesulaukęs ieškovės ir kitų, kartu su ieškove, vykusių asmenų. Taigi atsakovas nesiėmė visų įmanomų priemonių, todėl nėra pagrindo jo atleidimui nuo atsakomybės. Tuo atveju, jei teismas pripažintų Vokietijos oro erdvės apribojimą ypatinga aplinkybe, byloje turi būti sprendžiamas klausimas, ar atsakovas ėmėsi visų pagrįstų priemonių, siekdamas tokio vėlavimo išvengti. Nagrinėjamojo byloje apeliantas apskritai neįrodinėja, jog vėlavimo nebuvo galima išvengti, net ir ėmusis visų tam pagrįstų priemonių, o atsisakymą mokėti kompensaciją grindė tuo, kad skrydžio Ryga-Vilnius atidėjimas būtų neproporcinga priemonė ieškovės vėlavimui išvengti. Atsakovė sutinka, kad skrydžio Ryga-Vilnius atidėjimas galimai lemtų tam tikrus neigiamus padarinius atsakovui. Vis dėlto, jų negalima laikyti neproporcingais aukštam oro transporto keleivių apsaugos tikslui. Iš ETT formuojamos praktikos matyti, kad vartotojų, įskaitant oro transporto keleivių, apsaugos tikslo svarba gali pateisinti neigiamas ir net ypač neigiamas ekonomines pasekmes tam tikriems operatoriams. Kita vertus, apeliantas nepateikia jokių įrosimų, kurie patvirtintų, kad dėl skrydžio Ryga-Vilnius atidėjimo jis būtų patyręs itin didelių nuostolių. Apelianto teiginiai dėl galimai nesaugaus vėlesnio skrydžio ar būtinybės keisti įgulą, pasibaigus šios darbo laikui, nesudaro pagrindo pripažinti skrydžio atidėjimo neproporcinga siekiamam tikslui priemone, nes yra susiję išimtinai su atsakovo veiklos rizika, kurią jis privalo numatyti. Apeliantas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad vėlavimo atveju jam būtų tekę išmokėti visiems keleiviams kompensaciją, be to, neįrodė, kad atidėjus skrydį, lėktuvas būtų atvykęs vėliau nei trimis valandomis, kuomet atsirastų pagrindas Reglamento nuostatų dėl kompensacijos taikymui. Apeliantas nutyli, kad kartu su ieškove iš Briuselio į Rygą skrido dar mažiausiai 14 asmenų, kurie taip pat turėjo vykti iš Rygos į Vilnių. Įvertinus, kad ieškovė buvo ne vienintelė keleivė, skridusi į Vilnių, nėra pagrindo pripažinti skrydžio atidėjimą neproporcinga priemone siekiamam tikslui. Pažymi, kad pagal Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisingumo principą, negali būti tokio teisinio reguliavimo, kuris sudarytų prielaidas susiklostyti tokioms situacijoms, kas asmenų patirta žala, dėl netinkamo vežimo sutarties vykdymo, negalėtų būti teisingai atlyginta. Taigi nors įstatyme nėra specialiosios normos, įpareigojančios netinkamas vežimo paslaugas suteikusį vežėją atlyginti dėl to patirtą neturtinę žalą, tokia jo pareiga kildinama iš bendrųjų principų, todėl atmestinas apelianto argumentas dėl teisinio pagrindo neturtinei žalai priteisti nebuvimo. Be to, apelianto nurodomi argumentai nepatvirtina, kad ieškovei dėl skrydžio vėlavimo priteista žala gali būti vertinama kaip neteisinga ar neadekvačiai didelė. Iškovė apskritai negavo paslaugos, kurią tikėjosi gauti, įsigydama bilietą. Kelionė autobusu negali būti prilyginama kelionei oro transportu, todėl ieškovė dėl atsakovo kaltės patyrė neigiamų išgyvenimų ir aiškių nepatogumų, kurie sąlygojo jos patirtos neturtinės žalos dydį. Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad ieškovei priklausė tik 250 EUR kompensacija, bet ne 600 EUR. Jungiamojo skrydžio atveju ortodrominis skrydžio maršrutas pailgėja, todėl galutinis skrydžio atstumas, turintis reikšmės priteistino kompensacijos dydžiui, nustatomas prie skrydžio Briuselis-Ryga atstumo (1 442km) pridedant skrydžio Ryga-Vilnius atstumą (270 km). Tai sudaro pagrindą taikyti Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą kompensacijos dydžiui nustatyti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo tenkino.

Byloje kilo ginčas, ar ieškovei, įsigijusiai lėktuvo bilietą atsakovo vykdomam skrydžiui iš Briuselio į Vilnių (per Rygą), priklauso teisė į kompensaciją pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. vasario 11 d. reglamento Nr. 261/2004 7 straipsnyje įtvirtintus nuostolių kompensavimo dydžius, o taip pat teisė į neturtinės žalos atlyginimą.

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 261/2004 nustato bendras kompensavimo ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju. Jame nustatytos prievolės tenka skrydį vykdančiam ar ketinančiam vykdyti oro vežėjui. Pagal Reglamento 2 straipsnio 6 punktą skrydį vykdantis oro vežėjas – tai oro vežėjas, vykdantis arba ketinantis vykdyti skrydį pagal sutartį su keleiviu arba kito su keleiviu sutartį sudariusio juridinio arba fizinio asmens vardu. Reglamento 7 straipsnyje įtvirtinta apribota kompensacija. Šios kompensacijos esmė yra standartinės, visiems keleiviams vienodas žalos atlyginimas, kurį atitinkamai keleiviai patiria dėl prarasto laiko ir kurį dėl laiko negrįžtamumo galima atlyginti tik kompensacija. Ši priemonė leidžia užtikrinti šiuo Reglamentu siekiamą aukštą oro transporto keleivių apsaugos lygį (Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimas, priimtas sujungtose bylose Nr. C-581/10 ir C-629/10).

Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovės skrydis susidėjo iš dviejų dalių – skrydžio Briuselis-Ryga ir Ryga-Vilnius. Užtrukus skrydžio Briuselis-Ryga vykdymui, lėktuvas, skrendantis iš Rygos į Vilnių, nesulaukė keleivių ir išskrido, dėl ko ieškovei į Vilnių teko vykti autobusu. Vilnių ji pasiekė daugiau kaip keturiomis valandomis vėliau nei buvo planuota, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovas turi pareigą sumokėti ieškovei kompensaciją, numatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime teisingai nurodė, kad šioje byloje reikšminga nustatyti, ar Vokietijos oro erdvės laikinas apribojimas yra atsakovo atsakomybę šalinanti aplinkybė, o būtent, ar skrydis buvo atidėtas dėl susidariusių aplinkybių, kas būtų pagrindas atleisti atsakovą nuo Reglamente nustatyto dydžio kompensacijos išmokėjimo.

2004 m. vasario 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 preambulėje įtvirtinta, kad skrydžius vykdančių oro vežėjų prievolės turėtų būti ribojamos arba jiems turėtų būti taikomos išimtys tais atvejais, kai įvykio priežastis yra ypatingos aplinkybės, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (14 p.). Taigi skrydį vykdantis oro vežėjas neprivalo mokėti kompensacijos pagal 7 straipsnį, jei gali įrodyti, kad skrydis buvo atidėtas dėl ypatingų aplinkybių. Reglamente nurodyti ypatingų aplinkybių atsiradimą galintys nulemti tokie įvykiai: politinis nestabilumas, meteorologinės sąlygos, neleidžiančios vykdyti atitinkamo skrydžio, pavojus saugumui, netikėtai atsiradę skrydžių saugos trūkumai ir streikai, turintys įtakos skrydį vykdančio oro vežėjo veiklos vykdymui. Tačiau ypatingų aplinkybių sąvoka Reglamente nėra paaiškinta. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2008 m. gruodžio 22 d. sprendime, priimtame byloje C‑549/07, nurodė, kad, atsižvelgiant į ypatingas oro transporto paslaugų teikimo sąlygas ir orlaivių technologinio sudėtingumo lygį, reikia konstatuoti, kad vykdydami savo veiklą oro vežėjai paprastai susiduria su įvairiomis techninėmis problemomis, kurių neišvengiamai atsiranda naudojant lėktuvus. Siekiant to išvengti reguliariai atliekamos ypač griežtos lėktuvų kontrolės, kurios yra įprastų oro transporto bendrovių veiklos sąlygų dalis. Vadinasi, techninės problemos, atsiradusios dėl nepakankamos techninės lėktuvo priežiūros, sprendimas turi būti laikomas būdingu normaliai oro vežėjo veiklai.

Atsižvelgdamas į Europos Bendrijų Teisingumo Teismo išaiškinimus Reglamento taikymo klausimais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog Vokietijos oro erdvės laikinas apribojimas savaime negali būti pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, jog skrydis atidėtas dėl susidariusių ypatingų aplinkybių. Tuo pačiu tai negali būti pagrindu konstatuoti pagrindus oro vežėjo atleidimui nuo pareigos sumokėti keleiviui kompensaciją pagal Reglamento 7 straipsnio nuostatas. Vykdydamos savo veiklą, oro transporto bendrovės dažnai susiduria su tam tikrais oro erdvės apribojimais, todėl šiuos apribojimus galima priskirti įprastai vežėjo veiklos rizikai. Taigi vežėjas, siekdamas išvengti pareigos mokėti kompensaciją, oro erdvės apribojimu gali remtis tik tuo atveju, jei gali įrodyti, kad toks ribojimas atsirado dėl įvykių, kurie nėra būdingi normaliai oro vežėjo veiklai ir kurių jis negalėjo numatyti, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, atsakovas nenurodė, kad Vokietijos oro erdvės ribojimas, dėl kurio buvo atidėtas skrydis Briuselis-Ryga, buvo sąlygotas kokių nors ypatingų aplinkybių. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisėtą išvadą, jog atsakovas tinkamai nepagrindė, kodėl skrydžio vėlavimas dėl Vokietijos oro susisiekimo erdvės apribojimų turėtų būti pripažintas ypatinga aplinkybe, kurios nebūtų galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių, todėl pagrįstai nusprendė, jog šiuo konkrečiu atveju minėta Reglamento straipsnio dalis, numatanti galimybę atleisti atsakovą nuo atsakomybės, netaikoma.

Europos Teisingumo Teismas 2009 m. lapkričio 19 d. prejudiciniame sprendime sujungtose bylose Nr. C-402/07 ir C-432/07 nurodė, kad Reglamento Nr. 261/2004 5, 6 ir 7 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad atidėtų skrydžių keleiviai gali būti prilyginti atšauktų skrydžių keleiviams teisės į kompensaciją taikymo tikslais, taigi jie gali remtis šio reglamento 7 straipsnyje numatyta teise į kompensaciją, kai dėl atidėto skrydžio praranda tris valandas ar daugiau laiko, t. y. kai jie pasiekia galutinę paskirties vietą tris ar daugiau valandų vėliau nei iš pradžių oro vežėjo numatytas atvykimo laikas. Šis Europos Teisingumo Teismo pateiktas išaiškinimas yra Reglamento sudėtinė dalis, ir turi būti taikomas aiškinant Reglamento 7 straipsnyje numatytą keleivių teisę į kompensaciją.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė iš Briuselio į Rygą turėjo išskristi 19:15 val., tačiau išskrido tik 20:20 val., t. y., praėjus daugiau kaip 2 valandoms, o galutinę paskirties vietą – Vilnių – pasiekė daugiau kaip keturiomis valandomis vėliau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 7 straipsnio 1 dalies c punktas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 600 eurų kompensaciją, kuri, pritaikius galiojantį euro ir lito valiutų santykį, yra lygi 2 071,68 Lt.

Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieškovei priklausančios kompensacijos dydį. Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog jungiamojo skrydžio atveju ortodrominis skrydžio maršrutas pailgėja, todėl galutinis skrydžio atstumas, turintis reikšmės priteisiamos kompensacijos dydžiui, nustatomas prie skrydžio Briuselis-Ryga atstumo (1442 km) pridedant skrydžio Ryga-Vilnius atstumą (270 km), iš viso 1712 km. Kadangi ieškovės skrydis buvo tolimesnis nei 1500 km, tai sudaro pagrindą taikyti Reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktą kompensacijos dydžiui nustatyti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog Reglamento Nr. 261/2004 12 straipsnis neriboja keleivių teisės gauti papildomą kompensaciją atidėto ar neįvykusio skrydžio atveju. CK 6.250 straipsnis numato, kad neturtinė žala yra dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., teismo įvertinti pinigais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas konstatavo, jog ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų bei nepatogumų, kadangi laiku negrįžo iš tarnybinės komandiruotės. Ieškovė Vilniuje turėjo būti 00:55 val., tačiau į Vilnių autobusu atvyko tik 5:00 val., t. y, daugiau kaip keturiomis valandomis vėliau nei buvo suplanuota. Dėl to ieškovė turėjo iš karto eiti į darbą, be jokio poilsio. Lėktuvas, skrendantis iš Rygos į Vilnių, nepalaukė keleivių, skrendančių vėluojančiu lėktuvu iš Briuselio, t. y., nebuvo nustatyta aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių (Remiantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 261/2004 14 punktas). Atsakovas yra žinoma, didelė, stabilios turtinės padėties paslaugų teikimo įmonė. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovės prašomas priteisti 1 000 Lt žalos atlyginimas vertinamas kaip sąžiningas, protingas ir teisingas, ir jo mažinti apelianto nurodomų argumentų pagrindų nėra.

Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas, vertindamas ieškovei priteistos neturtinės žalos dydį, atkreipia dėmesį, jog ieškovė apskritai negavo paslaugos, kurią tikėjosi gauti, įsigydama bilietą. Minėta, jog ieškovės skrydis susidėjo iš dviejų dalių – skrydžio Briuselis-Ryga ir Ryga-Vilnius. Antroji kelionės dalis – skrydis Ryga-Vilnius apskritai nebuvo įvykdytas. Ieškovei nebuvo pasiūlyta likti nakvoti Rygoje ir skristi artimiausiu lėktuvu, skrendančiu iš Rygos į Vilnių. Teismo nuomone, kelionė autobusu negali būti prilyginama kelionei oro transportu, todėl ieškovė dėl atsakovo kaltės patyrė neigiamų išgyvenimų ir aiškių nepatogumų, kurie ir sąlygojo jos patirtos neturtinės žalos dydį.

Remiantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti arba keisti atsakovo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Taigi, šiuo procesiniu sprendimu ieškovo apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo atmetamas.

Ieškovė taip pat pateikė teismui prašymą priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad patyrė 1 600 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies. Teismas, įvertinęs Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R–85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8 straipsnyje įtvirtintus advokato teikiamos teisinės pagalbos maksimalius dydžius, mažina iš atsakovo ieškovei priteisiamą sumą advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti iki 750 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovės R. O. D. naudai 750 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėja Vilija Mikuckienė