Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Jūratė Damanskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A – 338/2012

2012 m. balandžio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jūratės Damanskienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. K. gynėjo advokato J. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo P. K. nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams;

pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. (S. R. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams ir šešiems mėnesiams);

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrinus dalinio sudėjimo būdu ir P. K. paskirta galutinė bausmė - 2 (dveji) metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. (V. V. ir M. M. atžvilgiu) P. K. išteisintas nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Iš P. K. S. R. priteista 2000 (du tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti, Mindaugui A. L. 2000 (du tūkstančiai) litų neturtinei žalai atlyginti ir 242 (du šimtai keturiasdešimt du) litai turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. K. 2010-07-05 apie 18 val., (duomenys neskelbtini) Kaišiadorių r., prie namo lauko durų, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę išreikalauti žalą iš S. R. už neva jos nepilnamečio sūnaus J. R. pagrobtus lauko šviestuvus iš R. K. priklausančios sodybos, tai yra atėjęs pas R. S. G. į namus, kur tuo metu svečiavosi S. R., vartodamas necenzūrinius žodžius reikalavo iš S. R. sumokėti 160 Lt už pagrobtus šviestuvus, o pastarajai pasakius, kad policija šį įvykį jau tyrė, bei atsisakius mokėti reikalaujamą sumą, jis pareiškė, kad policija blogai dirba ir jis pats vykdys teisingumą, panaudodamas psichinę prievartą, žemino, vadino S. R. ir jos motiną žemo intelekto, tyčiojosi dėl S. R. inkstų nepakankamumo ligos žodžiais „inkstukai pragerti“, grasino nukentėjusiajai nesutikus sumokėti reikalaujamą sumą panaudoti smurtą ir ateityje išreikalauti didesnę pinigų sumą žodžiais „Gyvenk kol kas. Ateityje kaina kils. Infliacija“, po to grasindamas žodžiais „atidaužysiu kepenis“ panaudojo S. R. atžvilgiu fizinę prievartą, t. y. kumščiu sudavė pastarajai vieną smūgį į pilvo sritį, po to sugriebęs ją už peties numetė ant žemės, tokiu būdu S. R. sukeldamas fizinį skausmą.

Be to, P. K. 2010-07-02 tarp 15-16 val., UAB „(duomenys neskelbtini)" patalpose, panaudojęs apgaulę, t.y. pažadėjęs Mindaugui A. L. padėti sužinoti nukentėjusiojo AB „SEB bankas" banko sąskaitą, neva tuo tikslu liepė Mindaugui A. L. ant tuščio popieriaus lapo užrašyti savo asmens duomenis (vardą, pavardę, asmens kodą, gyvenamąją vietą ir parašą), o pastarajam juos užrašius, be nukentėjusiojo žinios užpildė šį popieriaus lapą kaip neprotestuotiną paprastąjį vekselį 19 000 Lt sumai, tokiu būdu savo naudai pasikėsino įgyti svetimą Mindaugui A. L. priklausantį turtą - 19 000 litų.

Anot gynėjo, teismas, skirdamas P. K. bausmę, tik formaliai įvertino reikšmingas aplinkybes, tokias, kaip jo pavojingumo visuomenei laipsnį, šeimyninę padėtį, gaunamas pajamas ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Be to, apeliaciniame skunde akcentuojama, jog apylinkės teismas, suimdamas P. K. teismo salėje grubiai pažeidė jo, kaip asmens teises, todėl suėmimas turi būti panaikintas.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuosprendį panaikinti ir P. K. išteisinti arba skirti jam švelnesnę bausmę, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, nuosprendžio nekeisti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegijos nuomone, P. K. nuteistas pagrįstai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais, nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. bei 294 str. 2 d.

Dėl savavaldžiavimo S. R. atžvilgiu

Apeliaciniu skundu teigiama, kad P. K. S. R. atžvilgiu nei psichinio, nei fizinio smurto nenaudojo, jos neįžeidinėjo ir nereikalavo atlyginti neva jos sūnaus padarytą žalą. Apelianto nuomone, konfliktą išprovokavo pati nukentėjusioji. Kolegija tokius teiginius įvertinusi kritiškai, kaip nuteistojo siekimą palengvinti savo padėtį, atmeta dėl šių motyvų.

Kaip nustatyta byloje, 2010-07-05 P. K. kartu su savo draugu E. S. atvyko pas S. R. dėl maždaug prieš metus pavogtų jo lauko žibintų, nes vagyste įtarė pastarosios sūnų. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog P. K. reikalavo iš S. R., kad jam būtų atlyginta 160 Lt žala, o jai atsisakius pinigus sumokėti, P. K. panaudojo psichinę prievartą, t.y. t.y. įžeidinėjo ir žemino S. R. bei jos motiną, grasino ateityje panaudoti smurtą, po to parbloškė nukentėjusiąją ant žemės. Kolegijos nuomone, ši skundžiamo nuosprendžio išvada pagrįsta byloje surinktais ir teismo tinkamai įvertintais įrodymais – pačios nukentėjusiosios, jos motinos R. G., betarpiškai mačiusios įvykį, parodymais, o taip pat J. R., R. R., kuriems apie įvykį papasakojo S. R., parodymais, kita bylos medžiaga. Bylos duomenys patvirtina, jog 2009 metais Kaišiadorių PK tyrė P. K. pareiškimą dėl vagystės bei jo pateiktą prašymą pripažinti kaltu J. R.. Tačiau tyrimo metu nepasitvirtino, kad vagystę įvykdė J. R., todėl P. K. neturėjo jokio pagrindo savavališkai vykdyti savo tariamą teisę išreikalauti žalą iš S. R. neva už jos sūnaus įvykdytus nusikalstamus veiksmus. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog apeliaciniame skunde pats P. K. atvykimo pas S. R. neva išsiaiškinti faktas yra pripažįstamas, tačiau atkreipiamas dėmesys į tai, jog klausimas realiai neišspręstas, nes J. R. šiuo metu išvykęs į užsienį ir procesinis sprendimas dėl vagystės nėra priimtas. Tačiau, priešingai nei teigiama skunde, iš bylos duomenų matyti, kad Kaišiadorių PK 2009-08-28 nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutraukta kitais pagrindais, t.y. nenustačius vagystę įvykdžiusio asmens. Apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą ir apklausus liudytoją E. S., pastarasis patvirtino, jog kartu su P. K. nuvyko pas S. R. išsiaiškinti dėl jos sūnaus įvykdytos vagystės. Liudytojas įvykio aplinkybes aiškino nenuosekliai. Ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad negirdėjo, jog P. K. reikalautų pinigų, rėkavo tik nukentėjusioji (t.1, b.l. 68-69). Apeliacinės instancijos teisme E. S. parodė, kad jiems atvažiavus pas R., ji pati užpuolė K., sudavė jam smūgį į veidą, parkritusi nebuvo, visų aplinkybių jis nematė, buvo kiek toliau nuo K. ir R.. Kolegija vertina E. S. parodymus, kaip duotus šališko asmens, jo parodymai nei patvirtina, nei paneigia nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, nes liudytojas pats patvirtino visų įvykio aplinkybių nematęs. Kolegijos nuomone, P. K. elgesys praėjus metų laikotarpiui po PK pareigūnų nutarimo priėmimo, kuriuo nenustatyta J. R. kaltė dėl vagystės, vykimas neva išsiaiškinti su pastarojo motina, reikalavimas žalos atlyginimo, grasinimų ir smurto vartojimas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu įvertinta kaip savavaldžiavimas, t.y. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 294 str. 2 d..

Apylinkės teismo nuosprendyje pateikta išsamūs argumentai, kodėl nuspręsta pripažinti S. R. padarytos didelės žalos pasekmės. Kolegija apylinkės teismo išvadoms pritaria ir pakartotinai šių argumentų neanalizuoja (2K-7-408/2007, 2K-96/2006).

Panaikinti ar pakeisti nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo S. R. naudai neturtinės žalos atlyginimui priteista 2000 Lt taip pat nėra pagrindo, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo argumentais, kurie išdėstyti nuosprendyje, sprendžiant šį klausimą.

Dėl sukčiavimo A. L. atžvilgiu

Nors P. K. savo kaltės šiame epizode nepripažino ir prašė bylą šioje dalyje nutraukti, pripažinti, kad tokio pobūdžio santykius reglamentuoja Civilinio kodekso normos, tačiau kolegija tokius prašymus laiko nepagrįstais.

Kaip seka iš bylos, nukentėjusysis A. L. davė nuoseklius parodymus apie tai, jog jis pinigų iš P. K. nesiskolino, pastarasis jam žadėjo tarpininkauti su „SEB banku“ dėl algos pervedimo, todėl prašė užrašyti savo duomenis, ką nukentėjusysis ir padarė. Šie A. L. parodymai patvirtinti kitais bylos duomenimis – liudytojų M. L., J. L., S. K. ir kt. parodymais, iš kurių matyti, kad A. L. nesiruošė skolintis didelę pinigų sumą ir tam neturėjo jokio pagrindo. Tuo tarpu P. K. parodymai apylinkės teismo nuosprendyje pagrįstai įvertinti kritiškai, kaip prieštaraujantys kitiems bylos duomenims. Skundžiamo nuosprendžio argumentams kolegija pritaria, laiko, kad P. K. pagal BK 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. nuteistas pagrįstai, veika kvalifikuota teisingai kaip pasikėsinimas įvykdyti sukčiavimą. Esant tokioms aplinkybėms, daryti išvadą, kad susiklostę santykiai tarp P. K. ir A. L. turėtų būti sprendžiami civilinio proceso tvarka, kaip tai teigiama apeliaciniame skunde, nėra teisinio pagrindo. Kolegija taip pat laiko pagrįstu apylinkės teismo sprendimą priteisti iš P. K. A. L. neturtinės žalos atlyginimui 2000 Lt, nes neabejotinai dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus ir kt., kaip tai numatyta CK 6.250 str.

Dėl P. K. paskirtos bausmės

Kolegija laiko, kad apeliacinio skundo argumentai dėl paskirtos bausmės nuteistajam iš dalies yra pagrįsti.

BK 182 str. 1 d. ir 294 str. 2 d. sankcijose numatytos alternatyvių bausmių rūšys, tačiau nuosprendyje, nepažeidžiant nustatytos tvarkos, yra pateiktos išvados, kurių pagrindu P. K. buvo skirta griežčiausia bausmių rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Iš esmės tokios bausmės paskyrimas neginčijamas ir apeliaciniu skundu. Tačiau pritartina skundo argumentams, kuriais prašoma taikyti P. K. atžvilgiu BK 75 str. ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Apylinkės teismas nepateikė jokių motyvų, kodėl neturėjo pagrindo taikyti minėtą įstatymą, nors P. K. nuteisė už nesunkų ir apysunkį nusikaltimus (nesunkus nusikaltimas nutrūko pasikėsinimo stadijoje), neatsižvelgė, kad BK 75 str. 1 d. nurodyta, jog asmeniui, nuteistam už- vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. Bausmės vykdymas atidedamas, jei teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (2004-07-05 Įstatymo Nr. IX-2314 red.). BK 75 str. 1 d. taikymo galimybės apylinkės teismas nesvarstė ir, kolegijos nuomone, dėl to netinkamai pritaikė Baudžiamąjį įstatymą ir paskyrė neteisingą bausmę, dėl to nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 1 p., 2 p.). Kolegija laiko, kad įvertinus P. K. charakterizuojančius duomenis, atsižvelgiant į tai, jog anksčiau jis nebuvo teistas už sunkius nusikaltimus, laisvės atėmimo bausmė jam nebuvo skiriama, be to, ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę P. K. pilnai atliko iki skundžiamo apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo, darytina išvada, kad nustatyti pagrindai leidžiantys manyti, jog bausmės tikslai P. K. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, pritaikius BK 75 str. ir P. K. paskyrus atitinkamus įpareigojimus. Tenkinti apeliacinio skundo prašymą panaikinti kardomąją priemonę - suėmimą nėra pagrindo, nes tai nėra kardomoji priemonė, o sprendimas iš karto po nuosprendžio paskelbimo pradėti vykdyti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Remiantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-12-16 nuosprendį pakeisti: P. K., nuteistam pagal BK 22 str. 1 d ir 182 str. 1 d. bei 294 str. 2 d., remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams, pritaikius BK 75 str. 1 d., 2 d. (2004-07-05 įst. Nr.IX – 2314, 2007-06-28 įst. Nr. X-1233 redakcija) nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant P. K. be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms.

Į bausmę įskaityti P. K. suėmime išbūtą laiką nuo 2011-12-16 iki 2012-04-26. Iš suėmimo P. K. nedelsiant paleisti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.