- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-07-31
- Bylos Nr.
- AN2-268-993/2025
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Indrė Averkienė
- Nukentėjusysis
- H. K.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiojo H. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2025 m. liepos 1 d. nutarties, kuria netenkintas nukentėjusiojo H. K. prašymas atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakyta priimti H. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. administracinio nusižengimo byloje Nr. II-28-667/2025.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. (toliau – ir Institucija) 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu (toliau – ir nutarimas) administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK: (duomenys neskelbtini)) V. M. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje už tai, kad 2024 m. balandžio 23 d., būdamas viešoje vietoje, Kaune, (duomenys neskelbtini), įžeidžiamai kibo prie H. K., taip pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį. Nutarimu V. M. paskirta 30 Eur dydžio bauda. Nutarime nurodoma, jog dėl patirtos neturtinės žalos nukentėjusysis H. K. gali kreiptis civiline tvarka į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir prisiteisti patirtą neturtinę žalą iš nusižengimą padariusio asmens V. M..
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2025 m. birželio 2 d. nutartimi išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. M. skundą, kuriuo jis prašė Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Nutartimi teismas skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Taip pat iš dalies tenkino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir priteisė nukentėjusiajam iš V. M. 50 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su priimta Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartimi nukentėjusysis pateikė apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Tačiau Kauno apylinkės teismas 2025 m. liepos 1 d. nutartimi H. K. prašymą atmetė ir praleisto termino neatnaujino. Teismas nutartyje nurodė, kad prašyme atnaujinti praleistą terminą nurodyti motyvai ir aplinkybės nepagrindžia, kad įstatyme nustatyto termino skundui paduoti praleidimo priežastys objektyviai buvo svarbios, t. y. nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis H. K. realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais.
4. Nukentėjusysis H. K. nesutikdamas su minėta Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartimi skundžia ją atskiruoju skundu ir prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį – atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti ir jį priimti.
4.1. Atskirajame skunde nukentėjusysis teigia kategoriškai nesutinkantis su apylinkės teismo pozicija, jog 2025 m. birželio 2 d. priimtos nutarties išsiuntimo ir jam įteikimo data laikoma 2025 m. birželio 2 d. Pažymi, kad teismas pasirinko siųsti koduotą nutartį, pateikiant atkodavimo instrukciją, tačiau turėjo ir turi prisiimti riziką, jog koduotė nesuveiks, todėl gavęs koduotą procesinį dokumentą ir nepavykus jo atkoduoti, jis kreipėsi į teismą, kad pateiktų nekoduotą procesinį dokumentą. Nurodo, kad apylinkės teismas tik 2025 m. birželio 6 d. el. paštu pateikė nekoduotą procesinį dokumentą. Analogiška situacija buvo ir su skundžiama nutartimi. Mano, kad koduotos nutarties pateikimas jos negalint laiku atidaryti yra objektyvi priežastis dėl ko apeliacinio skundo padavimo terminas turėjo nusikelti ir pradėtas skaičiuoti nuo 2025 m. birželio 7 d.
4.2. Taip pat kategoriškai nesutinkama, kad procese neturėjimas advokato ar jo padėjėjo bei nepateikimas įrodymų, kad surašant apeliacinį skundą buvo konsultuota su teisininkais nėra rimta priežastis dėl ko būtų galima laikyti, kad yra pagrindas atnaujinti terminą paduoti apeliacinį skundą ir jį priimti. Pažymi, kad jis tik 2025 m. birželio 6 d. gavo nekoduotą nutartį, todėl jam nebūnant teisininku, reikėjo susirasti teisininkus ir pasikonsultuoti, pateikiant bylos medžiagą, kurią apeliantas nusifotografavo. Šiuo atveju nukentėjusysis negalėjo turėti gynėjo, nes jis buvo nukentėjusysis, o ne kaltinamasis ir pan. Todėl pateikiant apeliacinį skundą nebuvo tikslo pateikti atstovavimo išlaidas pagrindžiančius dokumentus, kadangi šių išlaidų teismas negali įpareigoti atlyginti pažeidimą padariusį asmenį. Kita vertus, jeigu proceso šalis nepateikė duomenų apie turėtas teisininkui išlaidas, tai dar nesuponuoja, kad jų neturėjo, tai tik įrodo, kad proceso šalis neprašo atlyginti patirtų išlaidų. Tai, kad apeliaciniame skunde nurodyta, jog apelianto apeliacinės instancijos teisme neatstovaus advokatas ar jo padėjėjas, neįrodo, kad rengiant apeliacinį skundą nedalyvavo teisininkas. Priešingai, įrodo, kad dalyvavo teisininkas ir žinant, kad administracinio nusižengimo bylos apeliacinės instancijos teisme įprastai nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl nebuvo siekta apeliacinės instancijos teisme turėti advokatą ar jo padėjėją.
4.3. Nukentėjusysis pažymi, kad nekoduotą nutartį gavo 2025 m. birželio 6 d. (penktadienį). Jis birželio 9-12 dienomis ieškojo teisininkų, ko pasekoje po konsultacijų ir bylos medžiagos išnagrinėjimo apeliacinis skundas buvo surašytas bei pateiktas 2025 m. birželio 30 d. Teigia, kad apeliacinio skundo nepriėmimas neturėtų būti siejamas su deklaratyviais pažeidimais, kaip kelias dienas praleistas terminas. Mano, jog apeliacinio skundo priėmimas neužvilkins proceso. Be to, nurodo, jog jis teikė apeliacinį skundą dėl civilinio ieškinio, kuriam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse numatytas 30 dienų terminas, nors ANK nustatyta, kad apeliaciniai skundai teikiami per 20 dienų. Todėl galimai yra civilinio ieškovo interesų pažeidimas, kuomet yra ne vienodas terminas teikti procesinius skundus dėl civilinio ginčo, o dėl tokio neaiškumo neturėtų nukentėti civilinis ieškovas – šiuo atveju nukentėjusysis.
Atsiliepimas
5. Institucija pateikė atsiliepimą į nukentėjusiojo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad pagal nukentėjusiojo skundo argumentus dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, nenurodytos jokios ne nuo asmens valios priklausančios priežastys, kurios lėmė, kad jis nustatyta tvarka ir per įstatymų nustatytą terminą negalėjo paduoti skundo dėl Institucijos nutarimo. Nukentėjusysis dalyvavo teisme bylą nagrinėjant viešame teismo posėdyje, kuris vyko žodinio proceso tvarka, apie teismo nutarties paskelbimo datą žinojo, jam teismo nutartis buvo įteikta tinkamai, skundo padavimą terminą praleido žymiai praleidęs skundo padavimo terminą. Nors ir teigia, kad jis nėra teisininkas ir, kad jam reikėjo laiko kol ras teisininką parengti skundui, tačiau tai nėra aplinkybės, kurių pagrindu turėtų būti atnaujinti skundo padavimo terminai. Visų pirma teismo nutartyje aiškiai nurodyta apskundimo tvarka ir terminai, todėl nereikia būti teisininku, kad kitaip būtų galima suvokti apskundimo tvarką ir terminus, kadangi jie aiškiai nurodyti teismo nutartyje. Be kita ko, su skundu nepateikti jokie duomenys apie tai, kad asmuo kreipėsi į teisininkus dėl jo interesų atstovavimo rengiant apeliacinį skundą, taip pat matyti, kad skundą teikia pats nukentėjusysis, kadangi skunde nenurodytas jį atstovaujantis asmuo, taip pat prie skundo nepridėti jokie atstovavimo dokumentai, kurių pagrindu būtų galima spręsti, kad jį atstovauja kitas asmuo. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nukentėjusiojo H. K. atskirasis skundas netenkinamas.
6. ANK 656 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos administracinių nusižengimų teiseną apygardos teisme reglamentuojančios taisyklės, išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis. Pažymėtina, kad ANK 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi taisyklė, kuri įpareigoja apygardos teismą, nagrinėjantį administracinio nusižengimo bylą dėl apeliacinio skundo (nagrinėjamu atveju – atskirojo skundo), patikrinti priimto nutarimo (nutarties) byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
7. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir atskirojo skundo motyvus, sprendžia, jog skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartis, kuria atsisakyta atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakyta priimti H. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkė teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra teisinio ar faktinio pagrindo ją naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais argumentais.
8. Procesinio sprendimo apskundimo teisė yra viena iš esminių, tačiau tuo pačiu pastebėtina, kad asmens teisė kreiptis į teismą, kaip ir bet kuri kita asmens teisė, turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Apeliacinis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos (ANK 646 straipsnio 2 dalis). Turintys teisę paduoti apeliacinį skundą asmenys, kurie dėl svarbių priežasčių praleido apeliacinio skundo padavimo terminą, turi teisę prašyti apylinkės teismo atnaujinti praleistą terminą (ANK 646 straipsnio 3 dalis). Teismo diskrecijai paliekama spręsti, kokias priežastis pripažinti svarbiomis, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, išskirtinės. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priežastimis, kurių pagrindu gali būti atnaujintas praleistas terminas skundui paduoti, laikytinos tik tos aplinkybės, kurios objektyviai trukdė ar sudarė kliūtis pareiškėjui realizuoti teisę kreiptis į teismą, kuriomis galima pagrįsti visą termino skundui paduoti praleidimo laikotarpį ir kurios yra patvirtintos įrodymais. Teismų praktikoje tokiomis aplinkybėmis paprastai pripažįstama pareiškėjo sunki liga, komandiruotė ar išvykimas į užsienio valstybę (buvimas užsienio valstybėje), kitų asmenų veikla, ribojanti asmens veiksmų laisvę ir valią, ir pan. Taigi, sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus.
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutartis H. K. išsiųsta tą pačią dieną, po valandos nuo procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo, jo elektroninio pašto adresu (b. l. 84). Kas reiškia, kad minėta nutartis išsiųsta tinkamai ir laiku. Priešingai nei nurodo nukentėjusysis, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad jis būtų kreipęsis į teismą dėl to, kad jam nepavyko atsidaryti koduotos nutarties ir, kad pakartotinai ji būtų buvus išsiųsta 2025 m. birželio 6 d. Šiuo aspektu atkreiptinas ir dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomonę, jog įstatymas nustato du teismo nutarimo (nutarties) įteikimo administracinės bylos proceso dalyviams būdus – išsiuntimą ir išdavimą. Pagal šią normą apskundimo terminas skaičiuojamas priklausomai nuo to, kuriuo būdu buvo pasinaudota įteikiant skundžiamą teismo dokumentą administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui, tačiau nustatytas 20 dienų terminas neturi esmingai sutrumpėti dėl įteikimo būdo, nes tik tokiu būdu yra užtikrinama įstatyme įtvirtinta garantija sudaryti sąlygas tinkamai per nustatytą terminą apsispręsti dėl apeliacijos pateikimo ir paruošti teisinius argumentus apeliaciniam skundui. Taigi akivaizdu, kad apeliacinio skundo padavimo terminas asmeniui pradedamas skaičiuoti, ne nuo nutarties nuorašo gavimo dienos, o nuo tokios nutarties nuorašo išsiuntimo, t. y. šiuo atveju nuo 2025 m. birželio 2 d. Tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš nukentėjusiojo pridėtų prie skundo priedų, koduotos teismo nutarties jis neatidarė ne dėl teismo sistemų ar kodavimo problemų, tačiau dėl jo naudojamame asmeniniame įrenginyje nustatytų saugumo parametrų (išjungta atsisiuntimo paslauga), be to pranešime nurodomi veiksmai, kuriais vadovaujantis parametrai gali būti pakeisti ir dokumentus būtų galima atsisiųsti ir atsidaryti.
10. Visgi net ir laikant, kad asmeniui teismo nutartis buvo išsiųsta 2025 m. birželio 6 d., jos apskundimo terminas baigtųsi 2025 m. birželio 27 d. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas surašytas 2025 m. birželio 30 d. ir Kauno apylinkės teisme gautas 2025 m. liepos 1 d.
11. Nors atskirajame skunde tvirtinama, jog laiku apeliacinis skundas nepateiktas dar ir dėl to, kad nukentėjusysis, gavęs 2025 m. birželio 2 d. nutartį, ieškojosi teisininko, pažymėtina, kad kaip nurodė ir apylinkės teismas, nukentėjusysis nepateikė jokių duomenų, kad jis būtų kreipęsis į teisininkus. Ir nors atskirajame skunde jis nurodo priežastis dėl ko tokių duomenų neteikė kartu su apeliaciniu skundu ir prašymu atnaujinti įrodymų tyrimą, tačiau šiuo atveju pažymėtina, kad tokių duomenų nepateikė ir kartu su atskiruoju skundu siekiant paneigti apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutarties motyvus. Atsižvelgiant į tai, kad nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys skundų argumentus, aukštesnysis teismas pritaria pirmosios instancijos išvadoms, jog nukentėjusiojo prašymo atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl negali būti pripažįstami svarbiomis aplinkybėmis, dėl ko terminas turėtų būti atnaujinamas.
12. Nepagrįstas ir nukentėjusiojo skundo argumentas, kad jam, kaip civiliniam ieškovui, turėtų būti taikomas 30 dienų apskundimo terminas pagal CPK normas. Pažymėtina, kad jo civilinis ieškinys buvo nagrinėjamas administracinio nusižengimo byloje ir apskundimo terminas yra nustatomas bendras visam procesiniam sprendimui, o ne atskiroms jo dalims. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad byla buvo nagrinėjama dėl Institucijos priimto nutarimo – apskundimo terminas šiuo atveju pagrįstai nustatytas pagal ANK 646 straipsnio 2 dalį.
13. Apibendrindamas anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas sprendžia, kad nėra jokio pagrindo spręsti, kad H. K. jam garantuotomis procesinėmis teisėmis naudojosi rūpestingai ir atidžiai, o pateikti skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 2 d. nutarties įstatymo nustatytu terminu negalėjo dėl objektyvių, svarbių priežasčių. Todėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. liepos 1 d. nutartį nepakeistą ir nukentėjusiojo H. K. atskirojo skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.