Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. M. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16609-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16609-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) V. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 30 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad V. M. 2024 m. balandžio 23 d., būdamas viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžeidžiamai kibo prie H. K., taip pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį.

Skundas netenkinamas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Sprendimą grąžinti bylą institucijai teismas priima tik išimtiniais atvejais, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą arba apylinkės teismui sunku nustatyti papildomas bylos aplinkybes (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Motyvuojamoji dalis

Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16609-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) V. M. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą buvo paskirta 30 eurų bauda. Nutarime nurodyta, kad V. M. 2024 m. balandžio 23 d., būdamas viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), įžeidžiamai kibo prie H. K., taip pažeisdamas viešąją tvarką ir rimtį.

ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo per prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo byla išnagrinėta netinkamai.

ANK 481 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, tai yra necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus, pažeidžiančius viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį taip pat pažymėtina, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis anksčiau išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, o ne tokių padarinių nustatymas.

Kaip jau minėta, pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį kilti būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis. Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą, t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

Atkreiptinas dėmesys, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, taip pat būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018, 2AT-9-976/2020).

Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Pagal formuojamą teismų praktiką, visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo. Nustatant teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas padaryto administracinio nusižengimo sudėties konstatavimui, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017 ir kt.). Iš to seka, kad teisingą sprendimą administracinio nusižengimo byloje lemia jame padarytų teisinių išvadų teisingumas bei pagrįstumas.

Teismas, ištyręs byloje esančius įrodymus, įvertinęs skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skunde ir Institucijos pateiktame atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes bei teismui pateiktą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, vaizdo įrašus, teismo posėdyje išklausęs pareiškėjos, liudytojų ir asmens, kurį prašoma patraukti administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, sprendžia, jog skundžiamas nutarimas buvo priimtas įvertinus visas reikšmingas bylos aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp pareiškėjo V. M. ir nukentėjusiojo H. K. pastaruoju metu yra konfliktiški santykiai. 2024 m. balandžio 23 d. jie dalyvavo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), nagrinėjamos (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje adresu (duomenys neskelbtini). Iš nukentėjusiojo H. K. paaiškinimų ir garso įrašo matyti, kad V. M. teisme necenzūriniais ir įžeidžiančiais žodžiais išvadino H. K.. V. M. neigia, kad garso įraše užfiksuotas jo balsas, tačiau sutinka, kad kitas asmuo garso įraše yra H. K.. Aplinkybę, kad H. K. bendrauja su V. M. patvirtina, kad jis į jį kreipiasi vardu V. bei visi kiti jo nuoseklūs paaiškinimai, kuriais teismui netikėti nėra jokio pagrindo.

Teismo vertinimu, konfliktas tarp asmenų neabejotinai įvyko viešoje vietoje – teisme, (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nukentėjusio atžvilgiu išsakė įžeidžiančius ir necenzūrinius žodžius, kas rodo jo įžeidžiamą kibimą prie žmonių. Pareiškėjo išsakomus žodžius girdėjo ir kiti teisme buvę asmenys: teismo posėdžio sekretorė, kiti bylos dalyviai. Asmuo vartojo necenzūrinius žodžius matant ir girdint aplinkiniams asmenims ir tai atliko tyčia, siekdamas įžeisti, sumenkinti, iškelti save aukščiau kitų, rodyti savo viršenybę. Pareiškėjo veiksmų intensyvumas rodo jo tyčią sutrikdyti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, ir nelaikytini privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktu ar tik pokalbiu, jie akivaizdžiai peržengė asmeninio konflikto ribas. Tokiu būdu, teismo manymu, Institucija pagrįstai pareiškėjo V. M. veiksmu kvalifikavo pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį.

ANK 573 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu. Komentuojamo straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena.

Iš bylos medžiagos matyti, jog Institucija pareiškėjui procesinius dokumentus siuntė Pareiškėjo elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo gautas iš valstybės informacinių sistemų (registrų) ir atitinka ANK 573 straipsnio kriterijus. Pagal šaukimą Pareiškėjas neatvyko, pateisinamos priežasties dėl neatvykimo nenurodė, prašymų nepateikė, todėl Institucijos pareigūnas, vadovaujantis ANK 608 straipsniu, surašė administracinio nusižengimo protokolą jam nedalyvaujant ir išsiuntė jį pareiškėjui elektroniniu paštu. Pareiškėjas į bylos nagrinėjimą neatvyko, todėl nutarimas buvo priimtas jam nedalyvaujant, rašytinio procesinio tvarka. Priimtas nutarimas išsiųstas elektroniniu paštu. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skunde nurodyti paaiškinimai, kad jis negavo administracinio nusižengimo protokolo ir negalėjo duoti paaiškinimų, laikytini jo siekiu išvengti administracinės atsakomybės.

Šių duomenų pagrindu teismas daro išvadą, jog pareiškėjas buvo tinkamai supažindintas su procesiniais dokumentais byloje, dokumentai jam buvo išsiųsti naudojamo elektroninio pašto adresu, kas įstatymų požiūriu yra laikytina tinkamu dokumentų įteikimu.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį padarytas nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Pareiškėjui paskirta minimali sankcijoje numatyta 30 eurų bauda. Pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo manymu, pareiškėjui paskirta proporcinga nuobauda ANK 481 straipsnio 1 dalies sankcijos ribose, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidėjo asmenybę, baustumą ir kitas ANK 34 straipsnyje numatytas aplinkybes. Pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų šioje byloje taikyti nėra pagrindo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo V. M. skundas netenkintinas, o skundžiamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16609-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) paliktinas nepakeistas.

Nukentėjusysis H. K. prašo priteisti iš V. M. 1 000 eurų neturtinę žalą, teismo posėdžio metu sutiko ją mažinti iki 500 eurų. Nurodė, kad neturtinę žalą sudaro tai, kad dėl H. K. teisme išsakytų necenzūrinių žodžių, girdint kitiems asmenims. Jis dėl pareiškėjo veiksmų patyrė šoką, dvasinius išgyvenimus, žeminimą, savaitę prastai miegojo.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad V. M. viešoje vietoje įžeidinėjo H. K., girdinti kitiems asmenims, dėl ko jis patyrė dvasinius išgyvenimus, šoką, po to prastai miegojo, todėl neabejotinai patyrė neturtinę žalą.

ANK 664 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kai administraciniu nusižengimu padaryta fizinė ar neturtinė žala ir jos neatlygino administracinį nusižengimą padaręs asmuo, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) nutarime konstatuoja, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, ir klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

Pažymėtina, jog klausimas dėl neturtinės žalos dydžio atlyginimo nagrinėjamas pagal civilinio proceso taisykles, tačiau tai nereiškia, kad jis negali ir neturi būti nagrinėjamas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje. Tik nesant galimybės tinkamai nustatyti ieškinio dydžio ar kitų aplinkybių, civilinis ieškinys gali būti paliekamas nagrinėti civilinio proceso tvarka ir tai turi būti iš esmės padaroma paties teismo iniciatyva, o ne permetant šią pareigą nukentėjusiajam, jam išaiškinant teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Kaip minėta, pagal ANK 664 straipsnio 3 dalį, kai nutarime konstatuojama, kad buvo padaryta fizinė ar neturtinė žala, klausimas dėl šios žalos dydžio nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusysis H. K. nurodė konkretų reikalavimą dėl neturtinės žalos 500 Eur sumoje, paaiškino aplinkybes, kas sudaro neturtinės žalos reikalavimą, todėl akivaizdu, jog nukentėjusiojo pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nelaikytinas sudėtingu, aplinkybės pagrindžiančios nukentėjusiojo pareikštą reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo yra aiškios. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nukentėjusiojo pareikštas neturtinės žalos reikalavimas ir jį pagrindžiančios aplinkybės yra aiškios, šios neturtinės žalos atlyginimo priteisimo išsprendimo klausimas administracinio nusižengimo byloje nesudaro kliūčių operatyviam bylos išnagrinėjimui. Pažymėtina, kad tik sudėtingesni žalos atlyginimo klausimai, kurių išnagrinėti visapusiškai, išsamiai ir kartu operatyviai administracinio nusižengimo byloje nėra galimybės, nagrinėtini civilinio proceso tvarka.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina dalinai. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas administracinis nusižengimas, susijęs su viešosios tarkos pažeidimu. Nekyla abejonių, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko patirti dvasines kančias, jis patyrė pažeminimą, nesaugumą. Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, visumą, į pažeidimo pobūdį, tyčinius kaltininko veiksmus, darytina išvada, kad nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti iš V. M. priteistina 50 Eur suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jo patirtiems išgyvenimams.

Esant nurodytoms aplinkybėms, iš V. M. nukentėjusiajam H. K. priteistina 50 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. M. skundą atmesti.

Skundžiamą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos M. M. 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-16609-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. M. nukentėjusiajam H. K. 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinei žalai atyginti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.