Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. A. (toliau – ir nuteistasis) prašymą dėl teistumo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu D. A. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje (trys veikos), 300 straipsnio 3 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir apimant, ir skirta 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams.

Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu panaikinta Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria D. A. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės (381 317,08 Eur) turto pasisavinimo), padarymo, ir D. A. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat pakeista Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio dalis, kuria D. A. pripažintas kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje (dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelės vertės turto pasisavinimo), sumažinant jam paskirtą bausmę iki 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės pagal BK 183 straipsnio 2 dalį (dėl tariamo RAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų pirkimo) ir 300 straipsnio 3 dalį subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam skirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsniu, dvejų metų laisvės atėmimo bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su nuteistajam pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį (dėl didelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto pasisavinimo) Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir nuteistajam skirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gautas nuteistojo D. A. prašymas dėl teistumo panaikinimo. Nuteistasis prašo panaikinti teistumą, atsižvelgiant į nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusią BK 183 straipsnio 2 dalies redakciją, kuri švelnina turto pasisavinimo veikos sankciją – laisvės atėmimo bausmę. Nuteistasis turinčiu teistumą laikomas trejus metus po bausmės atlikimo, t. y. iki 2024 m. lapkričio 19 d., šiai dienai yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino. Prašyme nurodo, kad buvo pripažintas kaltu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, BK 300 straipsnio 3 dalį. BK 222 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkiems nusikaltimams, o nuo 2023 m. birželio 1 d. apysunkiems nusikaltimams priskiriama ir BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika. Bausmės atlikimo pradžia – 2019 m. lapkričio 11 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. lapkričio 19 d.

Prašyme pažymi, kad nusikalstamas veikas, numatytas BK 222 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, padarė pirmą kartą, anksčiau teistas ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės nebuvo. Teistumo laikotarpiu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nėra pradėti, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Ieško darbo, turi pasiūlymą dirbti Jungtinėje Karalystėje nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio. Iki teistumo atsiradimo yra rezidavęs Jungtinėje Karalystėje, todėl turi teisę gauti nuolatinio Jungtinės Karalystės gyventojo statusą. Taip pat jis puikiai moka anglų kalbą, Jungtinėje Karalystėje turi giminių (brolį), išlikusių verslo ryšių. Teistumas apriboja galimybę Jungtinėje Karalystėje gyventi, dirbti, užimti atsakingas pareigas, kadangi yra taikomi apribojimai teistiems asmenims, siekiantiems nuolatinio gyventojo statuso.

Be kita ko, turi nepilnametę dukrą P. A., gim. 2010 m. (1 t., b. l. 6), kuri gyvena (duomenys neskelbtini), jos dėl teistumo D. A. negali aplankyti daugiau nei penkerius metus. Taigi teistumas menkina nuteistojo reputaciją, pernelyg varžo galimybę dalyvauti visaverčiame socialiniame gyvenime, matytis su dukra, ja rūpintis, dalyvauti jos auklėjime, laisvai judėti, įsidarbinti ir gyventi užsienio valstybėse.

Nuteistasis D. A. teismo posėdžio metu paaiškino, kad Anglijoje iki karantino gyveno 6 metus, taip pat buvo laikinai apsistojęs 4 mėnesiams, kurių metu susirado darbą. Dukra JAV gyvena 10 metų. Nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio paskelbimo nauji ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu pradėti nebuvo, naujų nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų nepadarė.

Prokuroras Darius Dziegoraitis teismo posėdžio metu nurodė, kad priežastys teistumo panaikinimui yra pakankamai svarios, todėl tam neprieštarauja.

Nuteistojo gynėja advokato padėjėja V. G. teikimą palaikė ir prašė nuteistajam panaikinti teistumą.

Motyvuojamoji dalis

D. A. prašymas tenkinamas.

BK 3 straipsnis reglamentuoja baudžiamojo įstatymo galiojimo laiką. BK 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Nusikalstamos veikos padarymo laikas yra veikimo (neveikimo) laikas arba baudžiamojo įstatymo numatytų padarinių atsiradimo laikas, jeigu asmuo norėjo, kad padariniai atsirastų kitu laiku. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims.

Nustatyta, kad 2023 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. XIV-1925 dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282₁ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios (toliau – Įstatymas), pakeistas, be kita ko, BK 183 straipsnis, įtvirtinantis turto pasisavinimo veikų sudėtis. Įstatymas įsigaliojo 2023 m. birželio 1 d.

Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, D. A., be kita ko, buvo pripažintas kaltu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalies redakciją, galiojusią iki 2023 m. birželio 1 d., kaltu buvo pripažįstamas toks asmuo, kuris pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Taip pat sankcijoje buvo numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. Toks nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai. Vis tik įsigaliojus Įstatymui, buvo pakeistas BK 183 straipsnis, kurio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę. Taip pat pasikeitė šios normos sankcija – asmuo baudžiamas bauda, laisvės apribojimu, areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Taigi pagal nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusius baudžiamojo įstatymo pakeitimus, kurie taikytini ir teistumą turintiems asmenims, D. A. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 183 straipsnio 2 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai pagal (BK redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.).

BK 97 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad turinčiais teistumą laikomi už nusikaltimo padarymą nuteisti asmenys, kuriems įsiteisėjo Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi asmens teistumas suprantamas kaip tam tikras asmens nuteisimo už nusikalstamą veiką (tik nusikaltimą) teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu juridinis faktas, bausmės atlikimo padarinys, kaip baudžiamosios atsakomybės tąsa.

BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a) papunktyje numatyta, kad turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.

Iš BK 97 straipsnio 3 dalies darytina išvada, kad teistumas yra ne tik pats nuteisimo faktas, tačiau ir tam tikras laiko tarpas, trunkantis po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo ir bausmės atlikimo, priklausomai nuo padaryto nusikaltimo sunkumo. Asmuo laikomas teistu nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki teistumo išnykimo ar panaikinimo dienos. Šis laiko tarpas tęsiasi visą bausmės atlikimo laiką ir baudžiamųjų įstatymų nustatytą laiką po bausmės atlikimo. Teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl baudžiamasis įstatymas numato sąlygas ir terminus, kuriems suėjus, teistumas išnyksta arba gali būti panaikintas. Kai sueina ne mažiau kaip pusė teistumo termino, teismas, nuteistojo prašymu, gali sutrumpinti teistumo laiką arba panaikinti teistumą (BK 97 straipsnio 7 dalis).

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo matyti, kad D. A. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę yra atlikęs ir 2021 m. lapkričio 19 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro. Atsižvelgiant į tai, 3 metų teistumo terminas D. A. skaičiuojamas nuo bausmės įvykdymo dienos, t. y. 2021 m. lapkričio 19 d. Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad prašymo dėl teistumo panaikinimo nagrinėjimo dieną yra suėję daugiau kaip pusė teistumo termino (likusi teistumo termino dalis – tik 3 mėnesiai). Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl teistumo panaikinimo.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas atsižvelgia į bausmę atlikusį asmenį apibūdinančius duomenis, jo darbinę veiklą ir elgesį. Teistumo termino sutrumpinimo taikymas yra individualus, todėl kiekvienu konkrečiu atveju į nuteistąjį charakterizuojančių ir jo elgesio teigiamus ir (ar) neigiamus aspektus atskleidžiančių aplinkybių visumą atsižvelgti privalu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad D. A. teistumo laikotarpiu daugiau teistas nebuvo, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu taip pat nėra. Per 5 metų laikotarpį administracine tvarka nebaustas (b. l. 7). Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų, nuteistųjų registro išrašo matyti, kad D. A. teistas tik vieną kartą ir būtent dėl šio teistumo panaikinimo kreipiasi į teismą. Iš teismų informacinės sistemos Liteko Sodros išrašo matyti, kad duomenų apie nuteistojo darbinę veiklą nėra, vis tik jis teismo posėdžio metu paaiškino, kad 4 mėnesius buvo apsistojęs Anglijoje, ten susirado darbą, gavo pasiūlymą dirbti nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio.

Taip pat nuteistasis savo prašyme nurodė, kad turimas galiojantis teistumas apriboja patekimą į JAV, kur gyvena jo dukra – P. A. Dukros negali aplankyti daugiau nei penkerius metus. Kaip minėta, teistumo sukeltos teisinės pasekmės negali varžyti asmens teisių ir laisvių visą likusį jo gyvenimą, todėl, teismo vertinimu, teistumo panaikinimas palengvintų nuteistojo ir dukros bendravimą, leistų dalyvauti jos auklėjime ir pilnavertiškai ja rūpintis, išlaikyti socialinius ryšius. Neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų teisme nenustatyta.

Pažymėtina ir tai, kad baudžiamosios bylos D. A. atžvilgiu nagrinėjimas užtruko beveik 4 metus, asmuo savo neteisėtų veiksmų pasekmes jaučia nuo 2016 metų, kai baudžiamoji byla buvo pradėta nagrinėti Kauno apygardos teisme, todėl teismas konstatuoja, kad praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas, sukeliantis nuteistajam neigiamas pasekmes ir apribojimus. Nuteistasis turėjo pakankamai daug laiko įvertinti savo neteisėtus veiksmus ir padaryti pozityvias išvadas.

Įvertinęs anksčiau nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, jog D. A. nepriekaištingas elgesys teistumo laikotarpiu, pavyzdingas įstatymuose nustatytų reikalavimų laikymasis, gyvenimo būdas, pozityvus požiūris į darbą ir aktyvios pastangos įsidarbinti, laikytini esminiais argumentais dėl teistumo jam panaikinimo. D. A. elgesys, vykdant nuosprendžiu jam paskirtą bausmę bei teistumo laikotarpiu iki dabar ir jo asmenybė rodo, kad asmuo yra pasitaisęs, kad jo anksčiau padarytos nusikalstamos veikos buvo atsitiktinės, nuteistasis yra padaręs tinkamas išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų ir rodo siekį pakeisti savo elgesį bei nebedaryti naujų teisės pažeidimų, deda pastangas, kad kuo greičiau resocializuotųsi. Atsižvelgiant į šių aplinkybių visumą daroma išvada, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės bei BK 97 straipsnyje numatyto teistumo instituto tikslai yra pasiekti. Dėl to teismas sprendžia, kad yra pagrindas bei tikslinga panaikinti teistumą D. A. prieš terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 363 straipsniu, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. A. prašymą tenkinti.

Panaikinti D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teistumą pagal Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 1 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-74-238/2017, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1A‑11‑387/2019.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.