Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, sekretoriaujant Dianai Vorvul,

nukentėjusiesiems D. T., K. Z., jų atstovams Artūrui Andriukaičiui, Vytautui Breimeliui, Gintarui Černiauskui, Jovitai Vailinavičiūtei- Kulvinskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nedirbantis, nevedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. A. apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2006-04-21 iki 2009-12-07, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įregistruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorius, o nuo 2009-12-09 iki 2010-12-03 ūkinės veiklos vadovas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingas už apskaitos organizavimą bei dokumentų išsaugojimą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatų, reglamentuojančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, šio įstatymo 16 str. 1 d. nuostatų, reglamentuojančių kad ūkinių operacijų duomenys turi būti registruojami apskaitos registruose, 4 dalies nuostatų, kur yra nurodyta, kad apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai, kadangi:

1) tyrimui nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo registrų su UAB (duomenys neskelbtini), todėl nėra galimybės nustatyti: ar UAB (duomenys neskelbtini) už UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta tiekėjams 2 143 545,10 Lt (620 813 Eur) suma buvo apskaityta UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje; ar UAB (duomenys neskelbtini) į K. L. asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias AB „Swedbank“, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. vasario mėn. pervesti 1 518 192,72 Lt (439 699 Eur) buvo panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) veikloje ir apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje;

2) tyrimui nepateikė dokumentų ir registrų, atspindinčių, kad J. M. 2010 m. kovo mėn. sumokėjo 35 000 Lt (10 136 Eur), R. N. 2010 m. lapkričio mėn.- 35 000 Lt (10 136 Eur), Ž. G. 2010 m. gruodžio mėn. - 30 000 Lt (8 688 Eur) ir D. A. 2010 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais- 98 325,22 Lt (28 476 Eur) įmonei P.W. R. Sp.z.o.o.;

3) tyrimui nepateikė kuro sunaudojimą atspindinčių buhalterinės apskaitos dokumentų (kelionės lapai, kuro nurašymo aktai);

4) tyrimui nepateikė kuro įsigijimo ir sunaudojimo buhalterinės apskaitos registrų;

5) tyrimui nebuvo pateikta D. A., kaip atskaitingo asmens, avansinės apyskaitos ir atsiskaitymo su šiuo asmeniu, registrai, atsiskaitymo tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) registrai,

be to, vykdant veiklą, patvirtino savo parašais suklastotus apskaitos dokumentus su žinomai melagingomis žiniomis apie Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) (INN/KPP 3915451621/390401001, juridinis adresas- 236 023 S. A. 33, 12, Kaliningradas, buveinė: Mira pr. 136, Kaliningradas) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią, panaudodamas visiškai nesusijusio su minėta bendrove Rusijos piliečio duomenis, t. y. R. J. I., gim. (duomenys neskelbtini), paso duomenis: serija 2701 Nr. 421121, išduotas 2002-04-18 Kaliningrado miesto Centrinio rajono VRS, jis kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius nupirko Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) 100 procentų akcijų, 150 000 eurų vertės, bei remiantis fiktyvaus dokumento - akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu minėtam asmeniui už parduodamas akcijas avansu pagal UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius: 2009-02-24 Nr. 67- 45 000 Lt (13 032 Eur), 2009-04-17 Nr. 209- 45 000 Lt (13 032 Eur), 2009-05-18 Nr. 266- 41 000 Lt (11 874 Eur), 2009-07-03 Nr. 352- 36 345 Lt (10 526 Eur), 2009-07-10 Nr. 372- 36 345 Lt (10 526 Eur), 2009- 08-11 Nr. 408- 36 470 Lt (10 562 Eur), 2009-09-16 Nr. 482- 53 328 Lt (15 444 Eur), 2009-10-16 Nr. 544- 34 528 Lt (10 000 Eur), 2009-10-16 Nr. 551- 17 264 Lt (5 000 Eur), iš viso išmokėjo 345 280 Lt (100 000 Eur), ir šiuos netikrus dokumentus įtraukti į buhalterinę apskaitą pateikė buhalterinę apskaitą tvarkantiems ir apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinantiems finansininkams, tokiu būdu organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-2010 metų. Taip D. A. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 222 straipsnio 1 dalyje.

D. A. pasisavino uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) didelės vertės svetimą turtą, o būtent: dirbdamas nuo 2006-04-21 iki 2009-12-07 uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įregistruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, o nuo 2009-12-09 iki 2010-12-03 ūkinės veiklos vadovu, jai atstovaudamas ir veikdamas jos vardu, faktiškai valdydamas įmonę, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 str. l d. (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 įstatymo Nr. VIII 1835 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 2.6. p. reikalavimus „Bendrovės tikslai: įstatuose numatytos veiklos vykdymas ir organizavimas, privačių interesų tenkinimas, pelno siekimas“, įstatų 7.28 p. reikalavimus „vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais“, tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės bendrovės turtą, o būtent:

iš bendrovės kasos kaip atskaitingas asmuo atsiskaitymui už kurą su Lenkijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrove P.W. R. Sp.z.o.o (reg. (duomenys neskelbtini)) paėmė grynaisiais pinigais pagal 2010-11-23 kasos išlaidų orderį Nr. 80 - 34 500 Lt (9 991 Eur), pagal 2010-12-23 kasos išlaidų orderį Nr. 86 - 25 000 Lt (7 240 Eur), pagal 2010-12-28 kasos išlaidų orderį Nr. 91 - 25 000 Lt (7 240 Eur), pagal 2010-12-30 kasos išlaidų orderį Nr. 98 - 13 825,22 Lt (4 004 Eur), iš viso 98 325,22 Lt (28 476 Eur), tačiau už kurą neatsiskaitė, šių pinigų nepanaudojo įmonės veikloje, jų į UAB (duomenys neskelbtini) kasą negrąžino bei nepateikė dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą ir pagrįstumą, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 98 325,22 Lt (28 476,95 Eur) žalą;

iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos nurodant, kad „pagal UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas“ laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. vasario mėn., pasinaudodamas nieko apie nusikalstamą veiką nežinančio darbuotojo K. L. asmeninėmis banko sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis AB „Swedbank“, į jas pervedė 2 036 092,72 Lt (589 693 Eur), po to nurodė jam 1 218 286,42 Lt (352 840,13 Eur) išimti iš banko sąskaitų grynais pinigais ir perduoti D. A., o jis šių jam perduotų ne mažiau kaip 1 218 286,42 Lt (352 840,13 Eur) įmonės veikloje nepanaudojo, panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė, jų į UAB (duomenys neskelbtini) kasą negrąžino, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 1 218 286,42 Lt (352 840,13 Eur) žalą.

Tokiu būdu D. A. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - pinigines lėšas, iš viso 1 316 611,42 Lt (381 317,08 Eur), dėl ko padarė įmonei to paties dydžio didelės vertės turtinę žalą. Taip D. A. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 183 straipsnio 2 dalyje.

D. A. pasisavino uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) didelės vertės svetimą turtą ir suklastojo dokumentą, o būtent: nuo 2006-04-21 iki 2009-12-07 būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įregistruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorius, o nuo 2009-12-09 iki 2010-12-03 ūkinės veiklos vadovas, jai atstovaudamas ir veikdamas jos vardu, tyčia 2009-02-02 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje, surašė melagingus duomenis apie tai, kad jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) perka, o Rusijos ribotos atsakomybės bendrovė (duomenys neskelbtini) parduoda savo akcijas, o būtent: pasirašė fiktyvią Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) (INN/KPP 3915451621/390401001, juridinis adresas- 236 023 S. A. 33, 12, Kaliningradas, buveinė: Mira pr. 136, Kaliningradas) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią, panaudodamas visiškai nesusijusio su minėta bendrove Rusijos piliečio duomenis, t. y. R. J. I., gim. (duomenys neskelbtini), paso duomenis: serija 2701 Nr. 421121, išduotas 2002-04-18 Kaliningrado miesto Centrinio rajono VRS, jis kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius nupirko Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) 100 procentų akcijų, 150 000 eurų vertės, bei remiantis fiktyvaus dokumento - akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu minėtam asmeniui už parduodamas akcijas avansu pagal UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius: 2009-02-24 Nr. 67- 45 000 Lt (13 032 Eur), 2009-04-17 Nr. 209- 45 000 Lt (13 032 Eur), 2009-05-18 Nr. 266- 41 000 Lt (11 874 Eur), 2009-07-03 Nr. 352- 36 345 Lt (10 526 Eur), 2009-07-10Nr. 372- 36 345 Lt (10 526 Eur), 2009-08-11 Nr. 408- 36 470 Lt (10 562 Eur), 2009-09-16 Nr. 482- 53 328 Lt (15 444 Eur), 2009-10-16 Nr. 544- 34 528 Lt (10 000 Eur), 2009-10-16 Nr. 551- 17 264 Lt (5 000 Eur), iš viso išmokėjo 345 280 Lt (100 000 Eur), taip suklastodamas tikrus dokumentus savo naudai įgijo svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, didelės vertės turtą, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) didelę 345 280 Lt (100 000 Eur) turtinę žalą. Taip D. A. padarė nusikaltimus, numatytus LR BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje.

D. A. pasisavino uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) didelės vertės svetimą turtą, o būtent: nuo 2010-03-03 iki 2012-03-01 būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įregistruotos 2009 m. liepos 3 d., įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) komercijos direktorius, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir faktiškai valdydamas įmonę, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 str. l d. (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 įstatymo Nr. VIII 1835 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 2.6. p. reikalavimus „Bendrovės tikslai: įstatuose numatytos veiklos vykdymas ir organizavimas, privačių interesų tenkinimas, pelno seikimas“, 7.28 p. reikalavimus „vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais“, kaip atskaitingas asmuo savo žinioje turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) turtą, pasisavino bendrovės turtą tokiu būdu:

iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos ir banko atsiskaitomųjų sąskaitų laikotarpiu nuo 2010 metų kovo mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio kaip atskaitingas asmuo gavo 656 183,55 Lt (190 043,89 Eur) ir 200 000 Lt (57 924 Eur) pagal pažymas perdavė V. Z., iš jų 381 697 Lt (110 547,09 Eur) pagal kasos pajamų orderius užpajamavo kasoje, 12 100 Lt (3 504,40 Eur) įnešė į atsiskaitomąją sąskaitą, 24 076,75 Lt (6 973,10 Eur) panaudojo atsiskaityti su tiekėjais ir komandiruotės išlaidoms padengti, tačiau ne mažiau kaip 438 309,80 Lt (110 547,09 Eur) įmonės veikloje nepanaudojo ir panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė;

iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. LT9700010116929030, esančios „Swedbank“, laikotarpiu nuo 2009-12-18 iki 2010-02-12 kaip avansus ir kaip paskolą atskaitingam nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiam asmeniui K. M. į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 2009-12-18 pervedė 45 000 Lt (13 032 Eur) ir 2010-02-12 60 000 Lt (17 377 Eur), iš viso 105 000 Lt (30 410,10 Eur), kuriuos K. M. nurodė išgryninti ir perduoti D. A., po to jis 105 000 Lt (30 410,10 Eur) paėmė ir įmonės veikloje nepanaudojo, įmonei negrąžino ir panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Tokiu būdu, D. A. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą – pinigines lėšas, iš viso 543 309,80 Lt (140 957,19 Eur), dėl to padarė įmonei to paties dydžio didelės vertės turtinę žalą. Taip D. A. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 183 straipsnio 2 dalyje.

Duomenys, kurie patvirtina D. A. kaltumą padarius nusikalstamas veikas

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis D. A. kaltu neprisipažino. Paaiškino, kad nepripažįsta kaltės dėl įmonės apskaitos apgaulingo tvarkymo, UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) didelės vertės turto pasisavinimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, pagarsino D. A. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas D. A. paaiškino, kad dėl aplaidaus apskaitos vedimo UAB (duomenys neskelbtini), tuo laikotarpiu, kuris yra paminėtas pranešime apie įtarimą, buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, tuo metu bendrovės buhalteriją tvarkė buhalterė S. J.. Apie buhalteriją nieko nenusimano ir nežino jos vedimo tvarkos, viską tvarkė buhalterė, todėl dėl įtarime išvardintų pažeidimų negali nieko paaiškinti, kadangi nežino, kokiu būdu jie atsirado ir kas ten ko laiku nepateikė ar nepadarė. Visiškai pasitikėjo bendrovės buhaltere ir manė, kad ji ją gerai tvarko, pats jai jokių nurodymų, kaip tvarkyti buhalteriją, neduodavo, kadangi apie tai nieko nenusimano. UAB (duomenys neskelbtini) akcininke buvo jo mama S. A.. Jis pats nėra ir nebuvo tokių bendrovių kaip UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini) akcininku. Kas dėl UAB (duomenys neskelbtini), tai į jos veiklą išvis niekada nesikišdavo ir su ja jokių sąsajų neturi, o kas dėl UAB (duomenys neskelbtini), tai buvo, kad kažkokiu laikotarpiu buvo šios įmonės komercijos direktorius. Tos visos trys įmonės buvo viename pastate. Dėl jo santykių su D. T. gali pasakyti, kad jį pažįsta maždaug nuo 2006-2007 metų, su juo susipažino tokiomis aplinkybėmis, kad jis pirko jo namą. Apie 2009 metus kada buvo krizė, tada su V. Z. ir V. Z. pamatę, kad reikia gelbėti kažkaip įmonę, dabar tiksliai jau nebeprisimena, ar tai buvo UAB (duomenys neskelbtini) ar UAB (duomenys neskelbtini), kadangi buvo sunki situacija, reikėjo sumokėti už kurą, kitiems tiekėjams, bankams ir t. t., tada prisiminė, kad D. T. buvo minėjęs, kad galėtų investuoti kažkokią sumą į bendrovių veiklą, ir, atsižvelgiant į tai, jo paprašė, kad jis paskolintų pinigų bendrovių veiklai. Dėl to buvo pasirašyti keletas vekselių, šiuo metu jau nepamena nei jų skaičiaus, nei piniginių sumų. Gali patvirtinti, kad iš G. T. gauti pinigai buvo panaudoti bendrovių veiklai. K. Z. žino iš to, kad ji yra G. T. draugė. Kas iš jų, kiek tiksliai skolino įmonei, negali pasakyti, nepamena. Kieno iš jų tai buvo pinigai, negali pasakyti, jie visada būdavo kartu. Kas dėl kaltinimo dėl turto pasisavinimo, t. y. dėl grynųjų pinigų paėmimo iš kasos, tai gali paaiškinti, kad tuo metu visus 2010 m. įmonė buvo bankrutuojanti, buvo tuo metu jau paskirtas bankroto administratorius, juo buvo A. V., o jį tada paskyrė bendrovės (duomenys neskelbtini) ūkinės veiklos vadovu. Susipažinęs su įtarimu atkreipė dėmesį į tai, kad bendrovės pavadinime galėjo atsirasti gramatinė klaida dėl Lenkijos bendrovės pavadinimo, t. y. kelyje nuo Bialystoko už Lomžos link Varšuvos yra degalinė, kuri priklauso Lenkijos įmonei „R. Sp. Z.o.o“, o ne „P.W. R. Sp.z.o.o“. Su šia Lenkijos įmone ir nebuvo sudaryta jokia sutartis, kadangi už kurą buvo mokama grynais pinigais. Bendrovės kasoje visada būdavo grynųjų pinigų ir per kasą buhalterė vadybininkei duodavo grynųjų pinigų, kurie būdavo išmokami vairuotojui, kuris važiuodavo į reisą. Už kurą vairuotojai mokėdavo ir grynais ir kortele. Ta Lenkijos bendrovė ir negalėjo matyti, kad pas ją būtent kurą pilasi UAB (duomenys neskelbtini), kadangi jis buvo pilamas ir grynais pinigais, ir vairuotojų asmeninėmis kortelėmis. Tas Lenkijos bendrovės pavadinimas buhalterijoje atsiradęs iš to, kad vairuotojai grįžę pristatydavo į buhalteriją kuro užsipylimo čekius, ant kurių ir būdavo tos Lenkijos bendrovės pavadinimas. Tačiau tų kuro užpylimą patvirtinančių čekių daug būdavo ir kitų šalių kurą parduodančių bendrovių. Visame pasaulyje yra numatyta, kad kuro degalinė pagal išduoto kuro kiekį padarydavo nuolaidas, todėl ir, pavyzdžiui, Lenkijoje buvo pilamas kuras būtent toje degalinėje, kadangi buvo tikimasi gauti nuolaidą už litrą kuro, nuo jo pilamo kiekio. O kuro užpylimo čekiai buvo renkami ir dedami į segtuvą ir pagal juos buvo nurašomi nuo jo pinigai, t. y. būdavo įrodymas, kad pinigų nepasisavino, o jie buvo išleisti už kurą. Dar nori pridurti tai, kad kadangi įmonė tuo metu buvo bankrutuojanti, tai bendrovės buhalterė kiekvieną mėnesį bankroto administratoriui turėjo teikti ir teikė veiklos ataskaitas. Jose matydavosi ir pajamos, ir išlaidos, pagal jį matydavosi, ar įmonė dirba pelningai. Pagal teismo nutartį buvo nustatyta, kad bendrovei leista dirbti bankroto metu. Besiaiškinant su bendrovės buhaltere pagal pareikštą įtarimą buvo ieškoma archyve bendrovės dokumentų, t. y. kuro užpylimą patvirtinančių čekių, tačiau to segtuvo nepavyko surasti, buvo nuspręsta padaryti suvestinę, kurioje matosi kuro sunaudojimo kiekis pagal nuvažiuotus kilometrus, iš ko matosi, kad jeigu nebūtų minėtoje Lenkijos bendrovėje piltas kuras, vilkikai nebūtų įvykdę užsakymo, t. y. nenuvežę krovinio klientams. O tai matosi pagal pardavimo pajamas, t. y. kiekvienam reisui atlikti buvo iš kliento gaunami užsakymai, pagal tuos užsakymus vilkikas buvo siunčiamas kroviniui pervežti, t. y. tame užsakyme buvo matoma, kur vilkikas turi važiuoti, po to kaip jis grįžta į bazę, t. y. namo, vairuotojas pristato CMR, krovinio važtaraštį, kuriame matosi, kad jis tą reisą atliko, tada yra išrašoma sąskaita užsakovui, ir kiekvienu tokiu atveju yra pasirašoma komandiruotė vairuotojui atlikti pervežimą pagal kliento užsakymą. Grįžus vairuotojui iš reiso kiekvienu atveju buhalterija surašydavo kuro sunaudojimo suvestinę bei parašydavo avanso apyskaitą, kurioje matosi to reiso kuro sąnaudos ir tai patvirtinantys kuro užsipylimą patvirtinantys čekiai. Kas dėl Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo, tai gali pasakyti, kad jų pirkimui tarpininkavo toks Rusijos pilietis A. M., šiuo metu kažkokių smulkesnių detalių apie šį sandorį nepamena. Kiek pamena, A. M. surado ir rekomendavo šią Rusijos bendrovę, kuri buvo įsikūrusi Kaliningrade. Tuo metu dar norėjo plėsti transporto ekspedicijos veiklą Rusijos teritorijoje, todėl ir buvo ieškoma kokia nors bendrovė Rusijoje. Kiek pamena, tai tame procese tarpininkavo Rusijos pilietis, lyg tai A. M., tikslesnių jo asmens duomenų nežino, su juo nepalaiko jokių ryšių, kur jis gali būti, nežino. Tiksliai nežino, bet kiek atsimena, pats akcijų pirkimo pasirašymo procesas buvo Kaliningrade, kas tiksliai tame dalyvavo, negali pasakyti. Kas suruošė tuos pirkimo-pardavimo dokumentus, surašė sutartį, nežino, nepamena ir tiksliai negali pasakyti. Kokiu būdu buvo sumokėti pinigai už minėtos bendrovės akcijas, pavedimais ar grynais pinigais, negali pasakyti. Šiuo metu toks asmens vardas kaip R. J. I. nieko nesako, šį vardą žino tik iš pranešimo apie įtarimą teksto. Kas dėl K. L., tai su juo nėra bendravęs nuo to laiko, kai jis išėjo iš bendrovės, tai maždaug jau nuo 2010 m. su juo nėra nei bendravęs, nei jo matęs, kur jis yra šiuo metu, nežino, negali paaiškinti, jo kontaktinių duomenų neturi. Kas dėl pinigų perdavimo, t. y. dėl 307 477,15 Lt pagal pažymas, tai nieko negali paaiškinti, apie jas nieko nežino, tuo labiau jeigu jos yra be parašų, tai jos yra niekinės, tai tiesiog gal buvo tik kokių dokumentų šablonas ar kažkas, apie tai tikrai nieko negali paaiškinti, taip pat nepamena, kad K. L. būtent tokias ar panašias sumas būtų perdavęs. Kas dėl 1 518 192,72 Lt pervestų į K. L. sąskaitas, tai galėjo būti vienas iš variantų, kad jam tie pinigai buvo pervedami kaip atskaitingam asmeniui, kad jis atsikaitytų su vairuotojais, o kodėl buvo pervesti į jo asmeninę sąskaitą, tai todėl, kad tuo metu buvo areštuotos įmonės sąskaitos, todėl taip ir atsitiko. UAB (duomenys neskelbtini) akcininkai buvo V. Z. ir jo mama S. A.. Tačiau visus sprendimus ir bendrovės strategiją, kaip ir ką daryti, priimdavo pats. Kas dėl Lenkijos įmonės P.W. R. Sp.z.o.o, tai negali tvirtinti, kad su šia įmone buvo sudaryta kokia nors kuro pirkimo-pardavimo sutartis. Kad pagal kasos išlaidų orderius Nr. 71, 74, 80, 81, 86, 91, 98, yra išmokėti pinigai minėtai Lenkijos įmonei, gali patvirtinti tik pagal tuos kasos išlaidų orderius, ant kurių yra jo kaip pinigus gavusio asmens parašai, t. y. pagal kasos išlaidų orderius Nr. 80, 86, 91, 98. Tai yra šie pinigai buvo sumokėti minėtai Lenkijos įmonei už kurą. Tai patvirtinantys dokumentai, čekiai ar sąskaitos faktūros turėjo būti įmonės dokumentuose, o jeigu jų nėra, tai negali paaiškinti, kodėl jų nėra. Kas dėl kasos išlaidų orderių Nr. 71, 74, 81, tai gali tik numanyti, kad tie pinigai galėjo būti taip pat išmokėti ten minimiems vairuotojams, tačiau ne visa nurodyta suma iš karto, o per visą reiso laikotarpį ar net per kelis, o už kurą išleista suma parašyta į vieną kasos išlaidų orderį. Taip pat mano, kad tai turi būti patvirtinantys dokumentai. Pats minimų kasos išlaidų orderiuose vairuotojų nežino ir mano, kad nėra jų matęs, kadangi įmonėje dirbo apie 120 vairuotojų, kurie dažnai keisdavosi. Grynais pinigais vairuotojams pinigų nėra davęs niekada, už reisą reikiamus pinigus pervesdavo į vairuotojų asmenines korteles. Tokių vairuotojų pavardės kaip Ž. G., R. N., J. M. jam nieko nesako, asmeniškai su vairuotojais nebendraudavo, ­su jais jokių reikalų neturėjo. (7 t., b. l. 4, 12-13, 24, 27, 9 t., b. l. 77).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas D. A. paaiškino, kad buvo UAB (duomenys neskelbtini)direktoriumi nuo 2006 iki 2009 m. Jo darbas buvo organizuoti ir prižiūrėti tinkamai įmonės veiklą, susijusią su tarptautiniu krovinių gabenimu. Pagal pateiktą kaltinamąjį aktą dėl ,,R.“ akcijų įsigijimo, tai 2008 - 2009 m. prasidėjo pasaulinė ekonominė krizė, ji labai stipriai paveikė krovinių gabenimą tarptautinėje rinkoje. Labai daug dirbo su Rusijos klientais ir todėl buvo nuspręsta steigti įmones ir turėti atstovybes Rusijoje. Taip pat buvo įkurta UAB (duomenys neskelbtini)Maskvos srityje. Šitos įmonės Maskvoje vadovas buvo A. M., jis prižiūrėjo ir rūpinosi bendrovės strategine veikla Rusijoje, buvo atsakingas už Rusijos rinką. Prasidėjus sunkmečiui buvo priimtas sprendimas, kad reikia turėti ir savo vilkikų parką Rusijoje. Tai buvo reikalinga tam, kad vykdant tarptautinius pervežimus į Rusiją, būtų tarptautiniai trišaliai leidimai dėl įvažiavimo į Rusiją. Lietuvai jų visada trūkdavo, kai vilkikai būna rusiškais registracijos numeriais, tai tada problema išnyksta. Todėl buvo priimtas strateginis sprendimas Kaliningrade turėti savo įmonę ir ten turėti vilkikų parką, kadangi Kaliningradas yra strategiškai patogi vieta Lietuvai. Rusijoje atstovas buvo A. M. ir jis rūpinosi visais Rusijos klausimais. Kai buvo nuspręsta Kaliningrade įsigyti įmonę, A. M. surado įmonę ,,R.“ ir akcininkų sprendimu buvo nutarta įsigyti šitą įmonę pagal A. M. rekomendacijas. A. M. buvo geras draugas V. Z., o V. Z. buvo (duomenys neskelbtini)akcininkė. Apie ,,R.“ akcijų įsigijimą ir kaltinimą, kad buvo 3 kasos išlaidų orderiai Nr. 482, 544, 551, tai patvirtina, kad šitie pinigai buvo tikrai paimti jo iš kasos, pagal akcininkų įgaliojimą nupirkti ,,R.“ akcijas Kaliningrade. Šitie pinigai buvo sumokėti Kaliningrade dalyvaujant A. M., ,,R.“ atstovams ir V. Z.. Pagal orderių datas, taip pat pagal jo (kaltinamojo) pasą ir šitos datos atitinka jo su V. Z. važiavimus į Kaliningrado sritį, kad jie tikrai tuos pinigus vežė. Tomis pačiomis datomis yra jų viza ir pasienio antspaudai, kad jie važiavo į Kaliningrado sritį. Kartu su V. Z. jis vežė tuos pinigus atsiskaityti už ,,R.“ akcijas. Tuos orderius pasirašydavo Kaliningrade ,,R.“ atstovai, juos matė, jie pateikė paso kopijas, o pasirašius tuos orderius parveždavo ir priduodavo Lietuvoje buhalterijoje. Akcininkų sprendimu buvo nuspręsta įsigyti minėtą įmonę. Akcininkė buvo V. Z. ir buvo pasirašytas akcininkų sprendimas - protokolas įsigyti šitą įmonę ir įgalioti jį (kaltinamąjį) pasirašyti dokumentus. Nežino, kodėl toks įgaliojimas nebuvo pateiktas tyrimui, visi dokumentai buvo pas bankroto administratorių, viskas yra archyvuose. Tiek, kiek leido būti archyvuose su bankroto administratoriaus žmonių priežiūra, tiek rado dokumentų. Akcininkai buvo V. Z. ir S. A.. Visais Rusijos klausimais rūpinosi A. M. ir visus techninius dalykus jis suderindavo su pardavėjais ir jis viską perduodavo, kaip viskas vyks. Ar pats matė akcijų pardavimo sutartį, taip tiksliai neprisimena, bet kiek skaitė iš kaltinamojo akto, kad sutartis buvo pasirašyta jo (kaltinamojo), smulkmenų nepamena, bet kiek žino, ji turėjo būti. Kaliningrade pasirašant sutartį, jis (kaltinamasis) pats asmeniškai bendravo su A. M., dviem akcijų pardavėjais. Dalyvavo ir A. Z.. Pinigus vežė per tris kartus. Akcijų pirkimas iki galo nebuvo užbaigtas, nes A. M. dingo. Dėl šio epizodo neprisipažino kaltu, kad pasisavino didelės vertės turtą ir suklastojo dokumentą. Taip pat nepripažino kaltės dėl pinigų pasisavinimo už kurą. Kai mašinos iš Lietuvos išvykdavo į užsienį, vairuotojams buvo duodami pinigai pavedimu į korteles arba grynaisiais pinigais. Šiuo atveju, kas dėl kuro, pinigai buvo duodami grynais pinigais, o buvo duodama ne tik kurui, bet ir kitoms išlaidoms. Pas jį (kaltinamąjį), kaip atskaitingą asmenį įmonėje, visada būdavo pinigų. Jam vadybininkai pasakydavo, kiek reikia pinigų konkrečiam maršrutui grynaisiais ir pavedimu, tai kai pas jį, kaip atskaitingą asmenį, būdavo pinigų, tai jis pats duodavo grynaisiais vadybininkams ir padarydavo pavedimą vairuotojams į korteles. Jis kaltinamas, kad nėra čekių. Jie nerandami, bet visi čekiai buvo renkami ir visi jie yra priduoti ir pagal praktiką, Europoje vystomą, kad kuo daugiau toje kolonėlėje piliesi kuro, tai tuo paskui galima gauni didesnę nuolaidą. Tai tokie čekiai dažniausiai būdavo renkami atskirai, tam, kad tikėtis ateityje kuro nuolaidos didesnės. Paimti pinigai buvo atiduoti vairuotojams atsiskaityti už kurą (8 t., b. l. 92-96).

2011-12-02 K. Z. pareiškime nurodyta, kad ji, kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, D. A. ir V. Z. prašymu, kartu su savo gyvenimo draugu D. T., bendrovei paskolino apie 1 500 000 Lt įmonių veiklai. Tačiau vėliau pasidomėjus įmonių veikla pamatė, kad gali būti netvarkingai vedama įmonių apskaita, savinami pinigai, todėl prašo pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 73-81, 85-90).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji K. Z. paaiškino, kad pagal D. T. prašymą ji pervedė pinigus 1 500 000 Lt į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Visi pinigai buvo D. T.. Ji buvo fiktyviai įforminta kaip šios bendrovės akcininkė, bendrovės veikloje nedalyvavo ir jokios veiklos nevykdė, jai nežinoma, kur buvo panaudoti pinigai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino K. Z. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus K. Z. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. Z. paaiškino, kad 2009 m. birželio mėnesį į jos gyvenimo draugą D. T. kreipėsi jo pažįstami V. Z. ir D. A., kad Dainius jiems paskolintų, dvejų metų terminui apie 2 milijonų litų sumą. Pinigų skolinimo tikslas buvo transporto verslo vystymas. D. T. skolino pinigus V. Z. ir D. A. su sąlyga, kad ji taps jų įkurtos UAB (duomenys neskelbtini) akcininke. Šis sandoris buvo suderintas tarp D. T., V. Z. ir D. A. asmeniškai. Jos draugas D. T. pasakė, kad jis paskolins minėtų asmenų bendrovei (duomenys neskelbtini) sutartą pinigų sumą ir jai bus perrašytos tos bendrovės visos akcijos. D. T. pats to padaryti negalėjo, kadangi buvo išvykęs į užsienį. Tokiu būdu 2009 m. liepos mėnesį ji tapo UAB (duomenys neskelbtini) vienintele akcininke. Pinigus - 1 500 000 Lt jos draugas D. T. perdavė neterminuotai pagal vekselius. Gautus iš Dainiaus pinigus „Snoro“ banko pavedimais ji įnešė į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Likusią pinigų dalį D. T. perdavė D. A. ir V. Z. sutuoktinei V. Z.. Jai tapus UAB (duomenys neskelbtini) vienintele akcininke, parašė įgaliojimą D. T., kad jis prižiūrėtų minėtos bendrovės veiklą. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė krovinių gabenimo ekspedicijos veikla. Jos įgaliotas asmuo D. T. 2010 metais sužinojo, kad V. Z. ir D. A. yra įkūrę UAB (duomenys neskelbtini), kurios veikloje naudoja UAB (duomenys neskelbtini) lėšas. Todėl D. T. prašymu UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė A. K. parašė jam įgaliojimą. Suėjus pinigų grąžinimo terminui, kreipėsi V. Z., V. Z. ir D. A. su prašymu dar investuoti į įmones pinigų, kadangi buvo įsiskolinimų. Taip pat jie nurodė, kad jei nebus investicijos, tai įmonė (duomenys neskelbtini) negalės toliau dirbti. Dėl tokio jų pasakymo kartu su D. T. pradėjo gilintis į įmonės nemokumo priežastis. Nustatė, kad D. A., V. Z. ir V. Z. veiksmai UAB (duomenys neskelbtini) veikloje buvo nukreipti ne į pelno, o asmeninės naudos siekimą. Jų veikla buvo orientuota į piniginių lėšų pasisavinimą. Pasitikrinus bankų duomenis pastebėjo, kad iš UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos per nepilną pusmetį buvo nuimta apie 1 milijonas litų, kurių panaudojimas nebuvo pagrįstas dokumentais (1 t., b. l. 168).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis D. T. paaiškino, kad 2009 m. į jį kreipėsi D. A., V. Z., prašė paskolinti pinigų transporto verslui vystyti. Dalį pinigų laikė K. Z. sąskaitoje ir jos prašė pravesti pinigus į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, tą ji padarė. Dalį pinigų jis paskolino grynais, o D. A., V. Z., V. Z. pasirašė vekselius ir garantavo skolos grąžinimą. Iš viso paskolino apie 2 000 000 Lt. Vėliau patikrino bendrovės buhalterinius dokumentus ir pamatė, kad buvo nuimtos grynais didelės pinigų sumos. Visus bendrovės reikalus tvarkė D. A.. Skola negrąžinta. Civilinį ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino D. T. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus D. T. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas D. T. paaiškino, kad 2009 metų birželio mėnesį į jį kreipėsi pažįstami D. A. ir V. Z. su verslo pasiūlymu. Jų pasiūlymas buvo įkurti įmonę, kuri užsiimtų tarptautinių krovinių pervežimo veikla. Šios naujos bendrovės veiklai bei pradiniam turto įnašui buvo reikalinga apie 2 milijonų litų suma. Susipažinęs su D. A. ir V. Z. pateiktu pasiūlymu jis pasirodė priimtinas, realus ir protingas, jam pritarė ir sutiko paskolinti jų prašomą sumą. 2009 m. liepos mėn. 3 d. buvo įkurta UAB (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės vienintelis akcininkas ir direktorius buvo K. L.. Pradėjus UAB (duomenys neskelbtini) vystyti veiklą, pagal susitarimus, buvo pervedami į šią bendrovę jo pinigai. Kadangi tuo metu daug laiko praleisdavo užsienyje ir pats tvarkyti kai kurių reikalų negalėjo, pinigus pagal vekselius paskolino savo gyvenimo draugei K. Z., kuri pervedusi pinigus į UAB (duomenys neskelbtini) pagal jo bei D. A. ir V. Z. susitarimą turėjo tapti šios bendrovės vienintele akcininke. K. Z. jo nurodymu padarė piniginius pavedimus per „Snoro“ banką į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią „Swedbank“. K. Z. įnašai į UAB (duomenys neskelbtini) buvo 1,5 mln. litų. K. Z. įnašai į UAB (duomenys neskelbtini) buvo užtikrinti paprastaisiais neprotestuojamais vekseliais, kuriuos D. A., V. Z. ir V. Z. patvirtino kaip garantiją savo parašais. Tokiu būdu 2009 m. liepos mėn. 10-15 d. K. Z. tapo UAB (duomenys neskelbtini) vienintele akcininke. Po kurio laiko, domėdamasis UAB (duomenys neskelbtini) veikla, sužinojo, kad ši bendrovė yra tik ekspedicinė bendrovė, kurios visus pervežimo darbus vykdė UAB (duomenys neskelbtini). Dėl tokio poelgio paprašė pasiaiškinti, D. A. ir V. Z. nurodė, kad kreditoriaus, kuris lizingavo automobilius, pageidavimu veikla negalėjo būti vykdoma su bendrove, kurios pavadinime yra žodis (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) vardas buvo žinomas kaip nepatikimas. Buvo informuotas, kad yra sukurta nauja bendrovė (duomenys neskelbtini), kuri valdys visą turtą. Paprašius D. A. ir V. Z., kad notariškai patvirtintų įgaliojimą dėl turto perėmimo atsiradus būtinybei. Tuo metu UAB (duomenys neskelbtini) akcininke ir direktorė buvo A. K.. Tuo metu susipažino su V. Z., kuri kartu su vyru Valdu dalyvavo bendrovės veikloje. Pagal susitarimą jis nesikišo į abiejų įmonių veiklą, tik paprašydavo, kad kas pusmetį būtų pateikiamos finansinės ataskaitos, kiek apyvartoje įmonės turi pinigų ir kiek paslaugų yra įvykdyta. Jam buvo pateikiama informacija elektroniniu paštu iš V. Z. pašto. Ataskaitose buvo nurodoma, kad įmonės veikia pelningai ir dar kad kitos įmonės yra skolingos apie 1,5 mln. litų. 2011 m. gegužės mėnesį atvyko D. A. ir V. Z., kurie paprašė dar paskolinti įmonės veiklai. Jam buvo paaiškinta, kad pinigai reikalingi vilkikų variklių remontui, kurui ir skolų dengimui. Tokiu būdu pradėjo tikrinti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklą. Susipažinus su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais, suvestiniais dokumentais, bankiniais išrašais tapo akivaizdu, jog minėti asmenys naudojo labai išradingą nusikalstamos veiklos schemą. Užsakovams pervedus pinigines lėšas į UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini), minėti asmenys jas nuimdavo grynais pinigais ir jas pasisavindavo, tačiau darbuotojams, tvarkantiems UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, nurodydavo išgrynintas pinigines lėšas atvaizduoti kaip lėšas, esančias pas atskaitingus asmenis. Nuo 2011 m. sausio mėnesio iki 2011 m. birželio mėnesio iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos buvo išimta grynais pinigais apie 1 milijonas litų, kurių panaudojimas nepagrįstas. Mano, kad V. Z., D. A. ir V. Z. savo veiksmais savinosi bendrovės pinigines lėšas ir bendrovę (duomenys neskelbtini) tyčia privedė prie bankroto (1 t., b. l. 173-174).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino V. Z. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus V. Z. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. Z. paaiškino, kad D. T. žino per D. A. ir per savo buvusį vyrą V. Z.. K. Z. žino iš to, kad ji yra D. T. draugė bei UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė. Šiuo metu UAB (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo. Kada susipažino su D. T., šiuo metu jau tiksliai pasakyti negali, kadangi seniai buvo, tačiau mano, kad buvo jau praėję metai laiko nuo to, kai D. A. ir V. Z. iš D. T. buvo paskolinę 1 185 575 Lt. Tie pinigai buvo skolinami verslui. Ji pati šiame sandoryje nedalyvavo, tik po metų laiko D. T. pareikalavo, kad ji už šią sumą taip pat laiduotų. Gali pasakyti, kad paprastasis vekselis, kuriame nėra nurodyta data ir pagal kurį D. T. skolina 1 185 575 Lt UAB (duomenys neskelbtini), o ji laiduoja ir solidariai atsako. Šis vekselis buvo pasirašytas kaip garantas, nes taip reikalavo D. T.. Jo laidavimo dieną pinigai gauti nebuvo, šių pinigų V. Z. ir D. A. grynais negavo, jie buvo pervesti į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą. Tuos pinigus pervedė K. Z., ji tuo metu buvo UAB (duomenys neskelbtini) akcininke. Dėl 2011-05-18 paprastojo vekselio, pagal kurį D. T. skolina 739 000 Lt, gali paaiškinti, kad šie pinigai buvo gauti, bet ji asmeniškai šių pinigų negavo, nes visos gautos iš D. T. skolos buvo skirtos verslui, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) ir tuos pinigus pagrinde gaudavo D. A., kartais V. Z.. Kokių būdu šie pinigai buvo gaunami pasakyti negali, nes D. T. padarydavo pavedimus, kartais duodavo grynais. Kiek žino, šią dieną šie gauti pinigai D. T. nėra grąžinti, tačiau jie visi trys juos kas mėnesį dalimis perveda į D. T. sąskaitą. Gali dar kartą patvirtinti, kad visi pinigai gauti iš D. T. ar jo draugės K. Z., buvo naudojami tiktai verslui vystyti, savo asmeniniams poreikiams nėra panaudotas nei vienas litas iš minėtų pinigų. Bendrai jie visi trys, t. y. ji, D. A. bei V. Z., yra gavę apie 2 000 000 Lt paskolą, kurią grąžina, kiek prisimena, nuo 2012 m. pinigus pervesdami į D. T. sąskaitą. UAB (duomenys neskelbtini) direktore tapo pasiūlius D. A., tuo metu iš bendrovės direktoriaus pareigų išeidinėjo K. L.. D. A. pažinojo jau nuo seniau, jis buvo jos kaimynas. Tuo metu bendrovės UAB (duomenys neskelbtini) akcininke buvo K. Z.. Išeidamas iš bendrovės, K. L. neperdavė jokių bendrovės dokumentų, viskas buvo palikta bendrovės ofise, esančiame Ateities pl. Jis tiesiog išėjo, ir viskas, be jokių perdavimo aktų ar kažko panašaus. Todėl tapus direktore buvo sunku susigaudyti jo paliktuose dokumentuose. Tuo metu bendrovės vyr. buhalterė buvo S. J., ji ir liko buhaltere dirbti iki 2011 m. vasaros, o po to buvo pasamdyta vesti bendrovės apskaitą UAB „Vedena“. Maždaug apie 2012 m. pradžią įmonės veikla pradėjo stoti, kadangi tuo metu bankrutavo UAB (duomenys neskelbtini), kuri turėjo automobilius ir kuri daugiausia teikė paslaugas, t. y. perveždavo krovinius, kiek pamena, tai lyg tada UAB „Snoro lizingas“ ir atėmė tas mašinas. Tuo metu paskambino ENTS tyrėjas S. A., kuris pasakė, kad yra atliekamas tyrimas ir reikia pateikti praktiškai visus UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus. Tada pradėjus surinkinėti dokumentus, buvo pastebėta, kad ant keleto jų nėra buvusio direktoriaus K. L. parašų, todėl tuo metu pasikvietė, kad jis pasirašytų ant dokumentų, kadangi mano, kad jie buvo nepasirašyti tik per aplaidumą, kadangi, kiek pamena, sutikrinus tuos dokumentus su buhalterinės apskaitos duomenimis, viskas buvo tvarkoje. Tačiau atvykęs K. L. pasižiūrėjo tuos dokumentus, tačiau kelių jų nepasirašė, sakydamas, kad neprisimena. Tai buvo jo vadovauto laikotarpio dokumentai. Apskritai labai sunku buvo vesti tokios bendrovės apskaitą, kadangi sunku būdavo pasigauti vairuotojus, kurie išvykdavo ir naktimis į reisą, todėl kartais galėdavo ir likti nepasirašyti kokie nors apskaitos dokumentai, o po to vėliau ir užsimiršdavo. Tada buvo surinkti visi dokumentai ir pateikti tyrimui tyrėjui S. A.. Dokumentai visi buvo pateikti tokie, kokie ir buvo. Gal kur ir nebuvo kokio asmens parašo. Kas dėl pinigų išmokėjimo M. I. pagal atlyginimų išmokėjimo žiniaraštį, tai gali pasakyti, tikrai minėtos sumos jai buvo sumokėtos, tiesiog ji tik pati nepasirašė ar pamiršo pasirašyti, tas pats ir dėl išmokėjimo P. I.. Tikrai dar kartą gali patvirtinti, kad minėtos sumos buvo išmokėtos. Kas dėl pinigų išmokėjimo UAB „Gehel transporte“, tai kiek prisimena, taip pat tie 200 litų buvo sumokėti minėtai bendrovei, tačiau kodėl jos atstovai nepasirašė, negali pasakyti. Gali patvirtinti, kad tie pinigai visada buvo išmokami pagrįstai už kažkokias nors paslaugas ar prekes. Daugiau kažko smulkiau apie buhalterinę apskaitą negali pasakyti, kas liečia jos vadovavimo laikotarpį, tai tikrai visada stengėsi, kad apskaita būtų vedama ir tvarkoma, kaip to reikalauja įstatymai. Kas dėl UAB (duomenys neskelbtini), tai gali pasakyti, kad buvo tik šios bendrovės akcininke kartu su D. A. mama S. A., į bendrovės veiklą nesikišdavo ten viską tvarkė ir darė D. A., visi sprendimai priimami taip pat buvo tik D. A., joms tik reikėdavo pasirašyti ant akcininkų susirinkimo protokolų, tačiau visą bendrovės strategija buvo D. A.. Kiek žino, į šią bendrovę taip pat investavo ir K. Z. 1 000 000 Lt jos pačios sprendimu. Kiek žino, minėti pinigai taip pat buvo panaudoti bendrovės veikloje, atsiskaitymui už kurą ir panašiai. Daugiau kažko šiuo klausimu negali pasakyti, kadangi nelabai ir žino (2 t., b. l. 62-63).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, pagarsino V. Z. (miręs) parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. Z. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti 2009 m. gruodžio mėn. Iki tol dirbo UAB (duomenys neskelbtini), kuri 2009 m. bankrutavo. UAB (duomenys neskelbtini) direktorius buvo D. A.. Įmonėse ėjo komercijos vadovo bei vadybininko pareigas. UAB (duomenys neskelbtini) bendrovėje dirbo iki 2011 m. gruodžio mėn. pabaigos. Į jo darbo pareigas įėjo klientų paieška. Suradęs klientą informaciją apie klientą perduodavo vadybininkams. Pradėjus dirbti šios bendrovės direktoriumi buvo K. L., o vėliau V. Z., tačiau tiesiogiai vadovavo bendrovės veiklai D. A., kuris turėjo šio verslo patirtį. Šioje bendrovėje jis dirbo komercijos direktoriumi. Šio asmens žodis bendrovės veikloje buvo galutinis. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė krovinių pervežimu. UAB (duomenys neskelbtini) akcininke buvo K. Z., ar ji gilinosi į įmonės veiklą, nežino. Kas buvo tikrieji UAB (duomenys neskelbtini) savininkai, atsakyti negali, nes nežino, šiai bendrovei vadovavo D. A.. Apie galimus dokumentų klastojimo atvejus UAB (duomenys neskelbtini) pasakyti nieko negali. Jis ant jokių sutarčių teisės pasirašyti neturėjo ir niekada nepasirašė. Kas dėl D. T. pinigų investavimo į įmonių veiklą gali paaiškinti, kad kartu su D. A. dalyvavo pokalbyje su D. T.. Kadangi D. A. maždaug prieš 4 metus iš D. T. buvo nupirkęs namą, D. A. pasiūlė D. T. investuoti pinigus į verslą. Jis iki to laiko D. T. nepažinojo, o sandėryje dalyvavo kaip įmonės darbuotojas. Pinigai buvo reikalingi UAB (duomenys neskelbtini), kadangi trūko apyvartinių lėšų ir lėšų padengti paskolas bankui už automobilių išpirkimą lizingu. Įmonėje buvo apie 70 lizinginių vilkikų su puspriekabėmis. Kad UAB (duomenys neskelbtini) trūko apyvartinių lėšų, D. T. žinojo ir su juo buvo kalbėta, kad reikia gelbėti įmonę nuo bankroto. D. T. į šį verslą investavo apie 1 500 000 litų. Pinigai į įmonės veiklą nuo 2009 metų liepos mėnesio buvo pervedami pavedimais per banką. Vekselius pasirašė tada, kai pinigai buvo pervesti į įmonės sąskaitą. Pats apie du metai sunkiai serga, 2011 metais nedarbingumo lapelį turėjo apie 130 dienų. 2011 metų lapkričio mėn. gydėsi Kauno akademinių klinikų Psichikos ligų skyriuje, nuolat vartoja psichotropinius vaistus (6 t., b. l. 191- 192).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas V. Z. paaiškino analogiškai. (8 t., b. l. 168- 169).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino D. D. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus D. D. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. D. paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) buhaltere, kada tiksliai pradėjo joje dirbti, šiuo metu jau nepamena. Gali būti, kad pradžioje dar į jos pareigas įėjo ir kasininko pareigos, todėl gali būti, kad galėjo pasirašyti ir kaip kasininkė. Bendrovės direktorius tuo metu buvo D. A. o bendrovės vyr. buhalterė buvo S. J.. Bendrovės kasa buvo pas direktorių D. A.. Visi piniginiai reikalai buvo tvarkomi tik direktoriaus, jos vykdydavo tik jo nurodymus, ką jis pasakydavo ar paprašydavo paruošti, kokius nors kasos išlaidų orderius ar panašiai. Dėl parodyto 2010 m. sausio 18 d. kasos išlaidų orderio, tai gali pasakyti, kad ant jo yra jos parašas ir pagal jį gauti pinigai buvo išmokami atlyginimams darbuotojams. Tai matosi pagal po jo sekančius du darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose sumos atitinka anksčiau minėto kasos išlaidų orderio sumą t. y. 7001,11 Lt. Kas dėl jai parodytų 2009 m rugsėjo 16 d. kasos išlaidų orderio Nr. 482, 2009 m. spalio 16 d. kasos išlaidų orderių Nr. 544 ir Nr. 551, tai gali pasakyti, kad ant jų ties jos vardu ir pavarde yra jos parašai. Tačiau jau šiuo metu šių aplinkybių nepamena, šiuose išlaidų orderiuose nurodyto asmens nežino, nepamena ir tikrai negali pasakyti, kokiomis aplinkybėmis minėti pinigai buvo išmokėti. Tik tikrai gali pasakyti, kad nurodytų sumų minėtuose kasos išlaidų orderiuose grynais pinigais jokiam asmeniui pati nėra išmokėjusi. Tokius reikalus visada tvarkydavo pats direktorius D. A., gali būti, kad jis pasakė parašyti tokius kasos išlaidų orderius tokiomis sumoms, ir jos buvo išrašytos bei paduotos direktoriui, o ar jis su orderyje nurodytu asmeniu atsikaitė ar ne, tikrai nežino. Apie Rusijos bendrovę OOO R., nieko negali pasakyti, tikrai apie tai nieko nepamena (6 t., b. 1. 120).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino S. J. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus S. J. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Papildė, kad išrašyti kasos orderius nurodymus davė D. A., pas jį būdavo pinigai.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja S. J. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) pradėjo dirbti nuo 2010 m. balandžio mėn. 9 d. ir dirbo toje bendrovėje iki 2011 m. birželio mėn. 17 d. Šioje bendrovėje dirbo vyr. buhaltere. Į jos darbo pareigas įėjo sudarymas ir teikimas ataskaitų VMI, SODRAI, Registrų centrui ir statistikai. Visi buhalteriniai dokumentai buvo saugomi bendrovės buhalterijos patalpos, esančiose (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) direktore buvo V. Z.. V. Z. ir D. A. dirbo šioje bendrovėje, tačiau jų pareigų neprisimena. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė krovinių ekspedijavimo veikla. Bendrovė savo transporto priemonių neturėjo. UAB (duomenys neskelbtini) turėjo kelis nuolatinius užsakovus krovinių pervežimui, su kuriais dirbo iki išeinant iš darbo. Užsakovai buvo UAB (duomenys neskelbtini), UAB „Kaišiadorių paukštynas“ ir kiti pavieniai maži užsakovai. UAB (duomenys neskelbtini) vienintelis vežėjas buvo UAB (duomenys neskelbtini). Ši įmonė pagal UAB (duomenys neskelbtini) užsakymus gabeno krovinius po Europos šalis. Į Rusiją kroviniai buvo gabenami iki 2010 metų vidurio. Į Rusiją krovinius gabeno šios šalies bendrovė OOO „Vivatrans“. Kiek atsimena iš buhalterinių dokumentų šiai Rusijos bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) liko skolinga apie 10 000 eurų sumą. Tačiau šie duomenys yra iki jai išeinant iš darbo. Dėl įsiskolinimų tiekėjams už kurą ir už lizingo paslaugas buvo areštuotos UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitos, esančios AB „Swedbank“. Tokiu būdu UAB (duomenys neskelbtini) darė pavedimus UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojams, mokėjo už kurą ir tokiu būdu mažino savo įsiskolinimą už vežimo paslaugas. Vairuotojams buvo išmokami pavedimu į korteles komandiruotpinigiai, pinigai už kelių mokestį, stovėjimo aikšteles ir kurą. Gryni pinigai vairuotojams nebuvo mokami. Tokių faktų, kad vairuotojai grąžintų pinigus, pervestus jiems į asmenines korteles, o vėliau juos atiduotų V. Z., V. Z. ir D. A., nežino ir negirdėjo. Dėl UAB (duomenys neskelbtini) vestos buhalterinės apskaitos atsakyti gali, kad jos darbo metu apskaita buvo vedama ir dokumentai nebuvo klastojami. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) banko išrašus grynųjų pinigų nuėmimo operacijos buvo atvaizduojamos kaip atskaitingo asmens skola, kurią pastarasis turėjo padengti. Nepadengus įsiskolinimo skola likdavo pas atskaitingus asmenis. Toks asmuo T. D. UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo (6 t., b. l. 121).

Liudytoja S. J. papildomos apklausos metu paaiškino, kad ji buvusi UAB (duomenys neskelbtini) vyr. buhalterė, dirbo UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2006 metų birželio iki 2011 birželio. Bendrovės vadovas buvo D. A., o vėliau maždaug 2009 m. bendrovės bankroto administratoriumi buvo paskirtas A. V.. Pati turi aukštąjį ekonominį išsilavinimą. Dėl kuro sunaudojimą atspindinčių buhalterinės apskaitos dokumentų gali paaiškinti tokius faktus, kad vedė įmonėje buhalterinę apskaitą, kaip tą nustato teisės aktai. 2010 metais įmonė turėjo pajamų už atliktas paslaugas, krovinių vežimus. Kad būtų atliktos šios paslaugos, įmonėje buvo naudojamas dyzelinis kuras. Kuro apskaitos suvestinę pateikė prie apklausos protokolo, ji yra iš 8 lapų. Šioje suvestinėje matosi dokumento data, dokumento serija, dokumento numeris, operacija, tai, iš kur jis įgytas, o operacijos data atitinka dokumento datą. Paskui korespondentinė sąskaita, iš kurios matosi, ar tai iš kažkokio tiekėjo ar įsigyta per atsakingą asmenį. Pajamos-tai matosi, kiek kuro užpajamuota kiekis litrais. Išlaidos-tai kiek nurašyta kuro litrais. Suma-tai už kokią sumą užpajamuota, pagal vidutines kainas, o likutis-tai po kiekvienos operacijos, koks yra kuro likutis. Iš viso to matosi, kiek kuro buvo suvartota ir kiek kuro buvo užpajamuota. Metų gale matosi, kad nelieka kuro, t. y. nulis. 2010 metų pabaigoje buvo nurašomas sunaudotas kuras, jo nurašymo aktai taip pat pridedami prie apklausos protokolo, 32 lapai. Iš šių nurašymo aktų matosi, kad tai yra dyzelinas, į kurią sąskaitą nurašoma. Kiekvienam automobiliui buvo daroma kuro sunaudojimo suvestinė, kuri atitinka kuro nurašymo aktus. Kuro sunaudojimo suvestinės pagal kiekvieną automobilį šiuo metu yra archyve - po bankroto visi dokumentai nuvežti į archyvą, viskas su bankroto administratoriaus žinia, jos duomenimis, tai įmonė, kuri saugoja įmonių dokumentus po bankroto praėjus kuriam laikui. Kaip pavyzdį taip pat prideda automobilio kelionės lapą, 2 lapai, pagal kurį matosi automobilio spidometro parodymai išvykstant ir grįžtant, kiek nuvažiuota kilometrų, kiek kuro įsigyta ir kiek sunaudota kuro pagal kuro normą. Kuras buvo įsigyjamas įvairiose degalais prekiaujančiose įmonėse. Kuro įsigijimas visuomet patvirtinamas atitinkamais dokumentais - sąskaitomis faktūromis arba grynųjų pinigų čekiais. Čekiai paprastai vairuotojų būdavo pristatomi buhalterijai. Kuras buvo įsigyjamas iš įvairiausių bendrovių - Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, kitose Europos šalyse. Taip pat kuras buvo įsigyjamas ir iš bendrovės P.W. R. Sp. z.o.o. Iš šios bendrovės kuras buvo perkamas vairuotojų, bendra tvarka. Pinigai vairuotojams buvo duodami kuro įsigijimui grynais pinigais arba į vairuotojų korteles. Su šia įmone bendrovė (duomenys neskelbtini) neturėjo jokių specialių sutarčių dėl kuro įsigijimo. Kiek jai žinoma, pagal verslo praktiką, ši bendrovė taiko nuolaidas priklausomai nuo užsipilto kuro kiekio. Todėl kuras buvo pajamuojamas ne pagal atskirus čekius, o pagal mėnesio suvestinę. Ir iš šios bendrovės įsigyto kuro čekiai buvo kaupiami atskirame segtuve. Kas liečia parodytus kasos išlaidų orderius 2010-11-03 Nr. 71, 2010-11-09 Nr. 74, 2010-11- 23 Nr. 80, 2010-12-02 Nr. 81, 2010-12-23 Nr. 86, 2010-12-28 Nr. 91, 2010-12-30 Nr. 98, pagal kuriuos matosi, kad už kurą buvo sumokėta minėtai Lenkijos bendrovei tai negali paaiškinti, kadangi nepamena. Tik gali paaiškinti, kad kuras nurašomas metų pabaigoje pagal kiekvienam automobiliui nurašymo aktą, vadinamąjį Materialinių vertybių nurašymo aktą. Šie nurašymo aktai paremti kuro sunaudojimo suvestine pagal kiekvieną automobilį. Kuro suvestinėje matosi nuvažiuoti kilometrai ir kuro sunaudojimas pagal faktą litrais, taip pat kiek litrų skirta automobiliui, sunaudojimo norma vienam šimtui kilometrų. Šiuos nurašymo aktus pateikė tyrimui. Kuro sunaudojimo suvestinės, visos išsamios yra archyve. Iš programos išimtame dokumente Materialinių vertybių apyvartos suvestinėje, nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31, pagal buhalterinę nomenklatūrą 2-a klasė, sąskaita 20101, matosi dokumento operacijos data, dokumento numeris, iš kur įsigyta, buhalterinė sąskaita, įsigyto kuro kiekis, įsigijimo suma, kiekio likutis. Kiek jai žinoma pagal apskaitos dokumentus, iš bendrovės P.W. R. Sp. z.o.o. 2010 metais įvairiais laikotarpiais buvo įgyta kuro už 198325,22 Lt. Pagal dokumentą Kontrolinis masyvas nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31 (Pardavimo pajamos) matosi pardavimo pajamos per visus 2010 - uosius metus, išrašytos visos sąskaitos faktūros, suma, kuriai išrašyta sąskaita, ir paslaugos pirkėjo pavadinimas (dokumentas pridedamas). 2009 metais, į tų metų pabaigą, gal spalio ar lapkričio mėnesį, buvo paskelbtas bankrotas įmonei (duomenys neskelbtini), ir įmonė buvo prižiūrima bankroto administratoriaus. Todėl nuo to laiko įmonės pajamos ir išlaidos buvo kontroliuojamos. Dėl akcijų pirkimo iš Rusijos įmonės OOO (duomenys neskelbtini) tai atsimena, kad tokia įmonė tikrai girdėta, ir gali būti, kad su ja vyko kažkoks sandoris, tačiau smulkesnių šio sandorio, t. y. tos įmonės akcijų pirkimo aplinkybių, neprisimena (6 t., b. 1. 123-124).

Apgaulingas apskaitos tvarkymas ir UAB(duomenys neskelbtini)svetimo turto pasisavinimas (P. W. R. Sp.z.o.o ir K. L. epizodas)

Specialisto išvadoje Nr. 5-2/154 dėl UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) įregistruota (duomenys neskelbtini) 2009-12-07 bendrovei suteiktas bankrutuojančios įmonės statusas, o 2010-12-03 paskelbta bankrutavusia įmone. Tyrimui nebuvo pateikti duomenys ir apskaitos registrai, atspindintys UAB (duomenys neskelbtini) akcininkus. UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2006-04-21 iki 2009-12-07 (bankroto paskelbimo) direktoriumi buvo D. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2009-12-07 Kauno apygardos teismo nutartimi UAB (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla. Įmonės administratoriumi paskirta UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“ (įmonės kodas 235238440), įgaliotas asmuo - A. V.. Tyrimui yra pateikta 2009-12-09 darbo sutartis Nr.276, kurioje nurodyta, kad darbdavio atstovas administratorius A. V. nuo 2009-12-09 ūkinės veiklos vadovu priima dirbti A. D., kad laikotarpiu nuo 2006-04-21 iki 2009-12-07 būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įregistruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, o nuo 2009-12-09 iki 2010-12-03 ūkinės veiklos vadovu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingu už apskaitos organizavimą bei dokumentų išsaugojimą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatų, reglamentuojančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, šio įstatymo 16 str. 1 d. nuostatų, reglamentuojančių kad ūkinių operacijų duomenys turi būti registruojami apskaitos registruose, 4 dalies nuostatų, kur yra nurodyta, kad apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai, kadangi: tyrimui nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo registrų su UAB (duomenys neskelbtini), todėl nėra galimybės nustatyti: ar UAB (duomenys neskelbtini) už UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta tiekėjams 2 143 545,10 Lt suma buvo apskaityta UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje; ar UAB (duomenys neskelbtini) į K. L. asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias AB „Swedbank“, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. vasario mėn. pravesti 1 518 192,72 Lt buvo panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) veikloje ir apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje; tyrimui nepateikė dokumentų ir registrų, atspindinčių, kad J. M. 2010 m. kovo mėn. sumokėjo 35 000 Lt, R. N. 2010 m. lapkričio mėn.- 35000 Lt, Ž. G. 2010 m. gruodžio mėn.- 30000 Lt ir D. A. 2010 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais- 98325,22 Lt įmonei P.W. R. Sp.z.o.o.; tyrimui nepateikė kuro sunaudojimą atspindinčių buhalterinės apskaitos dokumentų (kelionės lapai, kuro nurašymo aktai); tyrimui nepateikė kuro įsigijimo ir sunaudojimo buhalterinės apskaitos registrų; tyrimui nebuvo pateikta D. A., kaip atskaitingo asmens, avansinės apyskaitos ir atsiskaitymo su šiuo asmeniu registrai, atsiskaitymo tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) registrai. Dėl šių priežasčių iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-2010 metų.

Tyrimui nepateikti buhalteriniai registrai, atspindintys šių akcijų įsigijimą. Žemiau nurodytuose kasos išlaidų orderiuose atvaizduota, kad iš kasos buvo išduotos didelės pinigų sumos atsiskaityti už kurą, tačiau tyrimui nebuvo pateikta dokumentų, atspindinčių, kad kasos išlaidų orderyje nurodytas asmuo atsiskaitė su kasos išlaidų orderyje nurodyta įmone P.W. R. Sp.z.o.o.: 2010-11-23 Nr. 80 - 34500,00 Lt per A. D. (priedasNr.il), 2010-12-23 Nr. 86 - 25000,00 Lt per A. D. (priedas Nr.13), 2010-12-28 Nr. 91 - 25000,00 Lt per A. D. (priedas Nr.14), 2010-12-30 Nr. 98 - 13825,22 Lt per A. D. (priedas Nr.15) (4 t., b. l. 77- 138).

Specialisto išvadoje Nr. 5-2/154 dėl UAB (duomenys neskelbtini) prieduose Nr. 6, Nr. 7, Nr. 8 matosi, kad ant 2009-09-16 UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderio Nr. 482 nurodyta suma 53 328 Lt ir įmonės vadovo A. A. parašas, ant 2009-10-16 UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderio Nr. 544 nurodyta suma 34 528 Lt ir įmonės vadovo D. A. parašas, ant 2009-09-16 UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderio Nr. 551 nurodyta suma 17 264 Lt ir įmonės vadovo D. A. parašas (4 t., b. l 98-100).

Specialisto išvadoje Nr. 5-2/154 dėl UAB (duomenys neskelbtini) prieduose Nr. 11, Nr. 13, Nr. 14, Nr. 15 matosi, kad UAB (duomenys neskelbtini) vadovas D. A. bendrovės kasos atsiskaitymui už kurą su Lenkijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrove P.W. R. Sp.z.o.o paėmė grynaisiais pinigais pagal 2010-11-23 kasos išlaidų orderį Nr. 80 - 34 500 litų, pagal 2010-12-23 kasos išlaidų orderį Nr. 86 - 25 000 litų, pagal 2010-12-28 kasos išlaidų orderį Nr. 91 - 25 000 litų, pagal 2010- 12-30 kasos išlaidų orderį Nr. 98-13 825,22 litus (4 t., b. l. 103, 105-107).

Specialisto išvadoje Nr. 5-2/126 nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus K. L. vardu atidarytų banko sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB „Swedbank“, išrašus nustatyta, kad nuo 2009 m. rugsėjo mėnesio iki 2010 m. vasario mėn. buvo pervesta 1518 192,72 Lt iš UAB (duomenys neskelbtini), nurodant, kad „pagal UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas.“, t.sk. 2009 m. rugsėjo mėn. - 307666,50 Lt, 2009 m. spalio mėn. - 608628,87 Lt, 2009m. lapkričio mėn. - 490947,35 Lt, 2009 m. gruodžio mėn. - 9250,00 Lt, 2010 m. sausio mėn. - 78400,00 Lt, 2010 m. vasario mėn. - 23300,00 Lt.

Tačiau į šias sąskaitas lėšos buvo gaunamos ne tik iš UAB (duomenys neskelbtini), bet ir iš UAB (duomenys neskelbtini), pervedamos lėšos iš D. T., A. B., D. A., K. M. ir M. Ž. sąskaitų, K. L. valiutinių sąskaitų, buvo įnešami gryni pinigai. Be to, UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2009m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. vasario mėnesio į šias K. L. sąskaitas iš viso pervedė 2 036 092,72 Lt. Pagal tyrimui pateiktus K. L. vardu atidarytų banko sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių AB „Swedbank“ ir (duomenys neskelbtini), esančios AB SEB banke, išrašus nustatyta, kad 2009 m. rugsėjo -2010 m. vasario mėn. į šias sąskaitas buvo gauta 2 319 031,78 Lt įplaukų. Kadangi anksčiau minėtose sąskaitose buvo apskaitomos lėšos, gautos ir iš kitų šaltinių, todėl nėra galimybės nustatyti, kam tiksliai buvo panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) priklausę 1 518 192,72 Lt, pervesti į K. L. sąskaitas. Tyrimo metu nustatyta didžioji dalis gautų pinigų, t. y. 1 218 286,42 Lt (52,5%) (1183310,90+7400 EUR +4000 USD (34975,52 Lt), buvo paimti iš sąskaitų grynais pinigais (4 t., b. l. 155-200).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino Ž. G. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. G. paaiškino, kad 2008-07-21 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), o vėliau iki 2011-02-11 UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė tarptautiniu krovinių pervežimu. Pradėjus dirbti UAB (duomenys neskelbtini), įmonės finansinė padėtis buvo gera, atlyginimai nevėlavo, tik vėliau finansinė padėtis pradėjo blogėti. Dirbdamas šiose įmonėse daugiausia gabendavo krovinius į Ispaniją, Prancūziją, o iš ten į Latviją ir Estiją, kartais ir į Lietuvą. Išvykstant į reisą grynųjų pinigų negaudavo, o degalų pasipildydavo atsiskaitydamas banko kortele. Gali patvirtinti, kad 2010-12-02 negavo iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) kasos 30 000 litų ir neperdavė jų Lenkijos įmonei PW R. Sp. Z.o.o. Visą atlyginimą gaudavo į banko sąskaitą. Supratęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis sunki ir atlyginimas vėluoja, parašė pareiškimą atleisti iš UAB (duomenys neskelbtini) (5 t., b. 1. 179-180).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas Ž. G. paaiškino analogiškai (8 t, b. l. 167).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino R. N. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus R. N. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad 35000 litų grynaisiais nėra gavęs, dėl jų gavimo nepasirašė, pinigų neperdavė Lenkijos įmonei W. R. Sp.Z.o.o.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. N. paaiškino, kad 2008-11-13 pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), o vėliau iki 2011-03-25 UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė tarptautiniu krovinių pervežimu. Dirbdamas šiose įmonėse gabendavo krovinius į Ispaniją, Vokietiją, Prancūziją, o iš ten krovinius gabendavo į Lietuvą. Išvykstant į reisą grynųjų pinigų negaudavo, o degalų pasipildydavo atsiskaitydamas asmenine banko kortele į kurią buvo pervedami komandiruotpinigiai. Gali patvirtinti, kad 2010-11-09 negavo iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) kasos 35 000 litų ir neperdavė jų įmonei W. R. Sp. Z.o.o., tokios įmonės visai nežino. Visą atlyginimą gaudavo per banko sąskaitą. Supratęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis sunki, buvo daug prastovų, tekdavo ilgai laukti kelyje, kad pervestų pinigų kurui, o atlyginimas vėluoja, parašė pareiškimą atleisti iš UAB (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 187-188).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino J. M. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. M. paaiškino, kad maždaug apie 2009 m., tiksliai neatsimena, pradėjo dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi UAB (duomenys neskelbtini). Tuo pat metu, kiek atsimena, kaip tik bankrutavus UAB (duomenys neskelbtini) visi perėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Ten, kiek suprato, tai praktiškai viskas tas pats liko, tik pasikeitė pavadinimas. Jo darbas buvo vežti įvairius krovinius į Europą ir atgal. Išvažiuojant į reisą pinigus už kelionę, maistpinigius, už kurą, už kelius pervesdavo į kortelę. Kortelė buvo jo asmeninė. Dėl išduotų pinigų, t. y. 2011-01-20 4510 Lt., 2011-01-31 4060 Lt., 2011-02-08 4560 Lt., 2011-02-24 4600 Lt., 2011-03-15 2334 Lt., 2011-03-25 5005 Lt., sumoms tai gali būti, kad tokios sumos buvo sumokėtos kelionės metu, kadangi kelionėje vis laikas nuo laiko į kortelę buvo pervedami pinigai, už kuriuos reikėdavo piltis kurą, mokėti už kelius, ar už remontus, maistą. Grįžus iš kelionės reikėdavo į bendrovės buhalteriją pristatyti ataskaitą, t. y. kuro užpylimą patvirtinančius kvitus, kitus kvitus, už ką buvo kelionės metu sumokėta, bei pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos. Ant jam parodyto 2010-11- 03 kasos išlaidų orderio Nr. 71 ties grafa „gavau: yra jo ranka padaryti įrašai „trisdešimt penkis tūkstančius litų, data ir jo parašas. Kada tiksliai, kokiomis aplinkybėmis pasirašė šį kasos išlaidų orderį tiksliai negali prisiminti, tai mano buvo eilinį kartą grįžus iš reiso priduodant ataskaitas. Realiai grynais pinigais tokios sumos negavo tik pasirašė ant pateikto dokumento. Per visą darbo laikotarpį tikrai niekada nėra gavęs tokios sumos grynais pinigais ir ją vežęs kažkam atiduoti už kurą (6 t., b. 1. 1-15).

Teisminio nagrinėjimo metu apklaustas J. M. paaiškino analogiškai (8 t., b. l. 168).

2013-07-09 gautame atsakyme į teisinės pagalbos prašymą iš Lenkijos teisėsaugos institucijų nurodoma, kad buvo apklaustas liudytojas W. M., kuris parodė, kad yra įmonės R. Sp z o. o tarybos pirmininkas. Jo įmonė užsiima kuro-degalų pardavimu. Su Lietuvos bendrove pavadinimu UAB (duomenys neskelbtini) neturi pasirašytos sutarties ir niekada nebendradarbiavo. Niekada negavo jokių piniginių lėšų iš firmos UAB (duomenys neskelbtini) pagal apklausos metu jam parodytų kopijų variantus ir tvirtina, kad jo firmoje nėra tokių dokumentų ir jų pagrindu negavo jokių pinigų (61., b. 1. 43-54).

2013-05-02 gautame atsakyme į teisinės pagalbos prašymą iš Rusijos teisėsaugos institucijų nurodoma, kad pagal pateiktus duomenis, kurie buvo ant 2009-09-16 kasos išlaidų orderių Nr. 482, 2009-10-16 Nr. 544 ir Nr. 551, nustatyta, kad pasas serija 2701 Nr. 421121, išduotas 2002.04.18 Kaliningrado miesto Centrinio rajono VRS, R. J. I., gimusiam (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad buvo apklausta liudytoja R. N. M., kuri parodė, kad jos vyras R. J. I., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė nuo širdies nepakankamumo, nuo 1997 m. buvo paralyžiuotas ir judėti savarankiškai negalėjo. Visą laiką nuo 1997 m. jis buvo namuose, už Kaliningrado srities ribų neišvažiavo. Apie RAB (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos UAB (duomenys neskelbtini) nieko nežino. Niekam nedavė paso, nei jo duomenų. Tame pačiame atsakyme į teisinės pagalbos prašymą yra pridėtas minėto asmens mirties liudijimas (6 t., b. l. 72- 119).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino A. V. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus A. V. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. paaiškino, kad 2009-10-28 teismo buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi. Tuo metu buvo nuspręsta laikinai vykdyti bendrovės (duomenys neskelbtini) ūkinę-finansinę veiklą, todėl vykdančiuoju direktoriumi jis paskyrė tos bendrovės direktorių D. A.. Šiuo metu jau tiksliai nepamena, bet vykdyti įmonės veiklą dar buvo nuspręsta todėl, kad bendrovė turėjo tuo metu lizinguojamų transporto priemonių, taip pat buvo dar krovinių pervežimo užsakymų, buvo manoma, kad galbūt įmonė dar galės vykdyti veiklą normaliomis sąlygomis. Tačiau po pusmečio veiklos buvo nuspręsta įmonės veiklą nutraukti, kadangi negalėjo vykdantysis direktorius pateikti artimiausių planų dėl įmonės veiklos ateities, todėl buvo nuspręsta nerizikuoti. Dėl parodytų bendrovės (duomenys neskelbtini) 2010-11-03 kasos išlaidų orderių Nr. 71, 2010-11-09 Nr. 74, 2010-11-23 Nr. 80, 2010-12-02 Nr. 81, 2010-12-23 Nr. 86, 2010-12-28 Nr. 91, 2010-12-Nr. 98 paaiškinti nieko negali, apie juos nieko nežino, kodėl ant jų nėra jo parašų, nežino. Paprastai apskaitos dokumentus ruošia buhalterė, juos pasirašo, pasirašo kasininkas, vizuoja vykdantysis direktorius bei pats pasirašo ir po to teikia tuos dokumentus patvirtinti bankroto administratoriui. Gali pasakyti, kad vykdant UAB (duomenys neskelbtini) bankroto procedūrą, kažkokio pinigų trūkumo nepastebėta, o jeigu būtų kažkokie trūkumai, nepastebėti negalėtų. Iš bendrovės ūkinės finansinės veiklos jokių papildomų įsipareigojimų kreditoriams neatsirado. (6 t., b. 1. 70).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino K. L. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus K. L. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad jis nebuvo faktinis bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas, viskam vadovavo D. A. ir V. Z., jie priiminėjo sprendimus, o jis juos vykdė, nuimdavo pinigus nuo sąskaitos ir juos atiduodavo vadovams ar jų nurodymu - kitiems asmenims. Negali paaiškinti, kodėl buvo naudojama jo asmeninė banko sąskaita. Išgrynintų pinigų sau nepasiliko, kur jie buvo panaudoti, jam nežinoma. Bendrovė (duomenys neskelbtini) savo transporto neturėjo, ji vykdė logistikos darbus.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. L. paaiškino, kad 2004 m. rugsėjo mėnesį įsidarbino vadybininku UAB „IK speditor“, teikiančioje krovinių ekspedijavimo paslaugas. Dirbdamas šioje bendrovėje susipažino su D. A., kuris tuo laiku dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir buvo UAB (duomenys neskelbtini) savininku ar direktoriumi, tiksliai nežino. Vėliau, D. A. kvietimu, įsidarbino vadybininku UAB (duomenys neskelbtini), kuri turėjo nuosavų vilkikų ir teikė krovinių pervežimo paslaugas. Nuo 2009 metų vasaros UAB (duomenys neskelbtini) finansinė būklė pasidarė sunki, D. A. prašymu įsteigė UAB (duomenys neskelbtini) ir keletą dienų buvo šios įmonės 100 % akcijų savininku. Vėliau, pagal susitarimą, akcijos buvo perrašytos K. Z.. Nuo 2009-07-14 iki 2010-02-17 UAB (duomenys neskelbtini) buvo įdarbintas direktoriumi, tačiau dirbo vadybininko darbą, kaip ir dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė tarptautiniu krovinių pervežimu ir atliko ekspedijavimo paslaugas, kadangi nuosavo transporto neturėjo, vežėjais buvo UAB (duomenys neskelbtini), o vėliau UAB (duomenys neskelbtini). Prieš įsteigiant UAB (duomenys neskelbtini), dėl pinigų investavimo į įmonę su D. T. tarėsi D. A. ir V. Z.. Jis D. T. buvo pristatytas kaip UAB (duomenys neskelbtini) direktorius ir į pokalbį nesikišo. Jo žiniomis, D. T. į UAB (duomenys neskelbtini) per įmonės egzistavimo laikotarpį investavo apie 2 milijonus litų, didžiąją dalį pinigų į įmonės sąskaitą pervedė K. Z.. Kiek žino, į įmonę D. T. investuoti pinigai buvo panaudoti kurui įsigyti, atlyginimams mokėti ir kitoms įmonės reikmėms. Nors ir buvo UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tačiau įmonei tiesiogiai nevadovavo, įmonei vadovavo D. A., kuris ir užsiėmė piniginiais reikalais, įmonėje dirbo vadybininko darbą. Dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pasirašinėjo įvairius dokumentus, kuriuos pasirašyti duodavo D. A. arba buhalterės Jolita arba Skaidra. Suprato, kad įmonės direktorius yra atsakingas už įmonės veiklą ir finansus, dokumentus pasirašinėjo pasitikėdamas D. A.. Jokių UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų niekada neturėjo ir neturi, išeidamas iš darbo parašė tik prašymą atleisti iš einamų pareigų. Maždaug 2012 sausio pabaigoje paskambino V. Z. ir pasakė, kad atvyktų į UAB (duomenys neskelbtini) buhalteriją, kadangi ant kai kurių dokumentų trūksta jo parašų. Nuvykęs į (duomenys neskelbtini), jis pasirašė ant maždaug šešių kasos išlaidų orderių. Taip pat dar davė pasirašyti ant dviejų kasos pajamų orderių, kurių nepasirašė (2 t., b. l. 72-73).

Teisminio nagrinėjimo metu specialistė Z. B. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktas specialisto išvadas ir jose esančius duomenis tvirtina.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta specialistė Z. B. paaiškino, kad įtariamojo D. A. ir liudytojos S. J. pateikti papildomi duomenys ir paaiškinimai nekeičia pateiktų išvadų aplinkybių ir pažeidimų, į pateiktus klausimus atsakė: Tyrimui buvo pateikta 2010-12-31 „Materialinių vertybių nurašymo aktai Nr. 12- 42328,43 Lt, Nr. 14- 39958,84 Lt ir Nr. 30 - 36405,09 Lt, kuriuose nurodyta, kad nurašomas dyzelinas. Dokumentai nepasirašyti nei jį surašiusio asmens, nei patvirtinti administratoriaus A. V.. Šie dokumentai surašyti nesilaikant 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 12 str. l d. nuostatų, kuriame nurodyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Kuro nurašymo aktai surašyti tik vieną kartą per metus, t. y. 2010-12-31, dokumente nenurodyti nuvažiuoti kilometrai. D. A. 2013-10-24 įtariamojo papildomos apklausos protokole teigia, kad vairuotojui grįžus iš reiso buhalterija surašydavo kuro sunaudojimo suvestinę, tačiau tyrimui nebuvo pateiktos minėtos suvestinės. 4 str. l d. nurodyta, kad ūkio subjektas apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama. 4 str. 3 d. nurodyta, kad ūkio subjektas apskaitą privalo tvarkyti taip, kad apskaitos informacija būtų išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. S. J. prie liudytojo apklausos protokolo pateikė buhalterinį registrą „Materialinių vertybių apyvarta nuo 2010-01-01 iki 2010-12-31“, iš kurio duomenų matosi, kad dauguma įrašų šiame registre padaryta pagal tą patį dokumentą, t. y. daug įrašų nurodant tą patį dokumento numerį ir tos pačios sumos nurodytos su (+) arba (-) ženklu. Tyrimui nebuvo pateikti dokumentai, pagal kuriuos buvo sudarytas šis buhalterinis registras, išskyrus 2010-12-31 „Materialinių vertybių nurašymo aktai Nr. 12- 42328,43 Lt, Nr. 14- 39958,84 Lt ir Nr. 30 -36405,09 Lt. Anksčiau minėto įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“. UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui pateikta buhalterinė apskaita neatitiko šių reikalavimų, nes bendrovės tyrimui papildomai pateiktas buhalterinės apskaitos registras neinformatyvus, neatspindi kiekvieno mėnesio apyvartos likučių, nes sunaudotas kuras nebuvo nurašomas kiekvieną mėnesį. Klausime teigiama, kad už įsigyjamą kurą iš bendrovės P.W. R. Sp.z.o.o. atsiskaitydavo vairuotojai grynais pinigais arba kortelėmis, tačiau tyrimui nebuvo pateikti buhalterinės apskaitos dokumentai, atspindintys atsiskaitymą su šia įmone. Pateikti paaiškinimai ir papildomai pateikti dokumentai ir registrai nekeičia pateiktų išvadų aplinkybių ir pažeidimų. Atsakydama į antrą klausimą, specialistė nurodė: kad 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus“. Buhalteriniame registre „Kontrolinis masyvas 2011-01-01 iki 2011-12-31 debeto sąskaita 2436 Atskaitingi vairuotojai grynais“, nurodyta, kad atskaitingas asmuo D. A. pagal dokumentą „Barterinė pažyma“ išdavė pinigus. 2012-08-20 specialisto išvadoje Nr. 5-2/153 13 lapo paskutinėje pastraipoje nurodyta, kad „Pagal tyrimui pateiktą buhalterinės apskaitos registrą „Kontrolinis masyvas nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 kredito sąskaita 2436 „Atskaitingi vairuotojai grynais“ nustatyta, kad už lentelėje nurodytas sumas buvo įsigytas kuras. Sutikrinus įsigijimo dokumentus nustatyta, kad yra pateikta kasos aparato čekiai už kuro įsigijimą, tačiau yra apmokėta ne grynais pinigais, o banko kortele. Tyrimui nebuvo pateikti kortelių išrašai, todėl nėra galimybės nustatyti, iš kur yra gauti pinigai atsiskaitymui už įsigyjamą kurą. Apskaitoje nėra dokumentų, atspindinčių šių pinigų perdavimą lentelėje nurodytiems vairuotojams“. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 straipsnio „Pagrindinės Įstatymo sąvokos“ 1 punkte nurodyta, kad „Apskaitos dokumentas-popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba įvykio tapatumą“. Tyrimui pateiktos barterinės pažymos neatspindi pinigų perdavimo operacijos vairuotojams. (6 t., b. l. 176-179).

Ikiteisminio tyrimo metu specialistė Z. B. paaiškino, kad 2012 m. rugpjūčio 20 d. specialisto išvados Nr. 5-2/154 5 p. nurodyta „Atlikus priešpriešinį patikrinimą nustatyta, kad K. L. 2009 m. rugsėjo – 2010 m. kovo mėn., nurodant, kad grąžinamas avanso likutis į UAB (duomenys neskelbtini) kasą įnešė: 2009 m. rugsėjo mėn. - 103880,00 Lt, 2009 m. spalio mėn. - 176520,00 Lt, 2009 m. lapkričio mėn. - 105770,00 Lt, 2009 m. gruodžio mėn.- 29500,00 Lt, 2010 m. kovo mėn. - 7548,84 Lt, viso - 423218,84 Lt. Tarp tyrimui pateiktų UAB (duomenys neskelbtini) dokumentų yra pateiktos pažymos, kuriose nurodyta, kad K. L. perduoda D. A. pinigus. Laikotarpiu nuo 2009-07-01 iki 11-17 buvo perduota 307477,15 Lt, tačiau pažymos nepasirašytos, nei L. K., nei D. A., nei vyr. buhalterės S. J.. UAB (duomenys neskelbtini) tyrimui nepateikė K. L. avanso apyskaitų už 2009m. rugsėjo-2010m. kovo mėn. Taip pat tyrimui nebuvo pateikti atsiskaitymo su atskaitingu asmeniu K. L. buhalterinės apskaitos registrai, todėl nėra galimybės nustatyti, ar K. L. grąžintas į kasą avanso likutis ir D. A. perduoti pinigai buvo gauti iš UAB (duomenys neskelbtini)." (9 t., b. l. 47).

UAB (duomenys neskelbtini) svetimo turto pasisavinimas (tariamas RAB (duomenys neskelbtini) akcijų įsigijimo epizodas)

Teisminio nagrinėjimo metu specialistė Z. B. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktas specialisto išvadas ir jose esančius duomenis tvirtina.

Specialisto išvadoje Nr. 5-2/154 dėl UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal 2009-09-16 kasos išlaidų orderį Nr. 482 išmokėta 53328,00 Lt ir 2009-10-16 pagal kasos išlaidų orderį Nr. 544 - 34528,00 Lt, pagal kasos išlaidų orderį Nr. 551 - 17264,00 Lt, nurodant, kad išmokėta R. OOO už akcijas, tačiau šie orderiai išrašyti nesilaikant Kasos vedimo taisyklių II skyriaus 6 punkto nuostatų, kuriose nurodyta, kad jei iš kasos pinigai išmokami fiziniam asmeniui, kuris nėra ūkio subjekto darbuotojas, turi būti nurodomas fizinio asmens vardas, pavardė, paso arba kito asmens tapatybę įrodančio dokumento pavadinimas, numeris ir gyvenamoji vieta. UAB (duomenys neskelbtini) anksčiau nurodytuose orderiuose nenurodyta fizinio asmens vardas, pavardės, gyvenamoji vieta. Nurodyti tik paso duomenys. Kasos išlaidų orderyje Nr. 551 nenurodyti ir paso duomenys (priedas Nr.6-8). (4 t., b. l. 95-96).

UAB Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro 2013-07-15 rašte Nr. 07-20908 nurodyta, kad pagal BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus buvo nustatyta, kad 2009-02-02 akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) ir OOO (duomenys neskelbtini) susitarė dėl OOO (duomenys neskelbtini) akcijų perleidimo. Sutartimi buvo nustatyta, kad OOO (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) perleidžia akcijas, sudarančių 100% įstatinio kapitalo už bendrą 150 000 eurų sumą, kurią UAB (duomenys neskelbtini) sumoka avansiniais mokėjimai iki 2010-01-15 Minėtos sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į akcijas UAB (duomenys neskelbtini) pereina tik sumokėjus visą sutartimi sulygtą OOO (duomenys neskelbtini) akcijų kainą ir sudarius priėmimo-perdavimo aktą. Todėl, iškėlus bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini), pagal balanso sudaryto nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis, t. y. 2009-11-10, BUAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į OOO (duomenys neskelbtini) akcijas neturėjo, bet minėta suma buvo apskaityta balanse prie finansinio turto. Administratorius informuoja, kad 2011-02-28 pateikė teismui ieškinį dėl 2009-02-02 akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo. 2013-05-16 sprendimu už akių Kauno apygardos teismas administratoriaus ieškinį visiškai patenkino (6 t., b. 1. 56). Iš pridėtų dokumentų matosi, kad 2009-02-02 OOO (duomenys neskelbtini) akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp OOO (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus M. I. O. ir UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus D. A. (6 t., b. l. 57-64).

Iš bankroto bylos dokumentų matosi, kad bankroto administratoriaus protokole nurodyta, kad kelis kartus buvo siųsti procesiniai dokumentai bendrovės OOO (duomenys neskelbtini) adresu, tačiau dokumentai grįždavo neįteikti su užrašu, kad nerastas/neegzistuojantis adresas. (8 t., b. l. 25-31)

2013-07-15 UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro“ rašte Nr. 07-20908 nurodoma, kad pagal BUAB (duomenys neskelbtini) buhalterinius dokumentus buvo nustatyta, kad 2009-02-02 Akcijų pirkimo - pardavimo sutartimi UAB (duomenys neskelbtini) ir 000(duomenys neskelbtini) susitarė dėl 000(duomenys neskelbtini) akcijų perleidimo. Sutartimi buvo nustatyta, kad 000(duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini) perleidžia akcijas, sudarančių 100 proc. įstatinio kapitalo už bendrą 150 000 eurų sumą, kurią UAB (duomenys neskelbtini) sumoka avansiniais mokėjimais iki 2010-01-15. Minėtos sutarties 4.1. punktu šalys susitarė, kad nuosavybės teisė į akcijas UAB (duomenys neskelbtini) pereina tik sumokėjus visą sutartimi sulygtą 000(duomenys neskelbtini) akcijų kainą ir sudarius priėmimo-perdavimo aktą. Todėl, iškėlus bankroto bylą UAB (duomenys neskelbtini), pagal balanso, sudaryto nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjimo dienos duomenimis, t. y. 2009-11-10, BUAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į 000(duomenys neskelbtini) akcijas neturėjo, bet minėta suma buvo apskaityta balanse prie finansinio turto. (6 t., b.1.36)

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsino A. V. parodymus, kuriuos jis davė teisminio nagrinėjimo metu. Pagarsinus parodymus A. V. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad liudytojas A. V., apklaustas teisminio posėdžio metu, paaiškino, kad 2009-10-28 teismo buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi. Jis, atstovaudamas bankrutuojančiai įmonei, Kauno apygardos teismui pateikė civilinį ieškinį dėl UAB(duomenys neskelbtini)ir RAB (duomenys neskelbtini) sudarytos 2009-02-02 sutarties pripažinimo negaliojančia. Kauno apygardos teismas ieškinį patenkino ir panaikino minėtą sandorį. Su civiliniu ieškiniu buvo pateikti devyni kasos išlaidų orderiai (t. 8. b. l. 139-140).

2016-05-05 gautame atsakyme Nr. 20-IL-37831 iš Interpolo Rusijos federacijos nacionalinio biuro nurodyta, kad įmonė OOO (duomenys neskelbtini) užregistruota Kaliningrado m. Šios įmonės veiklos rūšys: prekyba automobilių detalėmis, pastatų ir konstrukcijų statymas, didmeninė prekyba. Kaliningrado srities teisėsaugos institucijų turimais duomenimis, leidimas įmonei OOO (duomenys neskelbtini) vykdyti tarptautinius pervežimus automobiliniu transportu išduotas nebuvo. Informacijos nėra apie LR piliečio D. A. dalyvavimą OOO (duomenys neskelbtini) (9 t., b. l. 51).

Iš 2011-02-10 UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro“ civilinio ieškinio ir priedų prie jo matosi, kad UAB (duomenys neskelbtini) už RAB (duomenys neskelbtini) akcijas sumokėjo dalį kainos - iš viso sumokėjo 100 000 eurų. Prie ieškinio pridėti UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderiai: 2009-02-24 Nr. 67- 45 000 Lt (13 032 Eur), 2009-04-17 Nr. 209- 45 000 Lt (13 032 Eur), 2009-05-18 Nr. 266- 41 000 Lt (11 874 Eur), 2009-07-03 Nr. 352- 36 345 Lt (10 526 Eur), 2009-07-10 Nr. 372- 36 345 Lt (10 526 Eur), 2009-08-11 Nr. 408- 36 470 Lt (10 562 Eur), 2009-09-16 Nr. 482- 53 328 Lt (15 444 Eur), 2009-10-16 Nr. 544- 34 528 Lt (10 000 Eur), 2009-10-16 Nr. 551- 17 264 Lt (5000 Eur), iš viso išmokėjo 345 280 Lt (100 000 Eur) (t. 8, b. l. 181-200).

2013-05-16 Kauno apygardos teismo sprendimu buvo pripažinta negaliojančia nuo jos sudarymo momento UAB(duomenys neskelbtini)ir RAB (duomenys neskelbtini) sudaryta 2009-02-02 sutartis, kuria RAB (duomenys neskelbtini) pardavė įstatinio kapitalo dalį, kuri sudaro 100 % įstatinio kapitalo, už 150 000 eurų. (8 t., b. 1.25-28)

Teisminio nagrinėjimo metu specialistė Z. B. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu pateiktas specialisto išvadas ir jose esančius duomenis tvirtina.

Specialisto išvadoje Nr. 5-2/146 dėl UAB (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktą 2009 birželio 29 d. steigimo aktą nustatyta, kad K. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis Panerių g. 219, Kaune, įsteigė UAB (duomenys neskelbtini). Jis buvo vienintelis akcininkas ir 2009-06-29 vienintelio akcininko sprendiniu save paskyrė būti įsteigtos įmonės direktoriumi. 2009-07-03 K. L. UAB (duomenys neskelbtini) turimas akcijas pagal akcijų pirkinio - pardavimo sutartį Nr. 01 pardavė K. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) kuri iki tiriamojo laikotarpio pabaigos yra vienintelė UAB (duomenys neskelbtini) akcininke. UAB (duomenys neskelbtini) akcininke tapusi K. Z. 2009-07-14 priėmė sprendimą Nr. 2, kuriame nurodyta, kad nuo 2009-07-14 K. L. skiria bendrovės direktoriumi. 2012-03-19 liudytojo apklausos protokole K. L. nurodė, kad iki įkuriant UAB (duomenys neskelbtini) jis dirbo transporto vadybininku UAB (duomenys neskelbtini). Tą patį darbą jis dirbo ir paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, t. y. jis įmonei nevadovavo, tik direktoriaus vardu pasirašinėjo D. A. (UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktoriaus) ir buhalterių jam pateiktus dokumentus. Įmonei vadovavo D. A.. Taip pat bendrovė tyrimui pateikė aštuonias žemiau nurodytas sutartis, pagal kurias skolino pinigus įmonėms, direktoriui ir savo darbuotojams. Pagal šias sutartis iš viso buvo paskolinta 1 637 000,00 Lt, iš jų.: 1) 2009-07-03 Nr.VER-LOG-1 UAB (duomenys neskelbtini) -1 000 000,00 Lt, 2) 2009-12-09 Nr. PLog-1 L. K. - 52000,00 Lt, 3) 2009-12-18 Nr. PLog-2 M. K. - 45000,00 Lt, 4) 2009-12-21 Nr. PLog-3 L. K.-74000,00 Lt, 5) 2010-01-04 Nr. PLog-4 L. K. - 56000,00 Lt, 6) 2010-01-18 Nr. PLog-5 L. K. -60000,00 Lt (buhalterinėje apskaitoje nurodyta, kad buvo paskolinta 129150,00 Lt), 7) 2010-03-26 Nr. LOG-VD-1 UAB (duomenys neskelbtini) - 172000,00 Lt, 8) 2009-10-13 Nr. LOG-VD-1 UAB (duomenys neskelbtini) - 178000,00 Lt. 2010-02-12 iš banko sąskaitos Nr. LT9700010116929030, esančios AB „Swedbank“, į K. M. sąskaitą buvo pravesta 60000,00 Lt, nurodant, kad tai paskola. Sutartis dėl šios paskolos nebuvo pateikta.

Specialisto išvadoje Nr. 5-2/146 nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus buvo paskaičiuota, kad 201l m. sausio-lapkričio mėn. D. A. iš UAB (duomenys neskelbtini) turimų jam kaip atskaitingam asmeniui išduotų pinigų pagal barterines pažymas išmokėjo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotojams 438309,80 Lt, tačiau barterinėse pažymose yra tik D. A. parašas ir nėra nurodyta vairuotojo pavardė ir vardas. Sutikrinus šių pinigų gavimą UAB (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad šių pinigų gavimas atvaizduotas buhalterinėje sąskaitoje Nr. 2436 „Atskaitingi vairuotojai grynais“. Pinigų gavimas atvaizduotas buhalteriniame registre „Kontrolinis masyvas 2011-01-01 iki 2011-12-31 debeto sąskaita 2436 Atskaitingi vairuotojai“, kuriame nurodyta vairuotojų vardai ir pavardės. Pagal UAB (duomenys neskelbtini) pateiktus buhalterinės apskaitos registrus lentelėje Nr. 5 atvaizduota vairuotojų vardai ir pavardės, kurios nustatytos pagal buhalterinio registro „Kontrolinis masyvas 2011-01-01 iki 2011-12-31 debeto sąskaita 2436 Atskaitingi vairuotojai grynais“, kuriems D. A. pagal barterines pažymas turėjo išduoti pinigus.

Pagal tyrimui pateiktą buhalterinės apskaitos registrą „Kontrolinis masyvas nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 kredito sąskaita 2436 „Atskaitingi vairuotojai grynais“ nustatyta, kad už lentelėje nurodytas sumas buvo įsigytas kuras. Sutikrinus įsigijimo dokumentus nustatyta, kad yra pateikta kasos aparato čekiai už kuro įsigijimą, tačiau yra apmokėta ne grynais pinigais, o banko kortele. (3 t., b. l. 36-94).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino K. M. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus K. M. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. M. paaiškino, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo apie dvejus- trejus metus, maždaug nuo 2007 iki 2010 metų. Tikslaus laiko šiuo metu nepamena. Visą tą laiką dirbo transporto vadybininku. Bendrovės direktorius buvo D. A., jis vadovavo toje įmonėje viskam, jis pats buvo įmonės savininkas. Tik pats D. A. priimdavo visus sprendimus įmonėje. Dėl visokių mokėjimų, su finansais susijusių reikalų, taip pat viską spręsdavo tik pats D. A.. Taip pat dar formaliai trumpą laikotarpį buvo paskirtas UAB (duomenys neskelbtini) laikinuoju direktoriumi, tačiau realiai tas pareigas vykdė irgi pats D. A.. Kadangi gali būti, kad jis negalėjo dėl kažkokių priežasčių būti tos bendrovės direktoriumi. Kiek pamena, tuo laikotarpiu, kol buvo laikinas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, tai galėjo būti, kad yra jo parašai ant kasos išlaidų orderių ar kitų dokumentų, tačiau tiksliai, kas ir kaip, šiuo metu nepamena. Viską jam pateikdavo ir nurodydavo, ką kur pasirašyti, D. A.. Kas dėl UAB (duomenys neskelbtini), tai šiai įmonei taip pat vadovavo irgi pats D. A., tik gal direktoriai buvo kiti, tačiau mano, kad viskam vadovavo jis pats. Kas dėl to, kad neva jis skolinosi iš bendrovės (duomenys neskelbtini), o vėliau jai ar kitai bendrovei skolindavo jis, tai gali paaiškinti tik tiek, kad kaip jam sakydavo D. A., tuo metu buvo užblokuotos kažkokios iš jo tų įmonių sąskaitos, o veiklą vis tiek kažkaip reikėjo vykdyti, tai jis nurodydavo, kad paskolina pinigus ir perveda į jo asmeninę sąskaitą, o po to praktiškai iš karto netgi pats nuveždavo iki bankomato ir nuimtus grynus tuos pinigus reikėdavo atiduoti jam, o kur tiksliai jis tuos pinigus naudodavo, negali pasakyti, nežino. Jį visada patikindavo, kad čia viskas buhalteriškai bus sutvarkyta ir kad dėl to visiškai nesijaudintų. Todėl dėl tos 2009-12-18 paskolos, pagal kurią jam pervesti 45 000 litai, tiek ir težino. Po to kaip tai būdavo įforminama, kad grąžino, ar kad jis neva tai dar paskolina, negali paaiškinti, tikrai to nepamena ir negali nieko paaiškinti, tačiau tikrai gali patvirtinti, kad jokių bendrovių ir tokių kaip (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini) pinigų nėra pasisavinęs ar kitaip paėmęs ar iššvaistęs. Vėliau pamatęs, kad toje D. A. veikloje kilo daug neaiškumų ir nesusipratimų, jis parašė pareiškimą ir išėjo iš darbo ir daugiau nuo to laiko su D. A. nėra bendravęs (9 t., b. l. 42-45).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino A. T. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus A. T. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. T. paaiškino, kad nuo 2011-11-23 iki 2011-12-23 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė tarptautiniu krovinių pervežimu. Kai pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), įmonėje buvo apie 6 vilkikai „MAN“ su puspriekabėmis. Dirbdamas šioje įmonėje spėjo išvykti tik į du reisus. Išvykstant į reisą grynųjų pinigų negaudavo, o automobilį paimdavo pilnu degalų baku. Pirmą reisą vyko iš Lietuvos į Belgiją, o iš Belgijos pargabeno apie šešis skirtingų tiekėjų krovinius į Lietuvą skirtingiems gavėjams. Važiuojant pasikrauti antrą reisą į Švenčionėlius sugedo automobilio instaliacija, vilkiką teko parvilkti į Kauną, jį paliko Ateities pl. 30B, kur buvo laikomos visos UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonės. Supratęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis sunki ir nesumoka už antrą reisą pinigų, parašė pareiškimą atleisti iš UAB (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 173-174).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino V. L. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus V. L. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad už keliones ar kurą grynųjų pinigų negavo, pinigai buvo pervedami į kortelę, tačiau didelių sumų nėra gavęs.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. L. paaiškino, kad nuo 2007-09-04 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), o vėliau UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė tarptautiniu krovinių pervežimu. Kai pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), įmonės finansinė padėtis buvo gera, atlyginimai nevėlavo, o maždaug po metų finansinė padėtis pradėjo blogėti. Dirbdamas šioje įmonėje daugiausia dirbo Lietuvoje. Į jo darbą įėjo nuvaryti automobilius į iškrovimus, pakrovimus, muitines, patikras, technines automobilių apžiūras. Maždaug kartą per savaitę tekdavo važiuoti į Latviją, Estiją išsikrauti ir pasikrauti krovinių. Išvykstant į reisą grynųjų pinigų negaudavo, išskyrus apmokėjimui už kelius apie 100 litų, o automobilį paimdavo pilnu degalų baku, arba degalų pasipildydavo atsiskaitydamas banko kortele. Gali patvirtinti, kad 2010-12-07 negavo 1400 litų už komandiruotę, o ar buvo išvykęs į komandiruotę, dabar pasakyti negali. Visą atlyginimą gaudavo į banko sąskaitą. Supratęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis sunki ir atlyginimas vėluoja, parašė pareiškimą atleisti iš UAB (duomenys neskelbtini). UAB (duomenys neskelbtini) neliko skolinga (5 t, b. l. 175-176).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino K. Ž. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus K. Ž. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad už kurą pinigai būdavo pervedami į kortelę. Paprastai negaudavo grynųjų pinigų kurui.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas K. Ž. paaiškino, kad 2010-11-26 - 2011-03-04 laikotarpiu dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė tarptautiniu krovinių pervežimu. Dirbdamas šiose įmonėse dažniausiai gabendavo krovinius į Vokietiją, o iš ten į Lietuvą, Latviją. Išvykstant į reisą grynųjų pinigų negaudavo, o degalų pasipildydavo atsiskaitydamas banko kortele. Visą atlyginimą gaudavo į banko sąskaitą, grynųjų pinigų iš UAB (duomenys neskelbtini) nėra gavęs. Supratęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis sunki ir atlyginimas vėluoja arba jo visai nemoka, parašė pareiškimą atleisti iš UAB (duomenys neskelbtini) (5 t., b. 1. 181-182).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino R. V. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus R. V. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad 2011-01-03 nėra gavęs 3800 litų grynųjų pinigų.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. V. paaiškino, kad nuo 2009-03-24 dirbo UAB (duomenys neskelbtini), o vėliau iki 2011-01-24 UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Tiek UAB (duomenys neskelbtini), tiek UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė tarptautiniu krovinių pervežimu. Dirbdamas šioje įmonėje daugiausia veždavo krovinius į Rusiją, Ispaniją, Italiją. Išvykstant į reisą grynųjų pinigų negaudavo, o degalų pasipildydavo atsiskaitydamas banko kortele. Gali patvirtinti, kad niekada negavo iš įmonės UAB (duomenys neskelbtini) kasos grynųjų pinigų be parašo. Visą atlyginimą gaudavo į banko sąskaitą. Supratęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis sunki ir atlyginimas vėluoja, parašė pareiškimą atleisti iš UAB (duomenys neskelbtini) (5 t., b. 1. 183-184).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino V. K. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus V. K. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad nuo 2011-01-18 iki 2011-05-04 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė tarptautiniu krovinių pervežimu. Dirbdamas šiose įmonėse gabendavo krovinius į Ispaniją, Italiją, Vokietiją, Austriją, o iš ten į Lietuvą. Išvykstant į reisą grynųjų pinigų negaudavo, o degalus pasipildydavo atsiskaitydamas banko kortele. Visą atlyginimą gaudavo į banko sąskaitą, grynųjų pinigų iš UAB (duomenys neskelbtini) nėra gavęs. Supratęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis sunki ir atlyginimas vėluoja arba jo visai nemoka, parašė pareiškimą atleisti iš UAB (duomenys neskelbtini) (5 t., b. 1. 185-186).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino V. K. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus V. K. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad negaudavo grynųjų pinigų kurui.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. K. paaiškino, kad nuo 2011-01-31 iki 2011-03-10 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė tarptautiniu krovinių pervežimu Dirbdamas šiose įmonėse gabendavo krovinius Lietuvos teritorijoje, buvo nuvykęs į Latviją, Estiją. Išvykstant į reisą grynųjų pinigų negaudavo, o degalų pasipildydavo atsiskaitydamas asmenine banko kortele. Visą atlyginimą gaudavo į banko sąskaitą, grynųjų pinigų iš UAB (duomenys neskelbtini) nėra gavęs. Supratęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis sunki ir atlyginimas vėluoja arba jo visai nemoka, parašė pareiškimą atleisti iš UAB (duomenys neskelbtini) (5 t., b. 1. 189-190).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino V. Ž. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus V. Ž. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad jis nėra gavęs 20000 litų grynais.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. Ž. paaiškino, kad nuo 2010-11-12 iki 2011-07-20 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. UAB (duomenys neskelbtini) užsiėmė tarptautiniu krovinių pervežimu. Dirbdamas šiose įmonėse gabendavo krovinius į Vokietiją, Prancūziją, Suomiją, o iš ten krovinius į Lietuvą. Išvykstant į reisą yra gavęs grynųjų pinigų tik mažomis sumomis apie 200 litų kelių mokesčiui sumokėti, o degalų pasipildydavo atsiskaitydamas asmenine banko kortele, į kurią įmonė pervesdavo pinigus. Visą atlyginimą gaudavo į banko sąskaitą, grynųjų pinigų iš UAB (duomenys neskelbtini) yra gavęs kokis du kartus, kaip minėjo, kelių mokesčiams, tačiau visada pasirašė kasos išlaidų orderyje. Supratęs, kad UAB (duomenys neskelbtini) finansinė padėtis sunki ir atlyginimas vėluoja arba jo visai nemoka, parašė pareiškimą atleisti iš UAB (duomenys neskelbtini) (5 t., b. 1. 191-192).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino G. L. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus G. L. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad didelių sumų grynųjų pinigų negaudavo. Pinigai buvo pravedami į kortelę.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. L. paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, pradėjo dirbti iš pradžių UAB (duomenys neskelbtini), o po to pasikeitė kažkaip į UAB (duomenys neskelbtini). Tose įmonėse galėjo maždaug dirbti apie 2-3 metus. Važiuojant į reisą pinigus už kelionę, maistpinigius, kurą, kelius pervesdavo į kortelę. Kortelė būdavo asmeninė. Dėl kasos išlaidų orderių 2010-03-26 5975,90 litų sumai ir 2010-06-31 22706,49 litų sumai tai gali pasakyti, kad per visą kelionę galėdavo būti, kad tiek pinigų būdavo sumokama. Grįžus iš kelionės reikėdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos, todėl mano, kad galėjo būti, kad jo vardu ir buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai tokioms sumoms. Kadangi per kelionę galėdavo susidaryti tokia suma. Pinigus kaip kelionės metu pervesdavo nuolat, kadangi reikėdavo atsiskaityti už kurą, už kelius ir panašiai. Jeigu likdavo dar koks likutis, tai grįžus tas likutis galėdavo būti užskaitomas kaip atlyginimas. Taip pat grįžus reikėdavo pristatyti visus čekius už kurą, už kelius, aikštelės išlaidos, techninės priežiūros. Dėl aukščiau minėtų kasos išlaidų orderių, kodėl ant jų nėra jo parašo, tai nieko negali pasakyti, kadangi, kaip jau minėjo, atvykus nueidavo į buhalteriją ir ten pasirašydavo. Gal šitie kasos išlaidų orderiai kažkur buvo pasimetę, nežino (5 t., b. 1. 193).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino Ž. J. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus Ž. J. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad grynais pinigų nėra gavęs. Pinigai buvo pervedami į kortelę.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas Ž. J. paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju- ekspeditoriumi. Kiek pamena, pradėjo dirbti nuo 2011 metų ir dirbo apie metus laiko. Važiavo į Europos šalis. Kai išleisdavo į kelionę, tai pinigus už kelionę, maistpinigius, už kurą, už kelius pervesdavo į kortelę. Kortelė būdavo asmeninė. Dėl 2011 metais išmokėtų pinigų 2011-01-15 1194 Lt, 2011-01 -20 2800 Lt, 2011-01-25 4000 Lt, 2011-02-08 1200 Lt, 2011-02-08 4180 Lt, 2011-02-13 4300 Lt, 2011-02-25 2000 Lt, 2011-03-01 3800 Lt, 2011-04-02 4711 Lt, tai gali pasakyti, kad taip galėjo būti, kadangi, kaip jau minėjo, tai būdavo pervedami pinigai į kortelę. Per visą kelionę galėdavo būti, kad tiek pinigų būdavo sumokama. Grįžus iš kelionės reikėdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos, todėl mano, kad galėjo būti, kad jo vardu ir buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai tokioms sumoms. Kelionės metu pinigus pervesdavo nuolat, kadangi reikėdavo atsiskaityti už kurą, už kelius ir panašiai. Kas juos pervesdavo, nežino. Jeigu likdavo dar koks likutis, tai grįžus tas likutis galėdavo būti užskaitomas kaip atlyginimas. Taip pat grįžus reikėdavo pristatyti visus čekius už kurą, už kelius, aikštelės išlaidas, techninę priežiūrą (5 t., b. l. 194).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino D. Z. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus D. Z. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad iš vyro pasakojimo žino, kad jis negaudavo grynųjų pinigų kurui.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. Z. (R. Z. žmona) paaiškino, kad R. Z. yra jos vyras. Žino, kad jis dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Kiek žino, pinigus važiuojant į kelionę jam darbdavys pervesdavo visada į jo asmeninę kortelę. Grynais pinigais neduodavo. Jis važiuodavo į Europos šalis. Kiek žino, grįžęs iš kelionės Romualdas vykdavo į bendrovės ofisą ir perduodavo visus kelionės metu surinktus čekius, patvirtinančius kelionės metu patirtas išlaidas, t. y. mokestis už kelius, už kurą, maistpinigiai, kitos išlaidos. Atlyginimas būdavo taip pat užskaitomas iš tų pačių pinigų, kurie likdavo, kaip jam pervesdavo kelionės metu. Šiuo metu ji yra prokuroro pripažinta savo vyro atstove, kadangi jis buvo nusikaltimo metu sužalotas ir šiuo metu negali tinkamai sau atstovauti, kadangi buvo sužalota galva (5 t., b. 1. 195-196).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino A. C. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus A. C. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad pinigai buvo pervedami į kortelę.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. C. paaiškino, kad nuo 2009 m. dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi UAB (duomenys neskelbtini), vėliau, kiek atsimena, perėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Darbo metu dažniausiai važiuodavo į Europos šalis. Vykstant j reisą jam reikiamus kelionei pinigus pervesdavo į jo asmeninę banko kortelę, grynais pinigais nemokėdavo. Tai būdavo pervedami pinigai už kurą, kelius, maistpinigiai. Dėl jam sumokėtų pinigų 2011-01-03 4870 Lt, 2011-01-23 4540 Lt, 2011-03-19 2103 Lt, tai gali pasakyti, kad galėjo taip būti, kad šios sumos jam buvo pervestos kelionės metu. Grįžus iš reiso reikėdavo atvykti į buhalteriją ir atsiskaityti, t. y. pristatyti kuro užsipylimą patvirtinančius kuro čekius. Kas likdavo, būdavo užskaitoma kaip atlyginimas (5 t., b. 1. 197).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino N. S. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus N. S. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad nėra gavęs didelėmis sumomis grynų pinigų. Pinigai (atlyginimas, už kurą, už kelius) buvo pravedami į kortelę.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas N. S. paaiškino, kad maždaug apie 2008 m. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Vėliau, maždaug po kelių metų, lyg tai bankrutavus UAB (duomenys neskelbtini) perėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Tuo metu praktiškai visas personalas taip pat perėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Dažniausiai važinėjo į Europos šalis. Kai išleisdavo į kelionę, tai pinigus už kelionę, maistpinigius, kurą, kelius pervesdavo į kortelę. Kortelė buvo jo asmeninė. Dėl 2011 metais išmokėtų pinigų t. y. 2011-01-17 3645 Lt, 2011-01-24 3115 Lt, 2011-02-04 5172 Lt, 2011-07-15 6720 Lt, tai gali pasakyti, kad taip galėjo būti, kad šie pinigai per kelis kartus kelionės metu buvo išmokami. Per visą reisą galėdavo būti, kad tiek pinigų būdavo sumokama. Grįžus iš kelionės reikėdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos, todėl mano, kad galėjo būti, kad jo vardu ir buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai tokioms sumoms. Jeigu likdavo dar koks likutis, tai grįžus tas likutis galėdavo būti užskaitomas kaip atlyginimas. Taip pat grįžus reikėdavo pristatyti visus čekius už kurą, už kelius, aikštelės išlaidų, techninės priežiūros. Dėl 2010-11-27 kasos išlaidų orderio Nr. 152- 35000 litų sumai gali pasakyti, kad tokios sumos vienu kartu, t. y. iš karto, šių nurodytų pinigų tikrai niekada nėra gavęs. Tačiau tai gali būti sudėta viena suma iš daugelio kitų mažesnių sumų, susidariusių reiso metu. Tačiau per savo darbą tikrai nepamena, kad reikėtų kada nors grįžus iš reiso pasirašyti kasos išlaidų orderius tokioms didelėms sumoms. Per savo darbą niekada nebūdavo taip, kad kas nors iš firmos duodavo kažkokią pinigų sumą ir sakydavo, kad reikia ją paduoti kažkam, pavyzdžiui, Lenkijoje už ką nors atsiskaityti (5 t., b. 1. 198).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino G. Š. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus G. Š. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad grynaisiais didelių sumų nėra gavęs. Dažniausiai pinigai buvo pervedami į kortelę.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. Š. paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Kiek pamena, pradėjo dirbti nuo 2010 metų ir dirbo apie metus laiko. Dažniausiai važinėjo į Europos šalis. Kada reikėdavo vykti į reisą, tai pinigus už kelionę, maistpinigius, kurą, už kelius pervesdavo į kortelę. Kortelė buvo jo asmeninė. Kiek pamena, buvo keletas kartų, kada pinigus davė ir grynais. Tačiau kokias sumas ir kas tiksliai tuo metu davė, dabar jau negali pasakyti, kadangi neprisimena. Dėl 2011 metais išmokėtų pinigų, t. y. 2011-02-21 5200 Lt, 2011-03-19 4551 Lt, 2011-03-23 1512 Lt, tai gali pasakyti, kad taip galėjo būti, kadangi, kaip jau minėjo, tai būdavo pervedami pinigai į kortelę. Dar nori pridurti, kad dar pradžioje, t. y. gali būti, kad 2011-02-21, buvo pirktas kuras ir su bendrovės duota tik kurui pilti kortele. Tačiau tiksliau jau tokių aplinkybių neprisimena. O šiaip įprastai tai per visą kelionę galėdavo būti, kad tiek pinigų būdavo sumokama. Už kurą, kelius atsikaitydavo savo asmenine kortele. Grįžus iš kelionės į buhalteriją reikėdavo pristatyti kelionės metu patirtas išlaidas patvirtinančius dokumentus, pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos. Jeigu likdavo dar koks likutis, tai grįžus tas likutis galėdavo būti užskaitomas kaip atlyginimas (5 t., b. 1. 199).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino J. G. B. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus J. G. B. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad didelių sumų grynais nėra gavęs. Jei pervesdavo pinigus į kortelę, tai nereikėjo pasirašyti kasos išlaidų orderiuose, juose pasirašė tik gavus grynais pinigus.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas J. G. B. paaiškino, kad maždaug apie 2010 m. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Dažniausiai važinėjo į Europos šalis. Išvažiuojant į reisą pinigus už kelionę, maistpinigius, kurą, kelius pervesdavo į kortelę. Kortelė buvo jo asmeninė. Taip pat iš tų pinigų būdavo ir atlyginimo dalis. Dėl 2011 metais išmokėtų pinigų t. y. 2011-01-24 3600 Lt, 2011-03-21 5413 Lt, 2011-03-29 3475 Lt, 2011-06-11 3270 Lt, 2011-07-05 3045 Lt, 2011-07-14 4365 Lt, tai gali pasakyti, kad taip galėjo būti, kad šie pinigai per reisą būdavo išmokami, t. y. pervedami į kortelę. Per visą reisą galėdavo būti, kad tiek pinigų būdavo sumokama. Kadangi grįžus iš kelionės reikėdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos. Kelionės metu pinigus pervesdavo nuolat, kadangi reikėdavo atsiskaityti už kurą, už kelius ir panašiai. Kas juos pervesdavo, nežino, tai būdavo kažkas iš įmonės (6 t., b. 1. 16).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino A. V. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus A. V. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad nėra gavęs 19000 litų ar didelių sumų grynaisiais.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. paaiškino, kad maždaug apie 2008 m. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Vėliau, maždaug po kelių metų, lyg tai bankrutavus UAB (duomenys neskelbtini), perėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Tuo metu praktiškai visas personalas taip pat perėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Dažniausiai važinėjo į Europos šalis. Išvažiuojant į reisą pinigus už kelionę, maistpinigius, už kelius pervesdavo į kortelę. Kortelė buvo jo asmeninė. O už kurą, kiek prisimena, lyg tai buvo duota kuro kortelė atskirai, kartais pervesdavo už kurą į jo kortelę pinigus. Taip pat iš tų pinigų būdavo ir atlyginimo dalis. Dėl 2011 metais išmokėtų pinigų, t. y. 2011-01-03 4110 Lt, 2011- 01-18 3248 Lt, 2011-01-22 3037 Lt, 2011-01-31 2025 Lt, 2011-02-22 4570 Lt, 2011-03-19 5915 Lt, tai gali pasakyti, kad taip galėjo būti, kad šie pinigai per reisą buvo išmokami. Grįžus iš kelionės reikėdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos. Kurą stengdavosi piltis kur pigesnis, tai kaip, pvz., Lenkija, Ispanija. Dėl jo vardu išrašyto 2010-12-28 kasos išlaidų orderio Nr. 188, kad jam buvo išmokėta 19 344,88 Lt, tai tokio čekio nėra matęs ir ant jo tikrai nepasirašė ir jam tokia suma išmokėta niekada nebuvo. Taip pat per visą darbo laiką tose įmonėse niekada neteko pasirašyti ant orderio tokiai dideliai sumai, paprastai tai būdavo grįžus pasirašoma ant daug mažesnių sumų orderių, kaip, pvz., 2000, 3000, 4000 litų. Gal tai gali būti sudėtos tos sumos į vieną orderį ir todėl gavosi tokia didelė suma, nežino, negali komentuoti (6 t., b. 1. 20).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino B. B. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus B. B. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad grynųjų pinigų negavo, pinigai buvo pervedami į kortelę.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas B. B. paaiškino, kad maždaug apie 2007 m. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Vėliau jai bankrutavus toliau dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Važinėjo Lietuvoje, Latvijoje. Išvažiuojant į reisą pinigus už kelionę, maistpinigius, už kurą, kelius pervesdavo į kortelę. Kortelė buvo jo asmeninė. Taip pat iš tų pinigų buvo ir atlyginimo dalis. Dėl 2011 metais išmokėtų pinigų, t. y. 2011-01-24 790 Lt., 2011-03-12 3339 Lt., tai gali pasakyti, kad taip galėjo būti, kad šie pinigai buvo išmokami, t. y. pervedami į kortelę. Dėl tos sumos, kur yra 3339 litai, tai galėjo būti susikaupusi skola ar gal per keletą kartų tokia suma susidarė. Vienu metu iš karto tokios sumos nėra gavęs. Per visą reisą galėdavo būti, kad tiek pinigų būdavo sumokama. Paprastai pagal tvarką būdavo, kad grįžus iš kelionės reikėdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos. Kas juos pervesdavo, nežino, tai būdavo kažkas iš įmonės, banke matydavosi, kad pinigai pervesti iš bendrovės, ne iš fizinio asmens (6 t., b. 1. 21).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino S. M. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus S. M. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad 4500 litų ar grynųjų pinigų didelės sumos iš darbdavio nėra gavęs, gavęs iki 100 litų nedidelę sumą kelio mokesčiams sumokėti. Pinigai buvo pervedami į kortelę.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. M. paaiškino, kad dirbo UAB (duomenys neskelbtini). Kiek pamena, pradėjo dirbti 2011 m. sausio 14 d., dirbo iki 2011 m. rugpjūčio 9 d. Dirbo vairuotoju ir važinėdavo į Europos šalis. Važiuojant į reisą pinigus už kelionę, maistpinigius, už kurą, už kelius pervesdavo į kortelę. Kortelė buvo jo asmeninė. Dėl išmokėtų pinigų 2011-01-25 4056 litų ir 2011-02-11 5600 litų gali pasakyti, kad per visą kelionę galėdavo būti, kad tiek pinigų buvo sumokama. Dar pamena, kad tie 5600 litų galėjo būti pervesti ir dėl to, kad buvo sugedusi bendrovės mašina užsienyje ir ją reikėjo taisyti. Grįžus iš kelionės reikėdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos. Grįžus reikėdavo pristatyti visus čekius už kurą, už kelius, aikštelės išlaidos, techninės priežiūros. Kas pervesdavo pinigus už reisą, nežino, matydavosi, kad jie yra pervesti iš bendrovės, ne iš kokio nors fizinio asmens (6 t., b. 1. 22).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino A. S. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. S. paaiškino, kad maždaug apie 2009 metus pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), vėliau visi perėjo į UAB (duomenys neskelbtini). Tose įmonėse galėjo dirbti maždaug apie 3 metus. Dėl ko taip atsitiko, kad pasikeitė įmonės pavadinimas, nežino, nesidomėjo šitais reikalais, svarbiausia, kad buvo darbo. Kiek atsimena, darbuotojai buvo visi tie patys. Dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi. Važiuodavo į Europos šalis. Važiuojant į reisą pinigus už kelionę, maistpinigius, už kurą, už kelius pervesdavo į kortelę. Kortelė buvo jo asmeninė. Gali patvirtinti, kad 2011-01-22 3610 Lt, 2011-01-29 1666 Lt galėjo būti, kad šios sumos galėjo būti pervestos. Dėl kasos išlaidų orderio 2009-11-27 35000 litų sumai tai gali pasakyti, kad per visą kelionę galėdavo būti, kad tiek pinigų būdavo sumokama, be to, pamena, kad dar apie 2010-2011 m. buvo Vokietijoje patekęs į avariją, tai galėjo taip pat susidaryti tokia suma. Paprastai grįžus iš kelionės reikėdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos, todėl mano, kad galėjo būti, kad jo vardu ir buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai tokioms sumoms. Pinigus kelionės metu pervesdavo nuolat, kadangi reikėdavo atsiskaityti už kurą, už kelius ir panašiai. Jeigu likdavo dar koks likutis, tai grįžus tas likutis galėdavo būti užskaitomas kaip atlyginimas. Taip pat grįžus reikėdavo pristatyti visus čekius už kurą, už kelius, aikštelės išlaidos, techninės priežiūros. Daugiau pasakyti neturi ką, kadangi jau seniai tai buvo ir nelabai jau ir beprisimena (6 t., b. 1. 23).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino A. M. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus A. M. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad 4000 litų grynais nėra gavęs, apskritai grynaisiais pinigų negaudavo.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad maždaug apie 2010 m. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Ten dirbo trumpai, važiavo tik du kartus į Europos šalis. Išvažiuojant į reisą pinigus už kelionę, maistpinigius, už kurą, kelius pervesdavo į kortelę. Kortelė buvo jo asmeninė. Taip pat iš tų pinigų būdavo ir atlyginimo dalis. Dėl 2011 metais išmokėtų pinigų, t. y. 2011-02-19 4400 Lt, tai gali pasakyti, kad taip galėjo būti, kad šie pinigai per reisą buvo išmokami, t. y. pervedami į kortelę. Per visą reisą galėdavo būti, kad tiek pinigų būdavo sumokama. Grįžus iš kelionės reikėdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos. Išėjo dėl to, kadangi laiku nemokėdavo atlyginimo, jis vėluodavo, būdavo prastovų (6 t., b. 1. 24).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino I. B. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus I. B. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad grynųjų pinigų nėra gavęs, o būtent : 2011-01-29 - 5512 Lt, 2011-02-15 - 4350 Lt, 2011-06-12 - 2530 Lt.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. B. paaiškino, kad maždaug apie 2007 m. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Bendrovės direktorius buvo D. A.. Vėliau, maždaug po kelių metų, lyg tai bankrutavus UAB (duomenys neskelbtini), perėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Važinėjo į Europos šalis. Išleidžiant į reisą pinigus už kelionę, maistpinigius, už kurą, už kelius pervesdavo į kortelę. Kortelė buvo jo asmeninė. Dėl 2011 metais išmokėtų pinigų, t. y. 2011-01-29 - 5512 Lt, 2011-02-15 - 4350 Lt, 2011-06-12 - 2530 Lt, tai gali pasakyti, kad galėjo būti, kad šie pinigai per kelis kartus kelionės metu buvo išmokami. Per visą reisą galėdavo būti, kad tiek pinigų buvo sumokama. Kadangi grįžus iš kelionės reikėdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos, todėl mano, kad galėjo būti, kad jo vardu ir buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai tokioms sumoms. Kelionės metu pinigus pervesdavo nuolat, kadangi reikėdavo atsiskaityti už kurą, už kelius ir panašiai. Kas juos pervesdavo, nežino. Jeigu likdavo dar koks likutis, tai grįžus tas likutis galėdavo būti užskaitomas kaip atlyginimas. Taip pat grįžus reikėdavo pristatyti visus čekius už kurą, už kelius, aikštelės išlaidos, techninės priežiūros. Kiek dirbo, niekada nebūdavo taip, kad kas nors iš firmos duotų kažkokią pinigų sumą ir sakytų, kad reikia ją paduoti kažkam, pavyzdžiui, kokioje Lenkijoje už ką nors atsiskaityti (6 t., b. 1. 25).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino G. C. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus G. C. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad grynųjų pinigų negavo.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. C. paaiškino, kad maždaug apie 2007 m. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Bendrovės direktorius buvo D. A.. Vėliau, maždaug po kelių metų, lyg tai bankrutavus UAB (duomenys neskelbtini), perėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Važinėjo į Europos šalis. Važiuojant į reisą pinigus už kelionę, maistpinigius, už kurą, už kelius pervesdavo į kortelę. Kortelė buvo jo asmeninė. Dėl 2010-11-27 kasos išlaidų orderio Nr. 153- 10603,75 Lt sumai gali pasakyti, kad taip galėjo būti, kad šie pinigai buvo išmokėti. Per visą reisą galėdavo būti, kad tiek pinigų būdavo sumokama, o grįžus pasirašydavo ant kasos išlaidų orderių. Kelionės metu pinigus pervesdavo nuolat, kadangi reikėdavo atsiskaityti už kurą, už kelius ir panašiai. Kas juos pervesdavo, nežino. Jeigu likdavo dar koks likutis, tai grįžus tas likutis galėdavo būti užskaitomas kaip atlyginimas, o pradžioje ir atlyginimas būdavo padorus, apie 6000 litų, tai mano, kad tikrai galėjo būti sumokėti aukščiau nurodyti pinigai. Taip pat grįžus reikėdavo pristatyti visus čekius, už kurą, už kelius, aikštelės išlaidos, techninės priežiūros. Kiek dirbo, niekada nebūdavo taip, kad kas nors iš firmos duotų kažkokią pinigų sumą ir sakytų, kad reikia ją paduoti kažkam, pavyzdžiui, kokioje Lenkijoje už ką nors atsiskaityti. (6 t., b. 1. 26).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino A. K. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus A. K. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad pinigai buvo pervedami į kortelę, grynųjų pinigų nėra gavęs.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. paaiškino, kad maždaug apie 2010 m. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Vėliau, bankrutavus (duomenys neskelbtini), perėjo dirbti į (duomenys neskelbtini). Važinėjo į Europos šalis. Vykstant į reisą pinigus už kelionę, maistpinigius, už kurą, kelius pervesdavo į kortelę, gal buvo keletas atvejų, kai buvo duodami gryni pinigai, tačiau tai tik gal buvo kelis kartus, ir jau šiuo metu smulkesnių aplinkybių nepamena. Kortelė, į kurią buvo pervedami pinigai, buvo jo asmeninė. Taip pat iš tų pinigų, kurie likdavo kaip likutis, būdavo ir atlyginimo dalis. Dėl 2010-05-28 kasos išlaidų orderio Nr. 45 sumai 16834,34 Lt gali pasakyti, kad grynais pinigais tokios sumos niekada nėra gavęs ir niekas nėra išmokėjęs, tačiau per visą reisą su kuru, maistpinigiais, kitomis išlaidomis, tai galėdavo tokia suma susidaryti. Pats šiuo metu jau tikrai nepamena, ar galėjo pasirašyti tokį orderį ir ar apskritai buvo matęs jį. Paprastai grįžus iš reiso ir pridavus kuro kvitus, kitus išlaidas patvirtinančius dokumentus, tai bendrovės buhalterijoje reikėdavo pasirašyti ant kažkokių kvitų. Kokių konkrečiai ir kokiomis sumomis, tikrai negali pasakyti, kadangi neatsimena ir nežino dėl išmokėtų pinigų, t. y. 2011-01-24 3600 Lt, 2011-03-21 5413 Lt. Kelionės metu pinigus pervesdavo nuolat, kadangi reikėdavo atsiskaityti už kurą, už kelius ir panašiai. Kas juos pervesdavo, nežino, tai būdavo kažkas iš įmonės (6 t., b. 1. 27).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino G. R. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus G. R. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad už kurą, kelių mokesčiams, atlyginimo pinigai buvo pervedami į kortelę, grynųjų negaudavo.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas G. R. paaiškino, kad maždaug apie 2009 m. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. O po kiek laiko perėjo į (duomenys neskelbtini), kadangi UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo. Su krovininiu sunkvežimiu važinėjo į Europos šalis ir veždavo įvairias prekes. Važiuojant į reisą pinigus už kelionę, maistpinigius, už kurą, kelius pervesdavo į jo asmeninę banko kortelę. Pinigai būdavo pervedami iš bendrovės, o ne iš kokio nors asmens sąskaitos. Dėl 2011 metais išmokėtų pinigų, t. y. 2011-01-15 467 Lt, 2011-02-02 3720 Lt, 2011-02-12 3220 Lt, 2011-02-19 4020 Lt, 2011-02-25 3600 Lt, 2011-03-24 4445 Lt, 2011-06-09 2440 Lt, 2011-06-14 3740 Lt, tai gali būti, kad šie pinigai per reisą būdavo išmokami, t. y. pervedami į kortelę. Per visą reisą galėdavo būti, kad tiek pinigų būdavo sumokama. O likutis dar būdavo užskaitomas kaip atlyginimo dalis. Paprastai grįžus iš kelionės reikėdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos. Kelionės metu pinigus pervesdavo nuolat, kadangi reikėdavo atsiskaityti už kurą, už kelius ir panašiai. Pinigai pervedami būdavo iš bendrovės, o ne iš kažkokio asmens (6 t., b. 1. 28).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino I. D. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus I. D. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad pinigai buvo pervedami į kortelę. Vieną kartą buvo gavęs kurui pirkti grynų pinigų. Patikslino, kad nereikėjo pasirašinėti už pinigus, kurie pervesti į kortelę. Kasos išlaidų orderiuose reikėjo pasirašyti tik gavus grynus pinigus. Nėra gavęs grynais 12000 litų.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas I. D. paaiškino, kad maždaug apie 2010 m. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Su krovininiu sunkvežimiu važinėjo į Europos šalis ir veždavo įvairias prekes. Važiuojant į reisą pinigus už kelionę, maistpinigius, už kurą, kelius pervesdavo į kortelę. Gal buvo keletas kartų, kad duodavo grynus pinigus, tačiau taip buvo retai, ir šiuo metu jau nepamena aplinkybių. Kortelė, į kurią būdavo pervedami pinigai, buvo jo asmeninė. Dėl 2011 metais išmokėtų pinigų, t. y. 2011-02-01 4000 Lt, 2011-02-22 4500 Lt, 2011-02-27 2900 Lt, 2011-03- 29 3510 Lt, 2011-06-11 4530 Lt, tai gali pasakyti, kad taip galėjo būti, kad šie pinigai per reisą buvo išmokami, t. y. pervedami į kortelę. Per visą reisą galėdavo būti, kad tiek pinigų būdavo sumokama. O likutis dar būdavo užskaitomas kaip atlyginimo dalis. Grįžus iš kelionės reikėdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos. Kelionės metu pinigus pervesdavo nuolat, kadangi reikėdavo atsiskaityti už kurą, už kelius ir panašiai. Pinigai pervedami būdavo iš bendrovės, o ne iš kažkokio asmens (6 t., b. 1. 29).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino V. Š. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus V. Š. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. Š. paaiškino, kad 2011 metais pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini), vėliau visi perėjo į UAB (duomenys neskelbtini), kadangi, kiek pamena, UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo. Bendrai tose įmonėse galėjo maždaug dirbti apie 4-5 mėnesius. Dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi, važiuodavo į Europos šalis ir po Lietuvą. Važiuojant į reisą pinigus už kelionę, maistpinigius, už kurą, už kelius pervesdavo į jo asmeninę kortelę. Gali patvirtinti, kad 2011-01-16 2800 Lt galėjo būti, kad ši suma galėjo būti pervesta ar išmokėta. Būdavo ir didesnės sumos sumokamos. Paprastai grįžus iš reiso reikėdavo pateikti patirtas kelionėje išlaidas patvirtinančius dokumentus, t. y. kvitus už kurą, kelius, pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos. Kelionės metu pinigus pervesdavo nuolat, kadangi reikėdavo atsiskaityti už kurą, už kelius ir panašiai. Jeigu likdavo dar koks likutis, tai grįžus tas likutis galėdavo būti užskaitomas kaip atlyginimas. Daugiau pasakyti neturi ką, kadangi jau seniai tai buvo, ir nelabai jau ir beprisimena (6 t., b. 1. 30).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino V. V. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus V. V. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad jis nėra gavęs grynų pinigų.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. V. paaiškino, kad maždaug apie 2009 m. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Kiek atsimena, tuo metu bendrovės direktorius buvo D. A.. Vėliau, maždaug po kelių metų, lyg tai bankrutavus UAB (duomenys neskelbtini), visi darbuotojai ir transportas perėjo į UAB (duomenys neskelbtini). Jo darbas buvo vežioti krovinius po įvairias Europos šalis. Atėjus laikui, kada reikėdavo važiuoti į reisą, pinigus už kelionę, maistpinigius, už kurą, už kelius pervesdavo į jo asmeninę kortelę. Dėl galimai jam išduotų sumų, t. y. 2011-01-17 4400 Lt, 2011-01-31 4800 Lt, 2011-02-05 1520 Lt, 2011-02-12 5540 Lt, 2011-02-21 2600 Lt, 2011-02-25 5200 Lt, 2011- 03-15 5476 Lt, 2011-03-30 4728 Lt, 2011-06-15 3760 Lt, tai gali būti, kad tokios sumos buvo pervedamos kelionės metu, kadangi už tuos pinigus reikėdavo piltis kurą, mokėti už kelius, kartais ir už remontą. Kelionės metu pinigus pervesdavo nuolat, kadangi reikėdavo atsiskaityti už kurą, už kelius ir panašiai. Kas juos pervesdavo, nežino, pinigai buvo pervedami iš bendrovės sąskaitos. Jeigu likdavo dar koks likutis, tai grįžus tas likutis būdavo užskaitomas kaip atlyginimas, o pradžioje ir atlyginimas būdavo padorus. Grįžus iš reiso, bendrovės buhalterijai reikėdavo pristatyti visus čekius už kurą, už kelius, aikštelės išlaidos, techninės priežiūros. Grynais pinigais per visą laiką, kol dirbo, buvo gavęs tik vieną kartą, kiek atsimena, reikėjo buhalterijoje pasiimti pinigus ir pasirašyti orderį, kiek atsimena, tai buvo apie 500 litų. Daugiau visi pinigai buvo pervedami per banką į asmeninę kortelę (6 t., b. 1. 31).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino R. Z. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus R. Z. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad grynais nėra gavęs didelių sumų, visi pinigai buvo pervedami į kortelę.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. Z. paaiškimo, kad gerai jau nebeprisimena gali būti, kad maždaug apie 2009 m. pradėjo dirbti UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju-ekspeditoriumi. Jo darbas buvo vežioti įvairius krovinius po Europos šalis. Po kiek laiko perėjo į UAB (duomenys neskelbtini), kadangi UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo. Perėjimas buvo tokiomis pačiomis sąlygomis, tik pasikeitė bendrovės pavadinimas. Važiuojant į reisą pinigus už kelionę, maistpinigius, už kurą, kelius pervesdavo į jo asmeninę banko kortelę. Pinigai būdavo pervedami iš bendrovės, o ne iš kokio nors asmens sąskaitos. Dėl 2011 metais išmokėtų pinigų, t. y. 2011-02-12 2000 Lt, tai gali būti, kad šie pinigai per reisą buvo jam išmokami, t. y. pervedami į kortelę. Per visą reisą galėdavo būti, kad tiek pinigų buvo sumokama. O likutis dar būdavo užskaitomas kaip atlyginimo dalis. Šiaip tai būdavo ir didesnės sumos pervedamos, kadangi vien tik už kurą tokia suma iš karto sumokama. Paprastai grįžus iš kelionės reikėdavo pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos. Kelionės metu pinigus pervesdavo nuolat, kadangi reikėdavo atsiskaityti už kurą, už kelius ir panašiai. Tik gali pasakyti, kad grynų pinigų niekada nėra gavęs, tokios sumos kaip 35 000 litų tikrai nėra gavęs visos vienu metu ir dar grynais pinigais. Taip pat niekada niekas nedavę jokių pinigų sumų, kad jas kažkur nuvežtų ir kažkam paduotų (6 t., b. l. 32).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino A. V. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus A. V. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina. Patvirtino, kad grynųjų pinigų negaudavo, pinigai buvo pervedami į kortelę.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. V. paaiškino, kad apie 2009 m. pradėjo dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi UAB (duomenys neskelbtini). Vėliau, bankrutavus UAB (duomenys neskelbtini), perėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Ten, kiek suprato, tai praktiškai viskas tas pats liko, tik pasikeitė pavadinimas. Dirbo joje iki pat galo. Jis vežė įvairius krovinius Lietuvoje, Rusijoje, Europoje. Išvažiuojant į reisą, pinigus už kelionę, maistpinigius, už kurą, už kelius pervesdavo į kortelę. Kortelė buvo jo asmeninė. Dėl išduotų pinigų, t. y. 2011-02-12 2200 Lt, 2011-02-19 4200 Lt, 2011-02-28 2300 Lt, 2011-03-14 3615 Lt, 2011-03-212 2555 Lt, 2011-03-29 1225 Lt, 2011-06-23 3354 Lt, tai gali būti, kad tokios sumos buvo sumokėtos kelionės metu, kadangi kelionėje vis laikas nuo laiko į kortelę buvo pervedami pinigai, už kuriuos reikėdavo piltis kurą, mokėti už kelius ar už remontus, maistpinigiai. Grįžus iš kelionės reikėdavo į bendrovės buhalteriją pristatyti ataskaitą, t. y. kuro užsipylimą patvirtinančius kvitus, už ką buvo kelionės metu sumokėta, bei pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos, todėl mano, kad galėjo būti, kad jo vardu ir buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai tokioms sumoms. Kas liečia 2010-06-28 kasos išlaidų orderį Nr. 60, dėl išmokėtų 9917,15 litų, tai gali pasakyti, kad tikrai grynais pinigais tai tokios sumos nėra gavęs, o ir nepamena, kad tokia suma per vieną kartą visa būtų pervesta ir į kortelę atsiskaitymui už kurą. Gali būti, tokia suma galėdavo susidaryti per reisą, kaip būdavo pervedamos po kelis tūkstančius litų sumos (6 t., b. 1. 33).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 4 dalimi, pagarsino A. M. parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus parodymus A. M. nurodė, kad jie yra teisingi ir juos tvirtina.

Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad 2009 m. pradėjo dirbti vairuotoju-ekspeditoriumi UAB (duomenys neskelbtini). Vėliau, bankrutavus UAB (duomenys neskelbtini), perėjo dirbti į UAB (duomenys neskelbtini). Ten, kiek suprato, tai praktiškai viskas tas pats liko, tik pasikeitė pavadinimas. Išvažiuojant į reisą, pinigus už kelionę, maistpinigius, kurą, už kelius pervesdavo į jo asmeninę kortelę. Dėl išduotų pinigų, t. y. 2011-01-19 4000 Lt, 2011-01-29 4730 Lt, 2011-02-19 5320 Lt, 2011-03-21 800 Lt, tai gali būti, kad tokios sumos buvo sumokėtos kelionės metu, kadangi kelionėje vis laikas nuo laiko į kortelę buvo pervedami pinigai, už kuriuos reikėdavo piltis kurą, mokėti už kelius ar už remontą. Grįžus iš kelionės, reikėdavo į bendrovės buhalteriją pristatyti ataskaitą, t. y. kuro užsipylimą patvirtinančius kvitus, kitus kvitus, už ką buvo kelionės metu sumokėta, bei pasirašyti kasos išlaidų orderius, kuriuose būdavo nurodytos jau bendros per visą kelionę išleistos sumos, todėl mano, kad galėjo būti, kad jo vardu ir buvo išrašyti kasos išlaidų orderiai tokioms sumoms. Pinigų likutis būdavo užskaitomas kaip atlyginimo dalis (6 t., b. l. 34).

Motyvuojamoji dalis

Teismas daro išvadą, kad anksčiau paminėti įrodymai ir procesiniuose dokumentuose esantys duomenys patvirtina faktą, kad kaltinamasis D. A. įvykdė nusikalstamas veikas, kurių padarymu kaltinamas. Taip jis apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, suklastojo dokumentus, pasisavino užimamų pareigų pagrindu ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini). Šie faktai nustatyti liudytojų parodymais ir specialistų išvadomis. Nors kaltinamasis D. A. neigia kaltinime nurodytas aplinkybes, jog jis apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, suklastojo dokumentus, pasisavino didelės vertės svetimą turtą, priklausantį UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini), tačiau teismas daro išvadą, kad jo neprisipažinimą reikia vertinti kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamojo neprisipažinimą reikia vertinti kritiškai, nes jį paneigia byloje esantys duomenys.

Teismas nustatė, kad D. A. apgaulingai tvarkė įmonės apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2006-04-21 iki 2009-12-07, būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įregistruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorius, o nuo 2009-12-09 iki 2010-12-03 ūkinės veiklos vadovas, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. atsakingas už apskaitos organizavimą bei dokumentų išsaugojimą, nesilaikė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatų, reglamentuojančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentai turi būti surašyti ūkinės operacijos metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, šio įstatymo 16 str. 1 d. nuostatų, reglamentuojančių, kad ūkinių operacijų duomenys turi būti registruojami apskaitos registruose, 4 dalies nuostatų, kur yra nurodyta, kad apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai, kadangi: tyrimui nepateikė UAB (duomenys neskelbtini) atsiskaitymo registrų su UAB (duomenys neskelbtini), todėl nėra galimybės nustatyti: ar UAB (duomenys neskelbtini) už UAB (duomenys neskelbtini) sumokėta tiekėjams 2 143 545,10 Lt (620 813 Eur) suma buvo apskaityta UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje; ar UAB (duomenys neskelbtini) į K. L. asmenines sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), esančias AB „Swedbank“, laikotarpiu nuo 2009 m. liepos mėn. iki 2010 m. vasario mėn. pervesti 1 518 192,72 Lt (439 699 Eur) buvo panaudoti UAB (duomenys neskelbtini) veikloje ir apskaityti bendrovės buhalterinėje apskaitoje; tyrimui nepateikė dokumentų ir registrų, atspindinčių, kad J. M. 2010 m. kovo mėn. sumokėjo 35 000 Lt (10 136 Eur), R. N. 2010 m. lapkričio mėn.- 35 000 Lt (10 136 Eur), Ž. G. 2010 m. gruodžio mėn.- 30 000 Lt (8 688 Eur) ir D. A. 2010 m. lapkričio-gruodžio mėnesiais- 98 325,22 Lt (28 476 Eur) įmonei P.W. R. Sp.z.o.o.; tyrimui nepateikė kuro sunaudojimą atspindinčių buhalterinės apskaitos dokumentų (kelionės lapai, kuro nurašymo aktai); tyrimui nepateikė kuro įsigijimo ir sunaudojimo buhalterinės apskaitos registrų; tyrimui nebuvo pateikta D. A., kaip atskaitingo asmens, avansinės apyskaitos ir atsiskaitymo su šiuo asmeniu, registrai, atsiskaitymo tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) registrai, be to, vykdant veiklą, patvirtino savo parašais suklastotus apskaitos dokumentus, su žinomai melagingomis žiniomis apie Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) (INN/KPP 3915451621/390401001, juridinis adresas- 236 023 S. A. 33, 12, Kaliningradas, buveinė: Mira pr. 136, Kaliningradas) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią, panaudodamas visiškai nesusijusio su minėta bendrove Rusijos piliečio duomenis, t. y. R. J. I., gim. (duomenys neskelbtini), paso duomenis: serija 2701 Nr. 421121, išduotas 2002-04-18 Kaliningrado miesto Centrinio rajono VRS, jis kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius nupirko Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) 100 procentų akcijų, 150 000 eurų vertės, bei remiantis fiktyvaus dokumento - akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, minėtam asmeniui už parduodamas akcijas avansu pagal UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius: 2009-02-24 Nr. 67- 45 000 Lt (13 032 Eur), 2009-04-17 Nr. 209- 45 000 Lt (13 032 Eur), 2009-05-18 Nr. 266- 41 000 Lt (11 874 Eur), 2009-07-03 Nr. 352- 36 345 Lt (10 526 Eur), 2009-07-10 Nr. 372- 36 345 Lt (10 526 Eur), 2009- 08-11 Nr. 408- 36 470 Lt (10 562 Eur), 2009-09-16 Nr. 482- 53 328 Lt (15 444 Eur), 2009-10-16 Nr. 544- 34 528 Lt (10 000 Eur), 2009-10-16 Nr. 551- 17 264 Lt (5 000 Eur), iš viso išmokėjo 345 280 Lt (100 000 Eur), ir šiuos netikrus dokumentus įtraukti į buhalterinę apskaitą pateikė buhalterinę apskaitą tvarkantiems ir apie vykdomą nusikalstamą veiką nežinantiems finansininkams, tokiu būdu organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą, dėl to iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-2010 metų.

Teismas nustatė, kad D. A. pasisavino uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) didelės vertės svetimą turtą, o būtent: dirbdamas nuo 2006-04-21 iki 2009-12-07 uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įregistruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, o nuo 2009-12-09 iki 2010-12-03 ūkinės veiklos vadovu, jai atstovaudamas ir veikdamas jos vardu, faktiškai valdydamas įmonę, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 str. l d. (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 įstatymo Nr. VIII 1835 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 2.6. p. reikalavimus „Bendrovės tikslai: įstatuose numatytos veiklos vykdymas ir organizavimas, privačių interesų tenkinimas, pelno siekimas“, įstatų 7.28. p. reikalavimus „vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais“, tyčia pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės bendrovės turtą, o būtent: iš bendrovės kasos kaip atskaitingas asmuo atsiskaitymui už kurą su Lenkijos Respublikos ribotos atsakomybės bendrove P.W. R. Sp.z.o.o (reg. (duomenys neskelbtini)) paėmė grynaisiais pinigais pagal 2010-11-23 kasos išlaidų orderį Nr. 80 - 34 500 Lt (9 991 Eur), pagal 2010-12-23 kasos išlaidų orderį Nr. 86 - 25 000 Lt (7 240 Eur), pagal 2010-12-28 kasos išlaidų orderį Nr. 91 - 25 000 Lt (7 240 Eur), pagal 2010-12-30 kasos išlaidų orderį Nr. 98 - 13 825,22 Lt (4 004 Eur), iš viso 98 325,22 Lt (28 476 Eur), tačiau už kurą neatsiskaitė, šių pinigų nepanaudojo įmonės veikloje, jų į UAB (duomenys neskelbtini) kasą negrąžino bei nepateikė dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą ir pagrįstumą, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 98 325,22 Lt (28 476,95 Eur) žalą; iš (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos nurodant, kad „pagal UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitas“ laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo mėn. iki 2010 m. vasario mėn., pasinaudodamas nieko apie nusikalstamą veiką nežinančio darbuotojo K. L. asmeninėmis banko sąskaitomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančiomis AB „Swedbank“, į jas pervedė 2 036 092,72 Lt (589 693 Eur), po to nurodė jam 1 218 286,42 Lt (352 840,13 Eur) išimti iš banko sąskaitų grynais pinigais ir perduoti D. A., o jis šių jam perduotų ne mažiau kaip 1 218 286,42 Lt (352 840,13 Eur) įmonės veikloje nepanaudojo, panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė, jų į UAB (duomenys neskelbtini) kasą negrąžino, tuo padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) 1 218 286,42 Lt (352 840,13 Eur) žalą. Tokiu būdu D. A. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą - pinigines lėšas, iš viso 1 316 611,42 Lt (381 317,08 Eur), dėl ko padarė įmonei to paties dydžio didelės vertės turtinę žalą.

Teismas nustatė, kad D. A. pasisavino uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) didelės vertės svetimą turtą, o būtent: nuo 2006-04-21 iki 2009-12-07 būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įregistruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) direktorius, o nuo 2009-12-09 iki 2010-12-03 ūkinės veiklos vadovas, jai atstovaudamas ir veikdamas jos vardu, tyčia 2009-02-02 ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, Kauno mieste, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytoje vietoje, surašė melagingus duomenis apie tai, kad jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) perka, o Rusijos ribotos atsakomybės bendrovė (duomenys neskelbtini) parduoda savo akcijas, o būtent: pasirašė fiktyvią Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) (INN/KPP 3915451621/390401001, juridinis adresas- 236 023 S. A. 33, 12, Kaliningradas, buveinė: Mira pr. 136, Kaliningradas) akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią, panaudodamas visiškai nesusijusio su minėta bendrove Rusijos piliečio duomenis, t. y. R. J. I., gim. (duomenys neskelbtini), paso duomenis: serija 2701 Nr. 421121, išduotas 2002-04-18 Kaliningrado miesto Centrinio rajono VRS, jis kaip UAB (duomenys neskelbtini) generalinis direktorius nupirko Rusijos ribotos atsakomybės bendrovės (duomenys neskelbtini) 100 procentų akcijų, 150 000 eurų vertės, bei remiantis fiktyvaus dokumento - akcijų pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, minėtam asmeniui už parduodamas akcijas avansu pagal UAB (duomenys neskelbtini) kasos išlaidų orderius: 2009-02-24 Nr. 67- 45 000 Lt (13 032 Eur), 2009-04-17 Nr. 209- 45 000 Lt (13 032 Eur), 2009-05-18 Nr. 266- 41 000 Lt (11 874 Eur), 2009-07-03 Nr. 352- 36 345 Lt (10 526 Eur), 2009-07-10Nr. 372- 36 345 Lt (10 526 Eur), 2009-08-11 Nr. 408- 36 470 Lt (10 562 Eur), 2009-09-16 Nr. 482- 53 328 Lt (15 444 Eur), 2009-10-16 Nr. 544- 34 528 Lt (10 000 Eur), 2009-10-16 Nr. 551- 17 264 Lt (5 000 Eur), iš viso išmokėjo 345 280 Lt (100 000 Eur), taip suklastodamas tikrus dokumentus savo naudai įgijo svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį didelės vertės turtą, padarydamas UAB (duomenys neskelbtini) didelę 345 280 Lt (100 000 Eur) turtinę žalą.

Teismas nustatė, kad D. A. pasisavino uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) didelės vertės svetimą turtą, o būtent: nuo 2010-03-03 iki 2012-03-01 būdamas uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (įregistruotos 2009 m. liepos mėn. 3 d, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) komercijos direktorius, turėdamas teisę jai atstovauti, priimti sprendimus UAB (duomenys neskelbtini) vardu ir faktiškai valdydamas įmonę, pažeisdamas Civilinio kodekso 2.87 str. l d. (Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai), 2 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo), 3 d. (Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams) reikalavimus, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000-07-13 įstatymo Nr. VIII 1835 redakcija) 19 str. 8 d. reikalavimus (Bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais), UAB (duomenys neskelbtini) įstatų 2.6. p. reikalavimus „Bendrovės tikslai: įstatuose numatytos veiklos vykdymas ir organizavimas, privačių interesų tenkinimas, pelno seikimas“, 7.28. p. reikalavimus „vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais ir pareiginiais nuostatais“, kaip atskaitingas asmuo savo žinioje turėdamas UAB (duomenys neskelbtini) turtą, pasisavino bendrovės turtą tokiu būdu: iš UAB (duomenys neskelbtini) kasos ir banko atsiskaitomųjų sąskaitų laikotarpiu nuo 2010 metų kovo mėnesio iki 2011 metų gruodžio mėnesio kaip atskaitingas asmuo gavo 656 183,55 Lt (190 043,89 Eur) ir 200 000 Lt (57 924 Eur) pagal pažymas perdavė V. Z., iš jų 381 697 Lt (110 547,09 Eur) pagal kasos pajamų orderius užpajamavo kasoje, 12 100 Lt (3 504,40 Eur) įnešė į atsiskaitomąją sąskaitą, 24 076,75 Lt (6 973,10 Eur) panaudojo atsiskaitymui su tiekėjais ir komandiruotės išlaidų padengimui, tačiau ne mažiau kaip 438 309,80 Lt (110 547,09 Eur) įmonės veikloje nepanaudojo ir panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė; iš UAB (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. LT9700010116929030, esančios „Swedbank“, laikotarpiu nuo 2009-12-18 iki 2010-02-12 kaip avansus ir kaip paskolą atskaitingam nieko apie daromą nusikalstamą veiką nežinančiam asmeniui K. M. į asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 2009-12-18 pervedė 45 000 Lt (13 032 Eur) ir 2010-02-12 60 000 Lt (17 377 Eur), iš viso 105 000 Lt (30 410,10 Eur), kuriuos K. M. nurodė išgryninti ir perduoti D. A., po to jis 105 000 Lt (30 410,10 Eur) paėmė ir įmonės veikloje nepanaudojo, įmonei negrąžino ir panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nepateikė. Tokiu būdu D. A. pasisavino užimamų pareigų pagrindu jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – pinigines lėšas, iš viso 543 309,80 Lt (140 957,19 Eur), dėl to padarė įmonei to paties dydžio didelės vertės turtinę žalą.

Kaltinamasis D. A. tvirtino, kad gautus pinigus jis ne pasisavino, o panaudojo bendrovių veiklos reikmėms. Šiuo paaiškinimu nėra pagrindo tikėti, nes kaltinamasis nepateikia dokumentų, įrodančių piniginių lėšų panaudojimą.

Teismas pažymi, kad pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetinimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, o svetimos turtinės teisės pasisavinimo baigtumas sietinas su atitinkamo juridinio fakto įtvirtinimo momentu, kai kaltininkas juridiškai tampa turtinės teisės turėtoju, nepriklausomai nuo to, ar jis ją įgyvendino.

Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise), ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Pagal galiojančią teismų praktiką, BK 183 str. numatyto, kad nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą. Pasisavinimu gali būti pripažintas įmonės pinigų pervedimas į kitos įmonės sąskaitą pagal fiktyvius sandorius, vėliau juos paimant atgal grynaisiais pinigais ir panaudojant ne įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (37 straipsnio 7 dalis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnį, juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo.

Nustatyta, kad UAB (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) turtas buvo D. A. žinioje, užimamų pareigų (direktorius, komercijos direktorius) pagrindu jis galėjo duoti nurodymus pavaldiniams, kuriems turtas patikėtas, dėl jo panaudojimo. Bendrovių turtas D. A. buvo svetimas. Kaltinamojo nurodymu pinigai buvo paimami grynais savo žinion neva atsiskaitymui už kurą, tačiau pinigų į kasą jis negrąžino, nepateikė dokumentų, pateisinančių jų panaudojimą. Be to, jo nurodymu pinigai buvo pervedami iš bendrovės sąskaitos į asmenų sąskaitas, po to gryninami ir kaltinamojo paimami savo žinion, taip pasisavinami. Be to, jis pasirašė fiktyvią sutartį neva perkamos akcijos, gavo pinigus iš bendrovės, kurioje dirbo direktoriumi, o pinigus pasisavino.

Nustatyta, kad kaltinamojo pasisavinti pinigai bendrovių veikloje nebuvo panaudoti, pinigai nebuvo sugrąžinti ar panaudoti UAB interesais. Be to, nustatyta, kad pinigų pasisavinimo metu bendrovė (duomenys neskelbtini) turėjo įsiskolinimų, grėsė bankrotas, taigi pinigai galėjo būti panaudoti kitiems tikslams ir įsiskolinimui padengti, to padaryta nebuvo. Taigi, neteisėtai ir nusikalstamai pasisavinus pinigus, yra pagrindas daryti išvadą, kad žala bendrovėms padaryta. O ta aplinkybė, kad bankroto administratorius nereiškė ir neturėjo pretenzijų D. A., dar nereiškia, kad jis žinojo apie D. A. neteisėtą ir nusikalstamą veiką, pinigų pasisavinimą.

Nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai D. A. veikoje yra nustatyti. Kaltinamasis iš esmės neneigia bendrovėms priklausiusių piniginių lėšų paėmimo ir negrąžinimo, tačiau tvirtina, kad veiksmai su piniginėmis lėšomis buvo atlikti teisėtai, laikantis įstatymų ir visos piniginės lėšos buvo naudojamos išimtinai bendrovių reikmėms.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo bendrovės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais. Tokie teiginiai turi būti pagrindžiami objektyviais duomenimis, kuriuos galima patikrinti BPK nustatyta tvarka. Dažniausiai tai būna buhalterinės apskaitos dokumentai, iš kurių matyti, kur panaudotas bendrovės turtas, taip pat tokias aplinkybes gali patvirtinti ir liudytojų parodymai. Pažymėtina ir tai, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu, kad paties kaltininko parodymai dėl piniginių lėšų panaudojimo būtų neprieštaringi, nuoseklūs, konkretūs ir kad kaltinamasis nurodytų konkrečius, o ne abstrakčius duomenis apie tai, kur buvo panaudotos bendrovės piniginės lėšos.

Tačiau neginčijamų duomenų, kurie patvirtintų kaltinamojo parodymus dėl UAB priklausančių piniginių lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms ir galimus atsiskaitymus su vairuotojais, kurui, akcijoms, nebuvo gauta.

Apklausti liudytojais vairuotojai nepatvirtino kaltinamojo aiškinimo, kad iš kaltinamojo jie gavo grynus pinigus kurui pirkti. Priešingai, vairuotojai nurodė, kad grynųjų pinigų jie negavo, jiems pinigai buvo pervedami į korteles iš bendrovės sąskaitos. Šiais liudytojų parodymais yra pagrindas tikėti, nes šias aplinkybes patvirtino specialisto išvada. Be to, 2013-07-09 gautame atsakyme į teisinės pagalbos prašymą iš Lenkijos teisėsaugos institucijų nurodoma, kad buvo apklaustas liudytojas W. M., kuris parodė, kad yra įmonės R. Sp z o. o tarybos pirmininkas. Jo įmonė užsiima kuro-degalų pardavimu. Su Lietuvos bendrove pavadinimu UAB (duomenys neskelbtini) neturi pasirašytos sutarties ir niekada nebendradarbiavo. Niekada negavo jokių piniginių lėšų iš firmos UAB (duomenys neskelbtini) pagal apklausos metu jam parodytų kopijų variantus ir tvirtina, kad jo firmoje nėra tokių dokumentų ir jų pagrindu negavo jokių pinigų.

Apklaustų liudytojų K. L., K. M. parodymais patvirtinama, kad D. A. nurodymu pinigai buvo pervesti į jų sąskaitas, jie pinigus išgrynino ir juos perdavė D. A.. Minėti liudytojai patvirtino, kad visus bendrovių finansinius klausimus daugiausiai sprendė D. A.. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis gavęs pinigus būtų juos sugrąžinęs bendrovėms ar pateikęs dokumentus, kurie patvirtintų jų panaudojimą.

Teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tikėti kaltinamojo aiškinimu, kad gavęs pinigus iš bendrovės, jis sumokėjo už bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijas. Ši išvada daroma dėl to, kad yra pagrindas konstatuoti, kad sutartis buvo fiktyvi, nes joje įvardijamas asmuo niekaip nesusijęs su minėta bendrove, o dokumente kaip neva gavęs pinigus įvardijamas asmuo apskritai negalėjo pasirašyti, nes nuo 1997 m. buvo paralyžiuotas ir judėti savarankiškai negalėjo.

Neįtikinamas kaltinamojo aiškinimas, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) akcijas pirko turėdamas tikslą ir norėdamas vykdyti veiklą Rusijoje, nes nustatyta, kad bendrovė (duomenys neskelbtini) nevykdė pervežimų ir transportavimo paslaugų, įmonei (duomenys neskelbtini) vykdyti tarptautinius pervežimus automobiliniu transportu leidimas išduotas nebuvo.

Šios aplinkybės patvirtintos bylos duomenimis, nes 2013-05-02 gautame atsakyme į teisinės pagalbos prašymą iš Rusijos teisėsaugos institucijų nurodoma, kad pagal pateiktus duomenis, kurie buvo ant 2009-09-16 kasos išlaidų orderių Nr. 482, 2009-10-16 Nr. 544 ir Nr. 551, nustatyta, kad pasas serija 2701 Nr. 421121, išduotas 2002-04-18 Kaliningrado miesto Centrinio rajono VRS, R. J. I., gimusiam (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodyta, kad buvo apklausta liudytoja R. N. M., kuri parodė, kad jos vyras R. J. I., gim. (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) mirė nuo širdies nepakankamumo, nuo 1997 m. buvo paralyžiuotas ir judėti savarankiškai negalėjo. Visą laiką nuo 1997 m. jis buvo namuose, už Kaliningrado srities ribų neišvažiavo. Apie RAB (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos UAB (duomenys neskelbtini) nieko nežino. Niekam nedavė paso, nei jo duomenų. Tame pačiame atsakyme į teisinės pagalbos prašymą yra pridėtas minėto asmens mirties liudijimas. 2016-05-05 gautame atsakyme Nr. 20-IL-37831 iš Interpolo Rusijos federacijos nacionalinio biuro nurodyta, kad įmonė OOO (duomenys neskelbtini) užregistruota Kaliningrado m. Pastarosios įmonės veiklos rūšys: prekyba automobilių detalėmis, pastatų ir konstrukcijų statymas, didmeninė prekyba. Kaliningrado srities teisėsaugos institucijų turimais duomenimis, leidimas įmonei OOO (duomenys neskelbtini) vykdyti tarptautinius pervežimus automobiliniu transportu išduotas nebuvo. Informacijos nėra apie LR piliečio D. A. dalyvavimą OOO (duomenys neskelbtini) veikloje.

D. A. nepateikus pateisinančių dokumentų apie jo paimtų bendrovės piniginių lėšų panaudojimą, laikytina, jog D. A. neįrodė minėtų lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms ir konstatuotina, kad šias pinigines lėšas jis pasisavino. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys į tai, kad reikalavimas, jog kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, negali būti traktuojamas kaip įrodinėjimo naštos perkėlimas kaltininkui. Kaip jau buvo minėta, baudžiamojoje teisėje galioja nekaltumo prezumpcijos principas, kuris pareigą įrodyti asmens kaltę nustato valstybiniam kaltintojui. Ši pareiga galioja tiek, kiek tai reikalinga nusikalstamos veikos požymiams pagal pareikštą kaltinimą įrodyti.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinimas nurodė, kad yra fiksuota, jog yra įsiskolinimas bendrovėms, buhalterinėje apskaitoje nėra dokumentų, liudijančių apie kaltinime minimų sumų panaudojimą bendrovės reikmėms arba jų grąžinimą į bendrovės kasą. Tai reiškia, kad buvo konstatuota, jog kaltinime minimų sumų ir lėšų panaudojimas yra nepagrįstas.

D. A. kaip bendrovės vadovas žinojo, kad sąskaitoje esančios lėšos yra jam patikėtos ir jis yra atsakingas už šių lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Todėl jis žinojo ir apie pareigą atsiskaityti pateikiant pateisinančius lėšų panaudojimo dokumentus arba gautus pinigus grąžinti bendrovei.

Pareiga D. A. pateikti įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti lėšų panaudojimo bendrovės reikmėms faktą, išlieka ir baudžiamajame procese dėl kaltinimo lėšų pasisavinimu, nes byloje nustatyta tiksli pinigų, dėl kurių panaudojimo nebuvo pateikti pateisinantys dokumentai, suma. To pakanka kelti atsakomybės klausimą dėl lėšų panaudojimo, o D. A. neigiant šią aplinkybę, jam atsiranda pareiga pateikti duomenis, pateisinančius lėšų panaudojimą, kurie patvirtintų, jog lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms. Pateikdamas versiją, kad iš sąskaitos paimtos lėšos buvo panaudotos bendrovės reikmėms, D. A. turi pateikti ir įrodymus ar nurodyti duomenis, kurie gali patvirtinti šį teiginį. Tačiau, kaip jau buvo minėta, jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių įvykusius atsiskaitymus, negauta.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tai, jog nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje.

D. A. nuo pinigų iš bendrovių paėmimo momento įgijo realią galimybę šiais pinigais naudotis bei disponuoti savo nuožiūra. Būtent nuo šio momento bendrovės neteko joms nuosavybės teise priklausančio didelės vertės turto, o D. A. jį neteisėtai užvaldė, taip padarydamas bendrovėms didelę turtinę žalą. Taigi bendrovių turto pasisavinimas buvo baigtas.

Taigi yra nustatyta, kad D. A. pasisavino bendrovių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) turtą, jis buvo jam svetimas ir didelės vertės. Tokie D. A. veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, sudėtį ir už šias nusikalstamas veikas jis baustinas. Teismas daro išvadą, kad D. A. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 183 straipsnio 2 dalį, kadangi jis pasisavino svetimą didelės vertės turtą, kuris buvo jo žinioje.

Taip pat nustatyta, kad jis suklastojo dokumentą ir padarė didelės žalos, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 300 straipsnio 3 dalį. Kaltinamasis baustinas už minėtos nusikalstamos veikos padarymą.

Teismas daro išvadą, kad nustatytas faktas, jog D. A. apgaulingai tvarkė bendrovės apskaitą, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota ir atitinka LR BK 222 straipsnio 1 dalį. Teismas konstatuoja, kad pagal BK 222 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už apgaulingą apskaitos tvarkymą kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Taigi, įvertinus tą aplinkybę, kad pagal 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str., už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus bei apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, o šiuo atveju nustatyta, kad bendrovės (duomenys neskelbtini) direktoriumi buvo D. A., todėl jis privalo atsakyti.

Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, patikrinimui finansinių dokumentų nepateikta tų, kurie turėjo būti forminami jo darbinės veiklos metu. Dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros 2009-2010 m. laikotarpiu.

Pagal teismų praktiką, BK 222 straipsnio dispozicija traktuojama kaip blanketinė, todėl nusikalstamos veikos požymiai nustatomi remiantis Buhalterinės apskaitos įstatymo ir kitų buhalterinės apskaitos tvarką nustatančių teisės aktų nuostatomis. Minėto įstatymo nuostatos įpareigoja į buhalterinę apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas ir įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (BAĮ 6 straipsnio 2 dalis); visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, surašomais ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (BAĮ 12 straipsnio 1 dalis). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnių prasmę, apgaulingo teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektais gali būti ūkio subjekto vadovai.

Svarbu pažymėti, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Šiuo atveju specialisto išvada patvirtino, kad ši aplinkybė nustatyta. Įvertinus visas šias aplinkybes konstatuotina, kad būtent D. A. yra atsakingas už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą bendrovėje. Apskaita buvo tvarkoma apgaulingai tyčia, turint tikslą nuslėpti pasisavinamas bendrovės lėšas. Teismas daro išvadą, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kad apskaita tvarkyta apgaulingai, o atsakomybė tenka kaltinamajam. Kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis baustinas.

Skiriant bausmę kaltinamajam D. A. atsižvelgiama į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes.

Kaltinamasis padarė ir nuteisiamas už penkių nusikaltimų padarymą. Iš jų trys nusikaltimai (BK 183 straipsnio 2 dalis) yra sunkūs, du nusikaltimai (BK 222 straipsnio 1 dalis, BK 300 straipsnio 3 dalis) yra apysunkiai. Visi nusikaltimai yra tyčiniai, baigti, o BK 183 straipsnio 2 dalis yra savanaudiški nusikaltimai. Administracine tvarka kaltinamasis baustas. Kaltinamasis D. A. neteistas. Byloje nėra duomenų, kad jis padarė naujas nusikalstamas veikas ar būtų neigiamai charakterizuojamas. Kaltinamojo D. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

D. A. už nusikalstamas veikas (BK 183 straipsnio 2 dalis, BK 300 straipsnio 3 dalis) skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kadangi paskyrus šią bausmės rūšį bus pasiekti bausmės tikslai ir paskirtis. Ši bausmės rūšis numatyta minėtų straipsnių sankcijose. Už veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina arešto bausmė, įvertinus tą aplinkybę, kad kaltinamasis padarė ir nuteisiamas už kitų kelių veikų padarymą, visos veikos darytos sistemingai, tyčinės, baigtos.

BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki dešimties metų. BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki šešerių metų. Byloje nenustatyta BK 62 straipsnyje numatytų pagrindų švelnesnei bausmei skirti. Nėra pagrindo pripažinti, jog sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, dėl ko būtų pagrindas skirti švelnesnę bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, D. A. skirtina artima sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui laisvės atėmimo bausmė, kuri atitinka D. A. asmenybę, jo padarytų veikų pavojingumą bei neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numatė, kad teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) (BK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-7-386-746/2015 ir kt.).

Nuo 2017-10-06 įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio redakcija (2017-09-28 įstatymas Nr. XIII-653). Ji yra griežtesnė ir sunkina kaltinamojo teisinę padėtį, todėl pagal BK 3 straipsnio 3 dalį negali būti taikoma.

Teismas daro išvadą, kad yra pagrindas kaltinamojo atžvilgiu taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Šias išvadas teismas daro dėl tos priežasties, kad kaltinamasis nusikalto būdamas neteistas, jis teisiamas pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kurie kaltinamąjį charakterizuotų itin neigiamai, nėra duomenų, kad jis būtų padaręs naujas nusikalstamas veikas. Esant kaltinamajam laisvėje, jis turės realią galimybę dirbti, gyventi su šeima ir ja rūpintis.

Atidedant bausmės vykdymą turi būti įvertinta tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. D. A. atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus bausmės vykdymui atidėti – jam skirtina laisvės atėmimo bausmė už sunkų nusikaltimą neviršijanti ketverių metų. Be to, įvertinęs D. A. charakterizuojančią medžiagą (anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo nemažai laiko, per tą laiką naujų nusikalstamų veikų jis nepadarė) teismas priėjo prie išvados, jog yra pagrindas manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, todėl D. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis D. T. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė iš D. A. priteisti turtinei žalai atlyginti 533117,07 Eur, o neturtinei žalai atlyginti - 10000 Eur (9 t., b. l. 154-160, 161-163; 11 t., b. l. 195-198).

Nukentėjusysis D. T. nurodė, kad 2009 metų birželio mėnesį į jį kreipėsi kaltinamasis D. A. ir liudytojas V. Z. su verslo pasiūlymu. Jų pasiūlymas buvo įkurti įmonę, kuri užsiimtų tarptautinių krovinių pervežimo veikla. Šios naujos bendrovės veiklai bei pradiniam turto įnašui buvo reikalinga apie 2 mln. litų suma. Susipažinęs su kaltinamojo ir V. Z. pateiktu pasiūlymu, nukentėjusysis jam pritarė ir sutiko skolinti pinigines lėšas, kurios buvo reikalingos įmonės veiklai vystyti. 2009-07-03 buvo įkurta UAB (duomenys neskelbtini). Šios bendrovės vienintelis akcininkas ir direktorius buvo K. L.. Pradėjus UAB (duomenys neskelbtini) vystyti veiklą, pagal susitarimus, į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą banke buvo pervedami nukentėjusiojo pinigai. Kadangi tuo laikotarpiu daug laiko praleisdavo užsienyje ir pats tvarkyti kai kurių reikalų negalėjo, nukentėjusysis pinigus pagal vekselius paskolino savo gyvenimo draugei K. Z., kuri, pervedusi pinigus į UAB (duomenys neskelbtini), pagal buvusį susitarimą turėjo tapti šios bendrovės vienintele akcininke. K. Z., jo nurodymu, padarė piniginius pavedimus per „Snoro" banką į UAB (duomenys neskelbtini) sąskaitą, esančią „Swedbank“. K. Z. įnašai į UAB (duomenys neskelbtini) buvo užtikrinti paprastaisiais neprotestuojamais vekseliais, kuriuos D. A., V. Z. ir V. Z. patvirtino solidariai kaip garantiją savo parašais: 2010-01-04 paprastas vekselis, pagal kurį 2011-07-04 privaloma sumokėti D. T. 180000 Lt (52131,60 Eur), kurį pasirašo ir laiduotoja solidariai V. Z., V. Z., D. A. (dėl šio vekselio yra priimtas vykdymui 2011-07-11 Kauno miesto 18-ojo notarų biuro notaro D. G. vykdomasis įrašas, notarinio registro Nr. 2-1791, tad nukentėjusysis nereiškia pretenzijų šiame civiliniame ieškinyje). 2011-05-18 paprastasis vekselis, pagal kurį privaloma sumokėti D. T. 739000 Lt (214300 Eur). Mokėtojas yra V. Z., vekselis laiduojamas solidariai V. Z., V. Z., D. A.; 2011-06-01 paprastasis vekselis, pagal kurį 2011-07-01 privaloma sumokėti D. T. 100000 Lt (28962,00 Eur). Mokėtojas yra V. Z., vekselis yra laiduojamas solidariai V. Z., V. Z., D. A.; Paprastasis vekselis, pagal kurį privaloma sumokėti D. T. 10000000 Lt (289855,07 Eur). Mokėtojas yra UAB (duomenys neskelbtini), laiduoja ir atsako solidariai V. Z., V. Z., D. A..

Baudžiamosios bylos medžiagoje kartu su 2011 m. gruodžio 2 d. pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo yra pateiktos AB banko „Snoras“ mokėjimų nurodymų kopijos (t. 1, b. l. 76-79), patvirtinančios piniginių lėšų transakcijas.

Specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/146 daroma išvada, kad pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus nustatyta, kad K. Z. į UAB (duomenys neskelbtini) investavo tokias pinigines sumas. Pervedant pinigus į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“: 2009 m. liepos 3 d. mokėjimo nurodymas 172300,00 Lt (vienas šimtas septyniasdešimt du tūkstančiai trys šimtai litų), mokėtojas: K. Z., gavėjas: UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: paskola. 2009 m. liepos 7 d. mokėjimo nurodymas 172500,00 Lt (vienas šimtas septyniasdešimt du tūkstančiai penki šimtai litų), mokėtojas: K. Z., gavėjas: UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: paskola. 2009 m. liepos 9 d. mokėjimo nurodymas 172500,00 Lt (vienas šimtas septyniasdešimt du tūkstančiai penki šimtai litų), mokėtojas: K. Z., gavėjas: UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: paskola. 2009 m. liepos 10 d. mokėjimo nurodymas 172500,00 Lt (vienas šimtas septyniasdešimt du tūkstančiai penki šimtai litų), mokėtojas: K. Z., gavėjas: UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: paskola. 2009 m. liepos 16 d. mokėjimo nurodymas 153250,00 Lt (vienas šimtas penkiasdešimt trys tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt litų), mokėtojas: K. Z., gavėjas: UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: paskola. 2011 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymas 5000,00 Lt (penki tūkstančiai litų), mokėtojas: K. Z., gavėjas: UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: paskola. 2011 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymas 10000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų), mokėtojas: K. Z., gavėjas: UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: paskola. Rugpjūčio 10 d. mokėjimo pavedimas Nr. 360044 50000,00 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų), mokėtojas: K. Z., gavėjas: UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtie paskola. 2010 m. kovo 10 d. mokėjimo nurodymas 20000,00 Lt (dvidešimt tūkstančių litų mokėtojas: K. Z., gavėjas: UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: paskola. 2011 m. gegužės 19 d. mokėjimo nurodymas 10000,00 Lt (dešimt tūkstančių litų mokėtojas: K. Z., gavėjas: UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: paskola. Pervedant pinigus į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB banke „Snoras“: 2009 m. rugpjūčio 5 d. mokėjimo nurodymas 86250,00 Lt (aštuoniasdešimt šeši tūkstančiai du šimtai penkiasdešimt tūkstančių litų), mokėtojas: K. Z., gavėjas: UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: paskola. 2009 m. rugpjūčio 10 d. mokėjimo nurodymas 50000,00 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų: mokėtojas: K. Z., gavėjas: UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: paskola. Pervedant pinigus į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke: 2011 m. birželio 10 d. mokėjimo nurodymas 4400 Lt (keturi tūkstančiai keturi šimtai litų, mokėtojas: K. Z., gavėjas: UAB (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtis: paskola. Bendra suma 1013700,00 Lt, 20000,00 Lt buvo sugrąžinta, tad paskolos likutis 2012 m. sausio 1 d. buvo 993700 Lt, kuris, remiantis specialisto išvada dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/146, bendrovės veikloje nebuvo panaudoti. Be to, nukentėjusysis D. T. į UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus K. L. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, 2009 m. rugpjūčio 24 d. ir rugsėjo 3 d. iš viso pervedė 179296,00 Lt. Po kurio laiko, domėdamasis UAB (duomenys neskelbtini) veikla, nukentėjusysis sužinojo, kad pastaroji bendrovė yra ekspedicinė bendrovė, kurios visus pervežimo darbus tariamai vykdė UAB (duomenys neskelbtini).

Kaltinamojo (civilinio atsakovo) neteisėti veiksmai pasireiškė keliais epizodais, paminėtais kaltinime. Kaltinamojo akto duomenys apie tai, kad kaltinamasis užimamų pareigų pagrindu pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį, turtą, leidžia teigti, kad nukentėjusysis dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patyrė turtinę žalą. Taigi akivaizdu, kad šiuo atveju egzistuoja civilinės atsakomybės sąlyga - neteisėti veiksmai.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

2011 m. gegužės mėnesį nukentėjusiajam pradėjus tikrinti UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklą, susipažinus su UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais, suvestiniais dokumentais, bankiniais išrašais, tapo akivaizdu, jog kaltinamasis ir kiti asmenys - liudytojai V. Z., V. Z. naudojo labai išradingą nusikalstamos veiklos schemą, kuomet piniginės lėšos iš UAB (duomenys neskelbtini) buvo pervedamos į UAB (duomenys neskelbtini) ir nusavinamos, ką patvirtina kaltinamojo akto turinys. Šias aplinkybes pagrindžia ir baudžiamosios bylos medžiagoje esanti 2012-07-30 specialisto išvada.

Nukentėjusysis patyrė didelės vertės turtinę žalą, nes jo skolintos piniginės lėšos, ką patvirtina prie šio civilinio ieškinio pridedami paprastieji vekseliai, dėl kurių reiškiamas šis civilinis ieškinys, iki šiol nėra grąžintos.

Jis (nukentėjusysis) kartu su savo gyvenimo drauge K. Z., kuri veikė kaip UAB (duomenys neskelbtini) akcininkė, kaltinamojo ir V. Z. prašymu bendrovei paskolino apie 2000000 Lt (579240,03 Eur) įmonių veiklai, kurie, netvarkingai vedant įmonių apskaitą, buvo savinami ir iki šiol nėra grąžinti nukentėjusiajam.

Šiuo civiliniu ieškiniu nukentėjusysis reiškia reikalavimą jam atlyginti 533117,07 Eur turtinę žalą, kurią patvirtina: 2011-05-18 paprastasis vekselis, pagal kurį privaloma sumokėti D. T. 739000 Lt (214300 Eur). Mokėtojas yra V. Z., vekselis laiduojamas solidariai V. Z., V. Z., D. A.; 2011-06-01 paprastasis vekselis, pagal kurį 2011-07-01 privaloma sumokėti D. T. 100000 Lt (28962,00 Eur). Mokėtojas yra V. Z., vekselis yra laiduojamas solidariai V. Z., V. Z., D. A.; paprastasis vekselis, pagal kurį privaloma sumokėti D. T. 10000000 Lt (289855,07 Eur). Mokėtojas yra UAB (duomenys neskelbtini), laiduoja ir atsako solidariai V. Z., V. Z., D. A.. Kaip konstatuota specialisto išvadoje dėl UAB (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos Nr. 5-2/146, (duomenys neskelbtini) veikloje nebuvo panaudoti 979300 Lt K. Z. paskolintų piniginių lėšų. Šiuo atveju egzistuoja kaltinamojo (civilinio atsakovo) tyčinė kaltė. Kaltinamojo tyčios buvimą pagrindžia specialisto išvados Nr. 5-2/154 turinys.

Teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo D. T. civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį, civiliniu ieškovu pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo, reikalaujantis atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Kiekvienu atveju sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti nustatyta: 1) padaryta veika; 2) kaltė; 3) padariniai (turtinė ir / ar neturtinė žala); 4) priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Paprastai civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje gali būti pripažįstamas tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos padarymo nukentėjęs ir tiesiogiai neturtinę žalą patyręs asmuo. Taigi, svarbi ta sąlyga, kad reikalauti atlyginti žalą gali tik tiesiogiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo.

Šioje byloje D. A. buvo kaltinamas ir nuteisiamas už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB (duomenys neskelbtini) apskaitą, suklastojo dokumentą, pasisavino UAB (duomenys neskelbtini) ir UAB (duomenys neskelbtini) turtą ir padarė šioms bendrovėms žalą. Šioje byloje D. A. nebuvo kaltinamas ir nėra nuteisiamas už tai, kad būtų pasisavinęs D. T. turtą ir padaręs žalą D. T..

D. T. tvirtino, kad skolino pinigus bendrovei (duomenys neskelbtini) verslui vykdyti, piniginiai įnašai buvo užtikrinti paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, kuriuos D. A., V. Z., V. Z. patvirtino solidariai kaip garantiją savo parašais. Dalį pinigų bendrovei pervedė K. Z., nurodydama, kad mokėjimo paskirtis-paskola. D. T. nurodė, kad yra surašytas 2011-05-18 paprastasis vekselis, pagal kurį privaloma sumokėti D. T. 739000 Lt (214300 Eur). Mokėtojas yra V. Z., vekselis laiduojamas solidariai V. Z., V. Z., D. A.; 2011-06-01 paprastasis vekselis, pagal kurį 2011-07-01 privaloma sumokėti D. T. 100000 Lt (28962,00 Eur). Mokėtojas yra V. Z., vekselis yra laiduojamas solidariai V. Z., V. Z., D. A.; Paprastasis vekselis, pagal kurį privaloma sumokėti D. T. 10000000 Lt (289855,07 Eur). Mokėtojas yra UAB (duomenys neskelbtini), laiduoja ir atsako solidariai V. Z., V. Z., D. A..

Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad tarp D. T. ir bendrovės susiklostė paskoliniai santykiai, kurie spręstini civilinio proceso tvarka. Vekselyje nurodytu laiku negrąžinus skolos, reikalauti grąžinti skolą D. T. galėjo iš bendrovės, kuriai paskolino pinigus, ar reikalauti iš D. A., V. Z., V. Z., nes piniginiai įnašai buvo užtikrinti paprastaisiais neprotestuotinais vekseliais, kuriuos D. A., V. Z., V. Z. patvirtino solidariai kaip garantiją savo parašais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad garantija laikomas vienašalis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiškai ar iš dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar ją įvykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sąlygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomybė yra subsidiari. Tai reiškia, kad asmuo, garantavęs paskolos grąžinimą, atsako civiline tvarka, t. y. privalo įvykdyti prievolę už skolininką.

Šiuo atveju nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nuo kaltinamojo neteisėtų veiksmų tiesiogiai nukentėjo ir turtinę žalą patyrė bendrovė, kurios piniginės lėšos buvo pasisavintos, tačiau ne jos kreditoriai, kurie teisę į bendrovės turtą gali įgyti tik tada, kai jų kreditoriniai reikalavimai nėra patenkinami laiku. Tačiau nėra pagrindo bendrovės turtą laikyti kreditorių turtu, kadangi bendrovė yra atskiras juridinis asmuo, galintis laisvai disponuoti savo turimomis piniginėmis lėšomis, kurios gali būti ir skolintos. Galima laikyti, kad bendrovė tapo nemoki, tačiau civilinį ieškinį kaltinamajam dėl turtinės žalos atlyginimo galėjo reikšti pati bendrovė arba, jei bendrovei pradėtas bankroto procesas – bankroto administratorius, ir tik tuomet teisę į šias pinigines lėšas galėjo įgyvendinti asmuo, kuris jas bendrovei paskolino. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiojo minima bendrovė gavo ir naudojo ne tik D. T. investuotus pinigus, įplaukos buvo gautos ir iš kitų šaltinių. O D. T. investuoti pinigai buvo naudojami bendrovės vykdytos veiklos atsiskaitymams atlikti, skoloms apmokėti ir kt. Esant šioms aplinkybėms nėra įstatyminio pagrindo tenkinti D. T. civilinį ieškinį, jis paliekamas nenagrinėtas.

Proceso išlaidomis pripažintina suma, kurią teismas išmokėjo kompensuojant kelionės išlaidas specialistei Z. B.. Taip iš teismo lėšų specialistei Z. B. apmokėta 8,91 Eur, todėl proceso išlaidos priteistinos iš D. A.. (11 t., b. l. 192, 193)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-303 straipsniais,

nusprendžia:

D. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir pagal :

BK 222 straipsnio 1 dalį (apgaulingas tvarkymas įmonės apskaitos) skirti bausmę 30 parų areštą;

BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės (381317,08 Eur) turto pasisavinimas) skirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės (100000 Eur) turto pasisavinimas) skirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams;

BK 300 straipsnio 3 dalį, (dokumento suklastojimas) skirti bausmę laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams

BK 183 straipsnio 2 dalį (UAB (duomenys neskelbtini) didelės vertės (140957,19 Eur) turto pasisavinimas) skirti bausmę laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir apimant, ir subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Taikyti LR BK 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalį ir laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams. Skirti jam įpareigojimus: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, įsidarbinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. A. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti, iki įsiteisės nuosprendis, o jam įsiteisėjus panaikinti.

Nukentėjusiojo D. T. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti iš D. A. valstybei proceso išlaidas 8,91 Eur (kelionės išlaidos, apmokėtos specialistei Z. B.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.