Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovams V. V., D. B.,

išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje B. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 85 str. 3 d., 4 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. 2015-02-09 savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), ūkiniame pastate laikė dvi kilpas, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 3 d.

Taip pat 2014 m. spalio-lapkričio mėn. savo sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu laiku, neturėdamas teisės sumedžioti – neturėdamas medžioklės lapo, paprastais (ne selektyviais spąstais) sumedžiojo mangutą (jenotą, usūrinį šunį), tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 85 str. 6 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino neteisėtai sumedžiojęs mangutą, kadangi šie gyvūnai braunasi į jo sodybą ir pridaro žalos, todėl juos ir gaudė. Jis medžiotojas, nežinojo, kad savo sodyboje gaudant mangutus, kurie medžiojami ištisus metus, reikia pildyti medžioklės lapą. Apgailestauja, kad padarė šiuos pažeidimus. Nesutinka, kad jo ūkiniame pastate surasti metaliniai troseliai yra kilpos, skirtos gyvūnams gaudyti. Šie troseliai ūkiniame pastate guli nuo seno kaip metalo laužas ir niekam nenaudojami.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas adv. K. Gerojimas nurodė, kad surašytas protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, nes B. B. pareikštame kaltinime nurodyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėse nesantys punktai, taip pat punktai, nesusiję su kaltinimu. Nors institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovai teismo posėdyje nurodė kitus taisyklių punktus, kuriuos pažeidė B. B., tačiau protokole šie punktai nenurodyti. Be to, B. B. yra medžiotojas, todėl jo veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal ATPK 85 str. 4 d. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad sugavo mangutą, tačiau jis nežinojo, kad jo negalima gaudyti savo sodyboje, taip pat nežinojo, kad spąstai, kuriuos naudojo, uždrausti naudoti. Skiriant nuobaudą prašė atsižvelgti į tai, kad B. B. pensininkas, prisipažino pagavęs mangutą.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas V. V. nurodė, kad 2015-02-09 miškelyje, esančiame prie (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti paprasti, ne selektyvieji spąstai. B. B. pripažino, kad šiuos spąstus pastatė jis. Taip pat miškelyje rasta kilpa, į kurią įkliuvęs antrametis stirninas. Nuvykus į B. B. sodybą, jis aprodė statinius ir apžiūros metu surasti treji spąstai ir dvi kilpos. Taip pat kieme mėtėsi manguto liekanos ir kailis. B. B. pripažino, kad mangutą sugavo jis. B. B. neteisėtai sumedžiojo mangutą ir stirną. Atlikdamas minėtus veiksmus, jis neturėjo teisės medžioti – buvo medžiotojas, bet neturėjo privalomo medžioklės metu turėti medžioklės lapo. Mangutas įtrauktas į medžiojamų gyvūnų sąrašą, jis medžiojamas ištisus metus, tačiau jį medžiojant reikalingas medžioklės lapas, taip pat jis negali būti dorojamas namuose – tą daryti medžiotojas privalo tam skirtose vietose. B. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 3 d., nes, pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.6 p., laikė kilpas, kai jas draudžiama laikyti, taip pat padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 str. 4 d., nes medžiojo ir buvo medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (spąstais, kilpomis), neturėdamas teisės medžioti, bei dorojo sumedžiotą gyvūną - pažeisdamas minėtų taisyklių 58.1.1p., medžiojo neturėdamas užpildyto medžioklės lapo, pažeisdamas taisyklių 58.1.2 p. dorojo neteisėtai sumedžiotą mangutą, taip pat statė kilpas, kai draudžiama medžioti statant kilpas (5.5.10 p.), ir, pažeisdamas 58.26 p. numatytą draudimą gaudyti medžiojamuosius gyvūnus gaudyklėmis, negalinčiomis užtikrinti, kad gyvūnas bus pagautas nesužeistas arba spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo arba negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties, gaudė gyvūnus kilpomis ir ne selektyviaisiais spąstais.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas D. B. nurodė, kad B. B. kaltė įrodyta. Pats B. B. kaltę iš dalies pripažino. B. B. neturėjo teisės medžioti, nes teisę medžioti suteikia ne tik medžiotojo bilietas, bet ir medžioklės lapas. B. B., būdamas medžiotoju, turėjo galimybę atlikti veiksmus, kad jo veika būtų teisėta bent iš dalies, tačiau nesikreipė dėl medžioklės lapo išdavimo ir medžiojo neteisėtai. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ne visiškai tiksliai nurodžius Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių punktus, kuriuos pažeidė B. B., jie buvo patikslinti posėdžio metu. Prašė taikyti B. B. administracinę atsakomybę teismo nuožiūra.

LR ATPK 85 str. 3 d. numato atsakomybę už kilpų, skirtų medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti, laikymą. Draudimas laikyti minėtas kilpas nustatytas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.6 p. Byloje nustatyta, kad B. B., pažeisdamas šį draudimą, savo sodyboje laikė kilpas. B. B. aplinkos apsaugos darbuotojams pateikė šias kilpas, tačiau nurodė, kad jo pateikti metaliniai troseliai negali būti laikomi kilpomis, nes jie jo ūkiniame pastate buvo laikomi kaip metalo laužas, o ne kaip kilpos, be to, šiais troseliais neįmanoma sugauti gyvūnų. Iš institucijos atstovo V. V. bei liudytojo E.G., dalyvavusio paimant iš B. B. kilpas, paaiškinimų (, b.l. 58-59) nustatyta, kad iš B. B. paimtos lyno atkarpos naudojamos gyvūnams gaudyti. V. V. ir E.G., dirbantys Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamente, turi reikiamų specialių žinių ir įgūdžių, reikalingų nustatyti, ar administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sodyboje rastos vienodo ilgio lyno atkarpos yra kilpos gyvūnams gaudyti. Be to, pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo netiesiogiai patvirtino, kad laiko kilpas - 2015-02-09 paaiškinime ( b.l. 20) nurodė, kad gaudė mangutą panaudodamas kilpą, taip pat iš 2015-02-09 vaizdo įrašo (Failas 00003) nustatyta, kad B. B. paaiškino, jog savo sodyboje, norėdamas sugauti mangutą, statęs kilpą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, manoma, kad byloje pakankamai gauta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad B. B. laikė kilpas. Jo veika šioje dalyje teisingai kvalifikuojama pagal ATPK 85 str. 3 d.

B. B. pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis 2015-02-09 ir 2014 m. spalio-lapkričio mėn. medžiojo neturėdamas medžioklės lapo. Byloje pakankamai gauta objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad B. B., pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 16.2 p., medžiojo neturėdamas medžioklės lapo. Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovai konstatavo, kad B. B., medžiodamas be medžioklės lapo, neturėjo teisės medžioti ir jo veiką – medžiojimą ir buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamu įrankiu spąstais - kvalifikavo pagal ATPK 85 str. 4 d. Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio-lapkričio mėn. B. B. sumedžiojo mangutą būdamas medžiotoju (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-236-405/2015, b.l. 32). Medžiotojų atsakomybę už neteisėtą gyvūno sumedžiojimą numato ATPK 85 str. 6 d. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino, kad sumedžiojo mangutą, jo veika šioje dalyje taip pat įrodyta institucijos atstovo V. V., liudytojų E. G, M. A., O. M. paaiškinimais (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-236-405/2015, b.l. 58-60), M. A. pranešime ( b.l. 17) nurodytomis aplinkybėmis. ATPK 284 str. 2 d. nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Byloje nustatyta, kad B. B., būdamas medžiotoju, sumedžiojo mangutą neturėdamas medžioklės lapo, t. y. neturėdamas teisės jį sumedžioti, todėl protokole nurodyta nuoroda į šią veiką kvalifikuojančią ATPK 85 str. 4 d. pakeičiama į ATPK 85 str. 6 d.

LR AM Vilniaus regiono AAD Švenčionių rajono agentūros surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu B. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad, pastatęs kilpą, 2015-02-09 apie 12.30 val. sumedžiojo antrametį stirnos patiną. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neprisipažino padaręs šią veiką, paaiškino, kad kilpos jis nestatė. Byloje negauta objektyvių duomenų, iš kurių būtų galima teigti, kad stirniną sumedžiojo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. 20105-05-27 teismo posėdyje apklausti liudytojai E. G., M. A., O. M., D. J. (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-236-405/2015, b.l. 58-60) patvirtino, kad 2015-02-09 miškelyje prie (duomenys neskelbtini) Buvo aptiktas į kilpą pakliuvęs stirnos patinas, tačiau liudytojai negalėjo nurodyti, kas šią kilpą pastatė. Liudytojai išreiškė samprotavimus, kad kilpą galėjo pastatyti B. B., tačiau liudytojai nematė, kad kilpą būtų statęs B. B. ar kad jis būtų buvęs prie sugauto gyvūno, todėl liudytojų paaiškinimai, kad gyvūną sumedžiojo B. B., bei aplinkybės, kad B. B. namuose buvo surasti šlapi batai, surastos kilpos, vertinama kaip prielaidos. Pagal formuojamą teismų praktiką, visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini patraukto administracinėn atsakomybėn asmens naudai, todėl, negavus neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad stirną sumedžiojo B. B., ši kaltinimo dalis iš pareikšto kaltinimo pašalinama.

Skiriant nuobaudą B. B. atsižvelgiama į padarytų administracinių teisės pažeidimų pobūdį, į tai, kad B. B. pagal Administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenis (administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3.-236-405/2015, b.l. 35) administracine tvarka nebuvo nubaustas, nors institucija, surašiusi protokolą, pateikė duomenis apie tai, kad B. B. 1997-03-07 nutarimu buvo nubaustas administracine tvarka, tačiau ši nuobauda negaliojanti, taip pat į tai, kad B. B. iš karto prisipažino sumedžiojęs mangutą ir nurodė pažeidimo padarymo aplinkybes, tuo padėdamas nustatyti šį teisės pažeidimą, atsižvelgiama į tai, kad B. B., kaip matyti iš vaizdo įrašų, geranoriškai leido aplinkos apsaugos pareigūnams apžiūrėti jo sodybą, į tai, kad jis pensininkas, taip pat į tai, kad B. B. sumedžiotas mangutas priskiriamas prie naikintinų gyvūnų, ir manoma, kad yra pagrindas, vadovaujantis teisingumo bei protingumo kriterijais, pritaikius ATPK 30¹ str., pagal ATPK 85 str. 6 d. paskirti baudą, mažesnę nei sankcijoje nustatyta minimali, su teisės medžioti atėmimu minimaliam terminui ir medžioklės įrankių – spąstų - konfiskavimu. Pagal ATPK 85 str. 3 d. paskiriama minimali sankcijoje numatyta bauda su kilpų konfiskavimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 30¹ str., 85 str., 284 str., 286 str., 287 str., teismas

nutaria:

B. B. pripažinti kaltu pagal LR ATPK 85 str. 3 d. ir nubausti dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų dydžio bauda su trijų kilpų konfiskavimu,

pripažinti kaltu pagal LR ATPK 85 str. 6 d. ir nubausti penkių šimtų eurų dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams ir su keturių spąstų konfiskavimu.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., skiriama galutinė nuobauda - penkių šimtų eurų dydžio bauda su teisės medžioti atėmimu vieneriems metams ir su trijų kilpų bei keturių spąstų konfiskavimu.

Nutarimas per 20 d. nuo paskelbimo gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Švenčionių rajono apylinkės teismą.