Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka už akių atsakovės M. G. atžvilgiu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovei M. G. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei procesiniai dokumentai įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 130 straipsnio 1 dalis). Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos. Esant šioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas dėl atsakovės rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Atlikęs formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, teismas daro išvadą, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, ieškinys tenkintinas visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinė kreditorė uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovė M. G. 2009 m. kovo 2 d. elektroniniu būdu sudarė ir pasirašė Paskolos sutartį Nr. 156906, pagal kurią pradinė kreditorė suteikė atsakovei 579,24 Lt kreditą, o atsakovė įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti suteiktą kreditą ir sumokėti 159,30 Lt paskolos mokestį. Paskola su paskolos mokesčiu turėjo būti visiškai grąžinti iki 2009 m. rugpjūčio 29 d. Atsakovė savo įsipareigojimų nevykdė ir nustatytu terminu paskolos negrąžino, todėl liko skolinga 153,08 Eur paskolos ir paskolos mokesčio.

Pradinis kreditorius uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“ 2012 m. kovo 12 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleido reikalavimo teisę į atsakovės vardu susidariusį įsiskolinimą naujajam kreditoriui Lindorff Oy, veikiančiam per savo struktūrinį padalinį Lindorff Oy filialą, kurio veiklą nuo 2017 m. spalio 1 d. perėmė ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 1 dalis). Pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą atsakovei buvo siųstas paskutiniu žinomu gyvenamosios vietos adresu 2020 m. birželio 19 d., be to cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011).

Tarp šalių susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai. Kredito gavėjas privalo grąžinti gautą vartojimo kreditą kredito davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovė įsipareigojo grąžinti pradiniam kreditoriui suteiktą paskolą, kartu sumokant paskolos mokestį, kurio metinis dydis 89 proc. (Sutarties bendrųjų sąlygų 4.1. punktas, sutarties Specialiųjų sąlygų skiltys ,,Paskolos mokestis“ ir ,,Metinė kredito grąžinimo norma“). CK 6.38 straipsnyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus ir negrąžino pradiniam kreditoriui kredito bei nesumokėjo paskolos mokesčio. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl 153,08 Eur skolos priteisimo iš atsakovės tenkinamas visiškai.

CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Sutarties 5.1. p. numato atsakovės pareigą nustatytu laiku negrąžinus kredito ir/ar nesumokėjus paskolos mokesčio mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Ieškovė prašo priteisti 13,78 Eur delspinigių nuo neapmokėtos sumos 153,08 Eur už paskutines 180 dienų (laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 10 d. iki 2020 m. liepos 8 d.) Atsakovė praleido prievolės įvykdymo terminą, todėl ieškovės reikalavimas dėl 13,78 Eur delspinigių priteisimo iš atsakovės laikytinas pagrįstu ir tenkinamas visiškai.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsniu, 285-288 straipsniais,

nusprendžia:

Priimti atsakovės M. G. atžvilgiu sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės M. G. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai 153,08 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus aštuonis euro centus) skolos, 13,78 Eur (trylika eurų septyniasdešimt aštuonis euro centus) delspinigių, iš viso 166,86 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt šešis eurus aštuoniasdešimt šešis euro centus).

Priteisti iš atsakovės M. G. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 166,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. liepos 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės M. G. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Intrum Lietuva“ naudai bylinėjimosi išlaidas - 15,00 Eur (penkiolika eurų) žyminio mokesčio.

Atsakovė neturi teisės apskųsti sprendimą už akių apeliacine nei kasacine tvarka.

Atsakovė sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų gali skųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.