- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-30
- Bylos Nr.
- e2A-2168-1041/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-20604-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Pareiškėjas
- A. J.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas pareiškimu prašo nustatyti, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinį pastatą (daržinę) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Retuta“ parengtoje kadastrinių matavimų byloje, pažymėtus indeksais (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas).
2. Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas nuo 1965 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurios teises ir pareigas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. perėmė akcinė bendrovė (toliau – AB) „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėjui suteikė teisę naudotis gyvenamosiomis patalpomis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daržine (ūkiniu pastatu), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – gyvenamosios patalpos ir daržinė (ir / arba ūkinis pastatas). Pareiškėjas gyvenamosiomis patalpomis, naudojosi iki 2001 m. spalio 31 d., o daržine (ūkiniu pastatu), naudojasi iki šiol. Šalia ūkinio pastato pareiškėjas įsirengė daržą ir pasodino sodą, kurie yra naudojami ir šiai dienai. Pareiškėjas 1979 m. atliko ūkinio pastato rekonstrukciją (kapitalinį remontą), taip pat tais pačiais metais užsakė (atliko) ūkinio pastato inventorizaciją, todėl ūkinis pastatas 1979 m. buvo įrašytas į namų valdos techninės apskaitos kortelę, statinių aprašų ir įkainavimo korteles. 1996–1997 m. pareiškėjas atliko ūkinio pastato kapitalinį remontą bei pristatė priestatą. Šiuo metu minėto ūkinio pastato duomenys yra įrašyti ir saugomi Nekilnojamojo turto kadastre. UAB „Retuta“ 2024 m. gegužės 14 d. atliko ūkinio pastato kadastrinius matavimus, kurių pagrindu pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą pareiškėjo valdytas (naudotas) ūkinis pastatas išskirtas į du pastatus, t. y. ūkinis pastatas – garažas ir ūkinis pastatas, kuriems Nekilnojamojo turto registre yra rezervuoti unikalūs numeriai. Iš UAB „Retuta“ 2024 m. gegužės 14 d. parengtos Statinių išdėstymo schemos, ūkinį pastatą sudaro vienas pastatas, nors Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) rezervuoti unikalūs numeriai 2 pastatams. Aplinkybę, kad pareiškėjas ūkinius pastatus kaip savo naudoja daugiau kaip 30 m., patvirtina ir ūkinių pastatų elektros sunaudojimo ir atsiskaitymo knygelės nuo 1992 m. iki 2022 m.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ atsiliepimu prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
4. Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – savivaldybė) atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad savivaldybė nerado duomenų apie pastatų privatizavimą ir pardavimą. Statiniai yra valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu. Nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas sąžiningai ir teisėtai valdo statinius. Pareiškėjas neteikė dokumentų, kad jam buvo suteikta teisė naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir daržine (ūkiniu pastatu). Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių pastatų teisėtą sukūrimą. Kadangi šiuo metu statiniai niekam nepriklauso, tai galimai laikytini bešeimininkiais daiktais. Savivaldybė yra inicijavusi ginčo pastatų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą. Ginčo statinius yra įtraukusi į statinių, kurie neturi savininko, sąrašą.
5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – inspekcija) atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų patvirtinančių, kad jam buvo suteikta teisė naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir daržine (ūkiniu pastatu) bei ūkiniai pastatai buvo pastatyti (rekonstruoti) galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal pateikto teisinio reglamentavimo nuostatas statybai ar rekonstrukcijai buvo reikalingas atitinkamos institucijos leidimas. Pareiškėjas nėra pateikęs VĮ „Registrų centro“ atsisakymą įregistruoti statinius, todėl nėra aišku, ar pareiškėjas yra pasinaudojęs galimybe įregistruoti nekilnojamojo turto objektus ir nuosavybės teises į juos administracine, o ne teismine tvarka ir jie gali būti registruojami nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamojo turto objektai.
6. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos (toliau – NŽT) pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškimą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad valstybinės žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), yra suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto kadastre ir registre, patikėjimo teise valdomas AB „LTG Infra“. NŽT neturi duomenų patvirtinančių ar paneigiančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes apie atvirą, nepertraukiamą ir sąžiningą ūkinių pastatų valdymą. NŽT manymu, pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių kad ūkiniai pastatai, adresu (duomenys neskelbtini), buvo pastatyti ar rekonstruoti galiojusių teisės aktų nustatyta tvarka. Nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas sąžiningai ir teisėtai valdo minėtus statinius. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jam buvo suteikta teisė naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir ūkiniais pastatais, kaip ir nepateikė įrodymų apie ūkinio pastatų teisėtą statybą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 19 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą atmetė.
8. Pareiškėjas neįrodė, kad jis yra turto valdytojas bei kad turto valdymas atitinka jam keliamus reikalavimus.
9. Pareiškėjui negali būti pripažįstama nuosavybės teisė į turtą, nes nepateikti turto statybą leidžiantys dokumentai. Turtas buvo sukurtas jį savavališkai pastačius, todėl negali būti įgytas įgyjamąja senatimi.
10. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis nuo 1965 m. dirbo įmonėje – (duomenys neskelbtini), kurio teises ir pareigas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. perėmė akcinė bendrovė AB „(duomenys neskelbtini)“ ir kuri pareiškėjui suteikė teisę naudotis gyvenamosiomis patalpomis, kuriomis jis naudojosi iki 2001 m., ir daržine (ūkiniu pastatu).
11. AB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, susijusių su ūkinio pastato statyba, eksploatavimu ir naudojimu, nepateikė. Suinteresuoto asmens (savivaldybės) Vilkpėdės seniūnijos archyviniame fonde nerasta duomenų apie butų (namų), ūkinių pastatų ir garažų privatizavimą.
12. Nėra duomenų apie garažo ir ūkinio pastato pardavimą Vilniaus miesto savivaldybės Turto departamento Turto valdymo ir privatizavimo skyriaus nuolat saugomų privatizuotų Savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir negyvenamųjų patalpų bylų 1999 –2008 m. apyraše Nr. 2, ir Privatizuotų savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir negyvenamųjų patalpų nuolat saugomų bylų 2009 –2021 m. apyraše Nr. 6.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Apeliaciniu skundu apeliantas (pareiškėjas) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Apeliantas (pareiškėjas) nesutinka, kad neįrodyta darbo (duomenys neskelbtini) aplinkybė. Šalies paaiškinimai viena iš leistinų įrodymų formų. Teismas turėjo būti aktyvus, tačiau nekėlė klausimo dėl šios aplinkybės patvirtinimo rašytiniais įrodymais poreikio. Apeliantas (pareiškėjas) pateikia darbo knygelę, kurią prašo prijungti prie bylos medžiagos ir kuri patvirtina, kad jis nuo 1965 m. šioje įmonėje dirbo.
1.2. Teismas esminę reikšmę suteikė aplinkybei, kad byloje nebuvo pateiktas apeliantui (pareiškėjui) darbovietės suteiktą teisę naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir ūkiniu pastatu patvirtinantis dokumentas. Tokio dokumento apeliantas (pareiškėjas) neturi. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 23 d. rašte Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl dokumentų pateikimo“ nurodė, kad AB „LTG Infra“ patikėjimo teise valdo administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau dėl ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), duomenų neturi, nes AB „(duomenys neskelbtini)“ archyvuose duomenys ir informacija saugomi 10 m.
1.3. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė reikšmingus įrodymus, pagrindžiančius Ūkinių pastatų faktinį valdymą: (1) elektros sunaudojimo ir atsiskaitymo knygelės, fiksuojančios ūkinio objekto – (duomenys neskelbtini), – naudojimą nuo 1992 m. iki 2022 m., (2) remonto medžiagų pirkimo dokumentai, (3) apelianto (pareiškėjo) inicijuota ūkinio pastato inventorizacija, (4) apelianto (pareiškėjo) inicijuoti turto kadastriniai matavimai ir registravimas Nekilnojamojo turto registre (5) apelianto (pareiškėjo) paaiškinimai apie turto priežiūrą, remontą ir naudojimą. Šie duomenys patvirtina nepertraukiamą, viešą ir sąžiningą turto valdymą ilgu laikotarpiu.
1.4. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, leidžiančių manyti, kad per daugiau nei 50 m. laikotarpį koks nors kitas asmuo būtų turėjęs valdymo teisę, faktą ar net suinteresuotumą dėl ginčo turto (ūkinių pastatų).
1.5. Apeliantas (pareiškėjas) neįrodinėjo nuosavybės teisės įgijimo privatizavimo ar pirkimo pagrindu – tokios aplinkybės niekada nebuvo teigiamos. Priešingai, apeliantas (pareiškėjas) nuosavybės teisės įgijimą grindė vien tik įgyjamosios senaties institutu. Apeliantas (pareiškėjas) aiškiai nurodė, kad ginčo turtas jam faktiškai buvo perduotas naudotis ir valdyti 1965 m., jam pradėjus darbą įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ (šiuo metu – AB „(duomenys neskelbtini)“).
1.6. Teismas, neišnagrinėjęs nei kada, nei kokiu būdu valstybė ar savivaldybė būtų pastačiusi šį konkretų turtą, preziumuoja jų teisių egzistavimą ir gynimo poreikį, vien tik dėl to, kad apeliantas (pareiškėjas) negali pagrįsti pirminio statinio sukūrimo teisėtumo, nepaisant to, kad jis net nėra pirminis turto statytojas.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Pagal apelianto (pareiškėjo) pateiktos nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos duomenis, turtas yra valstybinėje žemėje, nesuformuotoje atskiru žemės sklypu.
2.2. Apeliantas (pareiškėjas) neįrodė visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68-4.71 straipsniuose numatytų sąlygų, kurios yra būtinos nuosavybės teisės įgijimui pagal įgyjamąją senatį nustatyti, buvimo. Nėra pagrindo teigti, kad apeliantas (pareiškėjas) sąžiningai, teisėtai valdo minėtus statinius. Nors apeliantas (pareiškėjas) teigia, kad jam buvo suteikta teisė naudotis gyvenamosiomis patalpomis ir daržine (ūkiniu pastatu), esančiais (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikia tai patvirtinančių dokumentų.
2.3. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ginčo pastatų teisėtą sukūrimą.
2.4. Nėra įrodymų, kurie patvirtintų teisėtą ir sąžiningą valdymą.
Šalies argumentai
2.5. Apeliantas (pareiškėjas) nurodo, kad rašytinio įrodymo (darbo knygelės) pateikimo būtinybė byloje atsirado vėliau, tačiau nepaaiškina, kodėl darbo knygelės negalėjo pateikti kartu su pareiškimu.
2.6. Savivaldybė yra inicijavusi ginčo pastatų pripažinimo bešeimininkiu turtu procedūrą.
Atsiliepimas
15. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
3.1. Apeliantas (pareiškėjas) nepateikė konkrečių rašytinių įrodymų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti, kad minėtas nekilnojamojo turto objektas gali tapti jo privačios nuosavybės objektu pagal įgyjamąją senatį.
Šalies argumentai
3.2. Apeliantui (pareiškėjui) neįrodžius, kad jo pareiškime nurodytų statinių statyba ir rekonstrukcija buvo vykdoma pagal tuo metu galiojusius teisės aktus, teismas neturėjo teisinio pagrindo patenkinti jo prašymą.
Atsiliepimas
16. Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
4.1. Apeliantas (pareiškėjas) pirmosios instancijos teismui nenurodė aplinkybių, kurios jam trukdė pateikti darbo knygelę, kaip įrodymą, patvirtinantį jo darbą (duomenys neskelbtini) nuo 1962 m iki 1987 m., todėl pareiškėjo prašymas minėtą įrodymą priimti atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl rašytinų įrodymų
17. Apeliantas (pareiškėjas) su apeliaciniu skundu pateikia darbo knygelę, kurią prašo prijungti prie bylos medžiagos ir kuri, jo nuomone, patvirtina, kad apeliantas (pareiškėjas) nuo 1965 m. dirbo įmonėje (duomenys neskelbtini). Apeliantas (pareiškėjas) prašo teismo priimti ir prijungti šį rašytinį įrodymą prie bylos medžiagos, nes jis patvirtina bylai reikšmingas aplinkybes, o dėl aukščiau nurodytų priežasčių (žr. nutarties 13.1 punktą), jo pateikimo būtinybė byloje atsirado vėliau.
18. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).
19. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas civilinės bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo dėl darbovietės pagrįstumo, įrodymų nereikalavo, tačiau sprendime nurodė, kad apeliantas nepagrindė darbo įmonėje (duomenys neskelbtini) (kurio teises ir pareigas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. perėmė AB „(duomenys neskelbtini)“), apeliacinės instancijos teismas šį įrodymą priima.
Dėl faktinių aplinkybių, reikšmingų apeliacinės instancijos teisme
20. Apeliantas (pareiškėjas) nuo 1965 m. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, kurio teises ir pareigas nuo 2001 m. rugsėjo 1 d. perėmė AB „(duomenys neskelbtini)“.
21. Apeliantas (pareiškėjas) 2023 m. gruodžio 20 d. kreipėsi į AB „(duomenys neskelbtini)“ su prašymu dėl dokumentų pateikimo, prašė pateikti pastato – administracinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), projektinę dokumentaciją (pastatų (statinių) išdėstymo schemas, pastatų (statinių) techninės apskaitos bylas) bei kitus archyvinius dokumentus, susijusius su aukščiau nurodytų pastatų (statinių) statyba, eksploatavimu ir jų naudojimu.
22. AB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. sausio 1 d. pateikė atsakymą, kad adresu (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ dukterinė įmonė AB „LTG Infra“ valdo patikėjimo teise administracinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso Lietuvos Respublikai, tačiau dėl ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), duomenų neturi.
23. Apeliantas (pareiškėjas) 2024 m. gegužės 23 d. kreipėsi į inspekciją su prašymu pateikti informaciją, ar inspekcija vertino kliento naudojamų ūkinio pastato –garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), statybos teisėtumą.
24. Inspekcija 2024 m. birželio 17 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė atsakymą, kad patikrinus inspekcijos archyve, dokumentų valdymo informacinėje sistemoje DVIS „Avilys“, DBSIS ir Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ ūkinio pastato –garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) esančių adresu (duomenys neskelbtini), savavališką statybą ir kitų duomenų, nėra.
Dėl apeliacinio skundo
25. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai. Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 31 pastraipa).
26. Įrodinėjimo dalykas įgyjamosios senaties bylose apima dviejų sąlygų visumą: 1) nėra pažeistas CK 4.69 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas, t. y.: (i) daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei, (ii) daiktas nėra registruotas kito asmens vardu. 2) Valdymas atitinka Civilinio kodekso 4.68 straipsnio kriterijus – t. y. buvo sąžiningas, teisėtas, atviras, nepertraukiamas ir kaip savo.
27. Visų pirma, kaip konstatavo teismas, sprendimo 21–22 punktuose, byloje nėra ginčo, kad turtas nėra įregistruotas jokio asmens, įskaitant valstybę ar savivaldybę, vardu, taip pat byloje nepateikta objektyvių duomenų, kad ginčo objektas priklauso viešajam sektoriui. Teismų praktikoje pažymima, kad šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo. To byloje atlikta nebuvo. Savivaldybė net neturėjo informacijos apie ginčo turtą. Tai reiškia, kad nenustatyta CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nurodyta imperatyvi kliūtis įgyjamajai senačiai taikyti.
28. Antra, apeliaciniame skunde iš esmės nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, kad apeliantas (pareiškėjas) 1979 m. rekonstravo ginčo ūkinį pastatą, o 1996–1997 m. atliko kapitalinį remontą, negali būti laikomos pagrindu, eliminuojančiu įgyjamosios senaties instituto taikymą. Pareiškėjo (apelianto) teigimu, jis įrodė, kad egzistuoja būtinosios sąlygos teismui nustatyti apelianto (pareiškėjo) nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo su tokiais apelianto (pareiškėjo) argumentais sutikti.
29. Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektas, sukurtas teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jeigu prašoma nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jeigu objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.67 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-148/2011).
30. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pirminių ginčo objekto sukūrimo dokumentų (statybos (rekonstrukcijos) leidimo, projekto ir pan.). Teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ginčo objektas buvo sukurtas statybą (rekonstrukciją) reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, o neatitinkant šių reikalavimų, konstatuotina, kad ginčo objektas nėra privačios nuosavybės teisės objektas. Pirmosios instancijos teisme posėdžio metu pareiškėjo (apelianto) atstovas tvirtino, kad nereikalinga įrodinėti pačio daikto sukūrimo teisėtumo, o tik tai, kad jis pradėtas valdyti teisėtai, tačiau pirmosios instancijos teismui suteikus galimybę teikti papildomus duomenis, apeliantas (pareiškėjas) papildomų rašytinių įrodymų, patvirtinančių minėtą aplinkybę, nepateikė (sprendimo 36 punktas). Tokių duomenų nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe, kad apelianto (pareiškėjo) atlikta ūkinių pastatų statyba ir / ar rekonstrukcija be tokiems veiksmams atlikti leidžiančio dokumento, savaime netapo teisėtu pagrindu įteisinti ginčo ūkinius pastatus. Apeliacinio teismo vertinimu, statinys gali būti nuosavybės / valdymo objektu tik tada, kai jo statyba (rekonstrukcija) įteisinta įstatymų nustatyta tvarka. Apelianto (pareiškėjo) teiginiai, kad jis pats statinio nepastatė, o tik vėliau jį rekonstravo, remontavo ir prižiūrėjo, neįrodo, kad rekonstrukcija ar pastatų valdymas buvo teisėti.
31. Trečia, apeliantas (pareiškėjas) nurodo, kad pirmosios instancijos teismui pateikė reikšmingus įrodymus, pagrindžiančius ūkinių pastatų faktinį valdymą: (1) elektros sunaudojimo ir atsiskaitymo knygelės, fiksuojančios ūkinio objekto – (duomenys neskelbtini), – naudojimą nuo 1992 m. iki 2022 m., (2) remonto medžiagų pirkimo dokumentai, (3) apelianto (pareiškėjo) inicijuota ūkinio pastato inventorizacija, (4) apelianto (pareiškėjo) inicijuoti turto kadastriniai matavimai ir registravimas Nekilnojamojo turto registre (5) apelianto (pareiškėjo) paaiškinimai apie turto priežiūrą, remontą ir naudojimą ir šie duomenys patvirtina nepertraukiamą, viešą ir sąžiningą turto valdymą ilgu laikotarpiu.
32. Įgyjamoji senatis yra pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrindas, t. y. šiuo pagrindu asmuo įgyja nuosavybės teisę neperimdamas jos iš kito asmens, o iki nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu asmuo yra daikto valdytojas, kurio valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, bet ne savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-73-403/2021, 24 punktas).
33. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pritarti apelianto (pareiškėjo) argumentams. Statinys gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi tik tada, kai jis sukurtas laikantis teisės aktų reikalavimų. Jei statinys atsirado pažeidžiant statybą reglamentuojančius įstatymus (šiuo atveju statinys buvo rekonstruotas be leidimo), toks objektas negali būti laikomu privačios nuosavybės teisės objektu, todėl įgyjamąja senatimi jo įgyti negalima. Vien faktinis naudojimasis, mokesčių mokėjimas ir kitos apelianto (pareiškėjo) nurodytos aplinkybės nesukuria teisėto objektų valdymo. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad iš neteisėtų veiksmų teisės kilti negali (ex injuria jus non oritur). Kai pastatų rekonstrukcija yra neteisėta, tai nėra nei nekilnojamųjų daiktų kaip valdymo teisės objektų, nei teisėto valdymo, t. y. nėra CK 4.68-4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.
34. Ketvirta, apeliantas (pareiškėjas) apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neišnagrinėjęs nei kada, nei kokiu būdu valstybė ar savivaldybė būtų pastačiusi šį konkretų turtą, preziumuoja jų teisių egzistavimą ir gynimo poreikį, vien tik dėl to, jog apeliantas (pareiškėjas) negali pagrįsti pirminio statinio sukūrimo teisėtumo, nepaisant to, kad jis net nėra pirminis turto statytojas.
35. Apelianto (pareiškėjo) argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, kas pastatė statinį, nepaneigia pagrindinės aplinkybės, jog pats pareiškėjas nepateikė įrodymų apie statinio teisėtą sukūrimą (teisėtą valdymo pradžią ir teisėtą rekonstrukciją). Įgyjamosios senaties sąlygos negali būti grindžiamos vien prielaida ar prezumpcija, ypač kai pats apeliantas (pareiškėjas) nėra pirminis statytojas ir negali pagrįsti nei statybos nei rekonstrukcijos teisėtumo. Šis argumentas neturi savarankiškos reikšmės, nes šiuo atveju įgyjamosios senaties faktą lemia ne tai, kas statinį pastatė, o tai, ar jis buvo apelianto (pareiškėjo) rekonstruotas teisėtai ir ar pareiškėjo valdymas atitiko CK 4.68 straipsnio reikalavimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė, kad jis yra minėtų ūkinio pastato – garažo ir ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), valdytojas bei kad turto valdymas atitinka jam keliamus reikalavimus.
36. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
37. Taigi, įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantas (pareiškėjas) neįrodė sąlygų, būtinų įgyti nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį, pagrįsta ir teisėta. Vien tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesudaro pagrindo priimtą sprendimą panaikinti ar pakeisti.
Dėl procesinės bylos baigties
38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias nuosavybės teisės įgijimo į nekilnojamąjį daiktą pagal įgyjamąją senatį faktui nustatyti, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.