Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2012-10-05 · Civilinė byla Nr. 2-1065-372/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-10-05
Bylos Nr.
2-1065-372/2012
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00452-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Birutė Simonaitienė
Ieškovas
A. V.
Atsakovas
E. J.
Kategorijos
  • 116.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1065-372/2012Proceso Nr. 2-58-3-00452-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 116.5. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 5 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Simonaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui E. J. dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui E. J., kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 110 000,00 Lt neturtinės žalos. Nurodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo nužudytas ieškovės artimasis ir jos vaikų tėvas A. L.. Ieškovė netekusi artimo žmogaus buvo sukrėsta, labai išgyveno, vaikai neteko maitintojo.

Atsakovui ieškinys įteiktas tinkamai, tačiau atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, yra ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių, todėl atsakovo atžvilgiu priimtinas sprendimas už akių (LR CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, ieškinys tenkintinas.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-88-135/2011 matyti, kad atsakovas E. J. Šiaulių apygardos teismo 2011 m. spalio 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal LR BK 129 str. 2 dalies 8 punktą (A. L. nužudymas). Iš byloje esančių gimimo liudijimų matyti, kad vaikai D. L. ir K. L. yra ieškovės A. V. ir nužudytojo A. L. vaikai (3, 4 b. l.).

Pagal CK 250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove: Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 2 straipsnyje nurodyta, kad sveikata – asmens ir visuomenės fizinė, dvasinė ir socialinė gerovė; Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad psichikos sveikata – natūrali žmogaus asmenybės būsena, kuri turi būti saugoma arba grąžinama sutrikimų bei ligų atvejais. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžimą psichikos sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Tai teigiamas gėrio jausmas, kuriuo remiasi tikėjimas savo bei kitų žmonių orumu ir verte. Taigi, vadovaujantis minėtų įstatymų bei kitų teisės aktų, kuriuose apibrėžiamos ligos ir kiti sveikatos sutrikimai, nuostatomis, teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali būti įgyvendinama siejant neturtinę žalą ne tik su fiziniais defektais, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove.

Teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys, kurie turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju. Tai – šios teisės turėtojai (mirusiojo nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai, kiti faktiniai nedarbingi išlaikytiniai, mirusiojo vaikai, gimę po jo mirties) ar šios normos kriterijus atitinkantys asmenys (buvo mirusiojo išlaikomi ar jo mirties dieną turėjo teisę į tokį išlaikymą). Pagal CK 1.2 straipsnio 2 dalį asmens civilinės teisės ar jų įgyvendinimas gali būti ribojami įstatymo ar įstatymų pagrindu teismo, jeigu toks ribojimas būtinas svarbioms vertybėms ginti. Įstatymas, ribojantis civilines teises, turi būti aiškus. Tuo tarpu minėtoje CK 6.284 straipsnio 1 dalies normoje nesuformuluotas aiškus asmenų, nenumatytų pateiktame sąraše, teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą ribojimas. Čia išvardyti tik tie teisę į neturtinės žalos atlyginimą turintys subjektai, kurie su nukentėjusiuoju (maitintoju) iki jo mirties buvo susieti išlaikymo ryšiais. Todėl šią normą sistemiškai aiškinant su deliktinės atsakomybės taisyklėmis, bendrosiomis nuostatomis (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 1.138 straipsnio 6 punktu, 6.250, 6.263 ir kt. straipsniais) teismų praktikoje pripažįstama, kad teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys (tėvai, vaikai, sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nukentėjusysis bendrai gyveno, neįregistravęs santuokos (partnerystė), neatsižvelgiant į jų darbingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-151/2006, 2K-853/2007, 3K-3-351/2007 ir kt.). Sprendžiant neturtinės žalos priteisimo ir jos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama į šių asmenų santykius su nukentėjusiuoju iki jo mirties. Šie santykiai turėtų būti nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi, emociškai tvirti. Ar jie tokie, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Jeigu šie santykiai nėra artimi, jei jie atsitiktinio pobūdžio ar netgi priešiški, neturtinės žalos dydis nustatomas mažesnis arba ieškinys atmetamas.

Ieškovė neteko artimo žmogaus – sugyventinio, vaikai tėvo. Nužudytasis A. L. išlaikė ir augino du vaikus, kurie yra nepilnamečiai, tai K. L., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) ir D. L., g. (duomenys neskelbtini), a/k (duomenys neskelbtini) Vaikai dar labai maži, jiems reikalinga tėvo paramą, jie dėl atsakovo nusikalstamų veiksmų tėvo neteko. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovo neteisėtais veiksmais ieškovė ir nepilnamečiai nužudytojo vaikai neteko maitintojo, išlaikymo, paramos ir vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ieškinys dėl 110 000,00 Lt neturtinės žalos priteisimo tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 str. 4 d., 262 str. 2 d., 263, 286 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) registruotas (duomenys neskelbtini)) ieškovei A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 110 000,00 Lt (šimtas dešimt tūkstančių litų) neturtinę žalą.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apygardos teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja Birutė Simonaitienė