Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Živilė Janavičienė, sekretoriaujant Ramintai Vainaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Eglei Grucytei, institucijos teikiančios išvadą Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovėms Zitai Surdokaitei, I. Lengvinienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo E. M. ieškinį atsakovei J. V., trečiajam asmeniui R. J. dėl tėvystės nuginčijimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovė pateikė teismui išvadą, jog E. M. 2013-02-27 susitikimo metu jo namuose paaiškino, kad vaiko tėvas jam yra žinomas, bet dukrai apie jį nėra pasakyta ir ji su biologiniu tėvu nebendrauja. E. M. nurodė, kad kreipėsi dėl tėvystės nuginčijimo, nes nėra garantuotas dėl tvirtų santykių su atsakove, todėl norėtų apsidrausti, jeigu tie santykiai nesusiklostytų. Jeigu santykiai klostysis gerai, jis nurodė, kad vaiką ateityje galėtų įsivaikinti. E. M. šeima Kauno rajono VTAS nebuvo žinoma ir į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą nėra įrašyta. Ginčijant tėvystę turėtų būti keliamas reikalavimas kartu nustatyti ir kito asmens tėvystę. Vaiko biologinis tėvas nurodo, kad pripažins tėvystę, bet vaiko teisių apsaugos skyrius neturi duomenų, kad taip bus padaryta. Posėdžio metu nurodyta, kad su biologiniu tėvu bendraujama nuo praėjusių metų rugpjūčio mėnesio. R. J. su vaiku bendrauja kartą per mėnesį, tačiau toks bendravimas nėra intensyvus, kad vaikas galėtų normaliai bendrauti su tėvu. Įvertinus visas aplinkybes, mano, kad tėvystės nuginčijimas gali pažeisti vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka priimtose nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t.y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str., Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 p.). Taigi, kaip ir kiekvienas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis ir interesais, senaties termino kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo klausimas turi būti sprendžiamas prioritetiškai atsižvelgiant į vaiko interesus - būtina įvertinti, ar galimas tėvystės nuginčijimas konkrečiu atveju nepažeis vaiko interesų. Vaiko interesai – tai pirmiausia įstatymuose nustatytos vaiko teisės ir galimybės šias teises įgyvendinti konkrečioje situacijoje. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-169/2010). Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-9/2007). Sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, todėl, iškilus biologinės ir faktinės tėvystės santykio problemai, turėtų būti atsižvelgiama į visus pirmiau nurodytus kriterijus ir priimamas vaiko interesus labiau atitinkantis sprendimas. Europos Žmogaus Teisių Teismas 1999 m. birželio 29 d. byloje dėl priimtinumo Nylund prieš Suomiją (Nylund v. Finland (dec.), no. 27110/95,ECHR 1999-VI) nurodė, kad yra visiškai pateisinama, kai nacionaliniai teismai, spręsdami klausimą dėl biologinio fakto nustatymo, laiko vaiko ir šeimos, kurioje jis gyvena, interesus prioritetiniais.

Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų, tačiau visada būtina vadovautis vaiko interesais.

Byloje esantys rašytinai įrodymai – gimimo liudijimas (b. l. 7) patvirtina, jog 2008-06-23 gimus R. M., gimimo liudijime jos tėvu buvo įrašytas E. M., motina – J. V.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos pateikta specialisto išvada Nr. S-m 24/12 (01) patvirtina, kad E. M. nėra R. M. tėvas ( b.l. 9). Byloje pateiktas biologinės tėvystės tyrimo atsakymas 2012-08-23 patvirtina, kad R. J. yra biologinis R. M. tėvas ( b.l. 25).

Vadovaujantis LR CK 3.149 str. 1 d. duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Iš ieškovo, atsakovės paaiškinimų, nustatyta, jog ieškovas nėra R. M. tėvas. Taip pat byloje yra nustatyta, jog tarp ieškovo ir atsakovės nėra susiformavusio stipraus emocinio ryšio, šeimos jie nėra sukūrę, santykiai nėra stabilūs, su pertraukomis. Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog nuo 2012 m. sausio mėnesio iki 2013 sausio mėnesio ieškovas su mergaite visai nebendravo, kadangi tuo metu buvo nutraukęs santykius su atsakove. Šalių paaiškinimai yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Esant nustatytoms aplinkybėms teismas daro išvadą jog tarp ieškovo E. M. ir nepilnametės R. M. negali būti susiformavusio stipraus ryšio, kadangi pats ieškovas bendrauja su nepilnamete mergaite tik tuo metu kai palaiko gerus santykius su atsakove. Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog šiuo konkrečiu atveju E. M. tėvystės nuginčijimas nepilnametės R. M., gim. 2008-06-23, atžvilgiu nepažeis nepilnamečio vaiko interesų. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog R. M. šiuo metu yra 5 metai, su ja stengiasi kuo dažniau bendrauti trečiasis asmuo R. J., kuris nori suformuoti tvirtą ryšį su savo nepilnamete dukra, todėl, atsižvelgiant į nepilnametės mergaitės amžių, darytina išvada, jog tarp nepilnametės R. M. ir trečiojo asmens R. J. gali susiformuoti tvirtas emocinis ryšys, kuris atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Esant nustatytoms aplinkybėms, R. M. gimimo įraše naikintini duomenys, kad E. M. yra R. M. tėvas.

Vadovaujantis LR CK 3.148 str. 1 d. pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai.

Byloje pateiktas biologinės tėvystės tyrimo atsakymas 2012-08-23 patvirtina, kad R. J. yra biologinis R. M. tėvas (b.l. 25).

Teismas atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, kad atsakovė teikė prišieškinį ketindama nustatyti, kad dukros R. M. biologinis tėvas yra R. J., tačiau procesinis dokumentas nebuvo priimtas, taip pat atsižvelgdamas į paties R. J. rašytinį paaiškinimą byloje, o taip pat vadovaudamasis prioritetiniais vaiko interesais, protingumo ir sąžiningumo principais, išeidamas už ieškinio ribų nustato, kad R. J. yra R. M., gim. 2008-06-23 tėvas.

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovės J. V. priteistinas 144,00 Lt žyminis mokestis ieškovo E. M. naudai (LR CPK 93 str. 1 d.)

Teismas šioje byloje turėjo 30,16 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios, ieškinį tenkinus visiškai, priteistinos iš atsakovės (LR CPK 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad R. M., gim. 2008-006-23 tėvu nėra E. M., a.k (duomenys neskelbtini) ir panaikinti gimimo akto įrašo dalį, kurioje R. M., gim. 2008-06-23, a.k. (duomenys neskelbtini) tėvu įrašytas E. M., a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad R. M., gim. 2008-06-23, a.k. (duomenys neskelbtini) tėvas yra R. J., a.k. (duomenys neskelbtini)

R. M., gim. 2008-06-23, a.k. (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašo Nr. 2085, grafoje „Tėvas“ įrašyti „R. J., asmens kodas: (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 144,00 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus) žyminio mokesčio E. M., a.k (duomenys neskelbtini), naudai.

Priteisti iš J. V., a.k. (duomenys neskelbtini) 30,16 Lt (trisdešimt litų 16 ct) pašto išlaidų valstybės naudai. (procesinių dokumentų įteikimo išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (juridinio asmens kodas 188659752) sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 banke AB ”Swedbank” bankas (kodas 73000), bylinėjimosi išlaidų įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjus teismo sprendimui, sprendimo kopiją per 3 dienas išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai: Kauno miesto civilinės metrikacijos biurui, nuginčytos tėvystės išregistravimui ir nustatytos tėvystės įregistravimui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.