Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Rūtos Miliuvienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovei Valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėja remiantis teismų praktika pabrėžė, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones įgyjama (ir tuo pačiu vairavimo stažas pradedamas skaičiuoti) nuo praktinio vairavimo egzamino išlaikymo dienos. Pareiškėja egzaminą išlaikė 2011 m. rugpjūčio 20 d., todėl ir teisę vairuoti B kategorijos transporto priemones įgijo 2011 m. rugpjūčio 20 d. Laikotarpiu nuo 2011 m. rugpjūčio 20 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d. KET reikalavimų nebuvo pažeidusi, todėl neturėjo papildomai išklausyti pradedančiųjų vairuotojų papildomus mokymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

1. Byloje ginčas kilo dėl VĮ „Regitra“ 2018 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. (1.22)-24-48 teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo VĮ „Regitra“ pareiškėjai išduoti dešimt metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

2. Pareiškėja su 2018 m. kovo 30 d. prašymu Nr. 6081163 kreipėsi į VĮ „Regitra“ dėl vairuotojo pažymėjimo išdavimo, pasibaigus ankstesnio vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikui (b. l. 18).

3. VĮ „Regitra“ 2018 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. (1.22)-24-48 atsisakė pareiškėjai išduoti vairuotojo pažymėjimą tuo pagrindu, kad nėra duomenų apie pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo baigimą. Atsisakymo išduoti vairuotojo pažymėjimą teisinis pagrindas – Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 (toliau – ir Taisyklės) 17.6.3., 29, 47 punktai (b. l. 4).

4. Pareiškėja nesutikdama su priimtu Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą. Pagrindiniai argumentai, kuriais pareiškėja ginčija Sprendimo teisėtumą yra tai, kad, pareiškėjos teigimu, jos atžvilgiu negali būti taikomas Taisyklių 47 punkte nustatytas reikalavimas (pradedantiesiems vairuotojams, per du metus pažeidusiems KET reikalavimą numatytas papildomas vairuotojų mokymas), nes ji nuo teisės vairuoti įgijimo, t. y. per du metus nuo vairavimo egzamino išlaikymo, nėra padariusi KET pažeidimo. Pareiškėja teisę vairuoti transporto priemones yra įgijusi nuo vairavimo egzamino išlaikymo dienos – 2011 m. rugpjūčio 20 d., todėl 2013 m. rugpjūčio 22 d. padarytas KET pažeidimas (viršijo leistiną greitį 23 km/h) nepatenka į dviejų metų laikotarpį Taisyklių 47 punkto nuostatos prasme. Pareiškėjos teigimu, Taisyklių 47 punkte nustatytas dviejų metų laikotarpis baigėsi 2013 m. rugpjūčio 20 d., tuo tarpu KET pažeidimas buvo padarytas 2013 m. rugpjūčio 22 d.

5. Atsakovės nuomone, teisė vairuoti transporto priemones įgyjama ne nuo egzamino išlaikymo datos, kaip šiuo atveju – 2013 m. rugpjūčio 20 d., o nuo vairuotojo išdavimo datos, todėl pareiškėja neteisi teigdama priešingai. Pareiškėjai vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2011 m. rugpjūčio 22 d., todėl Taisyklių 47 punkte nurodytas dviejų metų laikotarpis, per kurį pradedantiesiems vairuotojams padarius KET pažeidimą numatytas papildomas vairuotojų mokymas, pareiškėjos atžvilgiu baigėsi 2013 m. rugpjūčio 22 d. Pareiškėja KET pažeidimą padarė 2013 m. rugpjūčio 22 d., t. y. per du metus nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. (vairuotojo pažymėjimo išdavimo data).

6. Teisė vairuoti transporto priemones nėra įgyjama automatiškai, ji yra suteikiama teisės aktų nustatyta tvarka. Teisės vairuoti transporto priemones suteikimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. sausio 1 d.) 22 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones ar jų junginius su priekabomis, traktorius, savaeiges mašinas suteikiama Lietuvos Respublikoje gyvenantiems, ne jaunesniems kaip šiame įstatyme nustatyto amžiaus asmenims, kurių sveikatos būklė yra tinkama vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną, mokantiems KET, išmanantiems kitus teisės aktus, reglamentuojančius kelių eismą, mokantiems vairuoti, nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Pagal šio įstatymo 2 straipsnį (kuriame išaiškintos pagrindinės šio įstatymo sąvokos) vairuotojo pažymėjimas yra teisės aktų nustatyta tvarka išduotas dokumentas, kuriuo patvirtinama asmens teisė vairuoti tam tikros kategorijos motorinę transporto priemonę (priemones) ir nurodomos vairavimo sąlygos.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 punktas nustato, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai.

Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos. Iš esmės ta pati nuostata yra įtvirtinta ir Aprašo 47 punkte, kuriame papildomai nurodyta, kad papildomi vairuotojų mokymai organizuojami Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 „Dėl Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka. Šio aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 1 punkte nustatyta, kad šiuo aprašu nustatoma pradedančiųjų vairuotojų, pažeidusių Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tame tarpe ir reikalavimą neviršyti nustatyto greičio daugiau kaip 10 km/h, papildomo mokymo tvarka. Pradedantysis vairuotojas – asmuo, įgijęs teisę vairuoti A, A1, A2, B, B1 kategorijos motorinę transporto priemonę ir turintis vairavimo stažą iki dvejų metų (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 52 punktas).

7. Kaip matyti iš Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 1 dalies dispozicijos, įstatymų leidėjas, apibrėždamas asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtinančius duomenis naudojo žodį „ir“, o tai reiškia, kad asmuo, siekiantis įrodyti, jog turi teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones, privalo, be kitų privalomųjų reikalavimų (amžius, tinkama sveikatos būklė, mokėjimas vairuoti), taip pat atitikti ir kitus du kriterijus, t. y. būti nustatyta tvarka išlaikiusiam egzaminą ir turėti vairuotojo pažymėjimą. Vadinasi, asmens teisė vairuoti transporto priemones yra siejama ne tik su egzamino išlaikymu, tačiau ir su vairuotojo pažymėjimo išdavimu. Iš minėto straipsnio 3 dalies taip pat matyti, kad asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina būtent įrašas apie išduotą vairuotojo pažymėjimą Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre bei taip pat valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas.

8. Pareiškėja vairavimo egzaminą išlaikė 2011 m. rugpjūčio 20 d., vairuotojo pažymėjimas pareiškėjai buvo išduotas 2011 m. rugpjūčio 22 d. (dėl šių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra). Pareiškėja KET pažeidimą padarė 2013 m. rugpjūčio 22 d. Šias faktines aplinkybes įvertinus aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, darytina išvada, kad pažeidimo padarymo metu (2013 m. rugpjūčio 22 d.) pareiškėja dar turėjo pradedančio vairuotojo statusą, nes nebuvo pasibaigęs dvejų metų terminas per kurį pareiškėjai, kaip pradedančiajai vairuotojai, pažeidusiai KET reikalavimus, Įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas.

9. Minėta, kad įstatymų leidėjas teisės vairuoti turėjimą, be kitų sąlygų, taip pat susiejo su egzamino išlaikymu ir vairuotojo pažymėjimo įgijimu. Pareiškėja šiuos du kriterijus, atitinkamai ir visumą kitų, atitiko nuo 2011 m. rugpjūčio 22 d. (vairuotojo pažymėjimo įgijimo data), o tai reiškia, kad pareiškėja pradedančiąja vairuotoja buvo laikoma iki 2013 m. rugpjūčio 22 d. imtinai. Pareiškėja KET pažeidimą padarė 2013 m. rugpjūčio 22 d., todėl atsakovė pagrįstai Sprendimu netenkino pareiškėjos prašymo išduoti dešimt metų galiojančio vairuotojo pažymėjimo, nes nėra duomenų, apie pareiškėjos papildomų mokymų baigimą.

10. Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad pareiškėja į atsakovę dėl vairuotojo pažymėjimo, galiojančio dešimt metų, išdavimo kreipėsi beveik po penkių metų ir tai reiškia, kad pareiškėja tokį laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. rugpjūčio 23 d. iki dabar, jai suteikta teise vairuoti transporto priemones negalėjo naudotis. Šiuo aspektu pažymėtina, kad skundžiamas sprendimas yra priimtas tuo pagrindu, kad pareiškėja nėra pateikusi duomenų apie pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo baigimą dėl KET pažeidimo, kuris buvo padarytas nepasibaigus dviem metams nuo teisės vairuoti transporto priemonę įgijimo (Taisyklių 47 punktas), todėl, nagrinėjamu atveju, teismas vertina būtent šių Sprendime nurodytų atsisakymo išduoti vairuotojo pažymėjimą teisinių pagrindų teisėtumą. Kiti atsakovės atsiliepime išdėstyti argumentai (pareiškėjos kreipimasis dėl vairuotojo išdavimo tik 2018 m.), nagrinėjamo ginčo kontekste vertintini kaip neturintys teisinės reikšmės, nes ne šiais argumentais remiantis pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas. Atsižvelgiant į tai, teismas dėl atsakovės atsiliepime nurodytų argumentų plačiau nepasisako.

11. Pareiškėja, siekdama paneigti Sprendimo teisėtumą, rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 21 d. nutartyje Nr. N575-2216/2011 išdėstytais argumentais. Susipažinus su šios nutarties turiniu nustatyta, kad šioje byloje nagrinėjamam ginčui buvo aktuali nuo 2010 m sausio 1 d. galiojanti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio redakcija, kurio 1 dalyje nebuvo nustatyta, kad teisę vairuoti transporto priemones, be kitų privalomųjų reikalavimų, suteikia ir turintiems vairuotojo pažymėjimą. Ši minėto straipsnio redakcija numatė, kad teisė vairuoti transporto priemones, atitikus kitus reikalavimus, suteikiama nustatyta tvarka išlaikiusiems egzaminus, t. y. šioje normoje nebuvo reikalavimo ir turintiems vairuotojo pažymėjimą.

Pareiškėja taip pat vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 2AT-24-2014. Susipažinus su šios nutarties argumentacija nustatyta, kad pareiškėjos minėtos administracinės bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos (nagrinėjamu atveju sprendžiama dėl sprendimo, priimto pareiškėjos, kaip pradedančiosios vairuotojos, atžvilgiu teisėtumo).

Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo vadovautis pareiškėjos nurodyta teismų praktika.

12. Apibendrinant darytina išvada, kad VĮ “Regitra”, priimdama Sprendimą, laikėsi pagrindinių procesinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą. Skundžiamas Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatas, pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, todėl naikinti Sprendimą skunde išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo. Pareiškėja Sprendimo ydingumo neįrodė, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo VĮ „Regitra“ pareiškėjai išduoti dešimt metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos L. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.