Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir R. K. ieškinį atsakovui M. K., tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarei Auksei Poškuvienei ir Elektrėnų savivaldybės administracijai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis asmuo Vilniaus miesto 35-ojo notarų biuro notarė Auksė Poškuvienė nurodė, kad 2010-11-05 tvirtino žemės sklypo pasidalijimo sutartį tarp ieškovo M. K. ir atsakovo V. K.. Nurodė, kad tai su statybomis nesusijusi sutartis ir tai buvo kaip baigiamasis procesas, tvirtino Žemės sklypo pasidalijimo sutartį, remdamasi prieš tai sudarytais dokumentais. Nurodė, kad ši sutartis nekeičia nei paskirties, nei statybos galimumo. Nurodė, kad tvirtinant ginčijamą sutartį visi buvo atvykę, visos reikiamos pažymos pateiktos ir žemės sklypo projektas pateiktas. Nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendime pasakyta, kokia šio žemės sklypo paskirtis, registro pažymoje parašyta, kad tai rekreacinio pobūdžio zona ir remiantis Vilniaus apskrities viršininko administracijos sprendimu patvirtino šią sutartį. Nurodė, kad tarp šalių kilęs ginčas nėra susijęs su jos patvirtinta 2010-11-05 sutartimi. Patvirtino, kad sutarties pasirašymo metu šalių valia buvo žinoma, jie puikiai tarpusavyje bendravo, matė jų susitarimą ir jų norą, jie atėjo pasiruošę, paruošę pažymas ir viena pažyma yra notaro užsakoma. Patvirtino, kad abu perskaitė sutartį, ieškovui nekilo jokių klausimų dėl sutarties, abu pasirašė, labai gražiai bendravo. Patvirtino, kad pasirašant sutartį dalyvavo ir atsakovo žmona, kuri sutarties nepasirašinėjo. Ji taip pat pažymėjo, kad ieškovo V. K. žmona – ieškove R. K. neturėtų būti ieškove šioje byloje, kadangi ginčo žemės sklypas priklauso ieškovui V. K. asmeninės nuosavybės teise ir ji į šį turtą jokių teisių neturi.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ieškovui V. K. ir atsakovui M. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) (I t., b.l. 13-15, 57, 59-60).

Ieškovas V. K. ir atsakovas 2010-11-05 žemės sklypo pasidalijimo sutartimi (toliau – Sutartis) atidalijo Žemės sklypą į du sklypus ir nustatė bendrą naudojimosi tvarką taip: žemės sklypas Nr. 1, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtas linijomis ir koordinačių taškais nuo 1 iki 7, kurio plotas 0,3634 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos/ rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos/ trumpalaikio poilsio statinių statybos, indeksuota vertė yra 29305 Lt (nominali vertė – 18315,36 Lt), priklausys M. K. asmeninės nuosavybės teise (toliau – Atsakovo žemės sklypas); žemės sklypas Nr. 2, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtas linijomis ir koordinačių taškais nuo 1 iki 8, kurio plotas 0,2500 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis –trumpalaikio poilsio statinių statybos, indeksuota vertė yra 20160 Lt (nominali vertė – 12600 Lt), priklausys V. K. asmeninės nuosavybės teise (toliau – Ieškovo žemės sklypas). Taip pat nustatyti servitutai: žemės sklypui Nr. 1 (206) servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) S1 – 204 kv.m., ir (202) kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų takų (tarnaujantis daiktas) S2 – 582 kv.m.; žemės sklypui Nr. 2 (206) servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) S4 – 256 kv.m., ir (202) kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų takų (tarnaujantis daiktas) S5 – 1175 kv.m. (I t., b.l. 20-23). Atsakovas įregistravo VĮ „Registrų centras“ nuosavybės teises į jam pagal Sutartį atitekusį Atsakovo žemės sklypą (b.l. 90-91).

Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 16-17). Detaliajame plane, pagal kurį ieškovas V. K. ir atsakovas atsidalino žemės sklypus, numatyta, kad šiam ieškovams priklausančiam žemės sklypui nustatyti servitutai S3 ir S6

Dėl 2010-11-05 žemės sklypo pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.90 str. pagrindu

Iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį (CK 1.90 str. 1 d.). Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu (CK 1.90 str. 2 d.).

Suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Suklydimas taip pat laikomas esminiu, jeigu klydo abi šalys arba vieną šalį suklaidino kita šalis, neturėdama tikslo apgauti, taip pat kai viena šalis žinojo ar turėjo žinoti, kad kita šalis suklydo, o reikalavimas, kad suklydusi šalis įvykdytų sutartį, prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ar protingumo principams (CK 1.90 str. 4 d.).

Ieškovas V. K., ginčydamas Sutartį nurodo, kad jis suklydo. Nurodo, kad su atsakovu sudarydami Sutartį siekė atidalinti jiems tuo metu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusį Žemės sklypą. Nurodo, kad atidalijimo tikslas buvo žemės sklypo atidalijimas į du atskirus žemės sklypus, kuriuose būtų galima dviejų gyvenamųjų namų statyba, tačiau po Sutarties sudarymo paaiškėjo, jog jam atitekusiame žemės sklype gyvenamojo namo statyba yra negalima – jo naudojimo pobūdis – trumpalaikio poilsio statinių statybos, kai tuo tarpu atsakovui atitekusiame žemės sklype gyvenamojo namo statyba yra galima, jo naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos/ trumpalaikio poilsio statinių statybos. Nurodo, kad suklydo dėl atsakovo, kuriuo pasitikėjo, nesąžiningo elgesio jo atžvilgiu, t.y. nurodo, kad visus su Žemės sklypo atidalijimu susijusius reikalus tvarkė atsakovas, kuris yra jo brolis ir kuriuo jis pasitikėjo, tačiau pastarasis nutilėjo, kad jam atiteksiančiame žemės sklype gyvenamojo namo statyba nebus galima, todėl ir pasirašė Sutartį.

Aplinkybės, kad Sutarties šalys siekė atidalinti žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus, kuriuose būtų galimybė statyti gyvenamuosius namus atsakovas neginčijo. Ją patvirtina ir byloje esantis prašymas dėl detaliojo plano rengimo (I t., b.l. 18).

Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebūtų sudaręs. Atsižvelgiant į ieškovo nurodytą Sutarties sudarymo tikslą, į tai, kad šalys, pradėjusios Žemės sklypo atidalijimo procedūrą, siekė, kad Žemės sklypas būtų atidalintas į du atskirus žemės sklypus, kuriuose būtų galima gyvenamųjų namų statyba, Sutarties, pagal kurią vienai iš šalių po Žemės sklypo atidalijimo atiteko žemės sklypas, kuriame gyvenamųjų namų statyba yra negalima, sudarymas gali būti laikytinas esminiu suklydimu.

Tačiau vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovui V. K. ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio Žemės sklypo naudojimo būdas buvo rekreacinės teritorijos (I t., b.l. 13-15, 83-84) ir norint jame statyti gyvenamuosius namus buvo būtinas Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas. Tuo tikslu reikėjo parengti detalųjį planą bei bendrojo Vievio miesto plano pakeitimas. Tiek ieškovui V. K., tiek atsakovui, šios aplinkybės buvo žinomos, jie kartu pateikė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui prašymą dėl detaliojo plano rengimo (I t., b.l. 18, 82), susitarė su architektu R. S., kuris parengė jiems detalųjį planą. Šių aplinkybių ieškovas neginčija.

Iš byloje esančių dokumentų, susijusių su Žemės sklypo detaliojo plano rengimu (II t., b.l. 1-85) matyti, kad rengiant, derinant ir tvirtinant detalųjį planą, ieškovas V. K. dalyvavo, savo sutikimą su atskirais atliekamais veiksmais tvirtino savo parašais, jokio įgaliojimo tvarkyti su detaliojo plano rengimo susijusius reikalus, atilikti reikalingus veiksmus, jis atsakovui nebuvo suteikęs, ko neginčijo ir pats, todėl atmestini kaip nepagrįsti jo argumentai, kad visus su detaliojo plano rengimo susijusius reikalus tvarkė jo brolis (atsakovas), nieko jam neaiškindamas, o jis, juo pasitikėdamas, pasirašinėjo jo nurodomus dokumentus. Šias jo nurodytas aplinkybes paneigė ir bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas R. S., kuris rengė Žemės sklypo detalųjį planą, nurodęs, kad jam rengiant detalųjį planą ne kartą bendravo su ieškovu V. K. (II t., b.l. 95-100). Jas taip pat paneigė bylos nagrinėjimo metu apklaustas trečiojo asmens Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovas Arūnas Butrimavičius, kuris nurodė, kad ruošiant detalųjį planą jam teko matyti tiek ieškovą V. K., tiek atsakovą (II t., b.l. 95-100).

Taip pat kritiškai vertintini ir ieškovo nurodyti argumentai, jog atsakovas turėjo būtinų žinių (statybinių, teisinių), susijusių su detaliojo plano rengimu, todėl jis juo pasitikėjo ir netikrino, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, šias jo nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.).

Vertindamas ieškovo V. K. elgesį Sutarties sudarymo metu, teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog Sutartis buvo notariškai patvirtinta, ieškovui V. K. buvo išaiškintos Sutarties sudarymo pasekmės, ką patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu Sutartį patvirtinusi notarė Auksė Poškuvienė. Ji taip pat nurodė, kad ieškovui V. K., perskaičius Sutartį, nekilo jokių klausimų ir jis patvirtino, kad jam viskas yra aišku. Sutartį patvirtinusi notarė pažymėjo, jog, atvykę pasirašyti Sutartį, ieškovas V. K. ir atsakovas gerai sutarė, buvo iš anksto pasiruošę, pateikė visus reikiamus dokumentus (II t., b.l. 170-171), o jo nurodomos aplinkybės, kad pas notarą Sutarties esmę jam trukdė suvokti, kalbėjusi su notare, atsakovo žmona, nepagrįstos jokiais įrodymais (CPK 178 str.), todėl teismo vertintinos kritiškai.

Ieškovas taip pat nurodo, kad nebuvo matęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-10-14 įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas parengtas detalusis planas ir kad atsakovas šį įsakymą nuo jo slėpė, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šias jo nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.).

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su detaliojo plano, kuriuo pagrindu buvo atidalintas Žemės sklypas rengimu, į tai, kad ieškovas dalyvavo penkis metus trukusiojo detaliojo plano rengimo procedūroje, į tai, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, suaugęs žmogus, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo visas galimybes, išsiaiškinti sudaromos sandorio pasekmes, darytina išvada, jog ieškovui V. K. buvo žinomos aplinkybės, susijusios su šio Žemės sklypo naudojimo būdo keitimu, t.y. ieškovui V. K. buvo žinoma tikroji sandorio Sutarties sudarymo padėtis, todėl konstatuotina, kad sudarydamas Sutartį jis neklydo ir jo reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, kai sudarytos dėl suklydimo atmestinas kaip negrįstas.

Dėl 2010-11-05 žemės sklypo pasidalijimo sutarties pripažinimo negaliojančia CK 1.91 str. pagrindu

Dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo arba dėl vienos šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi sudarytas sandoris, taip pat sandoris, kurį asmuo dėl susidėjusių aplinkybių buvo priverstas sudaryti labai nenaudingomis sąlygomis, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal nukentėjusiojo ieškinį (CK 1.91 str. 1 d.). Apgaulė taip pat gali būti sandorio šalies tylėjimas, t. y. aplinkybių, kurias žinodama kita sandorio šalis nebūtų sudariusi sandorio, nuslėpimas, jeigu, vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, tos aplinkybės turėjo būti atskleistos kitai šaliai, arba aktyvūs veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl sandorio efekto, jo esminių sąlygų, sandorį sudarančio asmens civilinio teisinio subjektiškumo bei kitų esminių aplinkybių (CK 1.91 str. 5 d.).

Ieškovas V. K. nurodo, kad buvo atsakovo apgautas, kadangi pastarasis nepasakė jam, nutilėjo, jog po atidalijimo jam atitekusiame žemės sklype nebus galima gyvenamojo namo statyba ir kad, jeigu būtų žinojęs šią aplinkybę, nebūtų sudaręs Sutarties.

Teismų praktikoje, apgaulė yra aiškinama, kaip sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikštis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sąmoningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamos įtakos šalies valios susiformavimui.

Byloje nėra jokių įrodymų, kurias remiantis būtų galima nustatyti apgaulės buvimo faktą sudarant Sutartį, t.y. byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių, kad atsakovas atliko kokius nors tyčinius veiksmus, siekdamas sudaryti sandorį, kad jis nuslėpė nuo ieškovo V. K., kad jam po atidalijimo atitekusiame žemės sklype nebus galima gyvenamojo namo statyba. Priešingai, byloje esantys įrodymai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, patvirtina, jog ieškovui V. K. buvo žinoma tikroji su Žemės sklypu susijusi padėtis, t.y. jam buvo žinoma, jog norint Žemės sklype statyti gyvenamąjį namą, reikia pakeisti Žemės sklypo naudojimo pobūdį (I t., b.l. 13-15, 83-84, II t., b.l. 1-85). Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas V. K. pats dalyvavo rengiant detalųjį planą, detaliojo plano tvirtinimas ir svarstymas yra vieša procedūra, jis, kaip atidalijamo Žemės sklypo bendrasavininkas pats, būdamas rūpestingas ir apdairus, turėjo galimybė gauti iš atitinkamų institucijų, susijusių su detaliojo plano rengimu, visą su jo rengimu susijusią informaciją. Taigi, aplinkybės, kad ieškovui V. K. po atidalijimo atitekusiame žemės sklype nebus galima gyvenamojo namo statyba, buvo žinomos ne tik atsakovui, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis jas nuslėpė.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos dėl kitos šalies apgaulės atmestinas kaip negrįstas.

Dėl ieškovų sutikimo dėl servitutų S3 ir S6 nustatymo pripažinimo negaliojančiu ir nesukuriančiu jokių teisnių pasekmių

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 str. nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 str. 1 d. 2 ir 4 p.). Teismas negali peržengti pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus atvejus (CPK 265 str. 2 d.).

Taip pat teismas pažymi, kad priimtas teismo sprendimas bylą išnagrinėjus iš esmės šalims sukelia teisines pasekmes. Vadovaujantis CPK 18 str. įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1 d. numatyta, kad rengiant detaliuosius planus nustatomas šis privalomas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas:1) konkretus teritorijos naudojimo tipas; 2) leistinas pastatų aukštis; 3) leistinas žemės sklypo užstatymo tankumas; 4) leistinas sklypo užstatymo intensyvumas; 5) statinių statybos zona; 6) užstatymo tipas (išreikštas tekstiniu apibūdinimu ir grafiškai – statinių statybos zona, statybos riba ar linija); 7) servitutai; 8) susisiekimo sistemų organizavimas.

CK 4.124 str. 1 d. numato, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimai, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas.

Žemės įstatymo 23 str. 1 d. numatyta, kad administraciniu aktu servitutus nustato Nacionalinė žemės tarnyba vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu. Šio įstatymo 23 str. 2 d. numato, kad administraciniu aktu Vyriausybės nustatyta tvarka pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų sprendinius servitutai nustatomi: 1) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi grąžinti, perduoti ar suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti ar kitaip perleisti; 2) valstybinės žemės sklypams, kurie pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomi išnuomoti ar perduoti neatlygintinai naudotis; 3) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; 4) išnuomotiems ar perduotiems neatlygintinai naudotis valstybinės žemės sklypams, taip pat savivaldybių ir privačios žemės sklypams, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti; 5) valstybinės, savivaldybių ir privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą.

Taigi, administraciniu aktu servitutai nustatomi privačios žemės sklypams tik tam tikrais atvejais, o būtent, kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas kelio servitutas, suteikiantis teisę įvairiomis transporto priemonėmis privažiuoti ar naudojantis juo kaip pėsčiųjų taku prieiti prie kapinių, rekreacinių ir kitų gyventojų bendram naudojimui skirtų teritorijų bei gamtos ir kultūros paveldo teritorinių kompleksų ir objektų; kai pagal teritorijų planavimo dokumentus numatomas servitutas, suteikiantis teisę tiesti centralizuotus (bendrojo naudojimo) inžinerinės infrastruktūros tinklus (požemines ir antžemines komunikacijas), kelius bei takus, jais naudotis ir juos aptarnauti; privačios žemės sklypams, konsoliduotiems (pertvarkytiems) pagal žemės konsolidacijos projektą.

Iš byloje esančio ieškovų sutikimo matyti, kad jie sutiko, kad jiems priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) rengiant Žemės sklypo detalųjį planą, būtų nustatyti servitutai – S3 servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ir S6 – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (I t., b.l. 32).

Iš byloje esančio sklypų ribų plano matyti, kad šie servitutai buvo planuojami nustatyti atsakovui po Žemės sklypo atidalijimo atitekusio žemės sklypo tinkamą naudojimą (I t., b.l. 37). Šis detalusis planas buvo patvirtintas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (I t., b.l. 67). Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovui priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) būtų nustatytas servitutas, t.y. nėra jokio, CK 4.124 str. 1 d. numatyto, servituto nustatymą patvirtinančio dokumento, o, atsižvelgiant į aukščiau aptartą servituto nustatymo reglamentavimą, detalaus plano patvirtinimas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nėra prilyginamas administraciniam, servitutą nustatančiam, aktui.

Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad po atidalijimo atsakovui atitekusiam įregistruotam žemės sklypui nėra įregistruoti ieškovų ginčijami servitutai (I t., b.l. 90-91).

CK 4.124 str. 2 d. numato, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atveju, kai servitutą nustato įstatymai.

Kadangi servitutas gali būti nustatomas tam tikrais CK 4.124 str. 1 d. numatytais pagrindais, kurie nenumato, jog servitutas būtų nustatomas vien tarnaujančio daikto sutikimo pagrindu, o įstatymo numatytų servituto nustatymo pagrindų buvimo bylos nagrinėjimo metu nenustatyta bei atsižvelgiant į tai, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, o šiuo metu servitutas nurodytas ginčijamame sutikime, nėra įregistruotas, darytina išvada, jog ieškovų duotas (ginčijamas) sutikimas dėl servituto nustatymo nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl ir ieškovų reikalavimų dėl servituto S3 ir S6 nustatymo pripažinimo negaliojančiu ir nesukuriančiu jokių teisnių pasekmių, neesant įstatyme numatytų servituto nustatymo pagrindų, nesuklės jokių teisinių pasekmių, neaišku kaip toks sprendimas būtų vykdomas. Šis ieškovų reikalavimas galėtų būti nagrinėjamas kaip vienas iš motyvų, sprendžiant nustatyto servituto (jeigu jis būtų nustatytas) pripažinimo negaliojančiu kaip prieštaraujančio imperatyvioms įstatymo nuostatoms klausimą, tačiau jis negali būti tinkamas formuluojant patenkinto ieškinio turinį.

Pažymėtina, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ieškovams buvo siūloma tikslinti šį reikalavimą, aiškinamasi, kokių teisinių pasekmių sukėlimo siekia ieškovai pareiškę tokį reikalavimą, tačiau ieškovai tik pabrėžė, kad ginčijamas sutikimas dėl servituto nustatymo pažeidžia jų interesus, jo įgyvendinimas sukeltų jiems didelę žalą.

Teismas nesivadovauja ir plačiau nenagrinėja ieškovų teismui pateiktu 2011-10-27 ekspertiniu nagrinėjimu, kadangi jo tikslas yra detaliojo plano sprendinių atitikimo teisės aktų reikalavimams vertinimas, o šioje byloje nėra keliamas detaliojo plano atitikimo teisės aktų reikalavimams klausimas.

Visi kiti teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant ginčą, todėl teismo neanalizuojami ir nevertinami.

Atmetus ieškinį iš ieškovų atsakovui lygiomis dalimis priteistinos 2565,00 Lt bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2565,00 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti ( It. B.l. 80, 122, II t., b.l. 90, 162-163, III t., b.l. 8) (CPK 93 str.). Atsakovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų susijusių su atvykimu į teismą priteisimu netenkintinas, kadangi nepateikti visi reikšmingi įrodymai sprendžiant šį klausimą, t.y. nepateikti įrodymai kokia transporto priemone į teismo posėdžius atvykdavo atsakovas ir kokie transporto priemonės techniniai duomenis, kad būtų galima apskaičiuoti kiek kuro buvo sunaudota kelionei.

Taip pat iš atsakovų lygiomis dalimis priteistina 111,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 150, 177-178, 269, 270, 279 str. str., teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. K. ir R. K. iš kiekvieno po 1282,50 Lt bylinėjimosi išlaidų M. K..

Priteisti iš V. K. ir R. K. iš kiekvieno po 55,76 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.