Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-07-23 · Civilinė byla Nr. 2A-291-431/2013

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-02-13Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-07-23Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-23
Bylos Nr.
2A-291-431/2013
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-03090-2010-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
V. K., R. K.
Atsakovas
M. K.
Trečiasis asmuo
Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro
Kategorijos
  • 3.1Procesas pirmosios instancijos teisme
Civilinė byla Nr. 2A-291-431/2013Teisminio proceso Nr. 2-48-3-03090-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 23 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės, Dainiaus Rinkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. K. ir R. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. K. ir R. K. ieškinį atsakovui M. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro notarė A. P. ir Elektrėnų savivaldybės administracija.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai V. K. ir R. K., patikslinę savo reikalavimus, prašė pripažinti negaliojančia 2010-11-05 Žemės sklypo pasidalijimo sutartį; pripažinti jų sutikimą dėl servitutų S3 ir S6 nustatymo negaliojančiu ir nesukuriančių jokių teisinių pasekmių.

Ieškovas V. K. nurodė, kad po ieškovo ir atsakovo mamos mirties sūnūs paveldėjo žemės sklypus. Atsakovas norėjo esamą turtą parduoti, tačiau ieškovas nesutiko dėl 1,63 ha ploto žemės sklypo pardavimo ir su atsakovu susitarė šį žemės sklypą pasidalinti. Dėl šio žemės sklypo padalijimo kreipėsi į Elektrėnų savivaldybę, nurodydami, jog nori pasidalinti šį žemės sklypą tokiu būdu, kad kiekvienas iš jų šiame žemės sklype galėtų pasistatyti po namą. Norint pasidalinti žemės sklypą, buvo reikalingas detalusis planas. Dėl detaliojo plano rengimo žodžiu susitarė su architektu R. S.. Detalaus plano derinimo procedūra vyko ilgai, apie pusę metų jie tarėsi ir po trijų metų jis buvo parengtas. Detaliojo plano rengimo ir derinimo procedūroje dalyvavo atsakovas, kuris ieškovui paskambindavo, kai reikėjo pasirašyti dokumentus ar pinigų. Nurodė, kad pasitikėjo atsakovu (broliu), kadangi jis turi praktikos ir statybinių žinių, taip pat turėjo teisinių žinių, todėl nemanė, kad atsakovas gali parengti kitokius, negu jie buvo susitarę dokumentus. Nurodė, kad liko apgautas, kadangi pagal atsakovo parengtą detalųjį planą ieškovui atiteko žemės sklypas, kuriame yra draudžiama statyba (jis jame negali statytis gyvenamojo namo, kaip tikėjosi ir planavo), nes šioje vietoje yra numatytos vandens apsaugos zonos, kai tuo tarpu atsakovui atiteko žemės sklypas, kuriame statyba yra leidžiama. Nurodė, kad detalųjį planą pasirašė suklaidintas atsakovo, kuris, padavęs planą pasirašyti, pakomentavo, jog gražiai gavosi, tačiau net neužsiminė, kad ieškovui atitekusiame žemės sklype nebus galima statyti gyvenamojo namo. Po padalijimo pagal atsakovo parengtą detalųjį planą, per jo sutuoktinės R. K. (ieškovės) žemės sklypą eina servitutinis kelias. Nurodė, kad pasirašė sutikimą dėl servitutinio kelio, nes atsakovas paaiškino, kad tai tik formalumas, o iš tikrųjų nustačius servitutą, ieškovui yra padaryta didelė žala, nes jam reikia nugriauti tvorą, kurios vertė 20000,00 Lt, jam nelieka 10000,00 Lt vertės stovėjimo aikštelės, reikia naikinti dar tėvų paliktą sodą, kurio vertė neįkainojama, taip pat užkasti artezinį šulinį, kurio vertė 4000,00 Lt, bei įsirengti naują šulinį, kas vėl kainuotų 4000,00 Lt. Taip pat reikia nuversti namo laiptus, taip pat kliudo iki pirtelės nutiestas telefono kabelis ir kabelis vartelių uždarymui. Nurodė, kad tas servitutinis kelias padalija jam atitekusį žemės sklypą į dvi dalis, todėl sklypo vertė sumažėjo 50 proc. Be to, šis servitutinis kelias taip pat neišsprendžia įvažiavimo klausimo į atsakovo žemės sklypą bei į kietiems asmenims priklausantį žemės sklypą. Nurodė, kad yra numatytas S3 servitutinis kelias, kuris eina per jam priklausantį vandentiekį, pajungtą iš G. A. priklausančios privačios valdos, su kuria jis yra atsiskaitęs, dujų ir kanalizacijos vamzdynus. Ieškovas nebendravo su matininkais, nedalyvavo matuojant žemės sklypus, o matavimo ribos atsirado atsakovui pamatavus tik savo žemės sklypą. Atsakovas kartu su architektu R. S. dalyvavo susirinkime, kuriame buvo svarstomas detalusis planas, visas reikiamas pažymas iš institucijų jis gavo pats, be ieškovo žinios, pats lankėsi žemėtvarkos skyriuje, atsakovas pats susirado notarą, pats pridavė jam visus dokumentus, o ieškovui tik pranešė laiką, kada reikia atvažiuoti pasirašyti sutarties. Notarė neišaiškino sutarties sudarymo pasekmių, ieškovui nebuvo duotas 2010-10-14 įsakymas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas nusprendė ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad ieškovui V. K. ir atsakovui M. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) (I t., b.l. 13-15, 57, 59-60).

Ieškovas V. K. ir atsakovas 2010-11-05 žemės sklypo pasidalijimo sutartimi (toliau – Sutartis) atidalijo Žemės sklypą į du sklypus ir nustatė bendrą naudojimosi tvarką taip: žemės sklypas Nr. 1, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtas linijomis ir koordinačių taškais nuo 1 iki 7, kurio plotas 0,3634 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos/ rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos/ trumpalaikio poilsio statinių statybos, indeksuota vertė yra 29305 Lt (nominali vertė – 18315,36 Lt), priklausys M. K. asmeninės nuosavybės teise (toliau – Atsakovo žemės sklypas); žemės sklypas Nr. 2, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtas linijomis ir koordinačių taškais nuo 1 iki 8, kurio plotas 0,2500 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis –trumpalaikio poilsio statinių statybos, indeksuota vertė yra 20160 Lt (nominali vertė – 12600 Lt), priklausys V. K. asmeninės nuosavybės teise (toliau – Ieškovo žemės sklypas). Taip pat nustatyti servitutai: žemės sklypui Nr. 1 (206) servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) S1 – 204 kv.m., ir (202) kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų takų (tarnaujantis daiktas) S2 – 582 kv.m.; žemės sklypui Nr. 2 (206) servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) S4 – 256 kv.m., ir (202) kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų takų (tarnaujantis daiktas) S5 – 1175 kv.m. (I t., b.l. 20-23).

Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 16-17). Detaliajame plane, pagal kurį ieškovas V. K. ir atsakovas atsidalino žemės sklypus, numatyta, kad šiam ieškovams priklausančiam žemės sklypui nustatyti servitutai S3 ir S6.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aplinkybės, jog Sutarties šalys siekė atidalinti žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus, kuriuose būtų galimybė statyti gyvenamuosius namus atsakovas neginčijo. Ją patvirtina ir byloje esantis prašymas dėl detaliojo plano rengimo (I t., b.l. 18).

Sutarties, pagal kurią vienai iš šalių po Žemės sklypo atidalijimo atiteko žemės sklypas, kuriame gyvenamųjų namų statyba yra negalima, sudarymas gali būti laikytinas esminiu suklydimu. Tačiau vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovui V. K. ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio Žemės sklypo naudojimo būdas buvo rekreacinės teritorijos (I t., b.l. 13-15, 83-84) ir norint jame statyti gyvenamuosius namus buvo būtinas Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas. Tuo tikslu reikėjo parengti detalųjį planą bei bendrojo (duomenys neskelbtini) miesto plano pakeitimą. Tiek ieškovui V. K., tiek atsakovui, šios aplinkybės buvo žinomos, jie kartu pateikė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui prašymą dėl detaliojo plano rengimo (I t., b.l. 18, 82), susitarė su architektu R. S., kuris parengė jiems detalųjį planą. Šių aplinkybių ieškovas neginčija.

Iš byloje esančių dokumentų, susijusių su Žemės sklypo detaliojo plano rengimu (II t., b.l. 1-85) matyti, kad rengiant, derinant ir tvirtinant detalųjį planą, ieškovas V. K. dalyvavo, savo sutikimą su atskirais atliekamais veiksmais tvirtino savo parašais, jokio įgaliojimo tvarkyti su detaliojo plano rengimo susijusius reikalus, atilikti reikalingus veiksmus, jis atsakovui nebuvo suteikęs, ko neginčijo ir pats, todėl atmestini kaip nepagrįsti jo argumentai, kad visus su detaliojo plano rengimo susijusius reikalus tvarkė jo brolis (atsakovas), nieko jam neaiškindamas, o jis, juo pasitikėdamas, pasirašinėjo jo nurodomus dokumentus. Šias jo nurodytas aplinkybes paneigė ir bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas R. S., kuris rengė Žemės sklypo detalųjį planą, nurodęs, kad jam rengiant detalųjį planą ne kartą bendravo su ieškovu V. K. (II t., b.l. 95-100). Jas taip pat paneigė bylos nagrinėjimo metu apklaustas trečiojo asmens Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovas A. B., kuris nurodė, kad ruošiant detalųjį planą jam teko matyti tiek ieškovą V. K., tiek atsakovą (II t., b.l. 95-100).

Taip pat kritiškai vertintini ir ieškovo nurodyti argumentai, jog atsakovas turėjo būtinų žinių (statybinių, teisinių), susijusių su detaliojo plano rengimu, todėl jis juo pasitikėjo ir netikrino, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, šias jo nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.).

Vertindamas ieškovo V. K. elgesį Sutarties sudarymo metu, teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog Sutartis buvo notariškai patvirtinta, ieškovui V. K. buvo išaiškintos Sutarties sudarymo pasekmės, ką patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu Sutartį patvirtinusi notarė A. P.. Ji taip pat nurodė, kad ieškovui V. K., perskaičius Sutartį, nekilo jokių klausimų ir jis patvirtino, kad jam viskas yra aišku. Sutartį patvirtinusi notarė pažymėjo, jog, atvykę pasirašyti Sutartį, ieškovas V. K. ir atsakovas gerai sutarė, buvo iš anksto pasiruošę, pateikė visus reikiamus dokumentus (II t., b.l. 170-171), o jo nurodomos aplinkybės, kad pas notarą Sutarties esmę jam trukdė suvokti, kalbėjusi su notare, atsakovo žmona, nepagrįstos jokiais įrodymais (CPK 178 str.), todėl teismo vertintinos kritiškai.

Šalies argumentai

Ieškovas taip pat nurodo, kad nebuvo matęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010-10-14 įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas parengtas detalusis planas ir kad atsakovas šį įsakymą nuo jo slėpė, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių šias jo nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su detaliojo plano, kuriuo pagrindu buvo atidalintas Žemės sklypas rengimu, į tai, kad ieškovas dalyvavo penkis metus trukusiojo detaliojo plano rengimo procedūroje, į tai, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, suaugęs žmogus, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo visas galimybes, išsiaiškinti sudaromos sandorio pasekmes, darytina išvada, jog ieškovui V. K. buvo žinomos aplinkybės, susijusios su šio Žemės sklypo naudojimo būdo keitimu, t.y. ieškovui V. K. buvo žinoma tikroji sandorio Sutarties sudarymo padėtis, todėl konstatuotina, kad sudarydamas Sutartį jis neklydo ir jo reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, kai sudarytos dėl suklydimo atmestinas kaip negrįstas.

Byloje nėra jokių įrodymų, kurias remiantis būtų galima nustatyti apgaulės buvimo faktą sudarant Sutartį, t.y. byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių, kad atsakovas atliko kokius nors tyčinius veiksmus, siekdamas sudaryti sandorį, kad jis nuslėpė nuo ieškovo V. K., kad jam po atidalijimo atitekusiame žemės sklype nebus galima gyvenamojo namo statyba. Priešingai, byloje esantys įrodymai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, patvirtina, jog ieškovui V. K. buvo žinoma tikroji su Žemės sklypu susijusi padėtis, t.y. jam buvo žinoma, jog norint Žemės sklype statyti gyvenamąjį namą, reikia pakeisti Žemės sklypo naudojimo pobūdį (I t., b.l. 13-15, 83-84, II t., b.l. 1-85). Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas V. K. pats dalyvavo rengiant detalųjį planą, detaliojo plano tvirtinimas ir svarstymas yra vieša procedūra, jis, kaip atidalijamo Žemės sklypo bendrasavininkas pats, būdamas rūpestingas ir apdairus, turėjo galimybė gauti iš atitinkamų institucijų, susijusių su detaliojo plano rengimu, visą su jo rengimu susijusią informaciją. Taigi, aplinkybės, kad ieškovui V. K. po atidalijimo atitekusiame žemės sklype nebus galima gyvenamojo namo statyba, buvo žinomos ne tik atsakovui, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis jas nuslėpė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos dėl kitos šalies apgaulės atmestinas kaip negrįstas.

Iš byloje esančio ieškovų sutikimo matyti, kad jie sutiko, kad jiems priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), rengiant Žemės sklypo detalųjį planą, būtų nustatyti servitutai – S3 servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ir S6 – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (I t., b.l. 32). Iš byloje esančio sklypų ribų plano matyti, kad šie servitutai buvo planuojami nustatyti atsakovui po Žemės sklypo atidalijimo atitekusio žemės sklypo tinkamą naudojimą (I t., b.l. 37). Šis detalusis planas buvo patvirtintas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (I t., b.l. 67). Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovui priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), būtų nustatytas servitutas, t.y. nėra jokio, CK 4.124 str. 1 d. numatyto, servituto nustatymą patvirtinančio dokumento, o, atsižvelgiant į servituto nustatymo reglamentavimą, detalaus plano patvirtinimas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nėra prilyginamas administraciniam, servitutą nustatančiam, aktui. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad po atidalijimo atsakovui atitekusiam įregistruotam žemės sklypui nėra įregistruoti ieškovų ginčijami servitutai (I t., b.l. 90-91).

CK 4.124 str. 2 d. numato, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atveju, kai servitutą nustato įstatymai. Kadangi servitutas gali būti nustatomas tam tikrais CK 4.124 str. 1 d. numatytais pagrindais, kurie nenumato, jog servitutas būtų nustatomas vien tarnaujančio daikto sutikimo pagrindu, o įstatymo numatytų servituto nustatymo pagrindų buvimo bylos nagrinėjimo metu nenustatyta bei atsižvelgiant į tai, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, o šiuo metu servitutas nurodytas ginčijamame sutikime, nėra įregistruotas, darytina išvada, jog ieškovų duotas (ginčijamas) sutikimas dėl servituto nustatymo nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl ir ieškovų reikalavimų dėl servituto S3 ir S6 nustatymo pripažinimo negaliojančiu ir nesukuriančiu jokių teisnių pasekmių, neesant įstatyme numatytų servituto nustatymo pagrindų, nesuklės jokių teisinių pasekmių, neaišku kaip toks sprendimas būtų vykdomas.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Ieškovai V. K. ir R. K. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovų ieškinį patenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nurodė, kad atsižvelgus į ieškovo nurodytą Sutarties sudarymo tikslą, į tai, kad šalys, pradėjusios Žemės sklypo atidalijimo procedūrą, siekė, kad Žemės sklypas būtų atidalintas į du atskirus žemės sklypus, kuriuose būtų galima gyvenamųjų namų statyba, Sutarties, pagal kurią vienai iš šalių po Žemės sklypo atidalijimo atiteko žemės sklypas, kuriame gyvenamųjų namų statyba yra negalima, sudarymas gali būti laikytinas esminiu suklydimu, tačiau Sutarties nepripažino negaliojančia ir ieškovų ieškinį atmetė, nes neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir liudytojų parodymus, vertinant ar iš tikrųjų buvo suklysta. Teismas nemotyvuotai atmetė ieškovų argumentus, kad visus su detaliojo plano rengimu susijusius reiklaus tvarkė atsakovas, o ieškovas juo pasitikėdamas pasirašė visus pateiktus dokumentus. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovo veiksmai, kai jis, žinodamas savo brolio aiškiai išreikštą valią gauti žemės sklypo dalį, kurioje būtų galima statyti gyvenamąjį namą, neinformavo, jog žemės sklypo pasidalijimo darbai atlikti taip, kad ieškovui atitenkančioje sklypo dalyje nebus galimybės to daryti, turėjo būti vertinamas kaip žinojimas arba turėjimas žinoti apie kitos sutarties šalies suklydimą ir klystančios šalies neinformavimu apie tikrąją padėtį. Atsakovas siekė sudaryti ieškovui nepalankią sutartį , žinojo apie ieškovo suklydimą, tačiau tikrosios padėties neatskleidė.

Apeliantai teigė, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė ieškovų pareikštų reikalavimų dalyje dėl sutikimo nustatyti servitutus pripažinimo negaliojančiu. Ieškovų duoto sutikimo dėl servitutų nustatymo pagrindu buvo parengtas detalusis žemės sklypo planas, o pagal šį planą atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis jau yra įregistruota kaip atskiras žemės sklypas. Servitutas yra privalomas sprendinys detaliajam planui parengti, tačiau nors jis buvo parengtas ieškovų duoto sutikimo pagrindu, kuris nebuvo patvirtintas notaro, tačiau pirmosios instancijos teismas jį pripažino nesukeliančiu jokių teisinių pasekmių.

Atsiliepimas

A. M. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad motinos M. K. mirties V. K. ir M. K. paveldėjo kelis žemės sklypus ir juos taip pasidalijo, kad ieškovas šalia ginčo sklypo turi jam priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini), kuriame yra motinai priklausęs gyvenamas namas ir ieškovo statyti statiniai, todėl jis sutiko ir siekė pasidalinti gretimą žemės sklypą taip, kad ir atsakovas galėtų toje pat vietoje pasistatyti gyvenamąjį namą, todėl 2005-04-29 tarp atsakovo ir ieškovo buvo pasirašyta sutartis, kuria ieškovas padovanojo atsakovui 568/6136 dalį nuo paveldėtos ir jam priklausančios ½ dalies gino sklypo (duomenys neskelbtini).

Atsakovas neturi jokių specialių žinių, planą rengė apeliantams pažįstamas architektas, kuris patvirtino, kad visi detalaus plano rengimo darbai buvo derinami tik su abiem užsakovais, abu užsakovai atvykdavo į savivaldybę spręsti detalaus plano derinimo darbų, apeliantas nebuvo davęs jokių įgaliojimų ir be jo žinios ar pritarimo jokie aktualūs klausimai nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami. Visos dalinamam žemės sklypui taikomos ypatingos sąlygos dėl naudojimo paskirties ir pobūdžio buvo nustatytos iki apeliantams įgyjant nuosavybės teises į žemės sklypą ir jos nepriklauso nuo atsakovo valios. Turo pasidalijimo sutartyje buvo aiškiai išdėstytos visos turto pasidalijimo sąlygos ir apeliantas negalėjo jų nesuvokti ir suklysti, kai sąlygos buvo derinamos penkerius metus.

Atsiliepimas

Atsakovas mano, kad servitutai buvo patvirtinti savivaldybės institucijų sprendimu, o ne ieškovų raštišku sutikimu, kad ieškovams išreiškus savo valią- davus sutikimą, servitutai buvo nustatyti ir patvirtinti administracine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepimuose į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 str.).

Byloje buvo nagrinėjamas ginčas pagal ieškovų pareikštą reikalavimą pripažinti 2010-11-05 Žemės sklypo pasidalijimo sutartį negaliojančia dviem nurodomais pagrindais – kaip sudarytą dėl suklydimo ir dėl apgaulės. Apeliaciniame skunde apeliantai iš esmės nurodė tas pačias vertintinas ginčo aplinkybes, kurios buvo nurodytos ieškinyje, tvirtindami, kad pirmosios instancijos teismas jas netinkamai įvertino ir padarė neteisingas išvadas dėl ieškovo suklydimo sudarant ginčijamą sutartį.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus ir liudytojų parodymus, susijusius su detaliojo plano, kuriuo pagrindu buvo atidalintas Žemės sklypas rengimu, į tai, kad ieškovas dalyvavo penkis metus trukusiojo detaliojo plano rengimo procedūroje, kad rengiant, derinant ir tvirtinant detalųjį planą, ieškovas V. K. dalyvavo, savo sutikimą su atskirais atliekamais veiksmais tvirtino savo parašais, jokio įgaliojimo tvarkyti su detaliojo plano rengimo susijusius reikalus, atilikti reikalingus veiksmus, jis atsakovui nebuvo suteikęs, kad ginčijama Sutartis buvo notariškai patvirtinta, ieškovui V. K. buvo išaiškintos Sutarties sudarymo pasekmės, ką patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu Sutartį patvirtinusi notarė A. P., į tai, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, suaugęs žmogus, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo visas galimybes, išsiaiškinti sudaromos sandorio pasekmes, sprendė, jog ieškovui V. K. buvo žinomos aplinkybės, susijusios su šio Žemės sklypo naudojimo būdo keitimu, t.y. ieškovui V. K. buvo žinoma tikroji sandorio Sutarties sudarymo padėtis, todėl konstatavo, kad sudarydamas Sutartį ieškovas neklydo ir jo reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos dėl suklydimo atmestinas kaip negrįstas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, kuriais buvo detaliai išnagrinėti šalių veiksmai detaliojo plano rengimo laikotarpiu, todėl jų nekartoja. Byloje surinktų įrodymų visuma nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliantas sandorio prasmę ir jos sukeliamas pasekmes suprato tik po ginčijamos sutarties pasirašymo. Kai suklydimas yra sandorio šalies neapgalvotos rizikos ar neatsakingumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes pats suklydimas tokiu atveju nėra pateisinamas, nes suklystama dėl pačios šalies kaltės, o sandorio pripažinimas negaliojančiu prieštarautų kitos šalies interesams ir pagrįstiems lūkesčiams, kad sudaromas sandoris atspindi kitos šalies valią.

Ieškovai taip pat reiškė reikalavimą dėl jų duoto sutikimo dėl servitutų S3 ir S6 nustatymo pripažinimo negaliojančiu ir nesukuriančio jokių teisinių pasekmių. Apeliantų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neišsprendė šio reikalavimo atmestini kaip nepagrįsti.

Pirmosios instancijos teismas sprendime argumentuotai ir teisėtai nurodė, kad detaliajame plane, kuris buvo ruošiamas dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pasidalijimo tarp ieškovo ir atsakovo, ieškovams priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), nurodytieji servitutai S3 ir S6 nėra nustatyti administraciniu aktu, nes, visų pirma, tam nebuvo teisinio pagrindo, o antra, tai, kad detalusis planas buvo patvirtintas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, nereiškia, kad buvo priimtas administracinis aktas pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį, nes savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas nėra prilyginamas administraciniam, servitutą nustatančiam, aktui.

CK 4.125 straipsnis nustato, kad nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas, ir tai turi būti padaryta sandoriu, o kadangi servitutas –tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą (CK 4.111 str.), tai pagal CK 1.74 straipsnio 1 dalies 1 punktą toks sandoris turi būti sudaromas notarine forma, kurios nesilaikymas daro sandorį negaliojančiu.

Pagal CK 4.124 straipsnio 2 dalį, iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad po atidalijimo atsakovui atitekusiam įregistruotam žemės sklypui nėra įregistruoti ieškovų ginčijami servitutai (I t., b.l. 90-91).

Visų minėtų aplinkybių ir nurodytų teisinių normų pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai padarė išvadą, kad jog ieškovų duotas (ginčijamas) sutikimas dėl servituto nustatymo nesukelia jokių teisinių pasekmių, nes jis neatitinka įstatymo reikalaujamos formos ir jo pagrindu servitutas nėra įregistruotas nustatyta tvarka. Todėl teisėtai ir pagrįstai ieškinys ir dėl antrojo ieškovų pareikšto reikalavimo pripažinti negaliojančiu duotą sutikimą dėl servitutų S3 ir S6 nustatymo buvo atmestas.

Ta aplinkybė, kad su tokiu ieškovų sutikimu, koks buvo pateiktas rengiant detalųjį planą ir jo sprendinius, detalusis planas buvo patvirtintas, ir ar tas patvirtinimas laikytinas teisėtu, yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas pagal ieškovų pareikštą materialųjį teisinį reikalavimą, nes teismas negali savo nuožiūra nustatyti ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo (CPK 135 str. 1d. 2p.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad šioje byloje nėra keliamas detaliojo plano atitikimo teisės aktų reikalavimams klausimas, todėl nagrinėjamose bylos ribose apeliantų skunde nurodomos aplinkybės, jog ginčijami sutikimai sukėlė teisines pasekmes dėl detaliojo plano parengimo ir tvirtinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino ginčijamų sutikimų sukeliamas teisines pasekmes.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino reikšmingas ginčo teisingam išnagrinėjimui bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Pagal CPK 98 straipsnį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, priteisiamos išlaidos advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Atsakovas pateikė įrodymus apie 900 Lt sumokėjimą už advokato pagalbą teiktą teisinę pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuos prašė priteisti iš ieškovo. Šios išlaidos atitinka LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius, todėl atsakovui iš apelianto priteistini 900 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti M. K. iš V. K. 450 Lt, iš R. K. 450 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Laima GerasičkinienėDalia KačinskienėDainius Rinkevičius