Vilniaus apygardos teismo nutartis

Trakų rajono apylinkės teismas nusprendė ieškinį atmesti. Teismas nustatė, kad ieškovui V. K. ir atsakovui M. K. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) (I t., b.l. 13-15, 57, 59-60).

Ieškovas V. K. ir atsakovas 2010-11-05 žemės sklypo pasidalijimo sutartimi (toliau – Sutartis) atidalijo Žemės sklypą į du sklypus ir nustatė bendrą naudojimosi tvarką taip: žemės sklypas Nr. 1, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtas linijomis ir koordinačių taškais nuo 1 iki 7, kurio plotas 0,3634 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos/ rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos/ trumpalaikio poilsio statinių statybos, indeksuota vertė yra 29305 Lt (nominali vertė – 18315,36 Lt), priklausys M. K. asmeninės nuosavybės teise (toliau – Atsakovo žemės sklypas); žemės sklypas Nr. 2, žemės sklypo plane M 1:500 pažymėtas linijomis ir koordinačių taškais nuo 1 iki 8, kurio plotas 0,2500 ha, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – rekreacinės teritorijos, naudojimo pobūdis –trumpalaikio poilsio statinių statybos, indeksuota vertė yra 20160 Lt (nominali vertė – 12600 Lt), priklausys V. K. asmeninės nuosavybės teise (toliau – Ieškovo žemės sklypas). Taip pat nustatyti servitutai: žemės sklypui Nr. 1 (206) servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) S1 – 204 kv.m., ir (202) kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų takų (tarnaujantis daiktas) S2 – 582 kv.m.; žemės sklypui Nr. 2 (206) servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) S4 – 256 kv.m., ir (202) kelio servitutas – teisė naudotis pėsčiųjų takų (tarnaujantis daiktas) S5 – 1175 kv.m. (I t., b.l. 20-23).

Ieškovams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 16-17). Detaliajame plane, pagal kurį ieškovas V. K. ir atsakovas atsidalino žemės sklypus, numatyta, kad šiam ieškovams priklausančiam žemės sklypui nustatyti servitutai S3 ir S6.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad aplinkybės, jog Sutarties šalys siekė atidalinti žemės sklypą į du atskirus žemės sklypus, kuriuose būtų galimybė statyti gyvenamuosius namus atsakovas neginčijo. Ją patvirtina ir byloje esantis prašymas dėl detaliojo plano rengimo (I t., b.l. 18).

Sutarties, pagal kurią vienai iš šalių po Žemės sklypo atidalijimo atiteko žemės sklypas, kuriame gyvenamųjų namų statyba yra negalima, sudarymas gali būti laikytinas esminiu suklydimu. Tačiau vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, t.y. šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokioms pačiomis aplinkybėmis.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovui V. K. ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausiusio Žemės sklypo naudojimo būdas buvo rekreacinės teritorijos (I t., b.l. 13-15, 83-84) ir norint jame statyti gyvenamuosius namus buvo būtinas Žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas. Tuo tikslu reikėjo parengti detalųjį planą bei bendrojo (duomenys neskelbtini) miesto plano pakeitimą. Tiek ieškovui V. K., tiek atsakovui, šios aplinkybės buvo žinomos, jie kartu pateikė Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriui prašymą dėl detaliojo plano rengimo (I t., b.l. 18, 82), susitarė su architektu R. S., kuris parengė jiems detalųjį planą. Šių aplinkybių ieškovas neginčija.

Iš byloje esančių dokumentų, susijusių su Žemės sklypo detaliojo plano rengimu (II t., b.l. 1-85) matyti, kad rengiant, derinant ir tvirtinant detalųjį planą, ieškovas V. K. dalyvavo, savo sutikimą su atskirais atliekamais veiksmais tvirtino savo parašais, jokio įgaliojimo tvarkyti su detaliojo plano rengimo susijusius reikalus, atilikti reikalingus veiksmus, jis atsakovui nebuvo suteikęs, ko neginčijo ir pats, todėl atmestini kaip nepagrįsti jo argumentai, kad visus su detaliojo plano rengimo susijusius reikalus tvarkė jo brolis (atsakovas), nieko jam neaiškindamas, o jis, juo pasitikėdamas, pasirašinėjo jo nurodomus dokumentus. Šias jo nurodytas aplinkybes paneigė ir bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas R. S., kuris rengė Žemės sklypo detalųjį planą, nurodęs, kad jam rengiant detalųjį planą ne kartą bendravo su ieškovu V. K. (II t., b.l. 95-100). Jas taip pat paneigė bylos nagrinėjimo metu apklaustas trečiojo asmens Elektrėnų savivaldybės administracijos atstovas A. B., kuris nurodė, kad ruošiant detalųjį planą jam teko matyti tiek ieškovą V. K., tiek atsakovą (II t., b.l. 95-100).

Taip pat kritiškai vertintini ir ieškovo nurodyti argumentai, jog atsakovas turėjo būtinų žinių (statybinių, teisinių), susijusių su detaliojo plano rengimu, todėl jis juo pasitikėjo ir netikrino, kadangi byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, šias jo nurodytas aplinkybes (CPK 178 str.).

Vertindamas ieškovo V. K. elgesį Sutarties sudarymo metu, teismas taip pat atsižvelgia į tai, jog Sutartis buvo notariškai patvirtinta, ieškovui V. K. buvo išaiškintos Sutarties sudarymo pasekmės, ką patvirtino ir bylos nagrinėjimo metu Sutartį patvirtinusi notarė A. P.. Ji taip pat nurodė, kad ieškovui V. K., perskaičius Sutartį, nekilo jokių klausimų ir jis patvirtino, kad jam viskas yra aišku. Sutartį patvirtinusi notarė pažymėjo, jog, atvykę pasirašyti Sutartį, ieškovas V. K. ir atsakovas gerai sutarė, buvo iš anksto pasiruošę, pateikė visus reikiamus dokumentus (II t., b.l. 170-171), o jo nurodomos aplinkybės, kad pas notarą Sutarties esmę jam trukdė suvokti, kalbėjusi su notare, atsakovo žmona, nepagrįstos jokiais įrodymais (CPK 178 str.), todėl teismo vertintinos kritiškai.

Žemesnės instancijos teismas

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, susijusias su detaliojo plano, kuriuo pagrindu buvo atidalintas Žemės sklypas rengimu, į tai, kad ieškovas dalyvavo penkis metus trukusiojo detaliojo plano rengimo procedūroje, į tai, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, suaugęs žmogus, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo visas galimybes, išsiaiškinti sudaromos sandorio pasekmes, darytina išvada, jog ieškovui V. K. buvo žinomos aplinkybės, susijusios su šio Žemės sklypo naudojimo būdo keitimu, t.y. ieškovui V. K. buvo žinoma tikroji sandorio Sutarties sudarymo padėtis, todėl konstatuotina, kad sudarydamas Sutartį jis neklydo ir jo reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, kai sudarytos dėl suklydimo atmestinas kaip negrįstas.

Byloje nėra jokių įrodymų, kurias remiantis būtų galima nustatyti apgaulės buvimo faktą sudarant Sutartį, t.y. byloje nėra jokių įrodymų pagrindžiančių, kad atsakovas atliko kokius nors tyčinius veiksmus, siekdamas sudaryti sandorį, kad jis nuslėpė nuo ieškovo V. K., kad jam po atidalijimo atitekusiame žemės sklype nebus galima gyvenamojo namo statyba. Priešingai, byloje esantys įrodymai ir bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, patvirtina, jog ieškovui V. K. buvo žinoma tikroji su Žemės sklypu susijusi padėtis, t.y. jam buvo žinoma, jog norint Žemės sklype statyti gyvenamąjį namą, reikia pakeisti Žemės sklypo naudojimo pobūdį (I t., b.l. 13-15, 83-84, II t., b.l. 1-85). Be to, bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovas V. K. pats dalyvavo rengiant detalųjį planą, detaliojo plano tvirtinimas ir svarstymas yra vieša procedūra, jis, kaip atidalijamo Žemės sklypo bendrasavininkas pats, būdamas rūpestingas ir apdairus, turėjo galimybė gauti iš atitinkamų institucijų, susijusių su detaliojo plano rengimu, visą su jo rengimu susijusią informaciją. Taigi, aplinkybės, kad ieškovui V. K. po atidalijimo atitekusiame žemės sklype nebus galima gyvenamojo namo statyba, buvo žinomos ne tik atsakovui, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis jas nuslėpė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip sudarytos dėl kitos šalies apgaulės atmestinas kaip negrįstas.

Iš byloje esančio ieškovų sutikimo matyti, kad jie sutiko, kad jiems priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), rengiant Žemės sklypo detalųjį planą, būtų nustatyti servitutai – S3 servitutas – teisė tiesti požemines ir antžemines komunikacijas ir S6 – kelio servitutas – teisė važiuoti transporto priemonėmis (I t., b.l. 32). Iš byloje esančio sklypų ribų plano matyti, kad šie servitutai buvo planuojami nustatyti atsakovui po Žemės sklypo atidalijimo atitekusio žemės sklypo tinkamą naudojimą (I t., b.l. 37). Šis detalusis planas buvo patvirtintas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (I t., b.l. 67). Byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad ieškovui priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), būtų nustatytas servitutas, t.y. nėra jokio, CK 4.124 str. 1 d. numatyto, servituto nustatymą patvirtinančio dokumento, o, atsižvelgiant į servituto nustatymo reglamentavimą, detalaus plano patvirtinimas Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nėra prilyginamas administraciniam, servitutą nustatančiam, aktui. Iš byloje esančio VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad po atidalijimo atsakovui atitekusiam įregistruotam žemės sklypui nėra įregistruoti ieškovų ginčijami servitutai (I t., b.l. 90-91).

CK 4.124 str. 2 d. numato, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atveju, kai servitutą nustato įstatymai. Kadangi servitutas gali būti nustatomas tam tikrais CK 4.124 str. 1 d. numatytais pagrindais, kurie nenumato, jog servitutas būtų nustatomas vien tarnaujančio daikto sutikimo pagrindu, o įstatymo numatytų servituto nustatymo pagrindų buvimo bylos nagrinėjimo metu nenustatyta bei atsižvelgiant į tai, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, o šiuo metu servitutas nurodytas ginčijamame sutikime, nėra įregistruotas, darytina išvada, jog ieškovų duotas (ginčijamas) sutikimas dėl servituto nustatymo nesukelia jokių teisinių pasekmių, todėl ir ieškovų reikalavimų dėl servituto S3 ir S6 nustatymo pripažinimo negaliojančiu ir nesukuriančiu jokių teisnių pasekmių, neesant įstatyme numatytų servituto nustatymo pagrindų, nesuklės jokių teisinių pasekmių, neaišku kaip toks sprendimas būtų vykdomas.