- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-05
- Bylos Nr.
- 2A-2028-254/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-34-3-01122-2010-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dale Burduliene (pirm.), Dmitrijus Korsakovas, Nijolia Indreikiene
- Atsakovas
- R. P.
- Ieškovas
- V. K.
- Kategorijos
- 44.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Dales Burdulienes, kolegijos teiseju Dmitrijaus Korsakovo ir Nijolios Indreikienes, teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo atsakovo R. P. apeliacini skunda del Prienu rajono apylinkes teismo 2011 m. gegužes 31 d. sprendimo civilineje byloje Nr. 2-213-644/2011 pagal ieškovo V. K. ieškini atsakovui R. P. del skolos priteisinimo ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Prienu rajono apylinkes teisme 2010-09-14 buvo išduotas teismo isakymas išieškoti iš skolininko R. P. 10 000 litu skolos, 5 proc. metiniu palukanu nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo isakymo visiško ivykdymo bei bylinejimos išlaidas.
Šalies argumentai
Po skolininko prieštaravimu kreditorius pateike ieškini ir praše iš atsakovo R. P. priteisti 10 000 litu skolos, 5 proc. metiniu palukanu nuo bylos iškelimo teisme dienos iki teismo isakymo visiško ivykdymo bei bylinejimos išlaidas. Ieškovas nurode, kad 2007 m. liepos 20 d. kreditorius J. P. sudare su atsakovu rašytine paskolos sutarti, kuria paskolino atsakovui 10 000 litu ir kuriuos pastarasis isipareigojo gražinti pagal J. P. pareikalavima. Kreditorius J. P. 2010 m. balandžio 23 d. mire, o ieškovas, budamas kreditoriaus sunenas, pagal 2010 m. balandžio 29 d. Prienu rajono 3-iojo notaro biuro išduota paveldejimo liudijima (reg. Nr. 700) yra testamentinis ipedinis. Atsakovas iki J. P. mirties paskolos negražino ir testatorius nei karto nesake, kad skolininkas butu gražines bent dali paimtos paskolos.
Žemesnės instancijos teismas
Prienu rajono apylinkes teismas 2011 m. gegužes 31 d. sprendimu ieškini patenkino. Pirmosios instancijos teismas nurode, kad fiziniu asmenu paskolos sutartis turi buti rašytines formos, jeigu paskolos suma viršija du tukstancius litu. Sutarties (prievoles) ivykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rušies sutarciai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisines pasekmes. Atsakovas nepateike rašytines formos dokumento, kuris patvirtintu paskolos sutarties ivykdymo dvišali sandori. Teismas kaip nepagristus ir nelogiškus vertino atsakovo paaiškinimus, kad jis nuolat reikalavo, jog kreditorius J. P. gražintu paskolos sutarti, taciau J. P. to nepade, kadangi pats atsakovas teismui aiškino, kad tarp jo ir J. P. buvo labai geri, draugiški santykiai. Teismas pažymejo, kad po tariamo galutinio atsiskaitymo su J. P. 2008 metu lapkricio menesi, iki J. P. mirties praejo pusantru metu, todel laike visiškai neitiketinu, kad atsakovas per toki laiko tarpa neturejo galimybes paimti tai patvirtinanti rašytini irodyma.Tam nebuvo butinas sutarties originalas, butu pakake paprašyti ranka parašyto raštelio ar atžymos apie dalies (ar visos) skolos gražinima. Teismas sprende, kad atsakovas, nesilaikydamas istatymo reikalavimo sudaryti sandori (skolos gražinima) rašytine forma, kartu prisieme visa rizika del sandorio ivykdymo irodinejimo kilus gincui, ir vertino, kad atsakovas tokio skolos gražinimo fakto neirode. Liudytoju parodymai, kuriais jie nurode, kad mate, kaip atsakovas gražino J. P. skola, teismas nesireme, kadangi nebuvo nustatyta istatymo leista išimtis, o liudytojai vienokia ar kitokia prasme buvo susije su atsakovu veiklos, giminystes ar darbo santykiais, todel ju parodymai teismo vertintini, kaip parodymai asmenu, turinciu suinteresuotuma bylos baigtimi. Teismas padare išvada, kad atsakovas neirode skolos gražinimo fakto leistinais irodymais, o vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sažiningumo principais, nera pagrindo netiketi ieškovu.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo panaikinti Prienu rajono apylinkes teismo sprendima, atmesti ieškovo ieškini ir priteisti turetas bylinejimosi išlaidas. Apeliantas nurode, kad teismo posedyje jis buvo paaiškines, jog su mirusiuoju J. P. buvo sutare, kad paskola gražins dalimis. Skola J. P. gražino pilnai, per du kartus po 5000 Lt. Pirmoji 5000 Lt dalis skolos J. P. buvo gražinta 2008 m. gegužes 22 d. Skolos gražinimo fakta mate civilineje byloje apklausti liudytojai, kuriu parodymai buvo nuoseklus, jokiu prieštaravimu nebuvo. Apeliantas nurode, kad kita pinigu suma, lygia 5 000 Lt., gražino 2008 metu lapkricio menesi, pinigus pasiskolines iš savo darbdavio D. D.. Teige, kad pinigus atveže i mirusiojo J. P. namus ir dalyvaujant liudytojams J. B. ir paciam D. D., gražino skola. Apelianto teigimu, nurodyti faktai, jog visi skolinti pinigai mirusiajam buvo gražinti, o apeliantas neliko skolingas, teismo posedžio metu patvirtino liudytojai, taciau Prienu rajono apylinkes teismas neatsižvelge i ju parodymus, nepagristai suteike pirmenybe ieškovo kviestu liudytoju parodymams, kurie buvo nenuoseklus, prieštaringi. Apeliantas nesutiko ir su teismo išvada, kad jo liudytojai yra su juo susije šeimos ar darbo santykiais, ir pažymi, kad pinigus skolines D. D. yra visiškai pašalinis asmuo, ir apelianto bylos nagrinejimo metu su juo darbiniai santykiai nesieja.
Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagristai vadovavosi Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktika, kuri reglamentuoja teismo teises nesiremti kitais negu rašytiniai irodymai, kadangi Lietuvos Aukšciausiasis Teismas savo 2005 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje civilineje byloje Nr. 3K-3-501/2005 Areex International Trading Co v. UAB „Santoveta" pažymejo, kad „vienas iš civilinio proceso tikslu yra tikslas nustatyti materialiaja tiesa byloje ir reiškia byla nagrinejancio teismo pareiga imtis istatymo numatytu galimu procesiniu priemoniu, kad, priimdamas byloje sprendima, teismas butu kiek galima labiau isitikines del tam tikru aplinkybiu buvimo arba ju nebuvimo". Lietuvos Aukšciausiojo Teismo praktikoje yra pripažinta, jog civiliniame procese irodymu pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybiu pusiausvyros principu, kuris reiškia, kad nera reikalaujamas absoliutus teismo isitikinimas. Kad butu padaryta išvada apie tam tikro fakto buvima irodymu pakanka, jeigu byloje esantys irodymai leidžia labiau tiketi, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo, todel apelianto nuomone, byloje surinkti irodymai pilnai irodo fakta, jog apeliantas tinkamai ivykde prievole mirusiajam J. P..
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacines instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisetuma ir pagristuma tik apskustoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdestytus argumentus, išskyrus istatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu apeliacines instancijos teismas nenustate (CPK 329 straipsnis).
Apeliantas nesutikima su skundžiamu sprendimu iš esmes grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai ivertino byloje surinktus irodymus, nepagristai pirmenybe suteike ieškovo pateiktiems irodymams ir tuo pažeide irodymu vertinimo taisykles bei nepagristai nustate, kad atsakovas paskolos negražino. Kolegija su tokiais apelianto argumentais ir išvadomis nesutinka.
Nagrinejamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. liepos 20 d. kreditorius J. P. su atsakovu sudare rašytine paskolos sutarti, kuria paskolino atsakovui 10 000 litu (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutarties atveju yra svarbu tai, kad tiek sutarties sudarymas, tiek jos ivykdymas yra sandoriai, todel sutarties (prievoles) ivykdymui patvirtinti galioja tie patys, kaip ir tos rušies sutarciai sudaryti, formos reikalavimai ir jos nesilaikymo teisines pasekmes (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo 2006 m. rugsejo 11 d. nutartis, priimta civilineje byloje E. K. v. A. G., bylos Nr. 3K-3-463-2006, 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilineje byloje L. Z. v. K. Ž., bylos Nr. 3K-3-187/2008). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagristai nurode, kad atsakovas, nesilaikydamas istatymo reikalavimo paskolos gražinima iforminti rašytine forma, kartu prisieme rizika del sandorio ivykdymo irodinejimo kilus gincui. Pažymetina, kad bendroji rašytines sandorio formos nesilaikymo pasekmiu taisykle yra ta, kad rašytines formos reikalavimo pažeidimas paprastai nedaro sandorio negaliojancio, taciau nesilaikiusios istatymo reikalaujamos rašytines formos šalys netenka teises remtis liudytoju parodymais irodinedamos sandorio sudarymo ir jo ivykdymo fakta (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurode, kad atsakovas neturi pagrindo remtis liudytoju parodymais, nes tai neprieštarauja sažiningumo, teisingumo ir protingumo principams (CK 1.93 straipsnio 6 dalis). Kolegija sutinka, kad atsakovas neturi rašytinio irodymo apie skolos gražinima, taip pat byloje nera kitokiu rašytiniu irodymu, nors ir netiesioginiu, patvirtinanciu pinigu gražinimo fakta. Atsakovas teisme paaiškino, kad praše kreditoriaus gražinti skolos rašteli (b.l. 65), taciau nera byloje aplinkybiu, kurios butu pagrindu konstatuoti, kad objektyviai nebuvo imanoma pinigu gražinima iforminti raštu, juolab, kad atsakovas to sieke. Pastaroji atsakovo nurodyta aplinkybe teismui duoda pagrinda manyti, kad atsakovas ne visiškai pasitikejo kreditoriumi, o kreditorius – skolininku, juolab, kad ju nesiejo giminystes santykiai. Atsakovas paaiškino, kad paskola gražino 2008-05-22 ir 2008-11 men., vienok kreditorius mire 2010-04-23, todel atsakovas turejo objektyvia galimybe išreikalauti paskolos sutarties originala arba pinigu gražinima iforminti raštu kitokiu budu. Be to, kolegija atkreipia demesi i nenuoseklu atsakovo paaiškinima del skolos raštelio gražinimo ar kitokiu rašytiniu irodymu gavimo, kuomet atsiliepime jis nurode priešingai nei teisme, kad skolos raštelio gražinti nereikalavo, nes neturejo blogu minciu del kreditoriaus nesažiningumo, nepraše ir kitu rašytiniu patvirtinimu (b.l. 31). Atsakovas atsiliepime i ieškini ir teisme nurode, kad 5000 Lt skolos dali 2008-11 men. gražino kreditoriui pasiskolines iš darbdavio D. D.. Prieštaravimuose del teismo isakymo nurode (b.l. 14), kad darbdavys jam abu kartus skolino pinigus, kad gražintu skola. Šiems paskolos sandoriams patvirtinti atsakovas taip pat nepateike jokiu rašytines formos irodymu (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Atsakovo nenuoseklus paaiškinimas ir nebuvimas kitu aplinkybiu, nurodytu CK 1.93 straipsnio 6 dalyje, buvo pagrindu pirmosios instancijos teismui spresti, kad draudimas panaudoti liudytoju parodymus rašytines formos sandoriui irodyti, neprieštarauja sažiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Taikydamas draudima remtis liudytoju parodymais teismas vertino tiek kreditoriaus, tiek skolininko elgesio motyvus pagal logikos desnius ir rupestingo, protingo, apdairaus teisiniu santykiu dalyvio elgesio standartus (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-513/2004; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkricio 23 d. nutartis, priimta civilineje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.). Atsakovas žinojo, kad paskolos sutartis sudaryta rašytine forma, todel jos gražinimas, nepasirupinus rašytiniu irodymu, juolab, kad pagal atsakova ji buvo gražinta skolintomis lešomis, neatitinka nei logikos desniams, nei rupestingo, protingo, apdairaus teisiniu santykiu dalyvio elgesio standartu. Pažymetina, kad jeigu prievole gražinti paskola butu ivykdyta, skolos dokumentas turejo buti pas atsakova (CK 6.65 straipsnis), vienok jis yra pas ieškova. Istatymas, priešingai nei del atsakovo atsikirtima pagrindžianciu aplinkybiu, nenumato draudimo liudytoju parodymais irodineti ieškovo nurodytas aplinkybes, kad kreditorius J. P. liudytojams A. M., J. R., D. K. prieš mirti yra sakes, jog atsakovas negražina paskolos, todel apelianto argumentai, kad teismas be pagrindo vertino ieškovo liudytoju parodymus, yra atmestini.
Ivertinus apeliacinio skundo argumentus ir visas turincias reikšmes bylai aplinkybes, teiseju kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas konstataves, kad atsakovas neirode, jog paskola gražino (CPK 178, 185 straipsniai), prieme pagrista ir teiseta sprendima, kuri panaikinti apeliacinio skundo motyvais nera pagrindo, todel jis paliktinas nepakeistu, o atsakovo apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagristas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,
nutaria:
Prienu rajono apylinkes teismo 2011 m. gegužes 31 d. sprendima palikti nepakeista.