- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-19
- Bylos Nr.
- e2S-1247-614/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34637-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Ieškovas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūros Advokatų tarybai dėl 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškininiu, kuriuo prašė panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimą, įpareigoti atlikti tyrimą dėl advokatės A. R. profesinės etikos pažeidimo. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 5 d. Lietuvos advokatūros Advokatų taryba priėmė sprendimą nekelti drausminės bylos advokatei A. R. neatlikus objektyvaus, visapusiško, nešališko tyrimo. Ieškovas teikdamas ieškinį teismui vadovaujasi Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 2 d. priimta nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-216-407/2020, kurios 20 punkte ir 23 punkte nurodyta, kad Advokatų tarybos sprendimai gali būti skundžiami teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Ieškovas prašo atnaujinti terminą ieškiniu pareikšti.
Atsiliepimas
2. Atsakovas atsiliepime prašo civilinę bylą nutraukti, nes Advokatų tarybos sprendimas nekelti advokatui drausmės bylos nesusijęs su pareiškėjo materialiomis teisėmis ar pareigomis, įstatymo saugomais pareiškėjo interesais. Ieškovas nurodo, kad yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad sprendimai iškelti drausmės bylą advokatui arba drausmės bylos nekelti nėra skundžiami teismui, nepriklausomai nuo to, koks asmuo nesutinka su tokiu sprendimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi nutarė civilinę bylą pagal ieškovo advokato R. V. ieškinį atsakovui Lietuvos advokatūros Advokatų tarybai dėl 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo panaikinimo nutraukti.
4. Teismas nustatė, kad ieškovo ieškininis reikalavimas nesusijęs su ieškovo subjektinių teisių gynimu. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovas palaikė ieškinyje išdėstytą reikalavimą panaikinti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą nekelti drausminės bylos advokatei A. R., įpareigoti atlikti objektyvų, visapusišką tyrimą. Teismas nurodė, kad Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimas kelti ar nekelti drausmės bylą gali turėti įtakos tik trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, bet ne ieškovo subjektinėms teisėms. Ieškovas kreipėsi į teismą, kad atsakovas panaikintų savo sprendimą trečiojo asmens atžvilgiu ir paveiktų trečiojo asmens teises vykdant profesinę veiklą. Drausminės bylos neiškėlimas advokatui negali būti laikomas kito asmens subjektinės teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimu. Advokatų tarybos sprendimas, kuriuo nuspręsta nekelti advokatui drausmės bylos, nesusijęs su pareiškėjo materialiomis teisėmis ar pareigomis, įstatymo saugomais interesais.
5. Teismas, vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, civilinę bylą nutraukė, nurodydamas kasacinio teismo praktiką, kad Advokatų tarybos sprendimas dėl drausmės bylos iškėlimo / neiškėlimo nėra skundžiamas teismui, nepriklausomai nuo to, koks asmuo su tokiu sprendimu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-152-378/2021).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Ieškovas R. V. pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį ir grąžinti bylą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad:
6.1. teismas tik dalinai įvertino ieškovo pateiktame ieškinyje suformuotus argumentus bei motyvus, todėl nutraukiant bylą rėmėsi tik keliais ieškinyje pateiktais aspektais, visiškai neaptardamas kitų, kuriuose yra užfiksuota ieškovo subjektyvinių teisių pažeidimai. Ieškovas savo ieškinyje išsamiai nurodė tuos argumentus, kodėl atsakovas visiškai neatliko ieškovo prašomo tyrimo ir kaip tai sukelia ieškovui aiškias materialines pasekmes, nes ieškovas negali tinkamai įgyvendinti savo pažeistų teisių, o atsakovas nevykdo savo pareigos, tačiau teismas nutartyje šių aplinkybių nevertino. Atsakovas neneigia, kad jo pareiga atlikti advokatų veiklos kontrolę, todėl ieškovas, kaip Advokatūros savivaldos narys, įgyvendindamas savo teises, turėjo teisę kreiptis į atsakovą, prašant atlikti tyrimą;
6.2. teismas netinkamai įvertino suformuotą teismų praktiką, kadangi rėmėsi ne analogiško pobūdžio bylomis, ne analogiška situacija, kuriose skundžiamas dalykas buvo kitas, subjektai kiti, sukeltos materialinės pasekmės kitos ir pan.;
6.3. teismas privalėjo išnagrinėti ieškinį, kadangi jau pats teismas buvo priėmęs jį nagrinėjimui ir įvyko parengiamasis posėdis. Priėmus ieškinį nebuvo galimybė ieškovui pasisakyti dėl savo teisinio materialinio suinteresuotumo, dėl pažeidžiamų teisių bei sukeliamų pasekmių ir pan. Teismas net nebuvo gavęs iš atsakovo prašomų papildomų dokumentų (Drausmės komiteto, atsakovo vykusių posėdžių protokolų), todėl negalėjo tinkamai įvertinti, ar buvo svarstomi ieškovo pateikti klausimai / prašymai atsakovui, ar nebuvo. Neturėdamas tokios aukščiau nurodytos informacijos, teismas negalėjo padaryti kategoriškos išvados, ar atsakovas pilnai atliko tyrimą, ar ne.
Atsiliepimas
7. Atsakovas Lietuvos advokatūros Advokatų taryba pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad:
7.1. ginčo dalyku civilinėje byloje gali būti tik toks Lietuvos advokatūros organo priimtas sprendimas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes, pavyzdžiui, Advokatų garbės teismo sprendimas advokatui skirti drausminę nuobaudą. Šiuo gi atveju ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta Advokatei nekelti drausmės bylos, niekaip nepaveikia ieškovo teisinio statuso ir nesukelia jam jokių materialinių teisinių pasekmių, nelemia ieškovo materialiųjų teisių ir pareigų, sprendime nesuformuluotos ieškovui privalomos elgesio taisyklės, sprendimu ieškovui nėra pritaikomos poveikio priemonės, taigi - nepažeidžia ir negali pažeisti tų ieškovo teisių ar įstatymų saugomų interesų, kurių teisminę gynybą garantuoja CPK 5 straipsnio 1 dalis;
7.2. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendro pobūdžio taisyklė nustato dvi prielaidas atsirasti asmens subjektinei teisei – teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos: tai būtent besikreipiančio asmens suinteresuotumas bei jo teisės ar įstatymo saugomo intereso pažeidimas. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti. Savo materialinį teisinį suinteresuotumą skųsti teismui Advokatų tarybos sprendimą ieškovas grindė tuo, kad esą šis sprendimas formuoja neigiamą ieškovo charakteristiką viešojoje erdvėje ir tarp kolegų bei daro žalą jo reputacijai, taip pat šis sprendimas esą užkerta ateityje ieškovui kelią tam, kad Advokatė viešai paneigtų apie jį paskleistą informaciją ir atsiprašytų; Advokatų tarybos atliktas tyrimas yra neobjektyvus ir nevisapusiškas ir esą tuo pažeidžiama ieškovo „teisė gauti ne tendencingą tyrimą“;
7.3. nei ieškinyje, nei atskirajame skunde paminėti ieškovo argumentai nepagrindžia, kad Advokatų tarybos sprendimas sukelia ieškovui materialines teisines pasekmes. Atsižvelgiant į tai, kad Advokatų tarybos sprendimas nesusijęs su ieškovo teisėmis ir pareigomis, nesukelia jam objektyvių teisinių padarinių, ieškovas neturi teisės skųsti tokio sprendimo teismo tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis);
7.4. atskirajame skunde ieškovas taip pat laikosi pozicijos, kad pacituotos bylos priimtos bylose, kurių faktinės aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių. Šie atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo nesiremti pacituota teismų praktika, nes Advokatų drausmės bylų nagrinėjimo tvarkos aprašo, paskelbto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020-10-05 įsakymu Nr. 1R-321, prasme visi asmenys, kurie prašo iškelti advokatui ar advokato padėjėjui drausmės bylą, turi tą patį – pareiškėjo – statusą. Taigi, teisinės reikšmės neturi, ar tokiu asmeniu yra advokatas, prokuroras ar kitas pilietis.
8. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, advokatė A. R. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad:
8.1. Advokatų tarybos sprendimas nekelti advokatui drausmės bylos nesusijęs su ieškovo materialiomis teisėmis ar pareigomis, įstatymo saugomais ieškovo interesais, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo priimta nutartis yra teisėta ir pagrįsta;
Šalies argumentai
8.2. apelianto dėstomos aplinkybės yra tik subjektyvūs, deklaratyvūs teiginiai, jis apeliuoja į tai, kad yra antrasis materialiosios teisės elementas, t. y. atsakovo atliktas tyrimas yra tendencingas, neobjektyvus ir nevisapusiškas. Tačiau šiuo atveju apelianto ieškininis reikalavimas nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, todėl deklaratyvūs teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nutraukdamas civilinę bylą nevertino ieškinyje pateiktų argumentų neturi priežastinio ryšio su nagrinėjamu klausimu;
8.3. apeliantas nenurodė argumentų, kaip Advokatų garbės teismo sprendimo panaikinimas paveiktų jos interesus ir (ar) atkurtų tariamai pažeistas teises. Savo materialinį suinteresuotumą apeliantas grindžia tuo, kad yra pažeistos jo materialinės pasekmės, tačiau nei viename iš atskirojo skundo argumentų nenurodo, kaip, jeigu byla pagal jo ieškinį būtų išnagrinėta iš esmės, būtų modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) jo subjektinės teisės ar pareigos;
8.4. apeliantas neturi reikalavimo teisės ginčyti Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimą, nes jis tik siekia, kad būtų konstatuoti jo nuomone, neetiški trečiojo asmens veiksmai. Net ir patenkinus ieškovo (apelianto) ieškinį, jo teisė į teisminę gynybą nebūtų tinkamai įgyvendinta, nes nesukeltų jam materialinių teisinių padarinių. Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos sprendimas, priklausomai nuo jo rezultato, gali turėti įtakos tik advokato, kurio drausminės atsakomybės klausimas keliamas, teisėms ir pareigoms, bet neturi teisinės reikšmės ieškovo teisėms ar pareigoms;
8.5. ginčijamas Advokatų tarybos sprendimas, kuriuo buvo nuspręsta trečiajam asmeniui neiškelti drausmės bylos, yra procedūrinio pobūdžio sprendimas, kuris pats savaime nepaveikia apelianto kaip advokato teisinio statuso ir nesukelia jam jokių materialinių teisinių pasekmių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose, nenustatė, todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
11. Apeliacinio nagrinėjimo dalykas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovo R. V. ieškinį atsakovui Lietuvos Advokatūros Advokatų Tarybai dėl 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo panaikinimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
12. Nagrinėjamoje byloje teismui skundžiamas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatei A. R..
13. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje yra įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis), tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje taip pat pažymėta, kad asmens teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės apribojimai (žr. 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 4451/70).
14. Kaip ir bet kuri subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą įgyvendinama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės įgyvendinimo tvarką įtvirtina Civilinio proceso kodeksas bei kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarp jų ir Advokatūros įstatymas.
15. Advokatūros įstatymo 58 straipsnyje nurodyta, kad Lietuvos advokatūros organai yra: visuotinis advokatų susirinkimas; advokatų taryba; Advokatų garbės teismas; revizijos komisija. Sprendimus iškelti drausmės bylą advokatui ir advokato padėjėjui priima Advokatų taryba (Advokatūros įstatymo 60 straipsnio 2 dalies 10 punktas). Advokatūros įstatymo 61 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad advokatų drausmės bylas nagrinėja Advokatų garbės teismas Lietuvos advokatūros nustatyta tvarka. Vadinasi, advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui.
16. Nagrinėjamoje byloje teismui skundžiamas Lietuvos advokatūros Advokatų tarybos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimas dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatei A. R..
17. Kasacinio teismo praktikoje, kurią skundžiamoje nutartyje ir nurodė pirmosios instancijos teismas, taip pat pažymėta, kad advokatų drausmės bylų nagrinėjimo ir drausminių nuobaudų taikymo funkciją įstatymu pavesta vykdyti vienam iš Lietuvos advokatūros organų – Advokatų garbės teismui, kuris veiksmus, reikalingus drausmės bylai tinkamai išnagrinėti, atlieka tik gavęs iš Advokatų tarybos surinktą ir parengtą medžiagą. Tokie advokatų tarybos veiksmai vertintini kaip paruošiamieji veiksmai, kad klausimas dėl drausmės bylos iškėlimo būtų nagrinėjamas Advokatų garbės teisme. Advokatų tarybos sprendimas iškelti drausmės bylą ir Advokatų garbės teismui pateikta reikalinga medžiaga pripažintini pasirengimo nagrinėti bylą veiksmų atlikimu, tačiau nereiškia bylos iš esmės išnagrinėjimo, tik Advokatų garbės teismo priimtas sprendimas iš esmės realiai turi įtakos advokato teisėms ir teisėtiems interesams, todėl tik šio teismo priimtas sprendimas yra skundžiamas teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-687/2018, 18 punktas). Taigi, kasacinio teismo praktika suponuoja išvadą, kad sprendimai iškelti drausmės bylą advokatui arba šios bylos nekelti, apskritai nėra skundžiami teismui, nepriklausomai nuo to, koks asmuo su tokiu sprendimu nesutinka (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-378/2021, 38 punktas).
18. Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad byla CPK nustatyta tvarka teisme galėtų būti nagrinėjama tik esant priimtam ir apskųstam Advokatų garbės teismo sprendimui, nes pagal šios nutarties 17 punkte nurodytą teisinį reglamentavimą Advokatų taryba yra subjektas, įgaliotas iškelti drausmės bylą, tačiau klausimą dėl drausminės bylos iškėlimo pagrįstumo iš esmės nagrinėja Advokatų garbės teismas ir tik priimtas sprendimas sudaro prielaidas toliau skųsti teismui tokį Advokatų garbės teismo sprendimą arba jo neskųsti.
19. Atsižvelgdamas į nurodytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikydamas Advokatūros įstatymo nuostatas bei nepažeisdamas proceso teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimo pagrindus, pagrįstai nutraukė civilinę bylą CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas netenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
20. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.
21. Atmetus atskirąjį skundą, apeliantui nėra atlyginamos jo apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.
22. Atsakovė už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 160 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios pagrįstos 2022 m. balandžio 29 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. BV 1-26/22 ir 2022 m. gegužės 3 d. mokėjimo nurodymu. Kadangi išlaidų dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) maksimalaus dydžio, todėl nėra pagrindo jas mažinti. Ieškovo atskirojo skundo netenkinus, atsakovės naudai iš ieškovo priteistinos 160 Eur apeliaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovo R. V. atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. V., advokato pažymėjimo numeris 002635, atsakovei Lietuvos advokatūrai, kodas 300099149, 160 Eur (vienas šimtas šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.