Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ atstovui advokatui Linui Žukauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. patikslintą ieškinį atsakovei AB „Klaipėdos energija“ dėl AB „Klaipėdos energija“ valdybos 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimo 5-uoju darbotvarkės klausimu pripažinimo negaliojančiu ir įpareigojimo AB „Klaipėdos energija“ valdybą ieškovo kadencijos pratęsimo klausimą išspręsti iš naujo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Klaipėdos miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas kreipėsi į teismą, patikslintu ieškiniu (el. b. 1 failas, 171-189 psl.) prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiu AB „Klaipėdos energija“ valdybos 2022 m. lapkričio 25 d. sprendimą 5-uoju darbotvarkės klausimu (toliau – Sprendimas), kuriuo nutarta nepratęsti AB „Klaipėdos energija“ generalinio direktoriaus A. K. kadencijos ir įpareigoti AB „Klaipėdos energija“ valdybą A. K. kadencijos pratęsimo klausimą išspręsti iš naujo, vadovaujantis savivaldybės administracijos darbo grupės atliktu AB „Klaipėdos energija“ veiklos rezultatų vertinimu bei Savivaldybės administracijos direktoriaus rekomendacija; 2) priteisti iš atsakovės AB „Klaipėdos energija“ ieškovo A. K. naudai šioje byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė, kad ieškovas buvo paskirtas ir nuo 2017 m. sausio 18 d. ėjo AB „Klaipėdos energija“ generalinio direktoriaus pareigas. 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37¹ straipsnio bei Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (toliau – VSĮĮ) 11 straipsnio pakeitimams, 2018 m. sausio 16 d. buvo pakeista tarp AB „Klaipėdos energija“ ir ieškovo 2009 m. gruodžio 22 d. sudaryta darbo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), nustatant, kad nuo 2018 m. sausio 16 d. su ieškovu sudaroma terminuota darbo sutartis 5 metų kadencijai, o pirmosios ieškovo kadencijos pabaiga – 2023 m. sausio 16 d. 2022 m. lapkričio 25 d. vykusiame AB „Klaipėdos energija“ valdybos posėdyje 5-uoju darbotvarkės klausimu buvo sprendžiama dėl AB „Klaipėdos energija“ vadovo kadencijos pratęsimo. Balsų dauguma (du – už, vienas – prieš) AB „Klaipėdos energija“ valdyba nutarė ieškovo kadencijos nepratęsti. Valdybos pirmininkas tokį sprendimą grindė trimis argumentais, jog per lėta (duomenys neskelbtini) teritorijos konversija, per mažas ieškovo iniciatyvos konversijai rodymas, neigiami AB „Klaipėdos energija“ veiklos (pelno) rezultatai bei investicijų projektų nevykdymas paskutiniais metais. Ieškovo įsitikinimu, nurodyti AB „Klaipėdos energija“ valdybos argumentai, kuriais remiantis pastaroji nusprendė nepratęsti ieškovo kadencijos, yra nesuderinami ir neatitinka įmonės vadovo veiklos vertinimo kriterijų, kuriais turi būti vadovaujamasi sprendžiant dėl vadovo tinkamumo eiti pareigas ir jo kadencijos pratęsimo. Nepaisant įstatymų leidėjo siekių ir tikslų, šio ginčo atveju susiklostė nustatytam reguliavimui priešinga situacija, kuomet skundžiamu Sprendimu AB „Klaipėdos energija“ valdyba, nepaisydama nustatyto teisinio reguliavimo bei remdamasi abejotinais, nenuosekliais bei prieštaringais argumentais, o, be to, galimai egzistuojant politinio suinteresuotumo aplinkybėms, nutarė nepratęsti iki šiol efektyvią AB „Klaipėdos energija“ veiklą užtikrinusio, skaidriai ir racionaliai AB „Klaipėdos energija“ labui veikusio ieškovo kadencijos antrajam penkių metų AB „Klaipėdos energija“ valdymo ciklui, nors tiek AB „Klaipėdos energija“, tiek ir ieškovo veikla bei darbo rezultatai visuomet buvo vertinami teigiamai, o tokio Sprendimo priėmimas dėl nesuprantamų bei neaiškių argumentų buvo inicijuotas AB „Klaipėdos energija“ valdybos pirmininko teikimu.

Toks valdybos Sprendimas iš esmės prieštarauja protingumo ir sąžiningumo principams, nes, visų pirma, AB „Klaipėdos energija“ įvykdžius nustatytus veiklos tikslus ir ieškovo veiklą vertinant teigiamai, neegzistavo prielaidos AB „Klaipėdos energija“ valdybai svarstyti ieškovo kadencijos nepratęsimo klausimo. Tikslų nustatymo ir vertinimo tvarkos apraše įtvirtinta tvarka savivaldybės administracijos darbo grupei atlikus AB „Klaipėdos energija“ veiklos rezultatų vertinimą, buvo konstatuota, kad AB „Klaipėdos energija“ 2021 metais didžiąja dalimi pasiekė jai akcininko lūkesčių rašte nustatytus tikslus, o tuo tarpu nepasiekti iš dalies pasiekti rodikliai laikomi pateisinamais dėl objektyvių priežasčių. Kitaip tariant, darbo grupė įvertino, kad AB „Klaipėdos energija“ pasiekė visus jai nustatytus tikslus, kurie galėjo būti objektyviai įgyvendinti. Būtent tokį vertinimą, vykdydamas ABĮ 37¹ straipsnio 2 dalies nuostatą, 2022 m. rugsėjo 9 d. rekomendacijoje „Dėl nustatytų tikslų vertinimo“ (toliau – Rekomendacija) nurodė savivaldybės administracijos direktorius ir pateikė šią Rekomendaciją AB „Klaipėdos energija“ vadovui bei jos kolegialiems organams. Ieškovas pažymėjo, kad inicijuoti tikslų nustatymo ir vertinimo tvarkos aprašo 22 punkte įtvirtintų poveikio priemonių, tame tarpe ir svarstyti dėl AB „Klaipėdos energija“ vadovo skyrimo antrai kadencijai (Tikslų nustatymo ir vertinimo tvarkos aprašo 22.2 punktas), taikymą būtų galima tik tuo atveju, jeigu Savivaldybės administracijos darbo grupė būtų nustačiusi, kad AB „Klaipėdos energija“ nėra pasiekusi jai nustatytų tikslų ir tuomet savivaldybės administracijos direktorius būtų kreipęsis į AB „Klaipėdos energija“ valdybą dėl raštiško paaiškinimo apie priežastis, kodėl nepasiekti nustatyti tikslai (Tikslų nustatymo ir vertinimo tvarkos aprašo 18 punktas), o galiausiai dėl nepasiektų AB „Klaipėdos energija“ tikslų savivaldybės administracijos direktorius, vadovaujantis Tikslų nustatymo ir vertinimo tvarkos aprašo 23 punktu, būtų priėmęs sprendimą dėl poveikio priemonių taikymo. Ieškovo manymu, šiuo atveju neegzistavo nei viena iš nurodytų sąlygų, kurioms esant AB „Klaipėdos energija“ valdyba būtų galėjusi kelti ieškovo kadencijos nepratęsimo klausimą, kadangi AB „Klaipėdos energija“ veikla buvo įvertinta teigiamai ir Rekomendacijoje nurodyta, jog buvo pasiekti jai iškelti tikslai. Svarbu pažymėti tai, kad aptartas teisinis reglamentavimas iš viso nenumato valdybos kompetencijos savarankiškai inicijuoti AB „Klaipėdos energija“ ir (ar) jos vadovo vertinimo valdybos posėdyje sprendžiant dėl kadencijos pratęsimo. Todėl nesant neigiamo savivaldybės administracijos darbo grupės vertinimo ir jo pagrindu savivaldybės administracijos direktoriui nepateikus rekomendacijos dėl atitinkamų poveikio priemonių taikymo, ieškovo kadencijos nepratęsimo, kaip poveikio priemonės, taikymo klausimas valdyboje iš viso negalėjo būti sprendžiamas (Tikslų nustatymo ir vertinimo tvarkos aprašo 18 punktas ir 22 punktas). Ieškovas pažymėjo ir tai, kad valdybos pirmininko nurodyti argumentai apie tariamai neigiamus ieškovo veiklos rezultatus, kuriais buvo grindžiamas skundžiamas Sprendimas, iš viso nebuvo vertinami savivaldybės administracijos sudarytoje darbo grupėje. Šiame kontekste ieškovės pabrėžė, kad tikslų nustatymo ir vertinimo tvarkos aprašo 19 punkte įtvirtinta, kad „Savivaldybės administracijos direktoriaus rekomendacijoms taikoma taisyklė „laikykis arba paaiškink“, pagal kurią nukrypimas nuo rekomendacinio pobūdžio nuostatų galimas, kai to objektyviai reikia, ir kiekvienas nukrypimas turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas atitinkamo Savivaldybės valdomos įmonės organo.“ Taigi vadovaujantis nurodytu tikslų nustatymo ir vertinimo tvarkos aprašo 19 punktu, atsakovės valdyba, gavusi savivaldybės administracijos direktoriaus Rekomendaciją (kurioje buvo konstatuota, kad atsakovė įvykdė 2021 metų veiklos tikslus ir todėl valdybai buvo pavesta spręsti dėl ieškovo kadencijos pratęsimo), nukrypti nuo rekomenduotų nuostatų, t. y. nepratęsti ieškovo kadencijos, galėjo tik esant tokioms sąlygos: pirma, jei objektyviai būtų reikėję nukrypti nuo rekomenduotų nuostatų, o antra AB „Klaipėdos energija“ valdyba būtų racionaliai pagrindusi ir paaiškinusi tokio nukrypimo poreikį. Kadangi aukščiau nurodytos sąlygos nebuvo įvykdytos, atsakovės valdyba negalėjo nukrypti nuo Rekomendacijos ir turėjo spręsti dėl A. K. kadencijos pratęsimo. Taigi net ir atsietai vertinant tik ieškovo, kaip generalinio direktoriaus, veiklą, ši visuomet buvo charakterizuojama teigiamai ir nei savivaldybės administracija, nei kolegialūs AB „Klaipėdos energija“ valdymo organai jokių priekaištų ieškovui neturėjo.

Ieškovas pažymi ir tai, kad, vadovaujantis Tikslų nustatymo ir vertinimo tvarkos aprašo 17 punktu, AB „Klaipėdos energija“ veiklą ir jos rezultatus vertina bei išvadas dėl veiklos rezultatų teikia išimtinai tik Savivaldybės sudaryta darbo grupė. Kaip jau minėta, įvertinusi AB „Klaipėdos energija“ veiklos rezultatus, Darbo grupė pateikė išvadą, kad AB „Klaipėdos energija“ įvykdė visus jai 2021 m. nustatytus tikslus, kuriuos AB „Klaipėdos energija“ objektyviai galėjo pasiekti. Dėl šių priežasčių AB „Klaipėdos energija“ veikla buvo įvertinta teigiamai. Toks vertinimas buvo perkeltas ir į Savivaldybės administracijos direktoriaus Rekomendaciją. Taigi kompetentingiems subjektams įvertinus AB „Klaipėdos energija“ veiklą ir pateikus teigiamus vertinimo rezultatus, nei AB „Klaipėdos energija“ valdyba, nei jos pirmininkas savo ruožtu negalėjo jų kvestionuoti, o tuo labiau iš naujo vertinti sprendžiant dėl ieškovo kadencijos pratęsimo, nes tokia kompetencija AB „Klaipėdos energija“ valdybai nėra suteikta. Be to, net ir tuo atveju, jei AB „Klaipėdos energija“ valdyba būtų galėjusi savarankiškai vertinti AB „Klaipėdos energija“ ar ieškovo veiklos rezultatus, AB „Klaipėdos energija“ valdybos pirmininko teiginiai, kuriais buvo motyvuotas ginčijamas Sprendimas, yra nepagrįsti ir neobjektyvūs. Argumentas dėl (duomenys neskelbtini), teritorijos konversijos yra visiškai nepagrįstas, nes jį Valdybos pirmininkas grindė prielaidomis ir hipotetiniais pamąstymais, bet ne konkrečių, AB „Klaipėdos energija“ tiksluose numatytų planų įgyvendinimo trūkumais. Pažymėtina, kad toks tikslas iš viso nebuvo numatytas Savivaldybės administracijos direktoriaus AB „Klaipėdos energija“ pateiktame lūkesčių rašte, taip, kaip tą numato Tikslų nustatymo ir vertinimo tvarkos aprašas. Tuo tarpu einamieji AB „Klaipėdos energija“ tikslai vykdant (duomenys neskelbtini), teritorijos konversiją paties valdybos pirmininko E. S. buvo įvardinti tik 2022 m. gegužės 6 d. vykusio AB „Klaipėdos energija“ pasitarimo dėl teritorijos (duomenys neskelbtini), konversijos metu, numatant: „ šiais metais (t. y. 2022 m.) pabaigti sklypų padalijimo dokumentų tvarkymą pagal detalųjį planą, ruošti technines specifikacijas viešųjų pirkimų vykdymui ir kitais metais (t. y. 2023 m.) pasibaigus šildymo sezonui atlikti rangos darbus, t. y. perkelti orinę šiluminę trasą, sutvarkyti trečio sklypo teritoriją, nežiūrint į tai, ar bus gauta parama minėtos trasos rekonstrukcijai, pilnai paruošti pirmą ir trečią sklypus realizacijai.“. Šiems tikslams pritarė visi pasitarimo dalyviai, t. y.: Savivaldybės administracijos direktorius, kuris įgyvendina pagrindinio akcininko teises, visi pasitarime dalyvavę (5 iš 6) AB „Klaipėdos energija“ stebėtojų tarnybos nariai, visi AB „Klaipėdos energija“ valdybos nariai, taip pat AB „Klaipėdos energija“ generalinis direktorius, technikos direktorius ir veiklos aptarnavimo centro vadovas. Iš šio pasitarimo turinio yra aišku, kad visų tikslų įgyvendinimas planuojamas 2023 metais. Taigi pasitarimo metu įvardintų tikslų vertinimas galėtų būti atliekamas tik pasibaigus numatomam tokių tikslų įgyvendinimo laikotarpiui, kuris galėtų būti ne anksčiau, kaip 2023 m. vasarą. Atsižvelgiant į tai, kad pasitarimo metu buvo iškelti konkretūs tikslai, tokie AB „Klaipėdos energija“ valdybos pirmininko pateikti teiginiai, kaip „galėjo vykti sparčiau“ ar „per mažas iniciatyvos rodymas“, iš viso neturi jokio faktinio pagrindimo, kadangi jie nesusieti su jokiais 2022 m. gegužės 6 d. AB „Klaipėdos energija“ pasitarimo metu paties valdybos pirmininko įvardintais artimiausiais planais.

Dėl AB „Klaipėdos energija“ veiklos rezultatų valdybos pirmininkas rėmėsi aplinkybe, esą du metus AB „Klaipėdos energija“ turi neigiamus rezultatus. Tokio teiginio nepagrįstumą patvirtina dvi aplinkybių grupės. Pirma, kaip jau minėta, tiek ta pati AB „Klaipėdos energija“ valdyba 2022 m. balandžio 11 d. vykusio posėdžio metu, tiek AB „Klaipėdos energija“ stebėtojų taryba 2022 m. balandžio 14 d. posėdyje vienbalsiai nutarė teigiamai įvertinti ieškovo veiklą. Tokį ieškovo veiklos vertinimą sąlygojo tai, kad AB „Klaipėdos energija“ nuostoliai 2021 metais atsirado ne dėl ieškovo, kaip generalinio direktoriaus, netinkamos veiklos, tačiau objektyvių, nuo ieškovo valios nepriklausančių priežasčių, t. y. išaugusios kuro kainos bei padidėjusių šilumos ir elektros energijos sąnaudų už lapkričio ir gruodžio mėnesius, kurios ir lėmė korekcijas į neigiamą pusę (nuostolius). Tai, kad šie rodikliai neturėjo įtakos sprendžiant dėl AB „Klaipėdos energija“ tikslų įgyvendinimo bei teigiamo tiek AB „Klaipėdos energija“, tiek ieškovo veiklos vertinimo patvirtina Savivaldybės administracijos darbo grupės pateikta išvada ir jos pagrindu Savivaldybės administracijos direktoriaus priimta Rekomendacija. Dėl šių nurodytų priežasčių konstatuotina, kad valdybos pirmininkas, kvestionuodamas ieškovo tinkamumą būti skirtam eiti pareigas antrą kadenciją, visiškai nepagrįstai ir nemotyvuotai rėmėsi AB „Klaipėdos energija“ veiklos rezultatais už 2021 metus, juo labiau, kad toks teiginys absoliučiai nesuderinamas ir prieštarauja AB „Klaipėdos energija“ valdybos pateiktam vadovo veiklos vertinimui. Antra, AB „Klaipėdos energija“ veikla ir jos rezultatai turi būti vertinami tik tada, kuomet jie yra žinomi ir aiškūs, kitaip tariant, pasibaigus metams, kuriems buvo nustatyti konkretūs veiklos tikslai. Todėl bet koks AB „Klaipėdos energija“ veiklos rodiklių vertinimas nepasibaigus einamiesiems metams, yra neobjektyvus ir nesuderinamas su Tikslų nustatymo ir vertinimo tvarkos apraše nustatytais reikalavimais. Dėl investicinių projektų ieškovas taip pat pažymėjo, kad AB „Klaipėdos energija“ valdybos pirmininkas šia aplinkybe rėmėsi visiškai nepagrįstai, kadangi neišskyrė ir neįvardino jokio konkretaus investicinio projekto ar projektų, kurių AB „Klaipėdos energija“ nevykdytų ar juos vykdytų netinkamai, o tokius vykdymo trūkumus būtų sąlygoję nepateisinami ieškovo veiksmai ar neveikimas. Šiame kontekste akcentuotina, kad visi valdybos patvirtinti investiciniai projektai yra sėkmingai vykdomi. Pastebėtina, kad vienintelis projektas, kurio įgyvendinimas buvo sulėtėjęs, tai – akumuliacinės talpos statyba. Tačiau tą sąlygojo ne ieškovo netinkami veiksmai, o tai, kad AB „Klaipėdos energija“ paskelbtame konkurse tiekėjų pateikti pasiūlymai buvo daugiau nei milijonu eurų viršijantys AB „Klaipėdos energija“ valdybos patvirtintą statybos kainą. Taigi AB „Klaipėdos energija“ vadovas neturėjo galimybės nei kontroliuoti, nei daryti įtakos tiekėjų teikiamiems pasiūlymams ar jų kainai, t. y. šios aplinkybės visiškai nepriklausė nuo ieškovo veikimo ar neveikimo. Šiuo atveju ieškovo, kaip AB „Klaipėdos energija“ vadovo, pritarimas valdybos nustatytas kainos lubas viršijantiems pasiūlymams ir tolimesnis tokio projekto vykdymas kaip tik lemtų AB „Klaipėdos energija“ valdybos priimtų sprendimų, kuriais nustatyta statybos kaina, pažeidimą, būtų absoliučiai ekonomiškai nenaudingas ir sąlygotų žalą AB „Klaipėdos energija“ bei tokiu būdų iš esmės prieštarautų AB „Klaipėdos energija“ akcininkų interesams, jau net nekalbant apie AB „Klaipėdos energija“ gerosios valdysenos principų pažeidimą. Maža to, net ir ši situacija yra išspręsta, kadangi 2022 m. gruodžio 31 d. jau buvo pasirašyta sutartis dėl akumuliacinės talpos, vamzdyno ir armatūros, konstrukcijų ir pamatų gamybos ir sumontavimo. Todėl AB „Klaipėdos energija“ valdybos pirmininko argumentas yra visiškai formalus ir nepagrįstas jokiais faktiniais duomenimis, o išdėstyti argumentai leidžia daryti išvadą, kad AB „Klaipėdos energija“ valdybos pirmininko pateikti teiginiai dėl tariamo AB „Klaipėdos energija“ vadovo netinkamumo būti paskirtam antrai kadencijai, yra visiškai nepagrįsti ir prieštaringi.

Nepagrįstais teisėkūros veiksmais galimai buvo siekiama sudaryti prielaidas inicijuoti Sprendimą dėl ieškovo kadencijos nepratęsimo. Vertinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, patvirtinančias valdybos priimto Sprendimo prieštaravimą protingumo ir sąžiningumo principams, ieškovo vertinimu, taip pat svarbūs ir Savivaldybėje paraleliai vykusios teisėkūros procesai ir jų ryšys su valdybos pirmininko veiksmais. Savivaldybės taryba 2022 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T2-240 pripažino netekusiu galios Savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. Sprendimą Nr. T2-146, kuriuo buvo patvirtintas jau organų formavimo tvarkos aprašas. Akcentuotina, kad iki Sprendimo Nr. T2-240 priėmimo galiojusio organų formavimo tvarkos aprašo IV skyriuje buvo nustatyta savivaldybės valdomos įmonės vadovo atrankos tvarka. Be to, organų formavimo tvarkos aprašo 23 punktas nustatė procedūrinius reikalavimus ir terminus viešojo konkurso Savivaldybės valdomos įmonės vadovo pareigoms užimti skelbimui tais atvejais, kuomet yra nepratęsiama pirmoji ar baigiasi antroji vadovo kadencija. Taigi panaikinus organų formavimo tvarkos aprašą, nebeliko jokio teisės akto, kuris reglamentuotų Savivaldybės valdomos įmonės vadovo atrankos viešojo konkurso būdu tvarką, nustatytų bendruosius atrankos į vadovo pareigas kriterijus bei sąlygas ir kt. Šiame kontekste ieškovas pažymi, kad panaikinus organų formavimo tvarkos aprašą, iš esmės susiklostė skaidrumo ir objektyvumo stokojanti situacija, kadangi nuo 2022 m. spalio 20 d. joks Savivaldybės teisės aktas nereglamentuoja tokių įmonių, kaip AB „Klaipėdos energija“, t. y. kurių pagrindinė akcininkė yra savivaldybė, vadovų atrankos ir skyrimo tvarkos. Tokia situacija yra visiškai nesuderinama su galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o konkrečiai – prieštarauja ABĮ papildymo įstatymo 11 straipsnio 7 daliai ir sudaro prielaidas galimai neskaidriai Savivaldybės valdomų įmonių vadovų atrankai. Atsižvelgiant į tai, pagrįstų abejonių dėl Sprendimo nepratęsti ieškovo kadencijos teisėtumo taip pat kelia ir kitos, po organų formavimo tvarkos aprašo panaikinimo susiklosčiusios aplinkybės. Be kita ko, yra pagrindo manyti, kad nuo 2022 m. rugsėjo 9 d. iki 2022 m. spalio 23 d. buvo galimai tikslingai vilkinamas sprendimo dėl ieškovo kadencijos pratęsimo perdavimas svarstyti AB „Klaipėdos energija“ valdybai, tokiu būdu, manytina, laukiant organų formavimo tvarkos aprašo panaikinimo tam, kad AB „Klaipėdos energija“ valdyba nebūtų saistoma teisės akte nustatytų terminų, tiek ir naujo vadovo atrankos tvarkos. Tokios išvados tikėtinumą patvirtina aplinkybė, jog iki šiol AB „Klaipėdos energija“ valdyba nėra atlikusi jokių su naujo vadovo atranka bei konkurso šioms pareigoms užimti skelbimu susijusių veiksmų, nors iki ieškovo kadencijos pabaigos šio ieškinio pareiškimo dieną yra likę vos 20 dienų (kai tuo tarpu iki panaikinimo galiojusio organų formavimo tvarkos aprašo 23 punktas nustatė, kad tokie veiksmai turi būti atliekami likus 3 mėnesiams iki kadencijos pabaigos. Šie veiksniai kelia pagrįstų abejonių tiek Sprendimo dėl ieškovo kadencijos nepratęsimo, tiek ir bet kokių vėlesnių AB „Klaipėdos energija“ valdybos veiksmų, susijusių su AB „Klaipėdos energija“ vadovo atranka ir skyrimu, skaidrumu ir objektyvumu.

Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovo ieškinį (el. b. 2 failas, 23-32 psl.), kuriuo su ieškovo ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad priešingai nei pareikštame ieškinyje nurodo ieškovas, VSĮĮ Nr. I-722 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir ABĮ Nr. VIII-1835 papildymo 37¹ straipsnio įstatymo projekto aiškinamajame rašte esminiai ABĮ papildymo 371 straipsniu akcentai dedami ties siekiu užtikrinti nuolatinį valdymo kokybės ir didesnės grąžos valstybei (savivaldybei) augimą < ... > per valstybės ir savivaldybės įmonių vadovų gebėjimą prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos, techninės revoliucijos ir globalizacijos diktuojamų pokyčių, savo ruožtų, sąlygojamą ilgai tai pat įmonei vadovaujančių vadovų nebepakankamas pastangas siekti prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos situacijos, mažesnes iniciatyvas diegti naujoves bei gerąsias valdymo praktikas, lemiančias ir didesnį įmonių veiklos skaidrumą bei efektyvumą. Įstatymo aiškinamajame rašte akcentuojama būtinybė nustatyti pakankamiems saugikliams, užtikrinantiems savalaikę valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kaitą, kokybiško valdymo ir su tuo susijusio valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos atsinaujinimą, užtikrinantiems, kad valstybė ir savivaldybė, realizuodamos savo, kaip akcininko teises, elgtųsi principingai, siekiant kokybiško ir ekonomine logika pagrįsto valdymo bei korupcinių rizikų mažinimo. Ieškovo nurodytame įstatymo aiškinamajame rašte akcentuojama, kad valstybės ir savivaldybių įmonių vadovai < ... > negali turėti ir neturi teisėto lūkesčio, kad šias pareigas eis neribotą laiką ir kad siekiant užtikrinti efektyvesnę valstybės ir savivaldybių įmonių veiklą bei siekiant išvengti jų sustabarėjimo, negalės būti ribojamas terminas, kiek tas pats asmuo gali vadovauti tai pačiai valstybės ar savivaldybės įmonei. Šios nurodytos aiškinamojo rašto pastabos gana aiškiai apibrėžė ABĮ papildymo 37¹ straipsnio normomis tikslus, ir tai nėra, kaip, kad nurodo ieškovas, kolegialaus juridinio asmens valdymo organo kompetencijos apribojimas, užtikrinant juridinio asmens vadovo teisę į antrąją 5 metų trukmės vadovavimo juridiniam asmeniui kadenciją, esant konkrečių juridinių faktų visetui – bendrovės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu bendrovės visų jai nustatytų veiklos tikslų pasiekimui. Atsakovės vertinimu, kitoks ABĮ normos aiškinimas iš esmės paneigtų absoliučios ir neginčijamos juridinio asmens kolegialaus valdymo organo teisės atšaukti vadovą iš pareigų buvimą, prieštarautų aptariamos ABĮ normos prasmei ir tikslui – užtikrinti kolegialaus juridinio asmens ir jo valdymo organo teisę į savalaikę valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų kaitą, kokybiško valdymo ir su tuo susijusio valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos atsinaujinimą, siekiant kokybiško ir ekonomine logika pagrįsto valdymo bei korupcinių rizikų mažinimo. Atsakovė pažymėjo, kad bendrovės valdybos Sprendimas nesinaudoti įstatymo suteikta teise skirti ieškovą antrajai 5 metų trukmės kadencijai be atrankos į vadovo pareigas procedūros, nepažeidžia jokio įstatymu nustatyto imperatyvo, negali pažeisti menamų ieškovo lūkesčių ne konkurso tvarka užimti bendrovės vadovo pareigas antrajai kadencijai. Dėl šių nurodytų aplinkybių, ieškinio motyvai dėl atsakovės valdybos kompetencijos pažeidimo priimant Sprendimą AB „Klaipėdos energija“ generalinio direktoriaus A. K. kadencijos nepratęsti, laikytini nepagrįstais ir atmestini.

Atsiliepime nurodoma, kad nors ieškovas nurodo, jog priimdama sprendimą nepratęsti ieškovo kadencijos, atsakovės valdyba pažeidė protingumo ir sąžiningumo principus, ieškovas vadovaujasi tik darbo grupės išvada dėl 2021 m. bendrovei iškeltų tikslų pasiekimo ir šios pagrindu pateiktos 2022 m. rugsėjo 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rekomendacija. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad įmonių tikslų nustatymo, vertinimo tvarkos aprašo 17 punkte yra nustatoma, kad darbo grupė kasmet nagrinėja savivaldybės valdomų įmonių pateiktus strateginius planus, strategijos įgyvendinimo ataskaitas, analizuoja ilgalaikius ir trumpalaikius jų tikslus, pasiektus bei siekiamus lūkesčių rašte nustatytus tikslus, konkrečius rodiklius ir iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. teikia išvadas savivaldybės administracijos direktoriui dėl kiekvienos savivaldybės valdomos įmonės veiklos rezultatų, valdysenos, veiklos gerinimo, tobulinimo, efektyvinimo, veiksmingumo didinimo, įmonės strategijos įgyvendinimo. Atitinkamai, savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgęs į darbo grupės išvadas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šių išvadų pateikimo dienos įvertina, ar savivaldybės valdoma įmonė pasiekė, iš dalies pasiekė ar nepasiekė jai nustatytų tikslų, teikia rekomendacijas savivaldybės valdomoms įmonėms dėl įmonės valdymo, o nepasiekus joms nustatytų tikslų ar juos pasiekus iš dalies – ir dėl atitinkamos Apraše nustatytos poveikio priemonės taikymo atitinkamam savivaldybės valdomos įmonės organui. Šie nurodyti argumentai reiškia, kad priešingai nei ieškinyje nurodo ieškovas, darbo grupei ir savivaldybės administracijos direktoriui turint teisę savivaldybės įmonės vadovo, kolegialaus valdymo organo veiklą vertinti kasmet, o tokią teisę realizuojant, spręsti dėl įmonių tikslų nustatymo, vertinimo tvarkos aprašo 22 punkte įtvirtintų poveikio priemonių taikymo nesibaigus vadovo ar kolektyvinio valdymo organo kadencijai. Tačiau kaip nurodyta, tai neeliminuoja įstatymu nustatytos savivaldybės įmonės valdybos teisės laisvai spręsti dėl pasibaigusios įmonės vadovo kadencijos pratęsimo ir (ar) nepratęsimo, ar pratęsimo ne viešo konkurso tvarka. Visų antra, valdybai priimančiai sprendimą dėl vadovo skyrimo ir (ar) neskyrimo, kadencijos pratęsimo ir (ar) nepratęsimo yra aktuali vadovo veikla, vadovo ir bendrovės veiklos rezultatai visu vadovo kadencijos (vertinamuoju) laikotarpiu, o ne paskutiniaisiais veiklos metais, priešingai nei ieškinyje teigia ieškovas.

Ieškovas vadovo pareigas eina nuo 2017 m. sausio 18 d., iš esmės, visu numatomu žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), konversijos laikotarpiu, tačiau, kaip matyti iš ieškovo su ieškiniu pateikto 2022 m. gegužės 6 d. pasitarimo dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), konversijos protokolo, dar 2022 m. gegužės mėnesį ieškovas pasitarimo metu pripažino, kad iš esmės nėra realizuoti nei I-ojo, nei II-ojo etapo darbai, o teritoriją, kurioje esančių statinių nugriovimas, rekonstrukcija, teritorijos planavimas ir žemės naudojimo paskirties pakeitimas numatytas per 2022-2025 metus, yra numatoma naudoti toliau, pagal senąją paskirtį. Akivaizdu, kad susidūrus su ieškovo vadovavimo laikotarpiu sukurtomis teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, realijomis, pagrindinis AB „Klaipėdos energija“ akcininkas, savivaldybė, buvo priversta koreguoti teritorijos konversijos, sutvarkymo planus. Atsakovės nuomone sutiktina, kad toks planų koregavimas, esmingai įtakojantis visos detaliuoju planu patvirtintos teritorijos sutvarkymo, miesto erdvių planavimo ir tvarkymo projektus, savivaldybės ir bendrovės valdybos negalėjo būti nevertinamas. Dėl šių priežasčių ieškinio motyvai dėl teritorijos, adresu (duomenys neskelbtini), konversijos aiškių planų ir jų realizavimo terminų apibrėžimo tik 2022 m. gegužės 6 d. pasitarimo dėl teritorijos konversijos protokoliniu sprendimu ir šių planų laikymosi, nelaikytini pagrįstais.

Dėl ieškovo nurodytų argumentų, kad valdybos pirmininko nurodytas siūlymo nepratęsti ieškovo kadencijos dėl neigiamų įmonės veiklos rezultatų (dvejus metus iš eilės) atsakovė pažymėjo, kad šie ieškovo teiginiai yra nepagrįsti, nes 2021 m. bendrovės veiklos rezultatai (883 017 Eur nuostoliai) buvo patvirtinti 2022 m. balandžio 11 d. vykusio valdybos posėdžio metu, ir šiuos veiklos rezultatus 2022 m. balandžio 14 d. sprendimu patvirtino ir bendrovės stebėtojų taryba, tuo tarpu nesibaigusių 2022 m. veiklos rezultatų (9 mėnesių veiklos rezultatas – 1,255 mln. nuostolis) vertinimas ieškovo teigimu dėl nesibaigusių finansinių metų ir neaiškių galutinių veiklos rezultatų yra negalimas. Atsakovė pažymėjo, kad vadovaujantis bendrovės įstatytų 5.4. punktu ir ABĮ 34 straipsnio 7 dalies 3-4 punktų normų reglamentavimu, bendrovės valdyba analizuoja ir vertina bet kokią medžiagą apie bendrovės finansinę būklę, ūkinės veiklos rezultatus ir kitus turto pasikeitimo apskaitos duomenis. Reiškia, kad valdybos kompetencija analizuoti ir vertinti tarpinius finansinių ataskaitų rinkinius nėra ribojama. Antra vertus, 2022 m. 9 mėnesių bendrovės veiklos rezultatų, atitinkamai, finansinių ataskaitų dokumentų parengimo būtinumą lėmė ir iki 2022 m. spalio 20 d. galiojęs įmonių organų formavimo tvarkos aprašo reglamentavimas, numatęs privalomą vadovo ir bendrovės veiklos rezultatų įvertinimą likus ne mažiau kaip 3 mėnesiams iki vadovo kadencijos pabaigos. Dėl nurodyto 2022 m. 9 mėnesių AB „Klaipėdos energija“ veiklos rezultatų įvertinimas juo lyginant su tuo pačiu 2021 metų veiklos rezultatais laikytinas pagrįstu ir teisėtu, atitinkamai teisėtu laikytinas ir galimas vadovavimasis šio vertinimo rezultatais sprendžiant dėl bendrovės vadovo kadencijos galimo pratęsimo (ir (ar) nepratęsimo. Šiame kontekste pripažintina, kad kolegialių juridinio asmens valdymo organų realizuojamas kasmetinis bendrovės veiklos rezultatų (finansinių ataskaitų rinkinių tvirtinimas), neeliminuoja kolegialaus valdymo organo, nagrinėjamu atveju, bendrovės valdybos teisės vertinti visos bendrovės vadovo kadencijos trukmės vadovo veiklos ir bendrovės veiklos rezultatų ir jai iškeltų tikslų pasiekimą, atitinkamai, neigiamus tiek 2021 m. tiek 2022 m. 9 mėnesių veiklos rezultatus. Be to, ir 2019 m. ir 2020 m. AB „Klaipėdos energija“ įprastinės veiklos rezultatai buvo neigiami, kas negalėjo nelemti bendrovės valdybos pirmininko iniciatyvos siūlyti valdybai priimti sprendimą dėl ieškovo kadencijos nepratęsimo. AB „Klaipėdos energija“ atkreipė dėmesį, kad 2019 m. bendrovės pelno (nuostolių) ataskaitoje buvo fiksuotas 1 443 989 Eur dydžio pelnas, atitinkamai 2020 m. pelno (nuostolių) ataskaitoje – 1 922 583 Eur dydžio pelnas. Tačiau analizuojant bendrovės 2019 m. ir 2020 m. metinius pranešimus ir nepriklausomo auditoriaus išvadas akivaizdžiai matyti, kad įprastinė bendrovės veikla tiek 2019 m. tiek 2020 m. buvo nuostolinga ir neigiamas finansinių metų veiklos rezultatas buvo „slepiamas“ bendrovei suteiktų apyvartinių taršos leidimų pardavimais, kurių bendroje sumoje 2019 m. buvo realizuota už bendrą 2,333 mln. Eur sumą, viršijusią įprastinės veiklos nuostolį ir leidusią išvengti neigiamų veiklos rezultatų, atitinkamai 2020 m. buvo apyvartinių taršos leidimų realizuota už bendrą 2,428 mln. Eur sumą (90 000 apyvartinių taršos leidimų), viršijusią įprastinės veiklos nuostolį ir leidusią išvengti neigiamų veiklos rezultatų. Nurodyta finansinių rezultatų gerinimo politika lėmė tai, kad iki 2021 m. išnaudojus sukauptus apyvartinius taršos leidimus, nebelikus galimybės tokiu pat būdu taisyti 2021 m. metinių bendrovės veiklos rezultatų, 2021 m. finansinių ataskaitų rinkiniuose fiksuotas bendrasis veiklos nuostolis – 883 017 Eur. AB „Klaipėdos energija“ nuomone, atsižvelgiant į, nurodyto pobūdžio bendrovės veiklos rezultatų formavimo būdą, slepiant patiriamą nuostolį iš įprastinės bendrovės veiklos ir šios problemos nesprendžiant keletą metų iš eilės, valdybos pirmininkas turėjo pagrindą vertinti ne tik 2021 m. 2022 m. 9 mėnesių veiklos rezultatus, tačiau spręsdamas dėl siūlymo nepratęsti ieškovo kadencijos, atsižvelgti ir į, ankstesnių ieškovo kadencijos laikotarpių AB „Klaipėdos energija“ veiklos rezultatus.

Ieškovas negali turėti pagrįsto ir teisėto lūkesčio, kad valstybės, savivaldybės ar juridinio asmens lygmeniu bus nustatomas ir galios teisinis reglamentavimus, išimtinai palankus ieškovui ir (ar) ar jo lūkesčiams. Savivaldybė, įgyvendindama AB „Klaipėdos energija“ akcininko teises ir pareigas yra laisva priimti sprendimus, akcininko vertinimu, palankiausius bendrovei ir labiausiai atitinkančius ir užtikrinančius bendrovės, o ne atskirų privačių subjektų interesus. Atsižvelgiant į tai, nėra ir negali būti kvestionuojama savivaldybės, veikiančios kaip AB „Klaipėdos energija“ akcininkas teisė savarankiškai nustatyti savivaldybės valdomų įmonių organų formavimo tvarką, neprieštaraujančią galiojančiam teisiniam reglamentavimui. Priešingai nei ieškinyje nurodo ieškovas ir galiojanti administracinės teisenos teismų praktika patvirtina, kad sprendimas, kuriuo buvo pripažintas netekusiu galios Įmonių organų formavimo tvarkos aprašas ir kuriuo (ar vėliau) nebuvo nustatyta ir patvirtinta nauja savivaldybės valdomų įmonių organų formavimo tvarka, neprieštarauja jokiam galiojančiam teisiniam reglamentavimui. AB „Klaipėdos energija“ pažymėjo, kad administracinėje teisenoje neteisėtu pripažįstamas tik toks juridinio asmens valdymo organų formavimo tvarkos nebuvimas, kai tokia juridinio asmens valdymo organų formavimo tvarka, atitinkanti juridinio asmens valdymo organų formavimo tvarką, įtvirtintą ABĮ, nenustatyta juridinio asmens įstatuose. AB „Klaipėdos energija“ įstatų, registruotų juridinių asmenų registre 2022 m. spalio 13 d., 5.3. punkte, 5.4. punkte 5.6. punkte įtvirtinta, kad atitinkamai, bendrovės stebėtojų tarybos ir jos narių, bendrovės valdybos ir jos narių, bendrovės vadovo rinkimo ir atšaukimo bei sprendimų priėmimo tvarka nesiskiria nuo nustatytosios ABĮ. Vadovaujantis administracinės kompetencijos teismų praktika, tokia valdymo organų formavimo tvarka teisiniam reglamentavimui neprieštarauja, dėl to ieškinio motyvai dėl skundžiamo valdybos sprendimo prieštaravimo protingumo ir sąžiningumo principams pripažinti nepagrįstais ir neteisėtais.

Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškovo ieškinį (el. b. 2 failas, 4-13 psl.), kuriuo prašo ieškovo patikslintą ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo trečiojo asmens patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Trečiojo asmens nuomone, ieškovo reikalavimas jo patenkinimo atveju nesukurtų jokių materialiųjų teisinių padarinių. Ieškinio patenkinimo atveju ginčijamas valdybos sprendimas būtų panaikintas ir valdyba turėtų susirinkti iš naujo bei vėl spręsti ieškovo kadencijos patęsimo klausimą, tačiau tai nereiškia, kad AB „Klaipėdos energija“ valdyba privalėtų priimti sprendimą, kuriuo nuspręstų pratęsti ieškovo kadenciją. Vadinasi, AB „Klaipėdos energija“ valdyba ir vėl turėtų išimtinai tik jos diskrecijai priskiriamą teisę spręsti dėl ieškovo kadencijos partęsimo ar nepratęsimo ir galėtų nevaržomai priimti tokį patį sprendimą. Akivaizdu, kad bendrovę ir jos vadovą siejant fiduciariniams santykiams ir tokių santykių nebesant, būtų priimtas sprendimas dėl ieškovo kadencijos be konkurso nepratęsimo. Todėl vien tik ieškinio reikalavimas – panaikinti valdybos sprendimą ir įpareigoti ieškovo kadencijos pratęsimo klausimą spręsti iš naujo, nepasisakant dėl valdybos sprendimo turinio, nesukurs ieškovui jokių teisių ir pareigų. Toks reikalavimas negali būti nagrinėjimo teisme dalyku.

Trečiasis asmuo taip pat nesutinka su ieškovo siūloma ABĮ 37¹ straipsnio aiškinimu priėmimo Aiškinamojo rašto interpretacija. Ši nuostata, trečiojo asmens vertinimu, numato valdybai galimybę, teisę, bet ne imperatyvią pareigą. Toks aiškinimas grindžiamas lingvistine termino „gali būti“ prasme. Aiškaus imperatyvo nėra ir lingvistinis aiškinimas tai patvirtina. Ieškinyje teigiama, kad ieškovo aiškinimas yra grindžiamas minimų normų teleologiniu aiškinimu (pagal įstatymo leidėjo turėtą tikslą) ir apeliuojama į minimų teisės aktų projektų Aiškinamųjų raštų turinį. Tuo pagrindu ieškovas cituoja Aiškinamojo rašto 1 punktą, kuris kalba apie priimamo reglamentavimo tikslą, tačiau ieškovo nurodomas aiškinimas neatitinka to tikslo. Trečiasis asmuo pažymi, kad pagal ieškovo pateikiamą aiškinimą visais atvejais AB „Klaipėdos energija“ valdyba privalėtų imperatyviai be pasirinkimo teisės antrai kadencijai be konkurso skirti asmenį, jei jo veiklos metu įmonė pasiekė nustatytus tikslus. Tačiau toks reglamentavimas (aiškinimas) negarantuoja, kad bus pasiektas ir užtikrintas Aiškinamajame rašte nurodytas siekis. Pagal ieškovo pateikiamą aiškinimą toks vadovas turėtų būti imperatyviai be jokio konkurso ir jokios konkurencijos skiriamas antrai kadencijai. Bet, tuomet kyla klausimas ar tai atitinka Aiškinamajame rašte minimus tikslus. Trečiojo asmens nuomone, tai neatitinka Aiškinamajame rašte numatytų tikslų. Tuo tarpu tokius tikslus atitinka aiškinimas, kad minėtu teisiniu reglamentavimu yra siekiama užkirsti kelią antrai kadencijai skirti asmenį be konkurso, jei jo veikla nebuvo įvertinta teigiamai. Toks valdybos kompetencijos ribojimas yra racionalus ir pagrįstas bei atitinka Aiškinamajame rašte nurodytus tikslus (apsivalymas nuo korupcijos, politinių intrigų, nepotizmo ir pan.). Be kita ko, paskutinių metų veiklos rodikliai neatspindi vadovo darbo kokybės per visą 5 metų veikos kadenciją. Valdyba negali būti įpareigota imperatyviai paskirti vadovą be konkurso antrai 5 metų kadencijai vien tik dėl to, kad jo vadovavimo paskutiniais pirmos kadencijos metais įmonė pasiekė metinius tikslus. Bet, jei teisės aktai imperatyviai draustų be konkurso „pratęsti kadenciją“ vadovui dar 5 metams, kai jo vadovavimo metu įmonė nepasiekė metinių tikslų, tuomet toks aiškinimas atitiktų Aiškinamojo rašto minimus tikslus siekius ir pateisintų priežastis, dėl kurių buvo koreguojamas buvęs reglamentavimas. Toks vadovas konkurso metu galėtų įrodyti, kad jo veiklos rodikliai nėra priežastis dėl kurios jis negali vadovauti įmonei antrą kadenciją ir tai daroma yra konkurencingo konkurso būdu. Įvestas saugiklis (draudžiantis skirti antrą kadenciją be konkurso, kai įmonės tikslai nepasiekti) apsaugo nuo korupcijos, nuo vadovo skyrimo politiniais sumetimais, nuo nekompetencijos ir užtikrina Aiškinamojo rašto tikslų pasiekimą.

Ieškovo teiginiai, kad jam a priori yra suteikta privilegija būti paskirtam eiti pareigas antrą kadenciją iš eilės be jokio konkurso, jei jo kasmetinė veikla yra įvertinta teigiamai ir kt. taip pat yra keisti ir ydingi. Ieškovas yra skiriamas 5 metų kadencijai. Ieškovui jokia teisė, garantija ar privilegija būti paskirtam antrą kadencija be konkurso nėra suteikta. To nenumato ir ieškinyje cituojamas Klaipėdos miesto savivaldybės valdomų įmonių veiklos tikslų nustatymo, jų vertinimo tvarkos aprašas. Ieškovas neturi jokio pagrįsto teisėto lūkesčio tikėtis, kad jo galimybė būti paskirtam eiti AB „Klaipėdos energija“ vadovo pareigas yra didesnė už bet kurio kito konkurse dalyvaujančio pretendento. Ieškovo galimybė eiti antrą kadenciją iš eilės priklauso tik nuo valdybos kolegialaus sprendimo. Valdyba turi nevaržomą teisę skirti įmonės vadovą. Vienintelis AB „Klaipėdos energija“ valdybą varžantis ribojimas yra tik tas, kad ji neturi teisės be konkurso paskirti vadovą antrai kadencijai, jei jo veikla buvo į vertinta neigiamai. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad valdyba vertino ieškovo veikla visos kadencijos metu, o savivaldybės darbo grupė – tik pastarųjų metų.

Ieškovo teiginiai apie tariamai abejotinus teisėkūros veiksmus šiuo aspektu yra spekuliatyvūs ir deklaratyvūs. Jų neįmanoma nei patvirtinti nei paneigti. Teisėkūros procese sprendimus priima Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, kuri yra kolegialus savivaldos organas atstovaujamas įvairių skirtingų interesų turinčių bei skirtingų politinių pažiūrų asmenų. Jei taryba priėmė sprendimą pripažinti netekusiu galios Savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 30 d. Sprendimą Nr. T2-146 (kuriuo buvo patvirtintas Organų formavimo tvarkos aprašas), vadinasi galima daryti tik vieną išvadą – šis aprašas yra nebegaliojantis.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovas ieškinį palaikė, rėmėsi jame išdėstytais motyvais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, rėmėsi atsiliepime išdėstytais motyvais.

Teismo posėdyje trečiojo asmens atstovas su ieškiniu nesutiko, rėmėsi atsiliepime išdėstytais motyvais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Dėl ieškovo materialinio teisinio suinteresuotumo

Kaip matyti iš byloje esančio AB „Klaipėdos energija“ valdybos 2022 m. lapkričio 25 d. posėdžio protokolo Nr. 18/507 (el. b. 1 failas, 14-18 psl.), šiame posėdyje AB „Klaipėdos energija“ valdyba penktuoju darbotvarkės klausimu nutarė nepratęsti šios bendrovės generalinio direktoriaus A. K. kadencijos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu (el. b. 1 failas, 177-190 psl.) nurodytą atsakovės AB „Klaipėdos energija“ valdybos sprendimą prašo pripažinti negaliojančiu ir įpareigoti atsakovės valdybą ieškovo kadencijos pratęsimo klausimą išspręsti iš naujo, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbo grupės atliktu AB „Klaipėdos energija“ veiklos rezultatų vertinimu bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rekomendacija. Trečiasis asmuo Klaipėdos miesto savivaldybė byloje, be kita ko, laikosi pozicijos, kad ieškovo reiškiami reikalavimai nesukuria jam materialiųjų teisinių padarinių, todėl patikslintas ieškinys nenagrinėtinas teisme.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė savo nuožiūra laisvai naudotis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012).

Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje apibrėžta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Materialinį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi turintis asmuo, įgyvendindamas teisę į teisminę gynybą, siekia, kad būtų sukurtos, pakeistos ar panaikintos jo teisės ir pareigos. Teismų praktikoje asmens suinteresuotumas yra aiškinamas kaip subjekto materialinis teisinis suinteresuotumas, t. y. asmuo turi turėti aiškiai identifikuotą suinteresuotumą apginti materialiosios teisės normų saugomą teisę ar interesą, kitaip tariant, asmuo turi turėti savarankišką teisinį interesą ir poreikį jį ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2019; 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-684/2020). Reikalavimas nevertinamas kaip materialinis teisinis reikalavimas, sudarantis ieškinio dalyką, jeigu aktai ar veiksmai, dėl kurių reiškiamas reikalavimas teismui, nenustato asmens teisių ir pareigų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-27-684/2020). Taigi teismų praktikoje pripažįstama, kad teisme nagrinėtini tik tokie ieškiniai, kurių dalykas yra susijęs su tam tikrų materialinių teisinių padarinių atsiradimu arba pasibaigimu.

Kita vertus, įstatymas draudžia atsisakyti priimti ieškinį ar nutraukti bylą dėl materialiojo teisinio pobūdžio motyvų. Tai svarbu teisei į ieškinio patenkinimą, o ne procesinei teisei į ieškinio pareiškimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018). Jei ieškovo teisinio suinteresuotumo neturėjimas (išnykimas) konkrečiu atveju sietinas su materialinio teisinio pobūdžio motyvais (ieškovas neįrodo, kad jam priklauso teisė, jog jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, arba ieškovo teisės pažeidimas išnyksta iki teismo sprendimo priėmimo), teismas turi nagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-485-330/2021).

Nustatant, ar bendrovės sprendimas yra juridinis aktas ar ne, yra būtina atsižvelgti į priimto sprendimo turinį ir tai kokias pasekmes tas sprendimas sukelia (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-936/2022).

Dėl nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikštų reikalavimų teismas pažymi, kad atsakovę – akcinę bendrovę ir ieškovą – jos buvusį vadovą siejo, be kita ko, materialieji civiliniai teisiniai santykiai. Atsakovės valdybai priėmus šioje byloje ginčijamą sprendimą nepratęsti ieškovo kadencijos, ieškovui kilo materialieji teisiniai padariniai, t. y. pasibaigus ieškovo pirmajai kadencijai, nutrūko jo, kaip bendrovės vadovo, įgaliojimai. Todėl, teismo vertinimu, ginčijamas valdybos sprendimas tiesiogiai paveikė materialiąsias civilines ieškovo teises ir pareigas ir ieškovas įgijo teisę į su jomis susijusių savo interesų teisminę gynybą.

Trečiasis asmuo savo poziciją argumentuoja tuo, kad ieškinio reikalavimų patenkinimo atveju atsakovės valdyba, spręsdama ieškovo kadencijos pratęsimo klausimą iš naujo, priimtų tokį patį sprendimą. Šių argumentų kontekste teismas pažymi, kad ieškovas, laisvai sprendžiantis, kokį savo teisių gynybos būdą pasirinkti ir reikalaudamas įpareigoti atsakovės valdybą jo kadencijos pratęsimo klausimą spręsti iš naujo, kartu įrodinėja ribotą atsakovės valdybos diskreciją šiuo klausimu. Nors trečiasis asmuo su ieškovo pozicija dėl ribotos atsakovės valdybos diskrecijos nesutinka, šiuo atveju ieškovo reikalavimo teisės (ne)turėjimas yra susietas su materialinio teisinio pobūdžio motyvais, t. y. ar atsakovės valdyba, priimdama sprendimą nepratęsti ieškovo kadencijos, pagal teisinį reglamentavimą buvo saistoma Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atliktais vertinimais ir rekomendacijomis. Todėl, neišsprendus šalių ginčo dėl atsakovės valdybos diskrecijos apimties ir panaudojimo, t. y. neišnagrinėjus bylos iš esmės, negalima vienareikšmiškai teigti, kad ieškovo reikalavimai nesukels ieškovui teisinių pasekmių.

Atsižvelgdamas į tai, kad ginčijamas valdybos sprendimas sukelia materialiuosius teisinius padarinius ieškovui, o reikalavimas įpareigoti atsakovę spręsti ieškovo kadencijos pratęsimo klausimą iš naujo, vadovaujantis atitinkamais savivaldybės administracijos dokumentais, yra susietas su materialinio teisinio pobūdžio motyvais, teismas konstatuoja, kad ieškinyje pareikšti reikalavimai nagrinėtini teisme ir dėl jų šiame sprendime pasisakytina iš esmės.

Dėl ieškovo rinkimo antrajai kadencijai

Minėta, kad, kaip matyti iš byloje esančio AB „Klaipėdos energija“ valdybos 2022 m. lapkričio 25 d. posėdžio protokolo Nr. 18/507 (el. b. 1 failas, 14-18 psl.), šiame posėdyje AB „Klaipėdos energija“ valdyba penktuoju darbotvarkės klausimu nutarė nepratęsti šios bendrovės generalinio direktoriaus A. K. kadencijos. Nagrinėjamoje byloje ieškovas A. K. patikslintu ieškiniu (el. b. 1 failas, 177-190 psl.) nurodytą atsakovės AB „Klaipėdos energija“ valdybos sprendimą prašo pripažinti negaliojančiu ir įpareigoti atsakovės valdybą ieškovo kadencijos pratęsimo klausimą išspręsti iš naujo, vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbo grupės atliktu AB „Klaipėdos energija“ veiklos rezultatų vertinimu bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rekomendacija.

Kaip matyti iš patikslinto ieškinio (el. b. 1 failas, 177-190 psl.), ieškovas ginčijamo valdybos sprendimo atitikimu sąžiningumo ir protingumo principams abejoja keliais aspektais: pirma, ieškovo manymu, AB „Klaipėdos energija“ įvykdžius nustatytus veiklos tikslus ir ieškovo veiklą vertinant teigiamai, neegzistavo prielaidos bendrovės valdybai svarstyti ieškovo kadencijos nepratęsimo klausimo; antra, valdybos pirmininko nurodyti argumentai, kuriais buvo grindžiamas ginčijamas valdybos sprendimas, yra neobjektyvūs ir neatitinka tikrovės; trečia, ieškovo teigimu, nepagrįstais teisėkūros veiksmais galbūt buvo siekiama sudaryti prielaidas inicijuoti sprendimą dėl ieškovo kadencijos nepratęsimo.

Sprendžiamo klausimo kontekste visų pirma pažymėtina, kad 75,45 procentai AB „Klaipėdos energija“ akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei (https://www.klenergija.lt/apie-bendrove/). Bendrovės, kurios akcijos ar dalis akcijų, suteikiančių daugiau kaip 1/2 visų balsų šios bendrovės visuotiniame akcininkų susirinkime, priklauso savivaldybei nuosavybės teise, vadovo rinkimo ir įgaliojimų trukmės ypatumai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnyje.

Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnio 1 dalį bendrovės, taip pat jos dukterinės bendrovės (toliau – grupė) vadovas priimamas į darbą 5 metų kadencijai; tas pats asmuo tos pačios grupės vadovu gali būti renkamas ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pasibaigus pirmajai kadencijai, grupės vadovas gali būti renkamas antrajai 5 metų kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar grupės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu grupė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus; grupės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams vertinama Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.

Nagrinėjamo ginčo esmę sudaro klausimas dėl savivaldybės kontroliuojamos bendrovės valdybos diskrecijos apimties, sprendžiant tokios bendrovės vadovo rinkimo antrajai kadencijai klausimą pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalį. Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal pirmiau cituotas Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnio 1, 2 dalių nuostatas savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovas yra renkamas tiek pirmajai, tiek antrajai kadencijai. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad bendrovės vadovas gali būti paskirtas (išrinktas) tik tam kompetentingo bendrovės organo (akcininkų susirinkimo ar valdybos) sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233-701/2017). Pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalį bei AB „Klaipėdos energija“ įstatų (el. b. 2 failas, 33-37 psl.) 5.4 punktą atsakovės vadovą renka ir atšaukia bendrovės valdyba. Taigi šiuo atveju atsakovės vadovas gali būti išrinktas antrajai kadencijai tik kompetentingo bendrovės organo –valdybos – valia ir sprendimu. Nesant tokio valdybos sprendimo, vadovo įgaliojimai baigiasi, pasibaigus jo pirmajai kadencijai. Pažymėtina ir tai, kad nors šiuo atveju ginčijamas valdybos sprendimas yra suformuluotas kaip sprendimas nepratęsti ieškovo kadencijos, t. y. naudojant tekstinę išraišką, nenumatytą pirmiau cituotose Akcinių bendrovių įstatymo nuostatose, teismo vertinimu, tokiu sprendimu yra aiškiai išreikšta atsakovės valdybos valia neišrinkti ieškovo antrajai kadencijai bei atšaukti jį, pasibaigus pirmajai. Toks atsakovės valdybos sprendimas savo turiniu atitinka iš Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalies, 37¹ straipsnio 1, 2 dalių kylančią savivaldybės kontroliuojamos bendrovės valdybos kompetenciją. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad atsakovės valdyba, bendrovei įvykdžius nustatytus veiklos tikslus ir ieškovo veiklą vertinant teigiamai, apskritai neturėjo prielaidų svarstyti klausimo (nepriklausomai nuo jo formuluotės), susijusio su ieškovo vadovavimu bendrovei antrąja kadencija.

Ieškovas nagrinėjamoje byloje taip pat laikosi pozicijos, kad ginčo atveju atsakovės valdybos diskrecija išrinkti arba neišrinkti ieškovą antrajai kadencijai buvo apribota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbo grupės atliktu AB „Klaipėdos energija“ veiklos rezultatų vertinimu bei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rekomendacija ir turėjo būti įgyvendinama, laikantis Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos nustatytos tvarkos.

Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad antrajai kadencijai savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovas gali būti renkamas, atsižvelgiant į tai, ar vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu bendrovė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus; bendrovės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams vertinama Vyriausybės ar savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Teismas pažymi, kad aptariama įstatymo nuostata nukreipia į savivaldybės tarybos nustatytą tvarką tiek, kiek jos laikantis turi būti atliktas bendrovės pasiektų veiklos tikslų atitikties jai nustatytiems veiklos tikslams vertinimas.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T2-282 yra patvirtintas Klaipėdos miesto savivaldybės valdomų įmonių veiklos tikslų nustatymo, jų vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (el. b. 2 failas, 39-43 psl.). Pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. T2-282 3 punktą Klaipėdos miesto savivaldybės valdomų įmonių veikla pagal Aprašo nuostatas vertinama už 2020 m. ir paskesnius finansinius metus. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. spalio 21 d. rašto (el. b. 3 failas, 22-25 psl.) matyti, kad, įgyvendinant Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalies nuostatą, vadovaujantis Aprašu, buvo įvertinta, kad 2021 m. AB „Klaipėdos energija“ pasiekė jai nustatytus tikslus. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. rugsėjo 9 d. rašto (el. b. 3 failas, 26-29 psl.) matyti, kad, įgyvendinant Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalies nuostatą, vadovaujantis Aprašu, buvo įvertinta, kad AB „Klaipėdos energija“ 2021 m. didžiąja dalimi pasiekė jai Akcininko lūkesčių rašte nustatytus tikslus, nepasiekti ir (ar) iš dalies pasiekti rodikliai laikomi pateisinamais dėl objektyvių priežasčių. Konstatuotina, kad, kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalyje, ginčijamo valdybos sprendimo priėmimo metu bendrovės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams buvo įvertinta savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Paminėtina ir tai, kad tarp byloje dalyvaujančių asmenų nėra ginčo dėl tokio vertinimo rezultatų.

Šiame kontekste, atsižvelgiant į ieškovo patikslintame ieškinyje dėstomus argumentus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įstatymas nenumato pareigos, renkant savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovą antrajai kadencijai, atsižvelgti į vadovo veiklos vertinimą.

Taip pat pabrėžtina, kad pirmiau cituotame Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintame teisiniame reguliavime nenukreipiama į kokius nors kitus savivaldybės tarybos teisės aktus, kuriais turėtų būti reguliuojami kurie nors kiti, tarp jų, procedūriniai, savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovo rinkimo antrajai kadencijai aspektai. Todėl teismas atmeta ieškinio argumentus, esą nepagrįstais teisėkūros veiksmais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai 2022 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. T2-240 pripažįstant netekusiu galios Klaipėdos miesto savivaldybės valdomų įmonių organų formavimo tvarkos aprašą, pažeisti protingumo ir sąžiningumo principai, priimant ginčijamą valdybos sprendimą.

Dėl bendrovės pasiektų veiklos tikslų įvertinimo teisinės reikšmės, valdybai sprendžiant, ar rinkti bendrovės vadovą antrajai kadencijai, pažymėtina, kad teisės teorijoje laikomasi nuomonės, jog teisės aiškinimo būdai tarpusavyje yra susiję ir vienas kitą papildo, todėl, aiškinant teisės normos prasmę, reikia taikyti visus žinomus aiškinimo būdus, kadangi dažnai lingvistinis teisės aiškinimas tiesiog neįmanomas netaikant sisteminio, istorinio, teleologinio, precedentinio teisės aiškinimo metodų. Teismo vertinimu, Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalies nuostatos „grupės vadovas gali būti renkamas antrajai 5 metų kadencijai, atsižvelgiant į tai, ar grupės vadovo pirmosios kadencijos laikotarpiu grupė pasiekė visus jai nustatytus veiklos tikslus“ lingvistinė išraiška rodo, kad, pirma, įstatyme yra numatyta savivaldybės kontroliuojamos bendrovės valdybos teisė, o ne pareiga paskirti vadovą antrajai kadencijai, antra, yra numatyta valdybos pareiga atsižvelgti į tai, ar visi tikslai pasiekti, o ne besąlygiškai šiuo faktu vadovautis. Tokį pirmiau nurodytos nuostatos aiškinimą papildo ir teleologinis Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo aiškinimas, paremtas įstatymo, kuriuo Akcinių bendrovių įstatymas buvo papildytas aptariamu straipsniu, aiškinamuoju raštu. Kaip matyti iš Aiškinamojo rašto dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-295, XIIIP-296 (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/abc25830d80711e69c5d8175b5879c31?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=45856626-e829-432e-bfd9-4647434c741a) bylai aktualus teisinis reguliavimas buvo priimtas, įstatymų leidėjui siekiant apriboti valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių vadovų vadovavimo trukmę, užtikrinti tokių įmonių vadovų rotaciją ir kaitą, valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos atsinaujinimą. Todėl, teismo vertinimu, įstatymų leidėjas, priimdamas aptariamą teisinį reguliavimą, viešuoju interesu pripažino valstybės ir savivaldybių kontroliuojamų įmonių valdymo atsinaujinimą, kuris siejamas su veiklos skaidrumu ir efektyvumu, o ne paskirtų vadovų veiklos tęstinumą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad, pasibaigus pirmajai savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovo kadencijai, bendrovės vadovas neįgyja teisės ar teisėto lūkesčio būti išrinktu antrajai kadencijai, net ir bendrovei pasiekus visus jai iškeltus veiklos tikslus.

Šiame kontekste teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu (el. b. 1 failas, 19 psl.) buvo įvertinta, kad AB „Klaipėdos energija“ 2021 m. didžiąja dalimi pasiekė jai Akcininko lūkesčių rašte nustatytus tikslus. Taigi visi bendrovės tikslai, kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalyje, pasiekti nebuvo. Pažymėtina ir tai, kad nors aptariamame Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakyme nepasiekti ir (ar) iš dalies pasiekti rodikliai laikomi pateisinamais dėl objektyvių priežasčių, tai, teismo vertinimu, nereiškia, kad savivaldybės kontroliuojamos bendrovės valdyba negali nuspręsti siekti efektyvesnio valdymo ir valdymo atsinaujinimo, be kita ko, nerinkdama buvusio vadovo antrajai kadencijai.

Šiame teismo sprendime jau minėta, kad ginčijamu atsakovės valdybos sprendimu yra aiškiai išreikšta atsakovės valdybos valia neišrinkti ieškovo antrajai kadencijai bei atšaukti jį, pasibaigus pirmajai. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad įmonės vadovą paskyrusio subjekto teisė jį atšaukti iš pareigų yra absoliuti, ji nesiejama su jokiomis papildomomis sąlygomis ar ypatinga tokios teisės įgyvendinimo tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atšaukimo teisės absoliutumą lemia bendrovės ir jos administracijos vadovo santykių, pagrįstų pasitikėjimu, pobūdis, administracijos vadovo pareigybės ir jo atliekamo vadovavimo darbo reikšmė bendrovei. Vadovo darbo sutarties nutraukimą susaisčius griežtai apibrėžtais pagrindais, jų neįrodžius, vadovas toliau dirbtų, tačiau bendrovės valdymo organai, kai nėra tarpusavio pasitikėjimo, negalėtų reikiamai bendradarbiauti, todėl bendrovei tokiomis veiklos sąlygomis gali būti padaryta didelė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2005; 2012 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2012). Įmonės vadovo teisinė padėtis įmonėje ir jam keliama lojalumo pareiga lemia tai, kad vadovas nebūtinai turi būti atšauktas iš pareigų tik esant konkretiems sudarytiems akcininkų susitarimams ar darbo pareigų pažeidimams. Pasitikėjimo įmonės vadovu netekimą gali lemti ne tik kalti jo veiksmai, bet ir negebėjimas tinkamai organizuoti įmonės darbo, parinkti optimalią jos veiklos strategiją ir pasiekti laukiamų rezultatų, įgyvendinti tikslų, nors tam tikros pastangos tam ir dedamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2007). Reikalavimas motyvuoti individualų teisės aktą dėl juridinio asmens vadovo atšaukimo iš pareigų susijęs su atšaukiamo asmens teisės žinoti konkrečias atšaukimo priežastis užtikrinimu, nes tai svarbu teisei į teisminę gynybą įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-477-248/2018).

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad, kaip minėta, Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalyje įstatyme yra numatyta savivaldybės kontroliuojamos bendrovės valdybos teisė, o ne pareiga paskirti vadovą antrajai kadencijai, bei yra numatyta valdybos pareiga atsižvelgti į tai, ar visi tikslai pasiekti, o ne besąlygiškai šiuo faktu vadovautis. Todėl atsakovės valdyba, apsispręsdama neišrinkti ieškovo antrajai kadencijai bei atšaukti jį, pasibaigus pirmajai, turėjo teisę atsižvelgti ir į kitus bendrovės veiklos aspektus. Kaip matyti iš byloje esančio AB „Klaipėdos energija“ valdybos 2022 m. lapkričio 25 d. posėdžio protokolo Nr. 18/507 (el. b. 1 failas, 14-18 psl.), atsakovės valdybai siūlytas sprendimas valdybos pirmininko buvo grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) teritorijos konversija galėjo vykti sparčiau, kad dvejus metus įmonė turi neigiamą veiklos rezultatą ir kad paskutiniais metais nevykdomi investiciniai projektai; taip pat valdybos narys išreiškė argumentus dėl didelių bendrovės valdymo ir administravimo sąnaudų. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos medžiaga patvirtina, jog 2019 ir 2020 m. AB „Klaipėdos energija“ tipinė veikla buvo nuostolinga, įmonės pelningumą tikėtinai lėmė taršos leidimų realizavimas, o administravimo sąnaudos augo (el. b. 2 failas, 80, 89, 101, 102 psl.), ieškovas iš esmės nepaneigė ir tos aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini) konversija numatytais terminais įvykdyta nebuvo. Kartu pabrėžtina, kad pirmiau cituota kasacinio teismo praktika suponuoja, kad bendrovės vadovas gali būti neišrinktas antrajai kadencijai (atšauktas, pasibaigus pirmajai kadencijai) nepriklausomai nuo to, ar valdybos netenkinantys bendrovės veiklos aspektai yra bendrovės vadovo kaltė, o objektyvių priežasčių tam tikriems bendrovės veiklos rezultatams egzistavimas neeliminuoja galimybės bendrovės valdybai siekti efektyvesnio ir atsinaujinusio bendrovės valdymo. Atsižvelgiant į plačią savivaldybės kontroliuojamos bendrovės valdybos diskreciją, renkant bendrovės vadovą antrajai kadencijai, teismas nesutinka su ieškovo pozicija, kad valdybos posėdžio protokole išdėstytais valdybos narių argumentais valdyba negalėjo priimti ginčijamo sprendimo nepratęsti ieškovo kadencijos.

Ieškovas ginčijamo valdybos sprendimo prieštaravimą protingumo ir sąžiningumo principams grindžia ir tuo, kad, ieškovo teigimu, AB „Klaipėdos energija“ valdyba ginčo atveju nesilaikė Apraše (el. b. 2 failas, 39-43 psl.) nustatytos tvarkos dėl poveikio priemonės bendrovės vadovui taikymo ir nepaisė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus rekomendacijos. Šiame kontekste pažymėtina, kad, kaip minėta, Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalies nuostata nukreipia į savivaldybės tarybos nustatytą tvarką tiek, kiek jos laikantis turi būti atliktas bendrovės pasiektų veiklos tikslų atitikties jai nustatytiems veiklos tikslams vertinimas. Šiame sprendime jau minėta, kad, kaip numatyta Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalyje, ginčijamo valdybos sprendimo priėmimo metu bendrovės pasiektų veiklos tikslų atitiktis jai nustatytiems veiklos tikslams buvo įvertinta savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Aptariamoje įstatymo nuostatoje valdybos kompetencija spręsti savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovo rinkimo antrajai kadencijai klausimą nėra ribojama savivaldybės administracijos direktoriaus rekomendacijomis ar saistoma būtinais savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmais, inicijuojant šio klausimo svarstymą bendrovės valdyboje.

Aprašo 17 punkte nustatyta, kad darbo grupė kasmet nagrinėja savivaldybės valdomų įmonių pateiktus strateginius veiklos planus, strategijos įgyvendinimo ataskaitas, analizuoja ilgalaikius ir trumpalaikius jų tikslus, pasiektus bei siekiamus lūkesčių rašte nustatytus tikslus, konkrečius rodiklius ir iki einamųjų metų rugsėjo 1 d. teikia išvadas savivaldybės administracijos direktoriui dėl kiekvienos savivaldybės valdomos įmonės veiklos rezultatų, valdysenos, veiklos gerinimo, tobulinimo, efektyvinimo, veiksmingumo didinimo, įmonės strategijos įgyvendinimo. Aprašo 18 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, atsižvelgęs į darbo grupės išvadas, ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo šių išvadų pateikimo dienos įvertina, ar savivaldybės valdoma įmonė pasiekė, iš dalies pasiekė ar nepasiekė jai nustatytų tikslų, teikia rekomendacijas savivaldybės valdomoms įmonėms dėl įmonės valdymo, o nepasiekus joms nustatytų tikslų ar juos pasiekus iš dalies – ir dėl atitinkamos Apraše nustatytos poveikio priemonės taikymo atitinkamam savivaldybės valdomos įmonės organui ir užtikrina, kad iš savivaldybės valdomos įmonės kolegialaus valdymo organo, jeigu tokio nėra, – iš vienasmenio valdymo organo, būtų gautas raštiškas paaiškinimas apie priežastis, kodėl nepasiektas atitinkamas rodiklis, ir veiksmus, kurių bus imtasi siekiant geresnių įmonės veiklos rezultatų. Aprašo 19 punkte nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus rekomendacijoms taikoma taisyklė „laikykis arba paaiškink“, pagal kurią nukrypimas nuo rekomendacinio pobūdžio nuostatų galimas, kai to objektyviai reikia, ir kiekvienas nukrypimas turi būti racionaliai pagrįstas ir paaiškintas atitinkamo savivaldybės valdomos įmonės organo. Aprašo 22.2 punktas savivaldybės administracijos direktorius užtikrina, kad, savivaldybės valdomai įmonei nepasiekus jai nustatytų finansinių ir nefinansinių ilgalaikių (strateginių) ir trumpalaikių (taktinių) tikslų ar juos pasiekus tik iš dalies ir atitinkamam savivaldybės valdomos įmonės organui nepateikus argumentuoto, racionaliai pagrįsto paaiškinimo dėl nepasiektų tikslų būtų svarstoma, ar savivaldybės valdomos įmonės vadovas gali būti skiriamas ar renkamas antrai kadencijai.

Šiame kontekste pažymėtina, kad cituotose Aprašo nuostatose yra reglamentuojama tvarka, pagal kurią Klaipėdos miesto savivaldybės administracija vykdo savivaldybės valdomų įmonių priežiūrą. Tačiau ši savivaldybės tarybos nustatyta tvarka negali būti aiškinama kaip susiaurinanti įstatyme įtvirtintą savivaldybės kontroliuojamos bendrovės valdybos kompetenciją išrinkti arba neišrinkti jos vadovą antrajai kadencijai. Kaip minėta, Akcinių bendrovių įstatymo 37¹ straipsnio 2 dalyje valdybos kompetencija spręsti savivaldybės kontroliuojamos bendrovės vadovo rinkimo antrajai kadencijai klausimą nėra ribojama savivaldybės administracijos direktoriaus rekomendacijomis ar saistoma būtinais savivaldybės administracijos direktoriaus veiksmais, inicijuojant šio klausimo svarstymą bendrovės valdyboje. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad, priimant ginčijamą valdybos sprendimą, galėtų būti viršyta bendrovės valdybos kompetencija ar pažeistos teisės aktų nuostatos bei sąžiningumo ir protingumo principai.

Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijamu valdybos sprendimu nebuvo pažeistos ieškovo teisės ar teisėti interesai, taip pat nėra pagrindo manyti, kad juo buvo pažeistos teisės aktų nuostatos ar bendrieji teisės principai, tarp jų, sąžiningumo ir protingumo principai. Todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti negaliojančiu ginčijamą valdybos sprendimą ir įpareigoti atsakovės valdybą ieškovo kadencijos pratęsimo klausimą išspręsti iš naujo. Taigi ieškovo ieškinys atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsakovė AB „Klaipėdos energija“ rašytiniais įrodymais (el. b. 3 failas, 37-44 psl.) pagrindė 4 275 Eur (3 420 Eur + 855 Eur) bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos atsakovei iš ieškovo.

CPK 47 straipsnio 2 dalis nustato, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą) ir procesines pareigas, išskyrus teisę pakeisti ieškinio pagrindą ir dalyką, padidinti arba sumažinti ieškinio reikalavimus, atsisakyti ieškinio, pripažinti ieškinį arba sudaryti taikos sutartį. Trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, teisė į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą pripažįstama ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425-686/2015). Trečiasis asmuo atsakovės pusėje Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė rašytinius įrodymus dėl patirtų 4 936,80 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. 2 failas, 175-178 psl.). Ieškinį atmetus, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos trečiajam asmeniui iš ieškovo.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidų byloje nesusidarė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“ iš ieškovo A. K. 4 275 Eur (keturis tūkstančius du šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti trečiajam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei iš ieškovo A. K. 4 936,80 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.