Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Kuršių marios“ (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) 2023 m. rugpjūčio 2 d. raštą Nr. 2D-13466 „Dėl (duomenys neskelbtini) galimai neteisėtų statinių“ (toliau – ir Sprendimas), 2) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Klaipėdos apygardos skyriaus 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimą Nr. (AG2-120/14-2023) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Inspekciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą dėl savavališkos statybos ir padarinių šalinimo. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. UAB „Kuršių marios“ 2023 m. gegužės 10 d. kreipėsi į Departamentą su skundu, nurodydamas, jog vienas iš gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), bendraturčių A. M. viešai patvirtino, kad nesuformuotame valstybės žemės plote yra gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas). Taip pat patvirtino kad valstybės žemėje yra be valstybės žemės savininko (patikėtinio) sutikimo pastatyti statiniai – vartai (užtvara), tvora. Pareiškėjas 2023 m. gegužės 10 d. skunde prašė: 1) organizuoti laisvo nesuformuoto valstybės žemės ploto ties Gyvenamuoju namu naudojimo patikrą ir jame esančių galbūt be teisės aktuose numatytų leidimų pastatytų statinių (vartai / užtvara, tvora, garažiukai, sandėliukai ir pan.) fiksavimą; 2) nustačius valstybės žemės užėmimą ir neteisėtus (be leidimų) valstybės žemėje statinius, duoti pavaldžioms institucijoms nurodymus imtis neatidėliotinų priemonių atsakomybei už neteisėtą valstybės žemės užėmimą taikyti ir imtis priemonių dėl statinių (kurie pastatyti be leidimų) pašalinimo iš valstybės žemės; 3) atlikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) teritoriniame padalinyje tarnybinį patikrinimą tikslu nustatyti, dėl kokių priežasčių eilę metų nebuvo vykdoma nesuformuotos valstybės žemės ties Gyvenamuoju namu naudojimo kontrolė ir priežiūra; 4) nustačius nelegalių (be leidimų) statinių valstybės žemėje ties Gyvenamuoju namu faktą, duoti pavaldžioms institucijoms nurodymus dėl pasekmių taikymo šalinant tokius statinius iš valstybės žemės; 5) įpareigoti NŽT vadovą kompetentingai atsakyti (pagrįsti) UAB „Kuršių marios“, kokiu pagrindu yra ribojama kitiems asmenims (išskyrus Gyvenamojo namo savininkams) teisė pretenduoti į nesuformuotos valstybės žemės dalį ties Gyvenamuoju namu, kai iš viso ploto galbūt gali būti suformuoti net keli racionalūs žemės sklypai.

2.2. Atsakovas Sprendimu nusprendė, kad nagrinėjamu atveju nuo statinių (tvartas, rūsys) pastatymo praėjo daugiau nei 10 metų ir neva nėra viešojo intereso, kad reikėtų imtis veiksmų dėl jų pašalinimo iš valstybės žemės, todėl dėl šių statinių pašalinimo jokių veiksmų nesiims ir tyrimą šioje dalyje nutraukė. Atsakovas nurodė, kad konteineris (3 x 2 x 2 m) yra kilnojamas, nėra statiniu ir gali būti lengvai perkeliamas į kitą vietą, todėl dėl jo buvimo valstybės žemėje ir pašalinimo iš jos taip pat jokių veiksmų nesiims. Atsakovas skundo dalį dėl vartų ir tvoros valstybės žemėje pašalinimo persiuntė nagrinėti NŽT. Pareiškėjas, nesutikdama su atsakovo Sprendimu, kreipėsi į Komisijos Klaipėdos apygardos skyrių su skundu, kuriame prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti Sprendimo dalį, kuria tyrimas dėl statinių (rūsio, tvarto) nutrauktas, pripažinti neteisėtu ir panaikinti Sprendimo dalį, kurioje nėra priimtas konkretus sprendimas dėl konteinerio likimo valstybinėje žemėje adresu (duomenys neskelbtini), ir šią pareiškėjo skundo dalį perduoti atsakovui nagrinėti iš naujo. Komisija 2023 m. rugsėjo 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.

2.3. Komisija neatsižvelgė į tai, kad leidimų minėtiems statiniams, išskyrus Gyvenamąjį namą, statyti valstybinėje nesuformuotoje žemėje namo savininkai nepateikė, todėl jų neturi ir negali turėti, kadangi valstybės žemė nesuformuota, o statybos teisėtumo pagrįsti niekas negali. Komisija, nagrinėdama bylą, visiškai formaliai nurodė, kad konteineris yra kilnojamas ir gali būti perkeltas į kitą vietą, tačiau nesiaiškino aplinkybių, ar konteineris nebuvo pastatytas jį sujungiant su žeme, t. y. šiuo aspektu neatliko jokio patikrinimo. Iš konteinerio nuotraukos matosi išlikęs betoninis tvoros stulpas, žymintis gretimo žemės sklypo ribą, o konteineris galbūt patenka ne tik į valstybės žemę, bet jo dalis galbūt patenka ir į gretimo žemės sklypo ribas. Todėl Inspekcijos ir Komisijos teiginiai apie viešojo intereso nebuvimą nagrinėjamu atveju yra akivaizdžiai nepagrįsti, o Inspekcijos neveikimas pripažintinas neteisėtu.

2.4. Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalis apibrėžia savavališką statybą, kaip statinio ar jo dalies statybą be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Nei rūsiui, nei tvartui, nei kitiems žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas) esantiems statiniams, tretieji asmenys neturi jokių statybą leidžiančių dokumentų. Tai, jog statiniai, išskyrus Gyvenamąjį namą, yra pastatyti neteisėtai, patvirtina inventorinės bylos dokumentas – statinių žemės sklype (duomenys neskelbtini) išdėstymo planas, kuriame yra užfiksuotas tik vienas pastatas – namas ir jam eksploatuoti yra skirta tik 713 kv. m žemės plotas. Jokių kitų statinių Žemės sklype negali būti, t. y. visi ginčo statiniai: konteineris, tvoros, du ūkiniai statiniai, niekada nebuvo valdos sudėtyje ir nepriklausė namo savininkams. Tretieji asmenys taip pat patvirtino, kad jie yra tik neįteisintų (galbūt nelegalių) statinių naudotojai, o ne savininkai ir jokių teisėtos statybos valstybinėje žemėje ar privatizavimo dokumentų neturi.

2.5. Jeigu Inspekcija pati negali ginti viešojo intereso – valstybės intereso dėl valstybės žemės naudojimo ir joje esančių nelegalių statinių, tai ši institucija yra subjektas, galintis inicijuoti viešojo intereso gynimą, tai yra ne šios institucijos teisė, bet pareiga ir tikslas, kuriam ji yra įsteigta. Nagrinėjamoje byloje viešasis interesas yra akivaizdus ir atsakovas, neturėdamas jokio pagrindo, t. y. neteisėtai, nutraukė tyrimą. Ieškovas (pareiškėjas) yra pareiškęs pageidavimą įsigyti valstybės žemę ginčo vietoje. Taip pat yra ir daugiau suinteresuotų žemės įsigijimu asmenų, tačiau to objektyviai niekaip negalima įgyvendinti dėl neteisėto valstybinės žemės naudojimo, t. y. žemę užima neteisėti statiniai, konteineris, bei atsakovo neveikimo, kuriuo yra delsiama pašalinti iš valstybės žemės nurodytus objektus.

2.6. Inspekcijos patikrinimo metu nustatyta, kad valstybės žemėje yra pastatyta nelegali tvora, tačiau ir šiuo aspektu Inspekcija nusišalino nuo šiai institucijai priskirtų funkcijų, tiriant nelegalias statybas valstybės žemėje, vykdymo. Ši savavališka statyba yra akivaizdžiai ne sena ir tai matyti iš tvoros nuotraukos. Inspekcija neteisėtai nefiksavo savavališkos statybos ir neteisėtai nesiima savavališkos statybos padarinių šalinimo veiksmų, numatytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (dabartinis pavadinimas – Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo, statybos ir žemės naudojimo valstybinės priežiūros įstatymas) (toliau – ir Priežiūros įstatymas). Žemės patikėtinis NŽT taip pat nesiima jokių veiksmų (įskaitant numatytų Administracinių nusižengimų kodekse) dėl savavališko valstybės žemės užėmimo, nes nelegalūs statiniai tebestovi dėl Inspekcijos neteisėto neveikimo. Komisija teisės aktų nevykdymo savo sprendimu nepašalino. Inspekcija nesigilino į aplinkybes, turėjusias įtakos Sprendimo priėmimui, nesivadovavo teisės normomis, todėl atsakovas, priimdama Sprendimą, pažeidė gero administravimo principą.

2.7. Komisija neįvertino, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Priekulės seniūnijos 2019 m. gegužės 16 d. pažyma Nr. V4-83 „Dėl pastatų priklausomybės“ (toliau – ir Pažyma) yra akivaizdžiai neteisėta, nes parengta pažeidžiant įstatymus ir pagal A. M. subjektyviai pateiktus duomenis, kurių seniūnija net nevaldo. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas nenumato teisės seniūnijai išduoti nuosavybės teisės pažymas, todėl Komisija turėjo įvertinti, kad A. M. pateikta Pažyma yra prieštaraujanti imperatyvioms teisės aktų nuostatoms, negaliojanti ir neturinti reikšmės bylos dėl savavališkos statybos ir padarinių šalinimo nagrinėjimui.

2.8. Komisija sprendimą priėmė, vadovaujantis išimtinai tik prielaidomis, grindžiamomis savavališką statybą valdančio asmens A. M. paaiškinimais, todėl Komisijos sprendimas yra neteisėtas ir neatitinkantis viešojo intereso nuostatų, t. y. Komisija išsamiai nevertino bylos aplinkybių, nepakankamai gilinosi į bylos esmę ir dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.