Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė, sekretoriaujant Vilmai Daukšienei, dalyvaujant BUAB „Vipsala“ ir D. G. atstovui adv.G. A., atsakovui P. S., jo atstovui adv. A. B.,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir UAB) „Vipsala“ pareiškimą dėl UAB „Vipsala“ bankroto pripažinimo tyčiniu atsakovams P. S., J. N., trečiajam asmeniui D. G.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

bankrutavusios UAB „Vipsala“ nemokumo administratorius (duomenys neskelbtini) prašo pripažinti UAB „Vipsala“ bankrotą tyčiniu. Nurodo, kad buvęs UAB „Vipsala“ vadovas P. S. veiklą vykdė nesąžiningai, dėl ko jam iškelta 31 byla dėl skolų išieškojimo. Bendrovės vadovas veikė nesąžiningai, įsteigė kitas įmones, kurios bankrutavo ir neatsiskaitė su kreditoriais.

Tvirtina, kad P. S. ir J. N. buvo įkūrę įmonę (duomenys neskelbtini), tačiau bendrovei buvo iškelta bankroto byla, o visa įmonės veikla, įranga, dalis darbuotojų buvo perkelti į naujai įsteigtą bendrovę UAB „Vipsala“, kuri, kaip ir (duomenys neskelbtini) teikė maitinimo paslaugas. Nurodo, kad bendrijos steigėja buvo J. N., vėliau jos vadovu tapo P. S.. Tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) iškėlus bankroto bylą, su kreditoriais nebuvo atsiskaityta. (duomenys neskelbtini) direktorei J. N., Utenos apylinkės teismas 2019-05-30 skyrė baudą už tai, kad būdama (duomenys neskelbtini) vadove nevykdė antstolio patvarkymo dėl skolos išieškojimo ir reikalavimo dėl duomenų pateikimo vykdomojoje byloje. Be to, vykdant (duomenys neskelbtini) bankroto procesą, nemokumo administratoriui nebuvo perduoti visi įmonės dokumentai, sutartys ir įsipareigojimai, dėl ko nebuvo galima tiksliai nustatyti visų kreditorinių įsipareigojimų.

Teigia, kad UAB „Vipsala“ bankroto proceso metu buvęs vadovas nemokumo administratoriui taip pat nėra perdavęs visų įmonės dokumentų, kas leidžia daryti išvadą, kad bendrovės atžvilgiu buvo vykdoma tokia pati nesąžininga veikla kaip ir (duomenys neskelbtini), siekiant finansinės naudos ir bendrovės bankroto. Neperduoti pelno/nuostolių ataskaitos, (duomenys neskelbtini) buvusios valgyklos kasos aparato operacijų žurnalas. Iš jų būtų galima nustatyti tikrąsias pajamas ir išlaidas, nes dažniausiai buvo atsiskaitoma grynais.

Nurodo, kad UAB „Vipsala“ esant nemokiai nuo 2019-12-31 ir toliau buvo vykdoma veikla, darbuotojams atlyginimai nebuvo mokami, o gautos pajamos tikėtina buvo naudojamos išimtinai J. N. ir P. S. interesais, nes darbuotojai yra patvirtinę, kad bendrovės veikla vyko, buvo gaunamos lėšos, tačiau atlyginimai jiems nebuvo mokami.

Tvirtina, kad UAB „Vipsala“ veikla jau yra perkelta į naują įmonę (duomenys neskelbtini) kuri vykdo tą pačia veiklą kaip ir UAB „Vipsala“ ir bendrovės vadovu yra P. S.. Mano, kad buvo veikiama „fenikso schema“ - nemokant mokesčių, atlyginimų darbuotojams, įmonę privedant prie bankroto bei steigiant naują įmonę, kuri vykdo tą pačią ūkinę veiklą, į kurią perkeliami darbuotojai bei įranga.

Teigia, kad P. S., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, sudarydavo įvairius sandorius (patalpų nuomos, galimai prekių tiekimo), turėdamas iš anksto tyčią nevykdyti įsipareigojimų, apgaule užvaldyti svetimas lėšas, blogino įmonės finansinę būklę, nesilaikė mokėjimo eiliškumo, o bankrutavusios įmonės veiklą perkėlus į naują įmonę, gaudavo finansinės naudos.

Nurodo, kad 2019-08-20 P. S. J. N. paskyrė UAB „Vipsala“ direktore, o nuo 2019-11-07 direktoriumi tapo pats.

Tvirtina, kad 2019 m. P. S., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pradėjo tą pačią veiklą šioje bendrovėje, kuri iki tol buvo veiklą sustabdžiusi. tačiau ir joje 2021 m. sausio mėnesį įmonės skola SODRAI sudarė 7 266 Eur.

Nurodo, kad UAB „Vipsala“ įregistruota 2019-08-05, tačiau skolos kauptis pradėjo jau nuo 2019 m. gruodžio mėnesio (skola D. G., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos), įsiskolinimai kreditoriams didėjo, tačiau buvęs vadovas neįvykdė įstatymu jam nustatytos pareigos ir nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Tvirtina, kad nebuvo teikiamos UAB „Vipsala“ finansinės ataskaitos, įmonė nekilnojamojo turto neturi, transporto priemonių taip pat nėra registruota, turtas, įmonei iškėlus bankroto bylą, nemokumo administratoriui(duomenys neskelbtini) neperduotas.

Nurodo, kad P. S. savalaikiai nemažino bendrovės įsiskolinimo, o sudarydamas naujas sutartis, didino tikimybę, kad su kreditoriais tinkamai negalės atsiskaityti, ko pasekoje, bendrovę privedė prie bankroto, kuris buvo iškeltas ne vadovo, o kreditorių prašymu. Tvirtina, kad toks P. S. elgesys vertinamas kaip nesąžiningas juridinio asmens dalyvio ir vadovo elgesys Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalies ir 2.87 straipsnio prasme. Pažymi, kad buvę įmonės vadovai P. S. ir J. N. siejami su kitomis įmonėmis, jų steigimu bei įmonių privedimu prie bankroto ir toks jų tyčinis veikimas yra nuoseklus.

Suinteresuoti asmenys P. S. ir J. N. pareiškimą dėl UAB „Vipsala“ tyčinio bankroto prašo atmesti.

J. N. teismo posėdžiuose nedalyvavo, P. S. tvirtino, kad ji žino apie posėdžius, juose nedalyvaus, žadėjo rašyti prašymą dėl bylos nagrinėjimo jai nedalyvaujant, bet prašymo nepateikė.

Nurodo, kad nemokumo administratoriaus nurodyti teiginiai yra neteisingi. Teigia, kad P. S. turi vykdomų vykdomųjų bylų, tačiau nei viena bylų neturi jokio sąryšio su UAB „Vipsala“ ar jos veikla ir prekių ar paslaugų įgijimu bendrovės interesams. Tvirtina, kad dalis iš jo vykdomų išieškojimų yra susijusios su nesumokėtomis baudomis, valstybinėmis rinkliavomis, dalis vykdomų bylų yra senesnės nei 10 metų.

Nesutinka ir su teiginiu, kad veikia nesąžiningai. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) direktoriumi niekada nebuvo, jokios bendros veiklos iki UAB „Vipsala“ įsteigimo momento su J. N. nevykdė. Tvirtina, kad (duomenys neskelbtini) bankrotas, inicijuotas J. N., nebuvo pripažintas tyčiniu, bendrovė neturėjo neįvykdytų įsipareigojimų prekių tiekėjams ir pan..

P. S. nesutinka, kad nemokumo administratoriui (duomenys neskelbtini) nėra perdavęs įmonės dokumentų, nes buvo perduoti visi prašyti dokumentai, o iš įmonės finansinių dokumentų bei teismo nustatytų kreditorių galima konstatuoti, kad bendrovė nėra skolinga prekių ar paslaugų tiekėjams. Duomenų apie tai, kad būtų turėjęs kokią nors išskirtinę naudą taip pat nėra.

Teigia, kad prasidėjus COVID-19 ligos pandemijai, UAB „Vipsala“ veikla buvo apribota teisės aktais, pajamos smuko ir nors buvo prašoma kreditorių netaikyti skolų priverstinio išieškojimo priemonių, skolos mokėjimą išdėstyti dalimis, tačiau mokesčių administratoriai taikė areštus, o pritaikius kasos areštą - jokia įstaigos veikla nebebuvo objektyviai galima.

Nurodo, kad darbuotojams neišmokėtos algos laiku už 2-3 mėnesius, tačiau šį laiką veikla vykdoma nebuvo, tikėtasi, kad mokesčių administratoriai sutiks atlikti skolos išdėstymą dalimis, tačiau tai nebuvo padaryta. Tvirtina, kad nors UAB „Vipsala“ veiklos karantino metu nevykdė, tačiau prievolė mokėti darbo užmokestį liko.

Nesutinka, kad veikla vykdoma pasitelkus (duomenys neskelbtini), nes šis juridinis asmuo įsteigtas 2013 metais, todėl atmestini teiginiai, kad buvo įsteigtas naujas juridinis asmuo į kurį buvo perkelta UAB „Vipsala“ veikla.

Nurodo, kad D. G. buvo siūloma leisti toliau UAB „Vipsala“ naudotis patalpomis, sudarant galimybę susidariusį įsiskolinimą išmokėti dalimis, tačiau tokios galimybės jis atsisakė, nutraukė nuomos sutartis, todėl dėl šių aplinkybių bendrovė buvo priversta išsikelti iš nuomojamų patalpų.

Tvirtina, kad UAB „Vipsala“ bankrotas buvo nulemtas objektyvių veiksnių, t.y. COVID-19 pandemijos ir to pasekoje priimtų apribojimų maitinimo įstaigų veiklai, sumažėjusio klientų skaičiaus bei mokesčių administratorių atsisakymo išdėstyti įsiskolinimą dalimis., paskesnio kasos arešto.

Teigia, kad (duomenys neskelbtini) veiklą vykdė J. N., tačiau P. S. bendrovės veikloje nedalyvavo, bendrija bankrutavo, tačiau įmonė liko skolinga tik nesumokėtus mokesčius valstybei, įsiskolinimų tiekėjams nebuvo.

Nurodo, kad UAB „Vipsala“ pradžioje direktore ir akcininke buvo J. N., tačiau pablogėjus jos sveikatos būklei, bendrovę pardavė P. S.. Jo tvirtinimu įmonės finansinė būklė nebuvo bloga ir jis neatliko jokių tyčinių veiksmų bendrovės finansinei būklei pabloginti, tačiau paskirta bendrovės direktore E. M. priėmė įmonei nepalankių sprendimų, kurių nenurodo. Atleidus E. M., bendrovei vadovavo jis, P. S., tačiau bendrovės bankrotas buvo nulemtas COVID-19 pandemijos. Teismo posėdžio metu tvirtino, kad veikla buvo sustabdyta dėl kasos arešto.

Tvirtina, kad sąmoningai jokia žala valstybei padaryta nebuvo, atlyginimai buvo sumokėti pagal galimybes. Priešingai, jis, P. S., stengėsi išlaikyti UAB „Vipsala“ veiklos tęstinumą - kreipėsi į mokesčių administratorius su prašymais netaikyti finansinių lėšų arešto, leisti skolą išmokėti dalimis, tačiau tokie prašymai tenkinti nebuvo.

Nurodo, kad bankrotui pripažinti tyčiniu nėra nei JANI 70 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, t.y. nebuvo sudaryti jokie nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai; joks bendrovės turtas nebuvo perleistas ar kitaip parduotas; joks atsiskaitymų eiliškumas nebuvo pažeistas; juridinio asmens buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma apgaulingai, nenustatyti jokie mokesčių vengimo faktai; joks turtas ar veikla nebuvo perkelti į jokį kitą juridinį asmenį.

Teigia, kad pareiškėja nenurodo ir neįrodo nei vienos JANI 70 straipsnyje įtvirtintos tyčinio bankroto sąlygos. Priešingai, buvo dedamos pastangos atsiskaityti su darbuotojais ir kitais kreditoriais, buvo mažinamas, o ne didinamas įsiskolinimas.

Nurodo, kad J. N. tariamai neteisėti veiksmai nedetalizuojami, todėl nesuprantama kodėl ir kokiu pagrindu konkretus reikalavimas yra nukreiptas ir į ją, kokiais neteisėtais veiksmais ji privedė UAB „Vipsala“ prie tyčinio bankroto, nedetalizuojamos tyčinio bankroto sąlygos ir jos įtaka tokių sąlygų kilimai. Tai, kad jos vadovaujamas juridinis asmuo praeityje bankrutavo negali būti ir nėra sąlyga pripažinti kito juridinio asmens bankrotą tyčiniu.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Faktinės aplinkybės

Iš civilinės bylos Nr. eB2-101-278/2022 duomenų, kurioje UAB „Vipsala“ 2021-08-30 nutartimi iškelta bankroto byla nustatyta, kad UAB „Vipsala“ 2019-08-05 buvo įregistruota VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registre ir bankroto bylos iškėlimo metu bendrovės akcininku bei vadovu nuo 2019 metų lapkričio mėn. buvo P. S..

Įmonė jau nuo 2019 m. lapkričio mėnesio vadovaujant P. S., pilnai nebemokėjo privalomų įmokų į valstybinio socialinio draudimo biudžetą ir kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienai VSDFV Utenos skyriui (teisių ir pareigų perėmėjas VSDFV Panevėžio skyrius) buvo skolinga 12 786,72 Eur.

VĮ „Registrų centro“ Juridinių asmenų registro duomenimis nebuvo įvykdyta Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatyta pareiga pateikti registrui finansinės atskaitomybės duomenis už ankstesnius ir 2020 metus.

Įmonės vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra, o pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos pateiktus duomenis, 2021-06-15 bendrovės įsiskolinimas valstybės (savivaldybės) biudžetams sudarė 6 125,79 Eur.

Įmonės vadovas P. S. atsiliepimu į ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo nurodė tik du kreditorius, neteikė teismui visų duomenų apie bendrovę, tvirtino, kad su kreditoriais atsiskaitys, nurodo, kad kreipėsi į juos su prašymu atidėti ar išdėstyti skolų mokėjimą. Dalis kreditorių- darbuotojų su tuo prieš tai sutiko, su jais atsiskaityta. Pagal P. S. paaiškinimus teisme bankroto byloje patvirtintos skolos tų kreditorių, kurie nesutiko su skolų mokėjimo išdėstymu.

Iš UAB „Vipsala“ bankroto bylos duomenų matyti, kad 2021-12-28 nutartimi bendrovė yra pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto bei patvirtintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansinių reikalavimų dydis, iš viso 53 645,27 Eur finansiniai reikalavimai bendrovei, tame tarpe 9 030,90 Eur VSDFV Panevėžio skyriui, 9 579,48 Eur - VSDFV Kauno skyriui, 6 725,45 Eur - VMI prie Finansų ministerijos, 21 983,85 Eur kreditoriui patalpų nuomotojui D. G., kreditorių reikalavimų sąraše yra ir 6 bendrovės darbuotojai, kuriems bendrovė skolinga nuo 2019 m., jų reikalavimai Garantinio fondo lėšomis nebuvo visai patenkinti. Jų tenkinti nėra jokių galimybių.

Bankrutavusios UAB „Vipsala“ nemokumo administratorius prašo įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu ir teigia, kad buvęs bendrovės vadovas P. S., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, savo veiklai vykdyti sudarydavo įvairius sandorius (patalpų nuomos, galimai prekių teikimo), turėdamas iš anksto tyčią nevykdyti įsipareigojimų kreditoriams ir apgaule užvaldyti svetimas lėšas, blogino įmonės finansinę būklę, nesilaikė mokėjimų eiliškumo, o nuo 2020 m., didėjant įsiskolinimui, nevykdė pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Prieš UAB „Vipsala“ (duomenys neskelbtini) logotipu veiklą vykdė (duomenys neskelbtini), kuriai 2019-09-30 Panevėžio apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Gresiant (duomenys neskelbtini) bankrotui 2019-08-05 įregistruojama UAB „Vipsala“, kuri toliu tęsia (duomenys neskelbtini) maitinimo veiklą, vykdo veiklą (duomenys neskelbtini) (patalpų nuomos sutartis su S. R.) ir (duomenys neskelbtini), D. G. nuomojamose patalpose. Tuo sudarutos sąlygos vykdyti veiklą, gauti pajamų, nors nuo to kenčia atskiri kreditoriai.

Dėl nuomos mokesčio nemokėjimo nuo 2019 m. spalio mėn. D. G. 2019-12-12 nutraukė su UAB „Vipsala“ patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Po to 2020-01-09 UAB „Vipsala“ išsinuomojo patalpas (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), 2020-02-14 gavo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimą verstis maitinimo veikla šiose patalpose. Šią veiklą šiose patalpose vykdė iki 2020 m. birželio mėn., o Utenoje – iki 2020 m. rugsėjo 21 d.. Po to darbo sutartis su darbuotojais nutraukė, sustabdė veiklą, nors maitinimo paslaugos buvo teikiamos.

Skolos D. G. UAB „Vipsala“ nesumoka, 2019-12-23 teismo įsakymu iš įmonės D. G. priteista 7 155,06 Eur skola už nuomą, kai kitiems patalpų nuomotojams nuomos mokestis po 2020 m. sausio mėn. sumokėtas, jų nėra kreditorių sąraše. Teismo vertinimu, taip pasielgta todėl, kad buvo sumanymas tose patalpose tą pačią veiklą vykdyti jau (duomenys neskelbtini) vardu, jas reikėjo išsaugoti šios bendrovės veiklai, nes iki to (duomenys neskelbtini), nors ir įsteigta 2013 m., 2017-2019 jokios veiklos nevykdė. Juk ir (duomenys neskelbtini) akcininku ir vadovu ir UAB „Vipsala“ yra ir buvo P. S..

Vadovaudamas UAB „Vipsala“, visas grynais gautas pajamas iš veiklos P. S. pasiimdavo kaip atskaitingas asmuo ir pats spręsdavo, kaip tuos pinigus paskirstyti. Avansinėje apyskaitoje yra didelių sumų, pažymėtų kodu 4461, panaudojimas, bet nėra duomenų kam ir už ką jos sumokėtos. Liudytojas V. R. ( (duomenys neskelbtini), tvarkiusios buhalteriją, vadovas) teismo posėdžio metu spėjo, kad tai sumos darbuotojams. Nemokumo administratorius tvirtina, kad P. S. sąmoningai nemokėjo VSDFV, VMI, atskiriems darbuotojams, nesilaikydamas CK 6.930¹ str. nustatyto eiliškumo, bet dengė kitas skolas, kad išsaugoti atskirus paslaugų teikėjus.

Ta aplinkybė, kad J. N. vadovaujant yra bankrutavusios kitos nemokumo administratoriaus nurodytos įmonės, nagrinėjamoje byloje neturi esminės reikšmės, nes aplinkybė, kad J. N. 2019-08-20 – 2019-08-29 buvo UAB „Vipsala“ direktore ir akcininke, nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad ji savo tyčiniais, sąmoningais veiksmais privedė UAB „Vipsala“ prie bankroto, nes tik įsteigus įmonę, bendrovės pajamos neabejotinai buvo mažos, o bendrovė, įsigydama inventorių, nuomodama patalpas nuo pirmų įsteigimo dienų turėjo išlaidų. Kad J. N., nebūdama pareiškėjos vadove ir akcininke savo tyčiniais veiksmais prisidėjo, jog UAB „Vipsala“ tapo nemoki, jokie neginčijami įrodymai teismui nepateikti (CPK 178 straipsnis).

JANĮ 70 str. 1 d.

Pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 70 straipsnio 1 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatyti požymiai taikytini tik esant bent vienai privalomai JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai, todėl vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e2-1511-450/2020; Nr.e2-1461-241/2020 ir kt.).

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas yra įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki.

Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Esant minėtoms nuostatoms, pripažįstant bankrotą tyčiniu, yra svarbus įmonės nemokumo momento nustatymas, nes tik nustačius tokį faktą, galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti priežastinio ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp įmonės nemokumo ir jos būklės pabloginimo (ne)egzistavimą, taip pat tuo vadovaujantis padaryti pagrįstas išvadas, ar įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu.

Juridinio asmens nemokumo sąvoka apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad juridinio asmens nemokumas sietinas ir su kitais rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020-09-01 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1022-450/2020 ir kt.).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad jau 2019 m. lapkričio mėn. UAB „Vipsala“ savalaikiai nevykdė mokėjimų VSDFV Panevėžio skyriui, darbuotojams, nemokėjo patalpos (duomenys neskelbtini) nuomos mokesčio. Iš bankroto byloje esančių vykdomųjų dokumentų matyti, kad nuo 2019 m. gruodžio mėn. nebuvo pilnai atsiskaitoma ir su įmonės darbuotojais, susidarė įsiskolinimas už patalpų nuomą, (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Įvertinus, kad įmonė neturėjo registruotino turto, minėti duomenys leido daryti išvadą, kad 2019-12-31 įmonė buvo nemoki. Su tuo sutiko ir šalys bylos nagrinėjimo metu. Šiuo metu bendrovė dar vykdė veiklą, tikėjosi gauti ir gavo pajamų, atsiskaitinėjo su atskirais kreditoriais. Įmonė iš viso veiklą vykdė neilgai, todėl jos finansinė padėtis nebuvo gera per visą veiklos laikotarpį. Padėtį bendrovėje sunkino neteisėti vadovo veiksmai. Bendrovė liko be turto ir su skolomis. Bendrovėje dirbo ir daugiau darbuotojų, ne tik tie, kurių reikalavimai patvirtinti bankroto byloje, su dalimi buvo atsiskaityta, jie neįtraukti į kreditorių sąrašą, kas rodo, kad ne su visais vadovas norėjo atsiskaityti.

Byloje nustatyta, kad UAB „Vipsala“ tapus nemokia, P. S., būdamas bendrovės vadovu, toliau vykdė ūkinę veiklą, atsiskaitydamas su dalimi kreditorių, o tokiems kreditoriams kaip VSDFV Panevėžio skyriui, Valstybinei mokesčių inspekcijai, daliai darbuotojų, D. G. (bankroto bylos Nr. eB2-101-278/2022 duomenys) skolų nedengė.

Nemokumo administratorius (duomenys neskelbtini) teigia, kad bendrovės vadovas po 2019-12-31 ūkinę veiklą vykdė nesąžiningai, nurodė aplinkybes, tai patvirtinančias ir pateikė joms pagrįsti įrodymus.

JANĮ 70 str. 2 d. 4 p.

JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra juridinio asmens buhalterinės apskaitos tvarkymas apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių neteikimas ar teikimas neteisingų duomenų ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas.

Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam nemokumo administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų, o pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Atsakovas P. S. tvirtino, kad buhalterinę apskaitą tvarkė (duomenys neskelbtini), visi dokumentai perduoti nemokumo administratoriui. Pagrindiniai dokumentai perduoti, iš jų nemokumo administratorius nustatė nemokumo susidarymo aplinkybes. Neperduoti dokumentai, kurie liudytų gautų pajamų grynais panaudojimą po to, kai bendrovė jau buvo nemoki bei apskaitytas ir neperduotas turtas. Šie dokumentai teiktų papildomą informaciją apie gautas pajamas bei jų naudojimą ne UAB „Vipsala“ kreditorių interesais, nes bendrovės lėšos buvo naudojamos ir (duomenys neskelbtini) veikloje pagal nemokumo administratoriaus pateiktus ir nenuginčytus duomenis. Nemokumo administratorius (duomenys neskelbtini) nurodė, kad vykdomos veiklos metu bendrovė įsigijo smulkų inventorių (mikserį, lėkštes, stiklines, taures, virdulį ir kt. smulkius daiktus), tačiau jų administratoriui neperdavė, be to, teigia, kad pas atskaitingą asmenį P. S. galimai liko 4 943,31 Eur likutis.

Iš teismui nemokumo administratoriaus pateikto UAB „Vipsala“ balanso 2021-09-08 duomenų matyti, kad bendrovės apskaityto turto vertė 12 766 Eur, kurį sudaro 303 Eur vertės atsargos bei 12 463 Eur gautinos sumos per vienerius metus, taigi reali įmonės turėto turto vertė 303 Eur. Apklaustas bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės (duomenys neskelbtini) vadovas V. R. tvirtino, kad bendrovė pagal gaunamas pajamas 2020 metais galėjo atsiskaityti su kreditoriais, debitorinių skolų, nurodytų nemokumo administratoriui pateiktame balanse, nėra. Kodėl jos nurodytos, nežinoma. Išmokėtos sumos su kodu 4461- darbo užmokesčiui. Jis ir atsakovas P. S. tvirtino, kad bendrovė UAB „Vipsala“ bankrutavo dėl nuomos sutarties su D. G., nes jis 2020-12-12 jis nutraukė patalpų (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį.

Nors bendrovės vadovas P. S. nesiėmė priemonių patvirtinti finansinę atskaitomybę už 2020 metus ir ją pateikti Juridinių asmenų registrui, tačiau minėtas neveikimas, teismo vertinimu, yra nepakankamas ir pernelyg nutolęs priežastiniu ryšiu su įrodinėjama veika dėl tyčinio bankroto (CK 6.246, 6.247 straipsniais) ir pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytu pagrindu neįrodo. Konstatuotina, kad byloje nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad finansinės atskaitomybės dokumentų nepateikimu ir įmonės dokumentų nesavalaikiu perdavimu nemokumo administratoriui buvo padaryta žalos kreditoriams , kad tai sukliudė nustatyti įmonės veiklą, jos turtą, įsipareigojimų dydžius ir struktūrą, kreditorius ir debitorius, pareikšti ieškinius teisme, ginant bendrovės ir kreditorių interesus, kas sudarytų pagrindą bendrovės bankrotą pripažinti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Nemokumo administratoriui perduoti ne visi bendrovės dokumentai. Nėra perduoti kasos dokumentai ir pardavimų duomenys už laiką nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. , kai faktiškai vyko veiklos perkėlimas į (duomenys neskelbtini)

JANĮ 70 str.2 d. 5 p.

Grindžiant pareiškimą dėl UAB „Vipsala“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pareiškėja vadovaujasi JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktu, t. y., kad įmonės veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį ir kad P. S. ir J. N. tokius veiksmus yra atlikę ir kitose įmonėse, kurioms buvo iškeltos bankroto bylos ir liko netenkinti kreditorių reikalavimai.

Nemokumo administratorius (duomenys neskelbtini) teigia, kad UAB „Vipsala“ vadovas P. S. ir buvusi vadovė J. N., bendrai veikdami ir valdomai įmonei tapus nemokia, steigdavo naujas, analogišką veiklą (maitinimo paslaugų teikimą) vykdančias įmones, į kurias perkeldavo bendrovės turtą, darbuotojus.

Tvirtina, kad UAB „Vipsala“ veikla yra perkelta į (duomenys neskelbtini), analogiškai, kaip ir (duomenys neskelbtini), kuri buvo įsteigta 2017-11-27, vadovė buvo J. N.. Šiai įmonei tapus nemokia, jos veikla, darbuotojai buvo perkelti į UAB „Vipsala“.

Esminis JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytą nuostatą charakterizuojantis požymis yra tas, jog veikla perkeliama kitiems subjektams, egzistuojant ūkio subjektų ar jų valdymo organų sąsajumui, kai veikla perduodama juridiniam asmeniui, kuriam vadovauja (ar pereina vadovauti) įmonės skolininkės valdymo organai ar su jais susiję asmenys ir tokiu būdu visi skoliniai įsipareigojimai paliekami įmonei skolininkei, o reikalavimo teisės ir vykdyta veikla – kitai (susijusiai) įmonei. Tačiau, vien JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje numatytų požymių, tame tarpe juridinio asmens veiklos ar turto perkėlimo į kitą juridinį asmenį (JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatymas nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo manyti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningo tokio veiksmo atlikimo, blogo įmonės valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis).

Kad UAB „Vipsala“ veikla buvo perkelta į (duomenys neskelbtini), pagal ieškovės pateiktus įrodymus patvirtina skelbimai portale (duomenys neskelbtini) apie darbuotojų paiešką. Darbo vietos siūlomos (duomenys neskelbtini). 2022-05-24 viešai skelbiamais duomenimis bendrovėje dirba 15 darbuotojų, 2021-12-10 - 20 darbuotojų, 2020-05-22 buvo 6 darbuotojai, 2020-05-19 - 2 darbuotojai.

2020 m. kovo mėn. bendrovėje „Vipsala“ dirbo 15 darbuotojų, birželio 11 d.- 8 darbuotojai, o 2020-10-16- du darbuotojai.

Nenustatyta, kad į (duomenys neskelbtini) perėjo dirbti dauguma UAB „Vipsala“ darbuotojų. Kadangi buvo problemos su darbo užmokesčio jiems mokėjimu laiku, darbuotojai neperėjo dirbti į naują bendrovę, todėl buvo priimti po paskelbtos paieškos nauji. Kad liko dirbti tik keli darbuotojai, nustatyta pagal pateiktus UAB „Vipsala“ ir (duomenys neskelbtini) darbuotojų sąrašus.

(duomenys neskelbtini) perėmė ir tęsia UAB „Vipsala“ veiklą- teikia maitinimo paslaugas. Iki 2020 m. ji tokios veiklos nevykdė, tai jai nauja veikla. Naudojamas tas pats veiklos logotipas (duomenys neskelbtini) , veikla vykdoma UAB „Vipsala“ naudotose patalpose : (duomenys neskelbtini)., abiejų bendrovių finansinę apskaitą tvarko ta pati įmonė (duomenys neskelbtini). Kadangi nemokumo administratoriui nėra perduotas joks apskaitytas UAB „Vipsala“ turtas, nemokumo administratorius vertina, kad juo naudojasi (duomenys neskelbtini), nes apskaitytas turtas iš esmės reikalingas veiklai tęsti.

UAB „Vipsala“ palikta be veiklos ir turto galutinai nuo 2020 m. spalio mėnesio tik su skolom.

Dar atkreipiamas dėmesys, kad kitais būdais apginti bankrutavusios bendrovės interesų šiuo atveju negalima, nes antstolių rūmų pateikta informacija patvirtina, kad tiek iš P. S., tiek iš J. N.( ji nurodoma kaip P. S. sugyventinė) vykdomas ne vienas išieškojimas, skolos neišieškomos ilgus metus. Teismo vertinimu, dėl to ir nėra faktinės galimybės ieškoti žalos atlyginimo ar kitais būdais apginti UAB „Vipsala“ esmingai pažeistus kreditorių interesus.

Teismas turi duomenų, kad UAB „Vipsala“ nuo 2020 m. birželio 2 d. buvo sąmoningai blogai valdoma, siekiant jos veiklą, turtą perkelti į kitą įmonę, kad kreditoriai nebeatgautų išieškomų priverstiniu būdu skolų. Juk bendrovė turėjo sąlygas vykdyti veiklą, mokėti skolas, bet sąmoningai nusprendė ir siekė išvengti tų skolų mokėjimo. Tik dėl to ir tvirtina, kad bankrotą lėmė kasos areštas.

(duomenys neskelbtini) veiklos nevykdė iki 2020 metų, joje P. S. nuo 2020 m. iš esmės tęsė ir tęsia UAB „Vipsala“ vykdytą veiklą, bet su „Vipsala“ kreditoriais neatsiskaitinėjo.

Įvertintina aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2020-03-16 paskelbus karantiną dėl Covid-19 ligos, 2020-03-16 - 2020-06-17 buvo apribota maitinimą teikiančių įstaigų veikla, dėl ko neabejotinai sumažėjo lankytojų skaičius, o dėl minėtos ligos įvairūs apribojimai buvo taikomi ir nuo 2020 m. spalio mėn. iki 2021 m. vasaros, t. y., pakankamai ilgą laiką, kas įtakojo ir bankrutavusios įmonės gaunamų pajamų bei įsiskolinimų dydį (CPK 182 straipsnis). Tačiau šiuo laiku (duomenys neskelbtini) veiklą vykdė, gavo apie 87 tūkst. eurų pajamų.

UAB „Vipsala“ nemokumas nustatytas iki karantino įvedimo. Bet po to, kai buvo išduoti vykdomieji dokumentai dėl skolų išieškojimo iš bendrovės ( jų perduota į bankroto bylą 14 vnt.) vadovas, toliau vykdydamas veiklą ir gaudamas pajamų, kaip nurodė V. R., kurių užtektų atsiskaityti su kreditoriais, sąmoningai nusprendė vengti tų skolų išieškojimo, o gautomis pajamomis iš vykdomos veiklos atsiskaityti su kreditoriais, su kuriais bus galima toliau palaikyti sutartinius santykius (duomenys neskelbtini) tęsiant maitinimo paslaugų veiklą. Neatsitiktinai nemokumo administratoriaus pateikti įrodymai apie tai, kad nuo 2020-09-30 iki 2021-09-30 (kai UAB „Vipsala“ veiklos nebevykdė) P. S. iš kasos išsiima 8346,93 Eur ir iš anksčiau atsiskaitytinai gautų lėšų atlieka mokėjimus už patalpų (duomenys neskelbtini) nuomą, atsiskaito su komunalinių paslaugų tiekėjais. Šie veiksmai rodo nesąžiningumą ir esminį UAB „Vipsala“ nemokios įmonės padėties tyčinį pabloginimą.

Nors įmonės nemokumas 2019-12-31 ir nėra vien neteisėtų veiksmų rezultatas, šie aptarti vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį esmingai pažeidė kreditorių teises: su jais elgiamasi nesąžiningai, žadant skolas sumokėti, slepiami apskaitomų skolų dydžiai bei gaunamos pajamos. Turimose patalpose (duomenys neskelbtini) veiklos bendrovė nebevykdė jau nuo 2020-06-02, jose veikė jau (duomenys neskelbtini). Po 2020-09-21 bendrovė „Vipsala“ nebevykdė veiklos ir (duomenys neskelbtini), jos patalpose irgi pradėjo veikti (duomenys neskelbtini). Bet iš UAB „Vipsala“ skolos bankroto bylos kreditoriams ne tik nebuvo išieškotos, bet išaugo iki 53 tūkstančių ir nėra jokios galimybės tenkinti kreditorių reikalavimų, o (duomenys neskelbtini) buvo sudarytos šių kreditorių sąskaita galimybės veiklai pradėti ir vystyti.

Esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Šiuo atveju UAB „Vipsala“ visiškai neatsiskaito su kreditoriais todėl, kad P. S., matydamas bendrovės skolas ir jų nemokėdamas, tinkamai neapskaitytas bendrovės pajamas naudojo savo nuožiūra. Po to nuslėpė bendrovės paskutiniu veiklos metu (duomenys neskelbtini) gautas pajamas, iššvaistė apskaitytą turtą.

Atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimu buvo sudaromos sąlygos pradėti veiklą (duomenys neskelbtini) vardu, kad nereikėtų mokėti priteistų skolų.

Kiti nurodyti teiginiai (P. S. įsiskolinimai, J. N. skirtos baudos ir kt.), sprendžiant UAB „Vipsala“ bankroto pripažinimą tyčiniu, esminės reikšmės neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako. Jų pagrindu vertinama, kad bendrovės skolų patirtų dėl neteisėtų veiksmų iš P. S. išieškoti galimybės ribotos, nes jis gera valia skolų nemoka, o pasirinkdamas atsiskaitymus su juo ir kitais asmenimis, išvengia jų išieškojimo.

Dėl paminėtų motyvų teismas, įvertinęs UAB „Vipsala“ bankroto duomenis, sprendžia, kad byloje įrodytos aplinkybės, jog tyčiniais (sąmoningais) P. S. veiksmais, o ne dėl verslo nesėkmės, UAB „Vipsala“ buvo privesta prie tyčinio bankroto. Konstatuotina, kad UAB „Vipsala“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagrindu yra tyčinis veiklos perkėlimas į (duomenys neskelbtini), todėl prašymas pripažinti bankrutavusios įmonės bankrotą tyčiniu tenkinamas šiuo pagrindu, už tai atsakingu asmeniu įvardijamas P. S.. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą.

CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nemokumo administratorius ir D. G. pateikė įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, nenustatyta, kad jos per didelės ar nepagrįstos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, 70 straipsniu, Civilinio proceso kodekso CPK 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Vipsala“ (juridinio asmens kodas 305221653, registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) bankrotą tyčiniu

Kaltu asmeniu dėl UAB „Vipsala“ tyčinio bankroto pripažinti P. S., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš P. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) nemokumo administratoriui (duomenys neskelbtini), 1815 Eur ir D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) 497,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutarčiai įsiteisėjus, bylą pridėti prie uždarosios akcinės bendrovės „Vipsala“ bankroto bylos (civilinės bylos Nr. eB2-101-278/2022). ,

Nutarčiai įsiteisėjus, ją siųsti Panevėžio apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.