Klaipėdos apygardos teismo nutartis, 2A-146-513/2018

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2018-02-01
Bylos Nr.: 2A-146-513/2018
Teisminio proceso Nr.: 2-33-3-00196-2017-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Irma Čuchraj, Jolanta Gailevičienė, Žydrūnas Bertašius
Atsakovas: E. B.-B.

Kategorijos

3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.20Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
2.6.1.3.6Piniginės prievolės
2.6.10.5.2.1Bendrosios deliktinės atsakomybės nuostatos
3.4.3.11Kiti su bankroto procesu susiję klausimai

Civilinė byla Nr. 2A-146-513/2018Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00196-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.6.1.3.6; 2.6.10.5.2.1; 3.4.3.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 1 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus, Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Gailevičienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus V. M. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-495-1024/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovei E. B.-B. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovės 26 337 Eur žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2015-03-24 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Ta pačia nutartimi atsakovė buvo įpareigota per 15 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ieškovės administratoriui perduoti visą įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Pagal pateiktus dokumentus bankroto administratorius nustatė, kad 2015-12-31 į UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą buvo įtraukta trumpalaikio turto už 704 487 Eur. Visą šią sumą sudaro trumpalaikis materialusis turtas ir debetinės skolos (atsargos – 364 466 Eur, gautinos sumos – 338 025 Eur ir pinigai sąskaitoje – 1 996 Eur). Įsipareigojimai sudarė 302 542 Eur. 2015-12-31 pelno (nuostolio) ataskaitoje nurodytas 20 624 Eur nuostolis. Pagal 2015-04-30 balansą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo trumpalaikio turto už 299 369 Eur, kurį sudarė atsargos – 15 443 Eur, debetiniai įsiskolinimai – 273 032 Eur ir pinigai kasoje – 10 894 Eur. Atsakovė iki šios dienos neperdavė nurodyto turto, t. y. atsargų – 15 443 Eur ir lėšų kasoje –10 894 Eur, tuo padarė 26 337 Eur sumos žalą kreditoriams. Atsakovė, neperduodama bankroto administratoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikio materialiojo turto, atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą kreditoriams, kurią privalo atlyginti.Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, papildomai paaiškino, kad nors atsakovei kreditorių susirinkimas ir leido vykdyti ūkinę komercinę veiklą Norvegijos filiale, tačiau bankrutavusios įmonės turtu gali disponuoti tik bankroto administratorius, o ne pati atsakovė, arba ji turėjo gauti bankroto administratoriaus įgaliojimą vykdyti komercinę veiklą. Be to, kol įmonė nėra likviduota, negalimas joks turto pardavimas. Atsakovė visą laiką žadėjo sudaryti taikos sutartį, žadėjo atsiskaityti su kreditoriais, tačiau taikos sutartis taip ir nebuvo sudaryta. Atsakovė negalėjo panaudoti lėšų, esančių kasoje, ir ji neturėjo teisės atlikti atsiskaitymus su trečios eilės kreditoriais. Atsakovė nei bankroto administratoriui, nei teismui nepateikė duomenų, kokią ūkinę komercinę veiklą ji vykdė, ir nors atsakovė teisėtai panaudojo lėšas, tačiau jos atlikti veiksmai negali būti laikomi teisėtais, nes atsakovė neturėjo jokių bankroto administratoriaus įgaliojimų vykdyti komercinę veiklą.

Atsakovė E. B.-B. pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas iš bankroto administratoriaus V. M.. Nurodė, kad ieškovė neįrodė jos neteisėtų veiksmų, žalos bei jos dydžio ir priežastinio ryšio. 2015-10-02 įvyko BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimas, kuriame nebuvo svarstytas turto pardavimo klausimas, kadangi tęsiama ūkinė veikla ir likvidavimas nepaskelbtas. Vienbalsiai buvo nutarta leisti vykdyti ūkinę veiklą UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialui, esančiam Norvegijoje. Taigi atsakovė įstatyme įtvirtintos pareigos elgtis apdairiai ir rūpestingai nepažeidė, nes sutikus kreditoriams toliau vykdė įmonės veiklą Norvegijoje esančiame filiale. Teisėtai vykdydama ūkinę veiklą – komercinę filialo veiklą, ieškovė esamas lėšas panaudojo darbuotojų atlyginimams išmokėti, mokėjo mokesčius Norvegijoje mokesčių inspekcijai, kitas įmokas į valstybės biudžetą tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje. Trumpalaikis turtas, t. y. padangos, buvo parduotas, o gautos lėšos įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą. Įmonės balansas, iš kurio matyti vykdyta veikla, yra perduotas ieškovei. Be to, pateikdama ieškinį, ieškovė nesiremia dabartiniu įmonės ūkinės finansinės veiklos balansu, todėl laikė, kad žala grindžiama tik prielaidomis.Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas nesutiko su ieškinio reikalavimais, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad visi dokumentai buvo perduoti bankroto administratoriui, atsakovė pati glaudžiai bendradarbiavo su ieškovės atstovu, bandė įmonę išsaugoti bei atsiskaityti su kreditoriais, tačiau jai nepavyko. Lėšos už parduotą trumpalaikį turtą, t. y. padangas, atsidūrė įmonės sąskaitoje Norvegijoje, o ne atiteko pačiai atsakovei, ir jos buvo panaudotos atsiskaityti su kreditoriais bei ūkinei komercinei veiklai vykdyti, buvo atsiskaitoma su tiekėjais, mokamas darbo užmokestis darbuotojams bei mokesčiai.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Plungės apylinkės teismas 2017-09-11 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ administruoti skirtų lėšų atsakovei E. B.-B. 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Plungės rajono apylinkės teismo 2017-02-02 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei E. B.-B. sprendimui įsiteisėjus nusprendė panaikinti.Iš byloje pateikto 2015-10-02 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 nustatė, kad kreditorių susirinkime buvo svarstoma dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos, nes pateiktas pasiūlymas leisti vykdyti ūkinę veiklą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ filialui, esančiam Norvegijoje, nes BUAB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime dalyvavusi direktorė pranešė, jog atsiskaitys su kreditoriais, ir prašė leisti vykdyti įmonės filialo Norvegijoje veiklą. Susirinkime šiuo klausimu (10 klausimas) buvo balsuota vienbalsiai „už“ ir buvo leista vykdyti ūkinę komercinę veiklą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ filialui, esančiam Norvegijoje. 9 klausimu nurodyta, kad turto pardavimo klausimas nesvarstytinas, kadangi tęsiama ūkinė veikla ir likvidavimas nepaskelbtas, iš įmonės savininkės laukiama taikos sutarties. Atsakovė nurodė, kad bendrovės atsargas už 15 443 Eur sudarė ratai, kurie buvo realizuoti, o gautos lėšos, kaip ir 10 894 Eur pinigai kasoje, buvo įtrauktos į įmonės buhalterinius dokumentus ir skirtos atsiskaityti iš dalies su darbuotojais, valstybinėmis įmonėmis sumokant privalomus mokesčius Norvegijoje, kitiems bendrovėms tikslams. Šią aplinkybę teismas laikė įrodyta, nes bankroto administratoriui šios sąskaitos asmeniškai buvo pateiktos. Pats bankroto administratorius nagrinėjamu atveju pripažino, kad įmonės filialas Norvegijoje veikė, darbuotojams buvo mokamas darbo užmokestis, taip pat mokami mokesčiai, visi dokumentai ieškovės atstovui buvo pateikti, tačiau bankroto administratorius teismui nei naujo sudaryto įmonės balanso, nei kitų dokumentų, pagrindžiančių įmonei padarytą žalą, nepateikė.Kreditorių susirinkime nebuvo nutarta, kokia apimtimi ir kaip atsakovei bus leista vykdyti ūkinę komercinę veiklą, nebuvo aiškiai pasakyta, kaip įmonės vadovė turėtų elgtis su gautais pinigais. Taip pat pažymėjo, kad kreditorių susirinkimo protokolo niekas neginčijo, jo neskundė, todėl teismas darė išvadą, kad kreditorių susirinkimo protokole priimti sprendimai atitiko bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių interesus. Teismas konstatavo, kad ieškovės bankroto administratorius neprieštaravo, jog pati atsakovė vykdytų įmonės filialo veiklą Norvegijoje. Ieškovės atstovas teismui vėlesnių kreditorių susirinkimo protokolų, kuriais būtų uždrausta atsakovei vykdyti filiale ūkinę komercinę veiklą, nepateikė.Atsakovė, leidžiant kreditoriams ir bankroto administratoriui, tęsė įmonės filialo ūkinę komercinę veiklą, todėl atsakovės atlikti veiksmai toliau tęsiant įmonės filialo veiklą negali būti vertinami kaip įmonės vadovo tyčia ar sąmoningas siekimas pažeisti būtent ieškovės ar jos kreditorės interesus.Teismas nenustatė, kad atsakovė (įmonės vadovė) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusios žalos atsiradimą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad atsakovė būtų buvusi nelojali įmonei, veikusi aplaidžiai ir savanaudiškai. Todėl nustatė, jog byloje neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai.Dėl balanso, kaip įrodinėjimo priemonės, nurodė, jog balansas sudaromas ir tvirtinamas apskaitos tikslais, o ne žalos dydžiui nustatyti. Be to, teismas pažymėjo, jog įmonės bankroto administratorius žalos faktą ir dydį įrodinėjo įmonės 2015-04-30 balanso duomenimis, tačiau šis byloje pateiktas balansas nepatvirtina vėlesnių įmonės pokyčių, kadangi įmonės filialui Norvegijoje buvo leista vykdyti veiklą.Konstatavo, jog bankroto administratorius byloje nepateikė kitų dokumentų, kurie patvirtintų žalos faktą ir dydį. Bankrutuojančios įmonės administratoriaus ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei atmetė, neįrodžius visų būtinų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2017-09-11 sprendimą, priimti naują sprendimą ir priteisti iš atsakovės E. B.-B. ieškovei BUAB „(duomenys neskelbtini)“ 26 337 Eur žalos atlyginimo, už priteistą sumą išieškoti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad atsakovė tik bylos nagrinėjimo metu perdavė filialo Norvegijoje dokumentus. Nurodo, kad ne kartą ragino pateikti informaciją apie įplaukas ir išlaidas filiale, bet tik baigiant nagrinėti bylą, dokumentai ir informacija buvo pateikti.Mano, kad teismas neteisingai interpretuoja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) normas, manydamas, kad ūkinę komercinę veiklą gali vykdyti ne tik administratorius. Administratorius ir kreditorių susirinkimas nesuteikė jokių įgaliojimų atsakovei vykdyti ūkinę veiklą, tuo labiau parduoti bankrutuojančios įmonės turtą. Kreditoriai leido vykdyti ūkinę veiklą administratoriui, o ne atsakovei. Faktiškai atsakovė sprendė už kreditorius, už kiek ir kokia tvarka parduoti turtą.Nurodo, kad kreditoriai laukė, kol atsakovė pateiks taikos sutarties projektą, bet jis taip ir nebuvo pateiktas. Atsakovė pažeidė ĮBĮ nuostatas ir kreditorių interesus, kurie prarado galimybę patenkinti kreditinius reikalavimus. Filialas, gaudamas pajamų iš parduoto turto ir debitorių, gavo pajamų kelis kartus daugiau nei visi įmonės kreditiniai reikalavimai, bet kreditoriai net iš dalies negalėjo patenkinti savo finansinių reikalavimų.Mano, kad atsakovė neturėjo jokių įgaliojimų veikti įmonės vardu. Teismas klaidingai laiko atsakovę įmonės vadove. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakovė yra atleista dar 2010 metais. Nurodo, kad atsakovė Norvegijoje atsidarė kitą įmonę ir vykdė tokią pat veiklą tokiu pat pavadinimu. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ filialo pavadinimas yra (duomenys neskelbtini), o naujos atsakovei ir jos vyrui priklausančios įmonės pavadinimas yra (duomenys neskelbtini), ji registruota tokiu pat adresu kaip ir filialas 2015-07-24.Turtas, kurio atsakovė administratoriui neperdavė, turėjo būti parduodamas varžytynėse.Atsakovė privalėjo perduoti administratoriui visą turtą, priklausantį bankroto bylos iškėlimo dieną, kuris buvo nurodytas balanse. Atsakovė neginčijo turto vertės, paaiškino, kad turtas buvo parduotas už nominalią vertę, t. y. už tiek, kiek buvo nurodyta turto sąraše, ir pateikė išrašus iš sąskaitos, kaip įrodymą.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė E. B.-B. prašo BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus apeliacinį skundą atmesti visiškai ir priteisti patirtas 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.Atsakovė nesutinka su ieškovės pateiktu apeliaciniu skundu, nes mano, kad skundas nėra motyvuotas ir pagrįstas, skunde keliamos naujos faktinės aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje ir tiriamos pirmosios instancijos teisme.Nurodo, kad įmonei iškėlus bankroto bylą, jos ūkinė komercinė veikla nesustoja ir įmonė turi teisę užsiimti ankstesne veikla ar net pradėti naują veiklą. Kreditorių komitetui 2015-10-02 patvirtinus susirinkimo protokolą ir jo nutarimų dalis, atsakovei aiškiai ir nedviprasmiškai buvo suteikta teisė vykdyti filiale Norvegijoje ūkinę komercinę veiklą. Apelianto aiškinimai, kad kreditoriai leido vykdyti ūkinę veiklą administratoriui, o ne atsakovei, yra neteisingi.Atsakovė mano, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo konstatuoti, jog egzistuoja visos būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas atmetė ieškovės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus ieškinį atsakovei E. B.-B. dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015-03-24 nutartimi iškėlė BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą Nr. eB2-176-524/2018 ir bankroto administratoriumi paskyrė V. M.. Nutartimi buvo nustatytas 15 dienų terminas nuo nutarties įsiteisėjimo dienos bankrutuojančios įmonės vadovui perduoti bankroto administratoriui bankrutuojančios įmonės turtą ir visus turimus dokumentus (t. 1, b. l. 7). Klaipėdos apygardos teismo 2017-01-19 nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Nustatyta, kad pagal 2009-01-23 darbo sutartį atsakovė E. B.-B. nuo 2009-01-23 ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas. 2010-12-28 atsakovė įsigijo 50 proc. paprastųjų vardinių UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir tapo vienintele akcininke. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) nuo 2010-01-14 buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ filialas Norvegijoje, kurio vadovė / generalinė direktorė yra E. B. (t. 1, b. l. 154). Akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini), registruotos Norvegijoje 2015-07-24, valdybos pirmininkė yra E. B. (t. 1, b. l. 149–150).

Iš 2015-10-02 BUAB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1 matyti, kad kreditorių susirinkime buvo svarstoma dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės veiklos, nes pateiktas pasiūlymas leisti vykdyti ūkinę veiklą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ filialui, esančiam Norvegijoje, kadangi BUAB „(duomenys neskelbtini)“ susirinkime dalyvavusi direktorė pranešė, kad atsiskaitys su kreditoriais, ir prašė leisti vykdyti įmonės filialo Norvegijoje veiklą. Susirinkime šiuo klausimu (10 klausimas) buvo balsuota vienbalsiai „už“, t. y. leista vykdyti ūkinę komercinę veiklą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ filialui, esančiam Norvegijoje (t. 1, b. l. 39–43). Tame pačiame susirinkime 9 klausimu nurodyta, kad turto pardavimo klausimas nesvarstytinas, kadangi tęsiama ūkinė veikla ir likvidavimas nepaskelbtas, iš įmonės savininkės laukiama taikos sutarties (t. 1, b. l. 42). Kreditorių 2015-10-02 nutarimas įsiteisėjęs, jis nebuvo ir nėra panaikintas, nutarimas ar jo dalys nebuvo ginčijamos.

ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 5 punktas reglamentuoja, kad bankrutuojanti įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, ir iš šios veiklos gautas pajamas naudoti su šia veikla susijusioms išlaidoms. ĮBĮ 23 straipsnio 6 punkte numatyta, kad kreditorių susirinkimas turi teisę spręsti klausimus dėl ūkinės komercinės veiklos (jos tęstinumo, atnaujinimo, apribojimo, nutraukimo, sąmatos tvirtinimo ir pan.), teikti teismui pasiūlymus dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos apribojimų ar nutraukimo bei apribojimų disponuoti įmonės turtu nustatymo.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad, juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant šiame straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jie privalo atlyginti padarytą žalą. Tokiu teisiniu reglamentavimu iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas. Siekiant sutrukdyti vykdyti nesąžiningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; kt.).

Pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę atsiradimą gali lemti tiek imperatyviai teisės aktuose nustatytų, tiek fiduciarinių pareigų įmonei, taip pat ir aptartais aspektais kreditoriams pažeidimas. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

Apeliantės BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratorius apeliaciniame skunde tvirtina, kad atsakovės neteisėti veiksmai atsirado neįvykdžius įstatymu nustatytos pareigos perduoti turtą, t. y. atsakovės neveikimu buvo pažeista CK 2.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta juridinio asmens valdymo organo pareiga elgtis juridinio asmens atžvilgiu sąžiningai ir protingai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su nurodytomis aplinkybėmis. Piniginių lėšų ir turto panaudojimas ūkinei komercinei veiklai, esant įmonės kreditorių pritarimui, negali būti laikomas CK 2.87 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Kreditorių susirinkimas leido atsakovei vykdyti bendrovės filialo Norvegijoje ūkinę komercinę veiklą. Bankroto administratoriui buvo žinoma, kad trumpalaikis turtas buvo parduotas, jis tam neprieštaravo, nes gautos piniginės lėšos buvo įtrauktos į bendrovės buhalterinę apskaitą, o iš šių lėšų, vykdant ūkinę komercinę filialo veiklą, atsakovė vykdė atsiskaitymus su darbuotojais, mokėjo jiems atlyginimus, mokėjo mokesčius Norvegijos mokesčių inspekcijai, kitas įmokas į valstybės biudžetą tiek Lietuvoje, tiek Norvegijoje, ir tai patvirtina teismui pateikti sąskaitų išrašai (t. 2, b. l. 2–59).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-04-07 sprendime administracinėje byloje Nr. A-1417-556/2015 nurodė, kad bankrutuojanti įmonė turi teisę verstis ūkine komercine veikla, jeigu ji mažina dėl bankroto patiriamus kreditorių nuostolius, o jei dėl įmonės ūkinės komercinės veiklos atsiranda mokesčių, tai juos bankrutuojanti įmonė moka įstatymų nustatyta tvarka. Ūkinės komercinės veiklos definicijos ĮBĮ nepateikia, tačiau sąvoką galima paaiškinti remiantis Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymu, kurio 3 straipsnio 21 dalyje nurodyta, jog ūkinė veikla – gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių (paslaugų) pirkimu. Taigi įmonė, net jei jai iškelta bankroto byla, turi visas mokestines pareigas, taigi – ir mokestines teises, nes jei yra teisė, yra ir pareiga ir atvirkščiai.

Ieškovė siekė įrodyti, kad įmonei ir įmonės kreditoriams padaryta 26 337 Eur dydžio žala, remdamasi 2015-04-30 sudarytu įmonės veiklos balansu, kuris buvo sudarytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo metu. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovė turėtas pinigines lėšas naudojo darbuotojų darbo užmokesčiui, mokesčiams mokėti Norvegijoje. Aplinkybė, kad atsakovė naudojo ginčo pinigines lėšas, yra susijusi su kreditorių sprendimu leisti vykdyti komercinę ūkinę veiklą Norvegijoje. Kreditorių 2015-10-02 susirinkimo protokolas, kuriuo leista vykdyti ūkinę komercinę veiklą BUAB „(duomenys neskelbtini)“ filialui, esančiam Norvegijoje, įsiteisėjęs, jis nebuvo ir nėra panaikintas, nutarimas ar jo dalys nebuvo ginčijamos. Be to, 2015-10-02 nutarime nebuvo nustatyta konkreti tvarka, kaip bus vykdoma veikla Norvegijos filiale, naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ir kt., todėl bankroto administratoriaus abejonės dėl atsakovės neteisėtų veiksmų atmestinos kaip nepagrįstos.

Byloje neįrodyta, jog naujo filialo Norvegijoje (duomenys neskelbtini) veikloje buvo naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas ar piniginės lėšos. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad atsakovė E. B.-B. neatliko neteisėtų veiksmų, nes neįrodyta, kad ji veikė neapdairiai, neprotingai bei nesąžiningai.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovė, kaip bendrovės vadovė ir akcininkė, atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą. Neįrodžius visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę ir tenkinti ieškovės ieškinį (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to ieškovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas tenkinti prašymą ir priteisti atsakovei E. B.-B. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (CPK 98 straipsnio 1 dalis, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.11 punktai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų (Plungės rajono apylinkės teismo) 2017 m. rugsėjo 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ atsakovei E. B.-B. 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Žydrūnas BertašiusIrma ČuchrajJolanta Gailevičienė