Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-11-07 · Civilinė byla Nr. 2S-2452-430/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-11-07
Bylos Nr.
2S-2452-430/2024
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-05654-2024-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Braždienė
Pareiškėjas
A. D.
Kategorijos
  • 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2452-430/2024Teisminio proceso Nr. 2-06-3-05654-2024-9Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. lapkričio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties civilinėje byloje pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas A. D. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su skundu dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų, kuriuo prašė pritaikyti senaties terminą vykdomosioms byloms bei įpareigoti antstolį nuimti areštą nuo jo sąskaitos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. D. skundą dėl antstolio Aleksandro Selezniovo veiksmų ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Šalies argumentai

3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad teismui pateikdamas skundą dėl antstolio A. Selezniovo veiksmų, pareiškėjas nesilaikė įstatyme nustatytos privalomos išankstinio neteisminio skundo nagrinėjimo tvarkos, todėl skundą atsisakė priimti ir grąžino pareiškėjui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Pažymėjo, kad jei antstolis išnagrinėjęs skundą jo netenkins, pats antstolis pareiškėjo skundą su priedais bei vykdomąją byla pateiks teismui dėl tolimesnio nagrinėjimo (CPK 510 straipsnio 2 dalis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.1. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuriuo prašo išnagrinėti skundą ir priimti naują nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas argumentu, kad teismas atmestinai išnagrinėjo skundą dėl antstolio įgaliojimų viršijimo. Nurodė, kad pateikė teismui įrodymus dėl kreipimosi į Teisingumo ministeriją ir Antstolių rūmus, kurie nurodė kreiptis į teismą. Tačiau teismas atsisakė priimti skundą ir nurodė kreiptis į antstolį, kuris visus pareiškėjo prašymus ignoruoja ir nepersiunčia teismui, atsakinėja šabloniškai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir . absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

7. Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais (CPK 583 straipsnio 1 dalis).

8. Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2013).

9. Vadovaujantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu teismas turi atsisakyti priimti ieškinį (pareiškimą, skundą), jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai nustatytos išankstinės ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Nurodyta nuostata suponuoja teismo pareigą atsisakyti priimti atitinkamą procesinį dokumentą (skundą, pareiškimą, ieškinį), kai yra tenkinamos dvi sąlygos, t. y. nagrinėtinam ginčui yra privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo ne teisme tvarka ir tokios tvarkos pareiškėjas nesilaikė.

10. Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka, tarp jų ir procesiniai veiksmai bei jų atlikimo terminai, detaliai reglamentuojami CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalį skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 straipsnio 3 dalis). Jeigu antstolis patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 straipsnio 4 dalis).

11. Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad kreipėsi į antstolį Aleksandrą Selezniovą su prašymais, tačiau yra ignoruojamas, nors pagal įstatyme nustatytą tvarką antstolis prašymą (skundą) turi persiųsti nagrinėti teismui. Kartu su skundu pareiškėjas pateikė antstolio 2024 m. liepos 18 d. Patvarkymą Nr. S1J-1597, iš kurio turinio matyti, kad šiuo patvarkymu buvo išnagrinėtas 2024 m. liepos 17 d. pareiškėjo prašymas (skundas) ir jame suformuluoti reikalavimai, vienas iš kurių nebuvo tenkintas (dėl senaties taikymo).

12. Atsižvelgiant į pareiškėjo pateikto skundo ir atskirojo skundo argumentų turinį bei CPK 512 straipsnio 4 dalies reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu. Šiuo atveju pareiškėjui nurodant, kad jis kreipėsi į antstolį, tačiau jis nepersiuntė skundo nagrinėti teismui, pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti, ar pareiškėjas įgijo teisę CPK 510 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisę tiesiogiai kreiptis į teismą, skųsdamas antstolio neveikimą, ir prašyti išnagrinėti jo skundą. Pareiškėjo pateikto 2024 m. liepos 18 d. antstolio patvarkymo Nr. S1J-1597 turinys sudaro pagrindą spręsti, kad prieš kreipdamasis į teismą, pareiškėjas kreipėsi į antstolį, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo įvertinti, ar šie įrodymai laikytini pagrindžiančiais pareiškėjo išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos laikymąsi. Tačiau šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino. Jei tokia pareiškėjo teisė ir nebuvo įgyta, skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas turėjo tai motyvuoti, todėl nurodytas teismo argumentas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą jam nesilaikius ikiteisminės skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos vertintinas kaip nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas aplinkybių, susijusių su pareiškėjo antstolio kontorai pateiktu skundu, netyrė, vykdomosios bylos iš antstolio kontoros pateikti neprašė. Tuo atveju jei pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas nepridėjo pakankamai skunde nurodytas aplinkybes patvirtinančių įrodymų, turėjo būti taikomas trūkumų šalinimo institutas.

13. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė antstolio veiksmų apskundimo tvarką reglamentuojančias normas, todėl skundžiama nutartis naikintina ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Loreta Braždienė