- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-24
- Bylos Nr.
- 2S-2103-565/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-16966-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Burdulienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas (skolininkas) R. S. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolės I. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0011/10/00436, suinteresuoti asmenys byloje I. A., antstolė I. B., prašydamas grąžinti nepagrįstai areštuotus 120 Eur, esančius laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir įpareigoti Alytaus pataisos namus iš gaunamų į pareiškėjo vardu registruotą Alytaus pataisos namų administruojamą sąskaitą pareiškėjo pajamų pervedinėti antstolei ne daugiau kaip 20 proc., jeigu pajamos viršija 1 MMA. Nurodo, kad antstolė neturėjo teisės įkalinimo įstaigai, kurioje skolininkas atlieka bausmę, nurodyti areštuoti visas skolininkui priklausančias lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, o galėjo nukreipti išieškojimą tik į 30 Eur (20 proc.), nes skolininko pajamų suma neviršija 1 MMA, todėl antstolė privalo grąžinti skolininkui 120 Eur.
2. Antstolė I. B. 2016-05-10 patvarkymu pareiškėjo skundo netenkino. Nurodė, kad vykdydama išieškojimą ji veikė laikydamasis įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką. Vykdomojoje byloje Nr. 0011/10/00436 nėra duomenų apie sumas, iš kurių išieškojimas nėra galimas (CPK 739 str.). Pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje Nr. 3K-3-154-313/2016, kurioje yra pateiktas išaiškinimas dėl išieškojimo tvarkos iš skolininko darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų pajamų, ir kuria skolininkas remiasi skunde, šiuo atveju faktinė situacija nuo nurodytos bylos skiriasi iš esmės, kadangi išieškojimas antstolės patvarkymu vykdomas iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Antstolė tiksliai laikėsi teisės aktuose nustatytų veiksmų ir atliko tik tai, ko iš antstolės reikalauja teisės aktai. Pažymėjo, kad lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima, todėl šios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia į jas nukreipti skolos išieškojimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-06-06 nutartimi pareiškėjo R. S. skundo netenkino.
4. Teismas nustatė, kad antstolė I. B. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2010-01-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-17-2009 dėl 1 448,10 Eur skolos išieškojimo iš pareiškėjo (skolininko) R. S. išieškotojai I. A.. Skolininkui neįvykdžius reikalavimų, antstolė, patikrinusi Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, nustatė, kad skolininkas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. Antstolė 2016-02-24 priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo ir patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Skolininko lėšos, esančios laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, buvo areštuotos.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nuomone, antstolė nesilaikė CPK 688, 736 str. nustatytos išskaičiavimo iš skolininko darbo užmokesčio tvarkos. Teismas pažymėjo, kad juridinį asmenį, t.y. laisvės atėmimo įstaigą ir joje laisvės atėmimo bausmę atliekantį nuteistąjį, gali sieti skirtingi santykiai – darbo santykiai tarp darbdavio ir darbuotojo, taip pat laisvės atėmimo įstaiga gali būti trečiuoju asmeniu, turinčiu skolininko piniginių lėšų. Antstolė tiksliai laikėsi Sprendimo vykdymo instrukcijos 4 p. nurodytos tvarkos ir atliko tik tai, ko iš antstolės reikalauja teisės aktai. Lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima, kadangi šios lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į jas.
6. Teismas sprendė, kad skolininkas taip pat nepagrįstai nurodė, jog antstolė pažeidė CPK 668 str. dalį, pagal kurią išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos, kadangi tokia suma pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. turi būti grynųjų pinigų suma, neviršijanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos. Skolininko gautos lėšos nėra grynieji pinigai, todėl skolininkas nepagrįstai vadovaujasi šia norma. Teismas padarė išvadą, kad skolininko argumentus paneigia pateikti į bylą rašytiniai įrodymai ir skundo dėl antstolės veiksmų nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, o antstolės veiksmai yra teisėti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
7. Pareiškėjas R. S. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutartį ir pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinant antstolės priimtus patvarkymus ir įpareigojant antstolę grąžinti areštuotas lėšas ir išduoti patvarkymą, draudžiantį išieškoti iš pareiškėjo piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.
7.1. Pagal CPK 668 str. išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą (tiek grynaisiais pinigais, tiek į atsiskaitomojoje sąskaitoje esančius pinigus), neviršijančią 1 MMA. Antstolė vykdo išieškojimą iš pareiškėjo turto (lėšų), esančio laisvės atėmimo vietos sąskaitoje, todėl antstolė privalėjo laikytis CPK 668 str. Tai nurodyta ir kasacinio teismo 2016-03-23 nutartyje, priimtoje analogiškoje byloje. Teismas šioje byloje visiškai nepagrįstai vadovavosi Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p., kuriame nurodyta, jog tai turi būti grynųjų pinigų suma, kadangi jis prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – CPK 668 str., kuriame nekonkretizuota piniginių lėšų, neviršijančių 1 MMA, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas, forma. Todėl šiuo atveju privaloma vadovautis CPK 668 str. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika.
7.2. CPK 736 str. reglamentuoja išieškojimą ne tik iš darbo užmokesčio, bet ir iš kitų asmens pajamų, todėl antstolei patvarkymu nurodžius išieškoti iš skolininko pajamų, antstolė privalo laikytis CPK 736 str. nurodytų išskaitų iš pajamų dydžių. Kadangi antstolė šiuo atveju vykdo išieškojimą iš skolininko lėšų, ji privalo vadovautis CPK 668 str. ir grąžinti nepagrįstai areštuotas skolininkui priklausančias lėšas, kurios neviršija 1 MMA. Šios lėšos skolininkui yra reikalingos būtinosioms išlaidoms (tabako gaminiams, higienos priemonėms, maisto prekėms, marškiniams ir kt.), konstitucinei teisei į gynybą užtikrinti, t.y. teismų sprendimų apskundimui (pašto ženklams, kanceliarijos prekėms) ir bendravimo su šeima užtikrinimui (pašto ženklams, taksofono kortelėms). Šių teisių valstybė neužtikrina, nes bausmių vykdymo kodekse yra įtvirtintos nuostatos, kad nurodytas prekes nuteistieji gali įsigyti iš asmeninių savo sąskaitoje turimų lėšų. Pataisos namuose turėti grynųjų pinigų yra draudžiama, todėl Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. skolininkui negali būti taikomas, o turi būti taikomas CPK 688 str.
8. Antstolė I. B. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu, taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2016-06-06 nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Atskirasis skundas atmestinas.
10. Bylos duomenimis, antstolė I. B. vykdo Vilniaus apygardos teismo 2010-01-13 išduotą vykdomąjį raštą Nr. 1-17-2009 dėl 1 448,10 Eur skolos išieškojimo iš skolininko (pareiškėjo) R. S. išieškotojai I. A.. Pareiškėjas R. S. pateikė skundą dėl antstolės I. B. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0011/10/00436, suinteresuoti asmenys byloje I. A., antstolė I. B., prašydamas grąžinti nepagrįstai areštuotus 120 Eur, esančius laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir įpareigoti Alytaus pataisos namus iš gaunamų į pareiškėjo vardu registruotą Alytaus pataisos namų administruojamą sąskaitą pareiškėjo pajamų pervedinėti antstolei ne daugiau kaip 20 proc., jeigu pajamos viršija 1 MMA. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo skundą.
11. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas ne pagal ją gali būti vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.
12. Pareiškėjas kvestionuoja antstolės veiksmus, teigdamas, kad antstolės vykdomas išieškojimas iš pareiškėjui (skolininkui) priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kurios neviršija 1 MMA, pažeidžia pareiškėjo teises. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal išieškojimą iš pareiškėjo turto reglamentuojančią CPK 668 str. 1 d., vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi, visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352. Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. nurodyta, kad išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus iš fizinių asmenų negali būti nukreiptas į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, kuri priklauso skolininkui nuosavybės teise arba yra jo dalis bendrojoje nuosavybėje ir reikalingi skolininkui ar jo išlaikomiems asmenims. Šioje byloje nenustatyta, kad išieškojimas buvo nukreiptas į pareiškėjui (skolininkui) priklausančią grynųjų pinigų sumą, taip pat byloje nenustatyta, kad antstolės išieškotos sumos priklausė pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima pagal CPK 739 str., o pareiškėjas nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti duomenų, t.y. kad antstolės išieškotos sumos priklausė tai pajamų grupei, iš kurių išieškoti negalima (CPK 12, 178 str.). Pareiškėjo argumentai, kad pataisos namuose turėti grynųjų pinigų turėti yra draudžiama, todėl šiuo atveju negali būti taikomas Sprendimų vykdymo instrukcijos 93.6 p. pareiškėjui, o lėšos pareiškėjui yra reikalingos būtinosioms išlaidoms ir konstitucinei teisei į gynybą užtikrinti, yra atmestini, kadangi, kaip kasacinis teismas yra išaiškinęs, įstatyme nėra išimčių, kurios išieškojimo iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų tvarką bei išskaitų dydžius reglamentuotų skirtingai nei išieškojimą iš kitų asmenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016). Taigi pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad lėšos, patenkančios į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į CPK 739 str. nurodytus atvejus, kuomet išieškoti iš pinigų sumos negalima, kadangi šios lėšos pareiškėjui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti skolos išieškojimą į jas.
13. Pareiškėjas, teikdamas skundą antstolei, nurodė, kad iš jam pervestų 150 Eur galima buvo išieškoti tik 30 Eur, t.y. 20 proc. (b.l. 5). Tačiau atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad šiuo atveju, jo nuomone, antstolė visiškai negali išieškoti jo lėšų, esančių pataisos namuose, pagal CPK 668 str., kadangi jis įkalinimo įstaigoje nedirba (b.l. 26). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjui šiuo atveju nėra taikoma CPK nustatyta išieškojimo iš darbo užmokesčio tvarka, kadangi pats pareiškėjas patvirtina, jis nedirba įkalinimo įstaigoje. CPK LI skyriuje (733–743 str.) reglamentuojamas būtent išieškojimas iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų sumų – vienkartinių ar periodiškai nuo tam tikro atskaitos momento naujai gaunamų lėšų įplaukų. Išskaitų iš tokių pajamų dydis reglamentuojamas CPK 736 str., o pagal šio straipsnio 1 d. 1 p. išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą ir žalos, padarytos nusikalstama veika, atlyginimą, iš pareiškėjo pajamų dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, išskaitoma 50 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas; išieškant iš darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 70 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 str. 2 d.). Kaip matyti iš vykdomosios bylos Nr. 0011/10/00436 duomenų, antstolė 2016-02-24 priėmė patvarkymą vykdyti išieškojimą dėl visų pareiškėjui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (v.b.l. 80), tačiau tos pačios dienos (2016-02-24) patikslintu patvarkymu dėl skolos išieškojimo antstolė nurodė riboti išieškojimą iš pareiškėjui priklausančio darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos vadovaujantis CPK 611, 733-743 str. (v.b.l. 81), t.y. iš pareiškėjo darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos dalies, neviršijančios Vyriausybės nustatytos MMA, kiekvieną mėnesį išskaityti 20 procentų nuo darbo užmokesčio, o nuo viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaityti 70 procentų. Vykdomojoje byloje nėra duomenų apie CPK 739 str. nurodytų lėšų, iš kurių negalimas išieškojimas, gavimą, o trečiųjų asmenų pervestos lėšos (b.l. 15) pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir teismų praktiką nepatenka į minėtame straipsnyje nurodytą sąrašą.
14. Kiti pareiškėjo argumentai dėl išaiškinimų, susijusių su išskaitų ribojimo dydžiais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-03-23 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016 taikymo neturi teisinės reikšmės šioje konkrečioje byloje, kadangi faktinės aplinkybės nagrinėjamoje byloje skiriasi nuo kasacinio teismo nagrinėtos bylos, t.y. teismas pasisakė dėl išieškojimo tvarkos iš pareiškėjo darbo užmokesčio ir (ar) jam prilygintų sumų. Šiuo atveju darytina išvada, kad antstolė laikėsi išieškojimą iš pareiškėjui priklausančių lėšų reglamentuojančių teisės aktų nuostatų ir nepažeidė pareiškėjo teisių ir teisėtų interesų.
15. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes ir motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdymo proceso klausimus, priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas, skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-06-06 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.