Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. Z. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir parodė, kad tą dieną, kai įvyko šis incidentas, apeliaciniame teisme buvo nagrinėjama jo byla. Tuo metu jam skambino daug asmenų, tačiau į skambučius jis negalėjo atsakyti. Po teismo posėdžio jis perskambino. Atsiliepė J. J. ir išsikvietė jį į agentūrą. Neprisimena, kurią dieną tai įvyko. Atvykęs į agentūrą, jis pasisveikino su J. J. Iš karto atėjo dar vienas pareigūnas ir nuvedė jį pas E. M. Ten prisėdus prie stalo jį iš karto užsipuolė dėl neva galimai atliekamų neteisėtų darbų. Darbai vyko (duomenys neskelbtini) gatvėje, kur buvo laimėtas konkursas. (duomenys neskelbtini) jis vykdė kasimo darbus ir žemės transportavimą. Ta žemė buvo vežama į J. B. priklausantį sklypą, esantį Pilaitės rajone. Vėliau jis sužinojo, kad ten J. B. motinos sklypas. J. B. visus metus prašė grunto, sakė, kad paimtų pigaus grunto, nes pas jį yra duobių. Dėl to jis ten ir nusiuntė transportą. Šį dalyką su J. B. jis derino metus. Jis (t. y. kaltinamasis) žinojo apie tas duobes, nes jos likusios nuo rusų laikų, bet kur konkrečiai yra ta vieta jis nežino. J. B. pasitiko ir palydėjo mašinas. Pradėjus darbus trečią dieną įvyko šis incidentas. Jam parodė iš objekto, kur buvo vežamas gruntas, nuotraukas, du fragmentus. (duomenys neskelbtini) objekto nebuvo parodyta nieko, ten buvo sustatyti konteineriai atliekoms. Galbūt pareigūnai atvažiavę tų konteinerių nematė. Taip pat buvo paimti mėginiai. Jam paaiškinus šią situaciją E. M. baigė pokalbį, sakė eiti su J. J. ir išsiaiškinti, pastarasis turėjo užpildyti nurodymą ar kažką. Nuėjus į J. J. kabinetą ten buvo padėjėjas. J. J. niekaip nepavyko dirbti su kompiuteriu, arba jis nemokėjo juo dirbti, nes jis nuolat prašė kolegos pagalbos. Jis sakė „panaudok mano duomenis atidaryti ir padėk užpildyt“. Kolega nelabai norėjo padėti ir antras atėjęs pasakė, kad nepildytų, tegu J. J. pats mokosi. Čia pat jis (t. y. kaltinamasis) irgi sakė „J., gal sutvarkom, aš išvešiu tą gruntą iš to objekto ir bus baigta“, tačiau jam atsakė „įkliuvai, dabar atsakysi“. Tada J. J. kabinete buvo ir pastarojo kolegos. Jam vis skambėjo telefonas, skambino darbuotojai. Skambučius jis atmesdavo, bet į jį vis žvilgčiojo dėl to, kad jis žiūri į tą telefoną. Pokalbio metu jis paklausė, kas dedasi, ir grįžo pas E. M. į kabinetą, paklausė, kas jį (t. y. kaltinamąjį) užsakė. E. M. sukluso, bet „praleido“. Tuomet atbėgo J. J. ir paklausė, ko jis čia grįžo. Jis išėjo. Jam užėjus į kabinetą, J. J. su E. M. pradėjo šnekėtis koridoriuje, durys buvo atviros. Jie sakė „aha, štai iš kur čia ausys kyšo“ ir užėjo pro duris, pasikvietė jį ir pasakė, kad jį užsakė (duomenys neskelbtini) vadovas V. M. Tik po J. J. apiforminimo jis pats nuvyko į tą objektą ir pamatė tą vietą, kur mašinos buvo nuvežusios gruntą. Jam dėl to buvo surašytas protokolas, bet tuo metu jis buvo išvykęs atostogauti. Grįžęs rado pranešimą, nuvyko į paštą, tačiau laiškas jau buvo grąžintas. Dėl šios priežasties jis net nežinojo, kas čia tokio įvyko. Po kažkurio laiko jis gavo laišką su nurodymu sumokėti 182 Eur dydžio baudą. Tuomet jis suprato, kokiu pagrindu buvo siunčiamas pranešimas. Baudą jis sumokėjo tą pačią dieną. Tą dieną, kai jis kalbėjo su J. J., jam iš karto protokolo nesurašė. Kabinete vėliau buvo sprendimas kaip nubausti, ar forminti kubą atliekų, ar tris kubus. Jei kubas – tai bauda. Sakė, kad kubo atliekų tikrai nerašys. Sakė rašys tris kubus ir jis keliaus į teismą. Toks pokalbis buvo tarp jų, bet kadangi nurodymo forminti jie negalėjo, todėl ir neįformino. Pažymėta, kad buvo išvežta 40 kubų. Tai keturios mašinos grunto žemių. Jie sprendė, kiek atliekų tame grunte rašyti, t. y. vieną ar tris kubus. Vienas ar trys kubai telpa į mažą plastmasinį konteinerį. Nereikėtų vieno automobilio tam išvežti. Vėliau jam surašė nurodymą sustabdyti bet kokius vežimus į tą sklypą ir dar kažkokį nurodymą. Kitą dieną su J. J. jis nebendravo, bendravo po kokių trijų dienų. Jis pasiskambino J. J. siekdamas nuvažiuoti į tą sklypą iki to nurodymo surašymo. J. J. atsiliepė kaip ir maloniai, jiedu pabendravo, susitarė, kad susitiks sklype, į kurį buvo vežamas gruntas. Skambino turėdamas tikslą apžiūrėti neva užterštą gruntą ir jei gruntas iš tiesų būtų užterštas, jis būtų jį susikrovęs ir išsivežęs. Siekė sustabdyti procesą, kuris dabar išsirutuliojo į tokią situaciją. J. J. jam buvo nurodęs sustabdyti darbus, daugiau nieko. Norėjo su J. J. išsiaiškinti vietoje ir išsivežti gruntą. Jis pats net nežinojo, į kurią vietą buvo vežamas gruntas. Taip pat nežinojo, kad tas gruntas sulygintas, nes pats J. B. organizavo techniką, o jis pastarajam tik atvarė mašinas su gruntu, kurias jis paėmė. Norėjo su J. J. susitikti sklype, kad pastarasis jam parodytų, aptartų vietoje. Susitarė susitikti nurodytą dieną, pirmadienį ar antradienį. Ryte, gal 8.30 val., jam paskambino J. J. ir pasakė „susitinkam ne sklype, o „Lukoil“ degalinėje Pilaitės prospekte“. J. J. sakė, kad važiuos į iškvietimą, todėl ten susitikti bus geriau. Jis sutiko susitikti degalinėje, nes reikalas buvo nebaigtas, jis ir prie degalinės būtų tą patį taręsis. Jeigu ten nevažiuoja, tai jo reikalas susitarti. Jis sakė, jog nori, kad jo sklype parodytų, iš kur išvežti atliekas, bet sutiko susitikti degalinėje, nes gal po to jis (t. y. kaltinamasis) būtų nuvažiavęs. Kai jis skambino J. J., konkrečiai pastarojo paprašė, kad jiedu susitiktų sklype. Būtent J. J. nurodymu jiedu susitiko degalinėje. J. J. paskambino ir pakeitė susitikimo vietą. Jis J. J. nesakė, kad nėra prasmės susitikti degalinėje ir nesiūlė palaukti, kada pastarasis galės atvažiuoti į sklypą, nes net nepagalvojo apie tokį dalyką, kuris dabar vyksta. Į degalinę J. J. atvažiavo su kolega. Jis (t. y. kaltinamasis) sustojo vienoje, o jie – kitoje pusėje. Ilgai vieni kitų laukė, o susiskambinę išsiaiškino, kad stovėjo priešingose pusėse. Jis nuvažiavo iki J. J. ir šalia degalinės išlipo iš automobilio. Išlipo ir J. J. J. J. priėjo, jiedu pasisveikino ir ilgai nebendraudamas jis padavė J. J. skaičiuotuvą, kuris buvo pas jį kišenėje. Skaičiuotuvą padavė dėl grunto išvežimo, reikėjo gal žodžiais. Sunku pasakyti, koks ryšys tarp grunto išvežimo ir skaičiuotuvo. Jis nežino, kodėl taip įvyko, taip tuo metu susiklostė. J. J. iš karto užsipuolė, jis pabandė pastarąjį sustabdyti ir jam paaiškinti, bet J. J. jam to padaryti neleido. Jeigu yra įrašas, iš jo tai turėtų girdėtis. Jis bandė paaiškinti J. J., kad jis išveš tą gruntą, bet J. J. neleido jam toliau kalbėti. Jis yra susipažinęs su byla. Jis sakė J. J. „rašykit, kad sutvarkyti“. Norėjo sutvarkyti sklypą, o skaičiuotuvas tam, kad jame parašytų, kiek išvežti. Jam nebuvo žinomas atliekų kiekis grunte. Pokalbis kaip ir vyko klausimu, kiek grunto išvežti, bet neįvyko, nes jis ties tuo ir nutrūko, kadangi J. J. jam neleido įterpti nei vieno žodžio. J. J. apsisuko ir nuėjo į mašiną. J. J. jam neleido pasakyti absoliučiai nieko. Žodžiai „rašykit, kad sutvarkyti“ reikia kiek išvežti grunto. Jis ir agentūroje klausė, kiek reikia išvežti. Nežino, kodėl J. J. sakė, kad daugiau penkių kubų jam nerašys, nes pažeis įstatymą, nežino, kuo ši riba reikšminga. Dokumentuose penkių kubų nebuvo. Neprisimena, negali pasakyti, kodėl jis nepaklausė žodžiu. Gal žodžiu buvo galima pasakyti, gal tušinuku parašyti, tuo metu jis padavė skaičiuotuvą. Telefonu jis to nepaklausė, nes jiedu turėjo susitikti sklype, toje vietoje, kur vežė gruntą. Ikiteisminio tyrimo metu jis pasirašė prisipažinimą, tačiau tyrėjai visą laiką sakė, kad neprisipažįsta. Ten jo parašas. Tyrėja jam tik žodžiu pasakė, jis pats neskaitė. Jis pasirašė tik dėl administracinės bylos. Jis buvo įtariamas, nesuprato, kad yra apklausiamas baudžiamojoje byloje, manė, kad bus administracinė byla. Jis gavo kvietimą į apklausą su klaidinga data ir paskambino tyrėjai, tą pačią dieną nuvažiavo pas ją. Jam užėjus tyrėja tik tuomet paklausė, ar jam žinoma, dėl ko jis kviečiamas. Jis jai sakė, kad nelabai supranta. Tyrėja jo paklausė, ar jis pažįsta J. J., nes pastarasis apkaltino jį kyšio davimu. Tuomet jis neteko žado. Pranešimas apie įtarimą jam buvo paduotas pasirašyti tik atvykus ten. Jis nesuprato, kad tai baudžiamoji byla, nelabai žino, kas už tai gresia ir pan. Protokolo jis neskaitė, tik pasirašė, jame nurodyta netiesa. Tyrėja nedavė perklausyti įrašo, sakė, kad negalima jo perklausyti iki teismo, bet jeigu jis nori, ji gali duoti. Jam padavė įrašą, jis vieną išgirdo, pasakė, kad viską žino ir padavė jai atgal. Negali pasakyti, apie kokius pažįstamus jie ten kalbėjo.

Liudytoja A. K. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį S. Z. ji yra mačiusi, ji apklausinėjo kaltinamąjį ikiteisminio tyrimo metu dėl kyšio davimo. Tą bylą jai paskyrė vyriausioji tyrėja. Byla buvo gauta iš kitos įstaigos. Vienintelis dalykas, kad byloje buvo, tai įrašas. Ji peržiūrėjo įrašą, padarė stenogramą. Kaltinamąjį ji išsikvietė, kad galėtų jam įteikti pranešimą apie įtarimą. Kaltinamasis atvažiavo lyg ir ne šaukime nurodytą dieną, o pasiskambino ir sutarė anksčiau. S. Z. atvykus, ji jam paaiškino, kad jis įtariamas kyšio davimu, pasakė jam, kad yra įrašas. Ji davė įrašą S. Z. paklausyti. S. Z. prašė, kad ji jį apklaustų iš karto. S. Z. ji sakė, kad jis gali ateiti su kuo nori. Visgi S. Z. kažkam paskambino ir pageidavo būti apklausiamas tą pačią dieną. Kiek atsimena, kaltinamasis susitiko su kažkokios agentūros pareigūnu ir norėdamas išvengti administracinės atsakomybės pasiūlė jam kyšį. Ji neprisimena, ką sakė kaltinamasis, tačiau ji viską užrašė. Jai atrodo, kad jie paklausė įrašo, pakalbėjo ir jo surašė visą tekstą, ką sakė S. Z. Ji jam paaiškino, kad čia baudžiamoji byla, buvo pranešimas apie įtarimą. S. Z. pasakė, kad duos parodymus, prašė, kad jinai jį apklaustų iš karto, kad nereikėtų daugiau vaikščioti. Ji pasakė S. Z., kad jam gresia teistumas ir byla bus baigta baudžiamuoju įsakymu. Ji visada paaiškina, kad išliks teistumas. S. Z. sutiko su baudžiamuoju įsakymu. Įprasta, kad jei žmogus atvyksta, jam išaiškinamos visos teisės. S. Z. suprato, kad byla bus baigta baudžiamuoju įsakymu, perskaitė parodymus, pasirašė. Nebuvo kalbos, kad S. Z. nepripažįsta kaltės, bet nusileidžia jai, kad greičiau viskas baigtųsi. S. Z. buvo išaiškinta teisė turėti gynėją. Jai nekilo minčių kviesti gynėją, nes jis pats pasiskambino ir pasakė, kad nori greičiau baigti. Ji neatsimena, ką ji konkrečiai aiškino S. Z. dėl baudžiamojo įsakymo, bet įprastai išaiškina, kokios pasekmės kyla, o jei žmogus turi klausimų, ji į juos atsako. Ji neprisimena, kad kaltinamasis būtų sakęs, jog su juo bando susidoroti. Jeigu būtų buvę kitaip, ji nerašytų išgalvotos istorijos. Ką asmuo pasako, tą ji ir parašo. Apklausiant asmenį įrašas nėra daromas. Ji uždavė S. Z. klausims, surašė jo parodymus ir S. Z. pasirašė.

Liudytojas S. G. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamojo S. Z. jis nėra matęs. J. J. jis pažįsta, jis buvęs kolegą STT. Su juo bendrauti tenka nedažnai. Paskutinius kartus jiedu bendravo telefonu dėl skolos grąžinimo. Kai J. J. dirbo Aplinkos apsaugos inspektoriumi, jiedu buvo susiskambinę ir susitikę. J. J. jam pasakojo, kad jį galimai kažkas papirko. Tai buvo galbūt 2015 m. ar 2016 m. rudenį. Jis susitiko su J. J., pastarasis pasakė, kad dirba aplinkos inspekcijoje, papasakojo kelis darbinius atvejus ir paklausė, ką daryti. J. J. sakė, kad vienas asmuo gali pasiūlyti tartis. Paprastai tokiose situacijose jis asmenims pataria pasidaryti įrašą ir jeigu bus siūloma tartis, tai būtų pagrindas kreiptis į teisėsaugą. Jis su J. J. susiskambindavo kaip buvę kolegos, apie tai telefonu kalbos nebuvo, tik susitikus. Savo institucijoje dėl šios situacijos jokių veiksmų nesiėmė. Nepamena, ar jis rašė tarnybinį pranešimą dėl susitikimo su J. J. Bet dabar jis savo viršininkui pasakė, jog gavo šaukimą į teismą, tuomet viršininkas pasakė, jog prisimena, kad kažkas buvo. Vadinasi viršininkui jis yra kažką sakęs. Jis J. J. nedavė jokios savo įrangos, nes davus įrangą, dalyvauja ir institucija, kurioje jis dirba. Po pokalbio su J. J. jie jokių objektyvių tyrimo veiksmų neatliko, tiesiog galėjo būti užfiksuota informacija. Jam nėra žinoma, kokia įranga naudojosi J. J. darydamas įrašą. Galbūt pokalbio metu jiedu apie tai diskutavo. J. J. buvo STT technikas, todėl jie galėjo diskutuoti apie tai, kuo bus įrašinėjama, tačiau jis nežino, kuo J. J. įrašė įrašą. Taip pat jis negali pasakyti, kokiu būdu J. J. įrašė įrašą į kompaktą. Jie kaip kolegos gerai sutarė, J. J. juo pasitikėjo, bet po to karto jie tikrai nekalbėjo.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis, teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo J. J. 2017 m. kovo 28 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai. Šio posėdžio metu J. J. parodė, kad buvo nagrinėjama S. Z. įmonės veikla. Buvo pervežamas gruntas į privatų sklypą. Jam paskambino S. Z. ir paprašė susitikti. Susitikus Pilaitės pr. S. Z. jam padavė skaičiuotuvą ir sakė įvesti sumą, kad pasibaigtų visos problemos. Jis kategoriškai atsisakė tai daryti. Grįžęs į padalinį raštiškai apie tai pranešė vadovybei, kurie tai perdavė kompetentingoms institucijoms. Pažeidimas buvo dėl to, kad buvo vežamas gruntas iš statybvietės su statybinėmis atliekomis, kuris turi būti perduodamas specialiai įmonei, turinčiai leidimą tvarkyti tokias atliekas. Šis pažeidimas buvo nurodytas S. Z., jam įteiktas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus. Jo susitikimas su S. Z. buvo iki protokolo surašymo. Jam paskambinęs S. Z. nenurodė, kokiu pagrindu reikia susitikti. Jis su kolega važiavo į tą pusę ir susitiko degalinėje, Pilaitės pr. S. Z. noras susitikti buvo keistas, todėl jie pasirinko degalinę, t. y. tokią vietą, kur yra filmuojamas vaizdas. Negali tiksliai pasakyti, kuris iš jų pasiūlė susitikti būtent degalinėje. Jis su S. Z. kalbėjo lauke, kai buvo naudojamas skaičiuotuvas. Buvo ištrauktas skaičiuotuvas. Jis S. Z. paklausė „kas čia?“. S. Z. jam pasakė „įvesk, kad baigtųsi problemos“ ar „įvesk, kad nebūtų problemos“. Nepamena pažodžiui, kaip pasakė S. Z. Jis suprato, kad S. Z. nurodė problemas dėl tiriamo administracinio teisės pažeidimo. S. Z. jau žinojo, kad bus surašomas protokolas, nes kiekiai buvo dideli ir tokio pobūdžio medžiagą gali nagrinėti tik teismas. Prieš vykdamas į susitikimą su S. Z., jis kreipėsi į STT, nes S. Z. prašymas susitikti jam atodė keistas. Jis turėjo su savimi garso įrašymo įrangą, nes jam patarė, kad bus geriau, jeigu bus tokio pokalbio įrašas. Jis tikėjosi, kad kažkas gali įvykti, toks toks susitikimas jam buvo keistas. Nepasakys, kodėl spalio 20 d. jis buvo išsikvietęs S. Z. protokolo surašymui, bet protokolas nebuvo surašytas. Gali būti, kad buvo trikdžiai sistemoje ir dėl to protokolo surašymas buvo perkeltas. Privalomasis nurodymas buvo surašytas tą dieną. Dažniausiai surašomi du privalomieji nurodymai: pirmasis surašomas ir jame nurodoma užfiksavus pažeidimą jį nutraukti, o antras – administracinio teisės pažeidimo protokole, kuriame reikalaujama iš pažeidėjo pašalinti žalą. Nepamena, kokią vietą susitikimui siūlė S. Z. Vieša vieta su vaizdo stebėjimo priemonėmis – greičiausiai tai buvo jo (t. y. J. J.) pasiūlymas. Įtarimą, kad kažkas gali būti neteisėto, sukėlė jo darbinė patirtis. Jis yra turėjęs bandymų papirkti, nes anksčiau yra dirbęs STT. Viskas buvo taip, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 102-103).

Iš Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – ir STT) Administravimo valdybos vyresniosios specialistės E. L. 2016 m. lapkričio 2 d. tarnybinio pranešimo, be kita ko, matyti, kad STT 2016 m. spalio 21 d. gautas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Vilniaus RAAD) direktoriaus M. Š. 2016 m. spalio 21 d. raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-3595 persiųtas J. J. 2016 m. spalio 21 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo papirkimo, kuriam suteiktas registracijos Nr. 5-01-12160. Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyriausiasis specialistas J. J. nurodė, kad 2016 m. spalio 21 d., apie 10.00 val. į jo tarnybinį telefoną paskambino UAB (duomenys neskelbtini) direktorius S. Z., kurio administracinį teisės pažeidimą nagrinėja jis (J. J.) ir paprašė susitikti. J. J. nurodė, kad susitikus su S. Z., šis padavė skaičiuotuvą ir paprašė nurodyti sumą, kad jo administracinė byla būtų nutraukta. J. J. pažymėjo, kad paaiškino S. Z., jog jis tokiais veiksmais grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos įstatymus. J. J. informavo, kad šis pokalbis įrašytas diktofonu, esančiu telefone (b. l. 1-3).

Iš 2016 m. rugsėjo 27 d. privalomojo nurodymo Nr. 39 matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius V. R. 2016 m. rugsėjo 27 d. UAB (duomenys neskelbtini) nurodė nutraukti statybinių atliekų ir grunto, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) vežimą į žemės sklypą, esantį Vilniuje, Pilaitės rajone (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 22).

Iš 2016 m. spalio 17 d. patikrinimo akto Nr. VR-14.7-540 su fotonuotraukomis matyti, kad 2016 m. spalio 17 d. neplaninio teminio patikrinimo (skundo tyrimo) metu patikrinus teritoriją, esančią Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nustatyti pažeidimai dėl UAB (duomenys neskelbtini) sunkvežimiais į privatų sklypą išvežamo grunto ir statybinių atliekų (b. l. 23-27).

Iš 2016 m. spalio 20 d. privalomojo nurodymo Nr. 40 matyti, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius J. J. 2016 m. spalio 20 d. UAB (duomenys neskelbtini) nurodė pašalinti statybinėmis atliekomis užterštą gruntą iš žemės sklypo, esančio Vilniuje, Pilaitės rajone (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), jį perduoti atliekų tvarkytojui, pateikti Vilniaus miesto agentūrai tai patvirtinanačius dokumentus (b. l. 21).

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad 2016 m. spalio 24 d. 10.20 val. Vilniaus RAAD vyriausiasis specialistas J. J. surašė protokolą Nr. AM-VILP-75638185-16 dėl to, kad 2016 m. rugsėjo 27 d., apie 14.30 val. UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai su direktoriaus S. Z. žinia krovė ir vežė statybines atliekas su gruntu iš Vilniaus, (duomenys neskelbtini) į sklypą Vilniuje, Pilaitės mikrorajone (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), tuo pažeidė aplinkos apsaugą reglamentuojančius teisės aktus (b. l. 20).

Iš 2016 m. gruodžio 6 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas kompaktiniame diske esantis garso įrašas. Garso įraše pavadinimu „02 garso failas“ užfiksuotas vyrų pokalbis (B1 – J. J., B2 – A. Ž., S – S. Z.):

B1: Ten gal sustok?

(nesuprantami vyriškių balsai žodžiai)

B1: Nu sustok čia.

B2: Čia kažkur?

B1: Čia va gal?

B2: Mhm

traškesys

B1: Kas nutiko, pone S., laba diena?

S: Mes toj pačioj degalinėj stovėjom, nieko nenutiko.

B1: Jo. Žiūrėkit, aš peržiūrėjau medžiagą.. aaa.. Grunto paskaičiavimu aš Jums virš penkių kubų negalėčiau bet kokiu atveju įstatymiškai skaičuoti. Ta prasme kas vyksta aš nelabai suprantu. Šiaip iš tikrųjų. Ta prasme dėl ko Jūs man šiandien paskambinot... Kas ten ta prasme kaip dėliojasi... Aš nežinau, tai pirmadienį mes kaip tarėmės aš Jums surašysiu tą pirmą dalį ir viskas suprantat... ir aš... ne nu.. nelabai suprantu iš tikrųjų...

S: Nu tiesiog susitvarkyt, kad nelakstyt daugiau, tai...

B1: Ne tai viskas tvarkoj, jokių problem ta prasme aš nu nelabai suprantu, kodėl mane norėjot man šiandien matyti, aš nelabai suprantu? Kas čia yra?

S: Kalkuliatorius.

B1: Nu?

S: Rašykit, kad susitvarkyti...

B1: Žmogau, aš buvęs STT pareigūnas.

S: Pas mane yra pažįstamų... irgi... va jie... Nu mūsų objektas...

B1: Tamsta, aš dar kartą sakau... dabar reiškia žiūrėkit... Aš Jums pasakiau viską, ką aš galvoju...

S: Supratau.

B1: Aš nedarau zakazų, aš neimu kyšių ir ta prasme... Atvirai pasakius... Pirmadienį dešimtą valandą pas mane...

S: Aš tiesiog nesupratau, aš nežinau kas kame reikalas...

B1: Esmė yra tokia, gerbiamasis... Pirmadienį dešimtą valandą pas mane...

S: Tai aš būsiu...

B1: Jūs neatvykstat, aš perduodu tą...

S: Ne tikrai ne.

B1: Ir mes... Aš, atleiskit, bet... aš nelabai supratau iš tikrųjų, kas čia vyksta, bet...

S: (nesuprantami žodžiai)

B1: Viskas.

S: ...ir mes susitariamr, be abejo, devintą dešimtą – aš būsiu, paskambinsiu ir atlėksiu. Tiesiog nežinau kame reikalas, kas čia darosi.

B1: Aš nežinau irgi, tamsta, ko Jūs mane... Tokie santykiai su mano vadovais, ko Jūs ten lakstote į kabinetus...

S: Ne tai (nesuprantami žodžiai)

B1: O šitas dalykas, tamstele, aš Jums pasakysiu atvirai taip: iš pagarbos Jums ir dėl to, kad pas jus tikrai buvo problem, apie kurias Jūs pasakojote... ir kaip žmogus aš tą darau... bet šiaip iš tikrųjų Jums dabar reikėtų dėti antrankius.

Girdimas traškesys.

B2: Nu nu nachui pasiuntė? (nesuprantami žodžiai)

B1: Tu žinai, ką jis man padavė?

B2: Nu?

B1: Jis man kalkuliatorių padavė blet, kad aš jam sumą parašyčiau blet.

B2: Nu?

Girdimas traškesys. Įrašo pabaiga (b. l. 41).

Iš UAB (duomenys neskelbtini)“ sąskaitos išklotinės, be kita ko, matyti, kad iš šios įmonės vardu registruoto abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 2016 m. spalio 21 d. užfiksuoti du išeinantys skambučiai į tel. Nr. (duomenys neskelbtini) (kuriuo naudojosi J. J.): 9.50 val. (skambučio trukmė 28 sek.) ir 11.23 val. (skambučio trukmė 22 sek.) (b. l. 84).

Iš teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo matyti, kad 2016 m. gruodžio 9 d. S. Z. pasirašytinai buvo išaiškintos jo, kaip įtariamojo teisės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 21 straipsnio 4 dalyje. Be to, S. Z. įteiktas teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo priedas lietuvių kalba (b. l. 43).

Iš teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolo matyti, kad 2016 m. gruodžio 9 d. įtariamajam S. Z. buvo išaiškintos jo, kaip įtariamojo, teisės nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento gintis pačiam arba per pasirinktą gynėją, o neturint pakankamai lėšų – teisė gauti nemokamą teisinę pagalbą. Įtariamasis S. Z. pareiškė, kad advokatas apklausos metu jam nereikalingas (b. l. 44).

Iš pranešimo apie įtarimą matyti, kad 2016 m. gruodžio 9 d. S. Z. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje; taip pat išvardintos jo, kaip įtariamojo teisės (b. l. 45).

Iš įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad įtariamasis S. Z. 2016 m. gruodžio 9 d. vykusios apklausos metu savo kaltę dėl jam pateikšto įtarimo pripažino visiškai, nurodė, jog įtarimo esmė jam aiški bei davė išsamius parodymus, nurodė, jog bylą prašo baigti baudžiamuoju įsakymu, savo ranka po parodymais padarė įrašą „Perskaičiau surašyta teisingai“ ir pasirašė (b. l. 46).

Iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu 2016 m. gruodžio 9 d. protokolo matyti, kad įtariamasis S. Z. pasirašytinai sutiko su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat pasirašytinai sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 56).

Kaltinamasis S. Z. apklausiamas teisme savo kaltės pasiūlius kyšį valstybės tarnautojui nepripažino ir parodė, kad radęs praleistą skambutį jis perskambino, atsiliepė J. J. ir nurodė, jog jis turi atvykti į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą. Ten jis sužinojo, kad jis kviečiamas dėl to, jog galimai neteisėtai vežė gruntą su atliekamos iš Vilniaus, (duomenys neskelbtini), į žemės sklypą, esantį Pilaitės rajone. Kaltinamojo teigimu, J. J. turėjo užpildyti nurodymą ar kažką, tačiau J. J. niekaip nepavyko dirbti su kompiuteriu, arba jis nemokėjo juo dirbti, nes jis nuolat prašė kolegos pagalbos. Tą dieną J. J. protokolo jam nesurašė. Po kelių dienų jis paskambino J. J. siekdamas nuvažiuoti į tą sklypą iki to nurodymo surašymo. J. J. atsiliepė, jiedu susitarė, kad susitiks sklype, į kurį buvo vežamas gruntas. Kaltinamojo teigimu, jis J. J. skambino turėdamas tikslą apžiūrėti neva užterštą gruntą, norėjo su J. J. išsiaiškinti vietoje ir išsivežti gruntą. Kaltinamojo teigimu, jis pats net nežinojo, į kurią vietą buvo vežamas gruntas. Sutartą dieną, ryte, apie 8.30 val., jam paskambino J. J. ir pasakė „susitinkam ne sklype, o „Lukoil“ degalinėje Pilaitės prospekte“. J. J. sakė, kad važiuos į iškvietimą, todėl ten susitikti bus geriau. Jis sutiko susitikti degalinėje, nes reikalas buvo nebaigtas, jis ir prie degalinės būtų tą patį taręsis. Kaltinamojo teigimu, jis J. J. sakė, jog nori, kad jo sklype parodytų, iš kur išvežti atliekas, bet sutiko susitikti degalinėje, nes gal po to jis (t. y. kaltinamasis) būtų nuvažiavęs. Jis nuvažiavo iki J. J. ir šalia degalinės išlipo iš automobilio. Išlipo ir J. J. J. J. priėjo, jiedu pasisveikino ir ilgai nebendraudamas jis padavė J. J. skaičiuotuvą, kuris buvo pas jį kišenėje. Skaičiuotuvą padavė dėl grunto išvežimo. Jis nežino, kodėl taip įvyko, taip tuo metu susiklostė. J. J. iš karto užsipuolė, jis pabandė pastarąjį sustabdyti ir jam paaiškinti, bet J. J. jam to padaryti neleido. Jis bandė paaiškinti J. J., kad jis išveš tą gruntą, bet J. J. neleido jam toliau kalbėti. Jis yra susipažinęs su byla. Jis sakė J. J. „rašykit, kad sutvarkyti“. Norėjo sutvarkyti sklypą, o skaičiuotuvas tam, kad jame parašytų, kiek išvežti. Jam nebuvo žinomas atliekų kiekis grunte. Pokalbis kaip ir vyko klausimu, kiek grunto išvežti, bet neįvyko, nes jis ties tuo ir nutrūko, kadangi J. J. jam neleido įterpti nei vieno žodžio. J. J. apsisuko ir nuėjo į mašiną. Teismo vertinimu, tokie kaltinamojo parodymai prieštaringi, jie neatitinka tike paties kaltinamojo proceso metu duotų parodymų, tiek liudytojų parodymų, taip pat kitų byloje esančių objektyvių įrodymų turinio ir laikytini byloje esančiais įrodymais paneigta jo gynybine versija. Dėl šios priežasties kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai ir remiasi jais tik tiek, kiek jie atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Kaltinamojo S. Z. parodymus apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu jis tyrėjai visą laiką sakė, kad neprisipažįsta kaltu dėl papirkimo, bei apie tai, jog nesuprato, kad yra apklausiamas baudžiamojoje byloje, visų pirma paneigia teisiamojo posėdžio metu apklaustos liudytojos A. K. parodymai. Ši liudytoja apklausiama teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog tai ji ikiteisminio tyrimo metu dėl galimo papirkimo apklausė S. Z. Būtent tai matyti ir iš 2016 m. gruodžio 9 d. įtariamojo apklausos protokolo (b. l. 46). Liudytojos teigimu, S. Z. atvykus, ji jam paaiškino, kad jis įtariamas kyšio davimu, pasakė jam, kad yra įrašas, davė jį S. Z. paklausyti. S. Z. prašė, kad ji jį apklaustų iš karto. Nors liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu neprisiminė, ką apklausos metu sakė S. Z., tačiau ji nurodė, jog viską, ką aiškino S. Z., ji užrašė apklausos protokole. Teisiamojo posėdžio metu ši liudytoja patvirtino, jog ji S. Z. paaiškino, kad čia baudžiamoji byla, kad jam gresia teistumas ir byla bus baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, išaiškino jam teisę turėti gynėją. Liudytojos teigimu, ji visada paaiškina, kad išliks teistumas. S. Z. suprato, kad byla bus baigta baudžiamuoju įsakymu, perskaitė parodymus, pasirašė. Nebuvo kalbos, kad S. Z. nepripažįsta kaltės, bet nusileidžia jai, kad greičiau viskas baigtųsi. Be to, liudytojos teigimu, ji neprisimena, kad kaltinamasis būtų sakęs, jog su juo bando susidoroti. Taigi šie liudytojos A. K. parodymai paneigia kaltinamojo S. Z. parodymus apie tai, jog ikiteisminio tyrimo metu jis savo kaltės iš tiesų nepripažino ir tą nurodė jį apklaususiai tyrėjai. Netikėti šios liudytojos parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ši liudytoja siektų apkalbėti kaltinamąjį ir duoti jam nepalankius parodymus, ar dėl kokių nors kitų priežasčių būtų suinteresuota bylos baigtimi.

Šios liudytojos parodymus patvirtina, o kartu ir kaltinamojo S. Z. išsakytą versiją paneigia ir kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai. Štai iš įtariamojo apklausos protokolo matyti, kad įtariamasis S. Z. 2016 m. gruodžio 9 d. vykusios apklausos metu savo kaltę dėl jam pateikšto įtarimo pripažino visiškai, nurodė, jog įtarimo esmė jam aiški bei davė išsamius parodymus, nurodė, jog bylą prašo baigti baudžiamuoju įsakymu, savo ranka po parodymais padarė įrašą „Perskaičiau surašyta teisingai“ ir pasirašė (b. l. 46). Atkreiptinas dėmesys, jog teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. Z. pats patvirtino, jog jis pasirašė protokolą, nekėlė jokių abejonių dėl parašo tikrumo ir pan. Iš teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo matyti, kad 2016 m. gruodžio 9 d. iš ties S. Z. pasirašytinai buvo išaiškintos jo, kaip įtariamojo, teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje. Be to, S. Z. įteiktas teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo priedas lietuvių kalba (b. l. 43). O teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole užfikuoti duomenys patvirtina liudytojos A. K. parodymus apie tai, kad 2016 m. gruodžio 9 d. įtariamajam S. Z. buvo išaiškintos jo, kaip įtariamojo, teisės nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento gintis pačiam arba per pasirinktą gynėją, o neturint pakankamai lėšų – teisė gauti nemokamą teisinę pagalbą. Iš šio protokolo taip pat matyti, kad įtariamasis S. Z. pareiškė, kad advokatas apklausos metu jam nereikalingas (b. l. 44). Iš pranešimo apie įtarimą matyti, kad 2016 m. gruodžio 9 d. S. Z. pasirašytinai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 227 straipsnio 2 dalyje; taip pat išvardintos jo, kaip įtariamojo, teisės (b. l. 45). Tuo tarpu iš paskelbimo įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu 2016 m. gruodžio 9 d. protokolo matyti, kad įtariamasis S. Z. pasirašytinai sutiko su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat pasirašytinai sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 56). Visi šie duomenys bei minėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo seka, eiliškumas patvirtina, jog S. Z. nuo pat pradžių buvo aiškiai įvardinta jo, kaip įtariamojo, procesinė padėtis baudžiamajame procese, tuo pačiu visi šie duomenys paneigia kaltinamojo parodymus apie tai, jog jis manė, kad tai bus ne baudžiamoji, o administracinė byla. Tokia kaltinamojo versija laikytina nelogiška atsižvelgiant ir į tokias procesiniuose dokumentuose (kuriuos pasirašė ir S. Z.) vartojamas sąvokas kaip „pranešimas apie įtarimą“, „įtariamasis“, „prokuroro pareiškimas“, kurios, teismo vertinimu, paprastai kiekvieno asmens, net ir neturinčio teisinio išsilavinimo, siejamos su griežčiausios, t. y. baudžiamosios atsakomybės rūšimi.

Pažymėtina, jog net ir darant prielaidą, kad S. Z. nesuprato, kokia teisinės atsakomybės rūšis jam gresia, t. y. administracinė ar baudžiamoji, tai nesudaro pagrindo manyti, jog jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra „netiesa“, kaip kad teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltinamasis. Kaip jau buvo minėta, iš teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo bei iš pranešimo apie įtarimą matyti, jog įtariamasis S. Z. savo parašu patvirtino, jog jam buvo išaiškintos jo, kaip įtariamojo, teisės, numatytos BPK 21 straipsnio 4 dalyje (b. l. 43, 45). Šios aplinkybės jis neneigė ir apklausiamas teisiamojo posėdžio metu. Viena iš minėtame įstatymo straipsnyje įtvirtintų teisių – tai įtariamojo teisė duoti parodymus arba tylėti. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu ši įtariamojo S. Z. teisė būtų buvusi kaip nors ribojama ar pažeidžiama ir dėl to įtariamasis davė neteisingus parodymus. Nors šioje baudžiamojoje byloje gynyba nurodo, jog „ikiteisminio tyrimo metu S. Z. buvo save apkalbėjęs“, visgi byloje nėra nustatyta jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų. Teismo vertinimu, S. Z., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę pripažino niekieno neverčiamas, žinodamas savo teisę atsisakyti duoti parodymus, ir vien tai, kad jis tariamai nesuprato, kokia teisinės atsakomybės rūšis jam gresia, nesudaro pagrindo manyti, jog jo ikiteisminio tyrimo metu išsakytas prisipažinimas bei duoti parodymai yra vertintini kaip „savęs apkalbėjimas“ ar kaip „netiesa“.

Kaltinamojo S. Z. kaltę, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 4 dalyje, patvirtina ir liudytojo J. J. 2017 m. kovo 28 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai (pirmą kartą naginėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme), kurie buvo pagarsinti vadovaujantis BPK 276 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Minėto teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. J. parodė, jog Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūroje buvo nagrinėjama S. Z. įmonės veikla – buvo vežamas gruntas iš statybvietės su statybinėmis atliekomis, kuris turi būti perduodamas specialiai įmonei, turinčiai leidimą tvarkyti tokias atliekas. Šis pažeidimas buvo nurodytas S. Z., jam įteiktas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus. Iki administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo jam paskambino S. Z. ir paprašė susitikti. S. Z. nenurodė, kokiu pagrindu reikia susitikti. Liudytojo J. J. teigimu, S. Z. noras susitikti buvo keistas, todėl jie pasirinko degalinę, t. y. tokią vietą, kur yra filmuojamas vaizdas. Jis su kolega važiavo į tą pusę ir susitiko degalinėje, Pilaitės pr. Jiems susitikus degalinėje, esančioje Vilniuje, Pilaitės pr., S. Z. jam padavė skaičiuotuvą ir sakė įvesti sumą, kad pasibaigtų visos problemos. Kai buvo ištrauktas skaičiuotuvas, jis S. Z. paklausė „kas čia?“. S. Z. jam pasakė „įvesk, kad baigtųsi problemos“ ar „įvesk, kad nebūtų problemos“. Nepamena pažodžiui, kaip pasakė S. Z. Liudytojo J. J. teigimu, jis suprato, kad S. Z. nurodė problemas dėl tiriamo administracinio teisės pažeidimo. S. Z. jau žinojo, kad bus surašomas protokolas, nes kiekiai buvo dideli ir tokio pobūdžio medžiagą gali nagrinėti tik teismas. Grįžęs į padalinį raštiškai apie tai pranešė vadovybei, kurie tai perdavė kompetentingoms institucijoms. Liudytojas nurodė, jog prieš vykdamas į susitikimą su S. Z., jis kreipėsi į STT, nes S. Z. prašymas susitikti jam atrodė keistas. Jis turėjo su savimi garso įrašymo įrangą, nes jam patarė, kad bus geriau, jeigu bus tokio pokalbio įrašas. Jis tikėjosi, kad kažkas gali įvykti, toks susitikimas jam buvo keistas. Nepasakys, kodėl spalio 20 d. jis buvo išsikvietęs S. Z. protokolui surašyti, bet protokolas nebuvo surašytas. Gali būti, kad buvo trikdžiai sistemoje ir dėl to protokolo surašymas buvo perkeltas. Privalomasis nurodymas buvo surašytas tą dieną. Liudytojo teigimu, įtarimą, kad kažkas gali būti neteisėto, sukėlė jo darbinė patirtis. Jis yra turėjęs bandymų papirkti, nes anksčiau yra dirbęs STT (b. l. 102-103).

Pažymėtina, jog šioje baudžiamojoje byloje gynyba nurodo, jog liudytojas J. J. yra buvęs STT pareigūnas, jis iš anksto rengėsi išprovokuoti S. Z., savo veiksmais sąmoningai sukeldamas dviprasmišką situaciją, kuri vėliau buvo neteisingai įvertinta kaip nusikalstama veika. Gynybos teigimu, liudytojas pats sąmoningai (nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių) atidėjo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo datą, apie susitikimą su kaltinamuoju informavo STT pareigūnus, į susitikimą atvyko su įjungta garso įrašymo įranga, susitikimo metu užsipuolė S. Z. neleisdamas jam paaiškinti susitikimo tikslo, pamatęs skaičiuotuvą į situaciją sureagavo neadekvačiai ir pats prakalbo apie neva jam siūlomą kyšį, šiuos savo samprotavimus ir prielaidas įrašydamas į diktofoną.

Visgi, teismo vertinimu, šioje byloje nenustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, jog liudytojas J. J., nurodydamas baudžiamosios bylos medžiagoje užfiksuotas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, siekė apkalbėti S. Z. ir dėl to būtų davęs neobjektyvius parodymus. Taip pat nenustatyta jokių duomenų, leidžiančių manyti, jog J. J., kaip buvęs STT pareigūnas, iš anksto rengėsi išprovokuoti S. Z. ir išprovokavo, gynybos teigimu, dviprasmišką situaciją. Manyti, jog šio liudytojo parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, o kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai atitinka tikrovę, nėra jokio pagrindo. Kaip jau minėta, šie liudytojo parodymai nuoseklūs, logiški ir aiškūs, be to, juos iš esmės patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Šiame kontekste svarbi pati nagrinėjamo įvykio situacija nuo 2016 m. spalio 20 d., kai J. J. išsikvietė S. Z. į Vilniaus RAAD Vilniaus miesto agentūrą, kur jis buvo supažindintas su administracinio teisės pažeidimo aplinkybėmis ir bylos medžiaga, jam buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti statybinėmis atliekomis užterštą gruntą iš žemės sklypo, esančio Vilniuje, Pilaitės rajone (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), jį perduoti atliekų tvarkytojui, pateikti Vilniaus miesto agentūrai tai patvirtinanačius dokumentus (b. l. 21). Nors iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog gynyba teigia, kad J. J. minėtą dieną sąmoningai (nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių) atidėjo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą, siekdamas vėliau išprovokuoti S. Z., visgi iš byloje esančių duomenų šis gynybos teiginys atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma pažymėtina, jog net ir pats kaltinamasis S. Z., apklausiamas teisiamojo posėdžio metu, parodė, jog po to, kai jis apie visą situaciją paaiškino E. M., pastarasis jam liepė eiti su J. J. ir išsiaiškinti. Kaltinamojo teigimu, J. J. turėjo užpildyti nurodymą ar kažką. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad minėtą dieną jam nebuvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kaltinamojo teigimu, nuėjus į J. J. kabinetą, pastarajam niekaip nepavyko dirbti su kompiuteriu, arba jis nemokėjo juo dirbti, nes jis nuolat prašė kolegos pagalbos. Kolega nelabai norėjo padėti ir antras atėjęs pasakė, kad nepildytų, tegu J. J. pats mokosi. Šie kaltinamojo parodymai iš esmės sutampa ir su liudytojo J. J. parodymais apie tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas minėtą dieną nebuvo surašytas galimai dėl trikdžių sistemoje. Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu liudytojas J. J., be kita ko, paaiškino, jog viskas buvo taip, kaip jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 102-103). Tuo tarpu iš jo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad pagal tvarką minėtą dieną turėjo būti surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, neatidedant kitai dienai, tačiau jis nusprendė, kad protokolą surašys pirmadienį (t. y. 2016 m. spalio 24 d.), nes buvo trikdžiai su ATPIR, jis negalėjo atsidaryti medžiagos ir iš karto surašyti protokolo, taip pat jam buvo kilę neaiškumų dėl pažeisto Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio dalies, t. y. kurią dalį parinkti (b. l. 14-17). Taigi tiek liudytojo J. J., tiek kaltinamojo S. Z. parodymai apie administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašymo aplinkybes ir, teismo vertinimu, objektyvias priežastis paneigia kaltinamojo gynėjos teiginį, jog J. J. 2016 m. spalio 20 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašė sąmoningai, nors tam nebuvo jokių objektyvių priežasčių, siekdamas vėliau išprovokuoti S. Z.