- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-11-17
- Bylos Nr.
- e2-12235-1205/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-00317-2025-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Račkauskienė
- Ieškovas
- D. I., G. I.
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Erikas Pavlovičius, Mantas Barčys
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovui D. I., ieškovų D. I. ir G. I. atstovui advokato padėjėjui Erikui Pavlovičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. I. ir G. I. ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl parduoto daikto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. ieškovai D. I. ir G. I. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl parduoto daikto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, kuriuo prašė priteisti ieškovams iš atsakovės 13 315,27 Eur dydžio nekilnojamojo daikto – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovei nepateikus atsiliepimo, 2025 m. kovo 25 d. ieškovų prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai, priteisė iš atsakovės ieškovams 13 315,27 Eur dydžio išlaidų atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (13 315,27 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 354,00 Eur žyminį mokestį. Teismo 2025 m. kovo 27 d. papildomu sprendimu nutarta priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 1 100,00 Eur bylinėjimosi išlaidas už teisines paslaugas.
Šalies argumentai
3. Atsakovė (duomenys neskelbtini) pateikė teismui pareiškimą dėl 2025 m. kovo 25 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad nesutinka su priimtu sprendimu už akių, kadangi ieškinys yra nepagrįstas, neteisingas, neteisėtas. Pirma, ieškovų ieškinio reikalavimas dėl tariamų išlaidų sklypo iškėlimui yra visiškai nepagrįstas. Ieškovai, būdami ginčo sandorio šalimi (pirkėjais), iš atsakovės pirko nebaigtą statyti sodo pastatą bei žemės ūkio paskirties žemės sklypą tokios būklės, kokia buvo sandorio sudarymo metu (įregistruotas sodo statinio baigtumo procentas – 79 proc.) ir pretenzijų dėl tokios būklės neturėjo. 2024 m. liepos 18 d. Notaro patvirtintos pagrindinės sutarties 6.21 punkte ieškovai aiškiai ir nedviprasmiškai pareiškė, jog „iki šios Sutarties sudarymo turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo Daiktą jo buvimo vietoje ir susipažino su Daikto nuosavybės dokumentais, Daiktą charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais Sutarties II dalyje, taip pat visuose dokumentuose, kurie Sutarties II dalyje nurodyti kaip Daikto, teisių į jį ar jų suvaržymų įregistravimo pagrindai. Patvirtina, kad apžiūrėjo Žemės sklypą, kurio dalis yra Daiktas, įvertino Žemės sklypo teisinį statusą ir faktinę būklę, Daikto vietą žemės sklype ir aplinkines gretimybes, ir patvirtina, kad Daiktas visiškai atitinka jo kaip Pirkėjo keliamus reikalavimus bei pagal šią Sutartį mokamą kainą ir nei dėl Daikto teisinio ar techninio statuso, nei dėl jo faktinės būklės, nei dėl mokesčių, mokėtinų už Daiktui teiktas komunalines ir kitas paslaugas, jokių pretenzijų Pardavėjui Pirkėjas neturi.“ Pažymėjo ir tai, kad ieškovai su atsakove dar 2024 m. birželio 25 d. buvo sudarę preliminariąją turto pirkimo–pardavimo sutartį, todėl akivaizdu, kad ieškovai turėjo daug laiko apžiūrėti, įvertinti ketinamą pirkti turtą, susipažinti su visais juos dominančiais dokumentais, duomenimis, kreiptis į Savivaldos įstaigas, projektuotojus, kaimynus ir t.t. Būtent tai ieškovai ir patvirtino pagrindinėje sutartyje. 2024 m. liepos 18 d. apžiūros aktu atsakovė geranoriškai sutiko bei įsipareigojo papildomai išlyginti sklypą, kadangi turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dienai dar buvo pasilikusios trys neišlygintos žemės krūvos, taip pat sutiko sutvarkyti statymo metu atsiradusį įbrėžimą stiklo pakete bei įvesti elektros įvadą, pastatyti nuotėkio rėlę, vieną rozetę, sudaryti sutartį su ESO dėl skaitiklio pastatymo. Tuo tarpu ieškovai, nepaisydami to, kad pirko nebaigtą statyti sodo statinį, susipažino su daiktą charakterizuojančiais duomenimis ir patvirtino, kad daiktas visiškai atitinka jų kaip pirkėjų keliamus reikalavimus bei pagal šią sutartį jokių pretenzijų pardavėjui pirkėjai neturi, patvirtino, kad pardavėjas neįsipareigoja atlikti jokių teisės aktų reikalaujamų procedūrų, darbų, susijusių su daikto statybos užbaigimu ir statybos pripažinimu baigta bei daikto kadastrinių matavimų atlikimu, pareiškė materialinį reikalavimą ne dėl trijų žemės krūvų išlyginimo išlaidų atlyginimo, bet dėl viso žemės sklypo iškėlimo ir iškelto sklypo išlyginimo išlaidų atlyginimo, tokį reikalavimą aiškinant paslėptu daikto trūkumu dėl tariamos potencialios žalos pastatui prevencijos ir supinant jį reikalavimą su atsakovės įsipareigojimu išlyginti žemės sklype likusias krūvas. Tokį savo reikalavimą ieškovai grindžia tuo, kad jiems kaimynai neva sakė, jog pavasarį prie pat sklypo ribos tekanti upė išsilieja iš vagos ir gali užlieti sodo pastatą. Viena vertus, ieškovai pirko sodo namą su žemės sklypu, šalia kurio teka upelis ir jiems šis faktas negalėjo būti nežinomas. Kita vertus, ginčo sodo namui statyti, buvo privaloma gauti (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą statybos leidimą. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija niekada nebūtų išdavusi statybos leidimo suprojektuotam sodo namui, jei būtų kokio nors pagrindo manyti, kad projektas neatitinka kokių nors reikalavimų, kyla grėsmė, kad sodo namas bus užlietas netoliese tekančio upelio ir pan. Ginčo atveju (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija išdavė statybos leidimą būtent tokiam projektui pagal faktinį žemės sklypo reljefą. Atsakovė neginčija, kad savo įsipareigojimo išlyginti žemės sklype likusias tris žemės krūveles ieškovams nėra įvykdžiusi, tačiau iš ieškinio bei jo priedų turinio nėra aišku, kokia yra žemės sklype paliktų žemės krūvelių išlyginimo išlaidų suma (nėra išskirta ir jos dalis iš ieškovų skaičiavimų dėl viso žemės sklypo iškėlimo), todėl atsakovė negali pateikti savo pozicijos dėl ieškovų reikalaujamos žemės sklypo išlyginimui reikalingos išlaidų sumos (dydžio). Taigi, pagrįstai manytina, jog atsakovė niekada jokia forma ieškovams nebuvo įsipareigojusi papildomai iškelti žemės sklypo. Ieškovų reikalavimai dėl žemės sklypo iškėlimo išlaidų, kurios ieškovų vertinimu sudaro 5 152,18 Eur, atlyginimo yra nepagrįsti. Langų įbrėžimas, dėl kurio reikalaujama priteisti stiklo paketo tvarkymo/pakeitimo išlaidas, buvo pašalintas tiekėjų (pagal garantiją) dar iki teismo sprendimo priėmimo, tačiau ieškovai apie šį faktą teismo neinformavo ir nepagrįstai bei neteisėtai gavo dvigubą naudą – atsakovė pašalino šiuos parduoto sodo pastato trūkumus ir papildomai ieškovai (nebesant jokio faktinio pagrindo) atsakovės sąskaita praturtėjo 2 303,62 Eur prisidengdami teismo sprendimu. Atsakovės užsakyti sodo name langus tiekę bei įstatę tiekėjai (duomenys neskelbtini) 2025 m. kovo 20 d., t. y. dar iki teismo sprendimo priėmimo buvo pakeitę brokuotą langą, todėl ir šioje dalyje teismo sprendimas yra neteisingas, nepagrįstas bei neteisėtas. Atsakovė patvirtina, jog neginčija ieškovų teisės į elektros prijungimui jų paskaičiuotas išlaidas pagal potencialių tiekėjų pateiktas sąmatas. Taigi, atsakovė, nežinodama apie pradėtą teismo procesą, kadangi vienintelis atsakovės administracijos darbuotojas, direktorius D. M. buvo išvykęs į komandiruotę (duomenys neskelbtini) ir grįžo tik 2025 m. balandžio 4 d., jau po teismo sprendimo už akių bei papildomo sprendimo priėmimo, o jokio pašto kvito pašto dėžutėje nebuvo palikta, neturėjo galimybės pateikti atsiliepimo į ieškinį, ką tikrai būtų padariusi, kadangi iš dalies nesutinka su ieškovų ieškinio reikalavimais, kurie yra visiškai nepagrįsti, neprotingo dydžio, nutylėjus reikšmingas faktines aplinkybes, kurios turi esminę įtaką ieškinio (o kartu ir priimto teismo sprendimo už akių) pagrįstumui. Prašo panaikinti 2025 m. kovo 25 d. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
4. Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. liepos 10 d. nutartimi sprendimas už akių buvo panaikintas ir atnaujintas bylos nagrinėjimas iš esmės.
Šalies argumentai
5. Ieškinyje ieškovai D. I. ir G. I. nurodė, kad 2024 m. liepos 18 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su atsakove. Šios pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu šalys susitarė, kad atsakovė parduoda, o ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka Žemės sklypą ir sodo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), už 77 000 Eur kainą. Po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo perduodant turtą buvo pastebėti parduodamo daikto trūkumai, jog parduodamas sklypas yra neišlygintas, prie lauko durų esančiame lange yra įbrėžimas bei sodo pastatas nėra prijungtas prie elektros tinklų, nors iki pardavimo buvo sutarta, jog parduodamas sodo pastatas bus su įvesta elektra. Todėl tą pačią dieną, kai buvo sudaryta pirkimo pardavimo sutartis ieškovai sudarė apžiūros aktą pas notarę, kuriuo atsakovė iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. įsipareigojo atlikti šiuos darbus: išlyginti sklypą; prie lauko durų esančiame lange, pakete pašalinti įbrėžimą, o jei to neįmanoma padaryti – pakeisti stiklo paketą; įvesti elektros įvadą, pastatyti nuotekų rėlę, vieną rozetę name, sudaryti sutartį su ESO dėl skaitiklio pastatymo 9kW galia. Po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, bendraujant su kaimynais, paaiškėjo, kad žemės sklypas kiekvienais metais pavasarį yra užliejamas dėl šalia tekančio (duomenys neskelbtini) upelio potvynio. Priklausomai nuo potvynio dydžio, vanduo pakyla iki gyvenamojo namo ir yra grėsmė, jog kylantis vanduo gali užlieti ir sodo pastatą. Apie potvynį ir užliejamą sklypą, atsakovei turėjo būti žinoma, kadangi iš pirkimo–pardavimo sutarties duomenų matyti, kad atsakovės nuosavybė į žemės sklypą buvo įregistruota nuo 2021 m. birželio 29 d. Tačiau atsakovė apie tokias aplinkybes, kurios yra esminės, apsisprendžiant ieškovams, ar įsigyti žemės sklypą su pastatu, neužsiminė. Siekiant minimalizuoti potvynio metu galinčią atsirasti žalą turtui, būtina sukelti žemės sklypą iki sodo pastato aukščio. Atsakovė darbus žadėjo atlikti laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. Kadangi atsakovė nepašalino parduoto daikto trūkumų nei iki savo paties nurodyto termino, nei iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., ieškovai buvo priversti teikti teisinę pretenziją. Šia pretenzija ieškovai prašė atsakovės iki 2024 m. lapkričio 7 d. pašalinti šiuos parduoto nekilnojamojo daikto trūkumus (arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas): sukelti žemės sklypą iki gyvenamojo namo aukščio ir jį išlyginti; prie lauko durų esančiame lange pašalinti įbrėžimą arba pakeisti stiklo paketą; įvesti elektros įvadą, pastatyti nuotekų rėlę, vieną rozetę name, sudaryti sutartį su ESO dėl skaitiklio pastatymo 9Kw galia. 2024 m. rugsėjo 30 d. ieškovai dar kartą kreipėsi į atsakovę, prašydami pašalinti parduoto nekilnojamojo daikto trūkumus, nes dėl nepašalintų trūkumų negali pradėti pastato vidaus remonto darbų, įsivesti nuotekų sistemos, gręžinio, taip pat pradėti šildyti namo šaltuoju metu. Kadangi atsakovė iki šiol nepašalino parduoto nekilnojamojo daikto trūkumų ir vengė bet kokios geranoriškos komunikacijos, ieškovai dėl nekilnojamojo daikto trūkumų kreipėsi į atitinkamus specialistus, ko pasėkoje, paaiškėjo, kad žemės sklypo sukėlimo iki gyvenamojo namo aukščio ir išlyginimo darbų kaina yra 5 152,18 Eur; defektuotų stiklo paketų pakeitimo kaina yra 2 303,62 Eur; elektros įvado, nuotekų rėlės pastatymo, elektros darbų ir ESO dokumentacijos sutvarkymo darbų kaina yra 993,41 Eur; elektros įvado ir įrenginių prijungimo paslaugų kaina yra 4 866,06 Eur, todėl viso nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo darbų kaina iš viso yra 13 315,27 Eur. Atsakovai dėl daikto trūkumų negali tinkamai naudotis jiems priklausančiu turtu; ieškovai išnaudojo visas įmanomas geranoriškas galimybes susitarti su atsakove taikiai, todėl ieškovai kreipėsi į teismą, reikalaudami 13 315,27 Eur parduoto daikto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo.
6. Teismo posėdžio metu ieškovas D. I. paaiškino, kad ieškinį palaiko iš dalies, nes paaiškėjo, kad atsakovė pakeitė stiklo paketą, todėl dėl šio reikalavimo atsakovei pretenzijų neturi. Tačiau apie pakeistą stiklo paketą atsakovė jiems nepranešė, sužinojo tik iš atsakovės atstovo pateikto laiško, pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Be to, ieškovai gyvena (duomenys neskelbtini), todėl tik sugrįžę į (duomenys neskelbtini) šių metų liepos mėnesio pirmomis dienomis akivaizdžiai pamatė, kad atsakovė šį nekilnojamojo daikto trūkumą ištaisė, t. y. pakeitė stiklo paketą. Nurodė, kad iš atsakovės įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu. Sklypas yra ant (duomenys neskelbtini) upės, kuri netoli įteka į (duomenys neskelbtini) upę. Buvo labai patenkinti namo pirkimu, kol neiškilo problemos dėl (duomenys neskelbtini) įsipareigojimų nevykdymo. Prieš pasirašant pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį prie namo susitiko jie (ieškovai), atsakovės atstovas ir nekilnojamojo turto agentas. Tada buvo nustatyti trūkumai. Sutarė, kad pasirašys trūkumų šalinimo aktą ir per vieną mėnesį atsakovė juos ištaisys. Atsakovė įsipareigojo pakeisti stiklo paketą, pajungti elektros skaitliuką, įvesti įvadą į namą ir išlyginti žemės sklypą. Pas notarę pasirašė sutartį, taip pat tuo metu pasirašė trūkumų sąrašą. Notarei atsakovės atstovas parodė paraišką ESO, pasakė, kad paraiška yra apmokėta. Atsakovės atstovas tvirtino, kad ESO yra labai užsiėmę, elektros skaitliuko pajungimas gali užtrukti iki pusės metų, žemės sklypą išlyginti iki skaitliuko pastatymo nėra prasmės, nes techniką reikėtų varyti du kartus. Per nustatytą vieno mėnesio terminą atsakovė nieko nepadarė. Ieškovai po termino palaukė dar mėnesį, bandė susisiekti telefonu, laiškais, bet atsakovės atstovas neatsakė. Tada nusprendė patys kreiptis į ESO, kur sužinojo, kad atsakovės paraiška paduota, bet neapmokėta. Jiems pasiūlė apmokėti tą pačią paraišką, bet jie nusprendė paduoti savo paraišką, už ją sumokėjo 4 000 Eur su trupučiu. Be to atsakovė nurodė visai ne tokią elektros įvedimo darbų tvarką. (duomenys neskelbtini) sakė, kad ESO turi atvažiuoti, pastatyti skaitliuką, o tada jie galės įvesti įvadą į namą, bet paaiškėjo, kad darbų eiga yra ne tokia. Pasirodo, kad apmokėjus paraišką iš elektros tinklų reikia gauti specialiąsias sąlygas, jas nusiųsti elektrikui, kuris turi padaryti projektą, siųsti jį ESO, kuri turi patvirtinti projektą ir tik tada elektrikas gali padaryti įvadą į namą, o tuomet ESO atvažiuoja, išmatuoja varžas ir pastato skaitliuką. Mano, kad atsakovė net neplanavo šalinti trūkumų. Apgavo juos ir notarę. Be to susidūrė su problema, kad iš atsakovės negalėjo gauti informacijos, kur į namo išorę yra išvesti vamzdžiai elektrai, vandentiekiui ir nuotekoms pajungti. Klausė atsakovės, tačiau atsakymo negavo, atstovas po pinigų gavimo su jais visiškai nebekomunikavo. Buvo žadėjęs atsiųsti brėžinius, tačiau pažado neįvykdė. Tada jie susirado advokatą, kuris pateikė atsakovei rašytinį įspėjimą. Dėl elektros pajungimo darbų kainos parašė internete skelbimą su užklausa, kiek darbai kainuotų. Elektrikai atsiuntė pirmines sąskaitas. Tokiu pat būdu gavo žmogaus, kuris galėtų išlyginti ir sukelti žemės sklypą, darbų sąmatą. Dėl langų keitimo kreipėsi į pirmą pasitaikiusią firmą ir gavo sąskaitą be darbų kainos. Dėl elektros įvedimo darbų paaiškino, jog kadangi nežinojo, kur kabelis turi įeiti į namą, elektrikas pasiūlė prie ESO esančios spintos pastatyti dar vieną spintą, kuri ESO atstotų elektros įvadą name, tada ESO pastatytų skaitliuką, o suradus vamzdį, kur galima kebelius įvesti į vidų, elektrikas sumontuotų elektros įvadą name. Dėl to elektros sąskaitos yra pateiktos trimis sąskaitomis. Pirmą stadiją darbų elektras padarė – pastatė papildomą elektros spintą, kuri atstotų elektros įvadą į namą, o antros stadijos darbų – nuo spintos pajungti elektrą į namą – nepadarė, nes elektrikas tiesiog dingo, nepavyko su juo susisiekti. Atvykę jie patys padarė vandens gręžinį, nuotekų sistemą. Taip pat žmonės iškasė tranšėją elektros kabeliui. Jis pats įvedė elektros kabelį į namo vidų, bet negalėjo rasti elektriko, kuris namo viduje sumontuotų elektros įvadą, nes pastatyti vieną rozetę buvo per maža darbų apimtis ir niekas nenorėjo to imtis. Galiausiai susirado elektriką, kuris sumontavo viso namo elektros instaliaciją. Realiai dėl elektros įvedimo patyrė šias išlaidas: virš 4 000 Eur sumokėjo ESO už parašką, sumokėjo įmonei (duomenys neskelbtini) elektrikams už spintos, kuri ESO atstotų elektros įvadą į namą, pastatymą, 770 Eur. Kitas etapas turėjo būti kabelis iki namo, name pastatyta elektros dėžutė ir sumontuota bent vena rozetė su nuotekų rėle, tai tuos darbus elektrikas buvo įvertinęs apie 1 000 Eur. Pusę šios stadijos darbų jis atliko pats: iškasė tranšėją, paklojo kabelį, jį įvedė į namą, bet nerado elektriko, kuris pastatytų elektros spintą ir rozetę. Mano, kad antra stadija elektros darbų turėtų būti vertinama pagal elektriko atsiųstą pirminę sąskaitą. Faktiškai sumokėjo dar 1 000 Eur daugiau. Sumos, nurodytos ieškinyje už elektros darbus, sutampa su realiai jų patirtomis išlaidomis. Per vieną kartą darbų negalėjo padaryti dėl (duomenys neskelbtini) kaltės, nes ji nenurodė, kuriose vietose įeina į namą vamzdžiai su kabeliais. Į bylą yra pateikti tik pasiūlymai su kainomis, nes advokatas pasakė, kad turi gauti įrodymus, nemanė, kad taip greitai darbai bus atlikti, nes atsakovės atstovas buvo sakęs, kad ESO darbai užtruks apie pusę metų. Pirminės sąskaitos dėl elektros darbų buvo gautos dar prieš darbų atlikimą. Bet šiuo metu darbai jau atlikti ir už juos sumokėta. Kai kurias sąskaitas, pvz. elektros spintos pastatymo, jis apmokėjo pavedimu, ESO paraišką pavedimu apmokėjo sutuoktinės sūnus. Tik už antros elektros darbų įvedimo stadijos darbus apmokėjo grynaisiais, tačiau jokio dokumento, patvirtinančio sumokėjimą negavo, nes darbai bus baigti tik kitą vasarą. Pavedimų išrašus galėtų gauti ir pateikti teismui. Dėl žemės išlyginimo išlaidų paaiškino, kad atvažiavę daryti gręžinį ir nuotekų sistemą, išlygino žemės krūvas, kad galėtų įvažiuoti į sklypą. Be to tie patys žmonės iškasė tranšėją, trys žmonės visą dieną ieškojo vamzdžių įėjimo į namą vietos, tačiau taip ir nerado. Atsiuntė sąskaitą apie 600 Eur už atliktus žemės darbus. Darbus atliko įmonė (duomenys neskelbtini). Sąskaitą yra apmokėjęs pagal pinigų priėmimo kvitą. Vėliau paaiškėjo, kad vamzdžiai iš namo išėjo visiškai ne tose vietose, kuriose buvo numatyta pagal projektą. Telefone turi nuotraukas, kur matosi, kad vamzdžiai kitose vietose. Be to jis rado ne tris, o keturis vamzdžius, vienas dar buvo padarytas šilumos siurbliui. Dėl to laiko, kad rado ir privalumų. Dėl žemės sklypo sukėlimo paaiškino, kad pasirašę sutartį dėl namo pirkimo-pardavimo, po kelių dienų nuvažiavo į nupirktą namą, priėjo kaimynas iš šalia esančio sklypo ir paklausė, ar juos perspėjo, kad sklypas yra apsemiamas vandens. Kai parodė nuotraukas, jie išsigando. D. M. jau nebeatsakinėjo nei į telefono skambučius, nei į laiškus. Tada jie kreipėsi į savo atstovą ir paprašė, kad ši aplinkybė būtų įtraukta į atlygintinas sumas. Davė užklausą internetu įmonėms, užsiimančioms grunto vežimo klausimais, jie atsiuntė sąmatą, kiek galėtų kainuoti sklypo sukėlimas. Užklausas išsiuntė 10 įmonių mažiausiai. Kai kurie atsiuntė tik parašytą sumą, viena firma atsiuntė darbų sąmatą, tai būtent šią sąmatą ir teikė teismui. Negali pasakyti, kas konkrečiai parengė šią sąmatą, niekas į sklypą nebuvo atvykę. Jis tik nurodė, kiek nori, kad būtų sukelta, koks plotas sklypo ir tokią užklausą davė. Sukelti žemės sklypą buvo jo iniciatyva, nes nematė jokios kitos galimybės išvengti potvynių. Realiai šių išlaidų nėra patyręs, darbai nepadaryti. Dar nebuvo įvertinęs aplinkybės, kad turės kreiptis į savivaldybę, tvarkyti leidimus, dokumentus, nes (duomenys neskelbtini) upės teritorija yra įtraukta į apsaugos zoną, ten negali būti vykdomi jokie darbai. Tai sužinojo tik vėliau iš atsakovo advokato. Į bylą pateiktą raštą su parašais gavo po to, kai advokatas pasakė jam, jog reikės įrodymų dėl potvynių. Jis surašė tekstą ir ėjo per kaimynus prašydamas jų pasirašyti ir taip patvirtinti, kad sodai apsemiami. Ne visi sklypai apsemiami, bet upės pakrantėje esantys sklypai beveik visi yra pasemiami. Žmonės išgirdę, kad dokumentas skirtas teismui, daug kas atsisakė pasirašyti, bet kiti sutiko. 2023-2024 m. apie Kalėdų laikotarpį buvo didelis potvynis. Į bylą pateiktos fotonuotraukos darytos būtent tuo metu jų kaimyno. Negali tvirtinti, kad atsakovė žinojo apie sklypo užsėmimą, tačiau namai su kaimynų namu buvo statomi kartu, todėl netiki, kad kaimynas nebūtų pranešęs, jog sklypai apsemiami. Kaimynas jam sakė, kad M. informavo apie potvynį ir jis pats jį matė. D. M. nėra niekada jam patvirtinęs, kad žinojo apie sklypo užliejimą, apie potvynius net neužsiminė. Negali įsivaizduoti, kaip atsakovė galėjo nežinoti apie potvynius. Po turto įsigijimo potvynio nebuvo. Nors upė buvo pakilusi, ne tiek, kad užlietų sklypą. Pirkiniui išleido viso gyvenimo santaupas, ėmė paskolą. Nebūtų pirkę turto, jei būtų žinoję apie potvynius. Pirkimo-pardavimo sutartį perskaitė, bet nebūdami teisininkai ne viską puikiai suprato. Lūkesčius viskas tenkino, išskyrus tai, kad sužinojo, jog sklypas apsemiamas ir dėl atsakovės neatliktų darbų. Jei atsakovė būtų laiku atlikusi darbus, kuriuos buvo įsipareigojusi atlikti, vis tiek būtų kreipęsi į teismą dėl sklypo užsėmimo. Dabar negali pilnavertiškai naudotis turtu. Žinojo, kad sklypą perka regione prie pat jūros. Žinojo, kad turtas yra maždaug jūros lygyje, bet reljefas ir prie jūros skiriasi. Negalėjo įsivaizduoti, kad vyksta tokie potvyniai, kad tokio seklaus upelio vanduo gali pakilti apie 2 metrus. Mano, kad potvynį kaip force majeure būtų galima vertinti, jei potvynis pirmą kartą būtų įvykęs jam esant savininkui, bet šiuo atveju yra ne taip. Jų sodo namas yra draustas draudimo bendrovėje, draudė Swedbank. Draudimo bendrovė neatsisakė apdrausti turto. Gyvena (duomenys neskelbtini), lankosi turte tik vieną mėnesį per metus. Užliejimo nėra matę, liepos mėnesį jų nebūna. Prieš preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą turto neapžiūrėjo. Buvo gavę namo projektą. Pasitikėjo, nes pirko per nekilnojamojo turto agentą iš įmonės. Po preliminarios sutarties sudarymo iki pagrindinės sutarties pasirašymo jokių veiksmų dėl turto neatliko, nesiaiškino nieko apie jį. Šiai dienai dar nesidomėjo, ar gautų leidimus sukelti žemės sklypą, taip pat nebendravo su kaimynais, nėra gavęs jų sutikimų. Jokių veiksmų nesiėmė, nes net nežino, ar tai bus daroma. Fiziškai neturėjo galimybės lakstyti po įstaigas, neturėjo laiko.
7. Teismo posėdžio metu ieškovų atstovas advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius ieškinį palaikė iš dalies ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu atsirado nauja aplinkybė –atsakovė pakeitė stiklo paketą, tačiau ieškovai nekeitė reikalavimo, nes nebuvo aišku, ar stiklo paketas kokybiškai pakeistas ir ieškovai nebuvo tinkamai atsakovės informuoti, todėl šia ginčo suma – stiklo paketo pakeitimo kaina 2 303,62 Eur – ieškinio sumą mažina tik šiuo metu. Tačiau dėl kitų parduoto daikto trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo ieškinį palaiko visa apimtimi. Ieškovai gyvendami (duomenys neskelbtini) turėjo lūkestį nusipirkti daiktą, kuris būtų kokybiškas, tačiau atsakovė, norėdama turtą parduoti, nuslėpė informaciją, kad dėl šalia tekančios upės kyla potvyniai ir sklypas yra apsemiamas. Kad kyla potvyniai ir sklypas yra apsemiamas patvirtina foto nuotraukos ir liudytojo parodymai. Apie potvynį ir užliejamą sklypą, atsakovei turėjo būti žinoma, kadangi iš pirkimo–pardavimo sutarties duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) nuosavybė į žemės sklypą buvo įregistruota nuo 2021 m. birželio 29 d., tačiau (duomenys neskelbtini) apie tokias aplinkybes, kurios yra esminės apsisprendžiant pirkėjams ar įsigyti žemės sklypą su pastatu, neužsiminė.
8. Atsakovės atstovas Mantas Barčys teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, t. y. sutiko dėl žemės išlyginimo darbų kainos, kuri yra vienintelė pagrįsta įrodymais dėl patirtų ieškovų išlaidų. Nesutinka su kitomis ieškovų paskaičiuotomis sumomis. Paaiškino, kad pastatas yra suprojektuotas projektuotojų, gautas statybos leidimas. Statyba legali. Ieškovai pirkimo-pardavimo sutartyje patvirtino, kad susipažino, apžiūrėjo įsigyjamą turtą, žino jo išsidėstymą vietovėje ir pretenzijų neturi. Apžiūros akte užfiksuoti darbai nėra parduoto daikto trūkumai, bet atsakovės prisiimti papildomi įsipareigojimai. Atsakovė įsipareigojo papildomai atlikti tris darbus: išlyginti žemės sklypą, įvesti elektros įvadą ir pakeisti stiklo paketą. Žemės sklypo išlyginimas reiškė trijų žemės krūvų išlyginimą, bet jokiu būdu ne žemės sklypo sukėlimą. Ieškovai žinojo, kad perka turtą prie upės. Atsakovei statant ginčo namą upė nebuvo išsiliejusi, tai nėra paslėptas daikto trūkumas. Ieškovai turėjo laiko išsiaiškinti viską apie perkamą turtą, galėjo kreiptis į savivaldybę, bendrauti su kaimynais, apžiūrėti sklypą, tačiau jų reikalas, ar naudotis savo teisėmis. Atkreipė dėmesį, kad sąmatą dėl žemės sklypo pakėlimo neaišku kas sudarė, be to, sąmata sudaryta neapžiūrėjus sklypo, ką patvirtino pats ieškovas. Nuotrauka, kurioje nufotografuotas potvynis, nėra įrodymas, nes neatitinka leistinumo ir sąsajumo reikalavimų, neaišku kada fotonuotrauka yra daryta ir koks žemės sklypas fotografuotas. Visuotinai yra žinoma, kad pusė (duomenys neskelbtini) yra statoma ant pelkės, būtent toje pusėje link (duomenys neskelbtini) teritorijos yra drėgnos, šlapingos. Perkant turtą prie upės, prie jūros, egzistuoja padidintos rizikos galimybė, kad gali įvykti force majeure aplinkybė ir upė gali išsilieti. Ieškovai kalba tik apie vieną buvusį potvynį 2023 m.-2024 m. Pats ieškovas nurodė, kad nesilanko žiemą sklype, potvynių nėra matęs, bet teigia, kad juridinis asmuo privalėjo lankytis ir turėjo žinoti apie potvynį. Tokias aplinkybes patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Apie jokį potvynį atsakovė nežinojo ir negali atsakyti už tai, kad galbūt kažkada buvo išsiliejusi upė. Liudytojo parodymai apie kylančius potvynius sodų bendrijoje yra visai apie kitą sklypą nei ieškovų, esantį net prie kitos upės. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas taip pat yra dėl visai kito sklypo, esančio kitoje gatvėje, prie kitos upės, jame pagal liudytojo paaiškinimus yra ir kitų vandens telkinių. Rašte nurodyti asmenys, padėję parašus, nebuvo apklausti liudytojais, ieškovai neprašė teismo juos iškviesti, neaišku, kas rašte pasirašė, nenustatytas žmonių autentiškumas. Ieškovai už patrauklią kainą įsigijo turtą ir dabar dar siekia jį pasigerinti atsakovės sąskaita. Pažymėjo, kad gindami savo pažeistas teises ieškovai neprašo sutartį nutraukti ir atstatyti šalis į pradinę padėtį, bet pasirinko kitą teisių gynybos būdą – prašo atlyginti daikto trūkumų šalinimo išlaidas. Ieškovai turėtų suprasti, kad trūkumų šalinimo išlaidas reikia įrodinėti, kas šioje byloje nepadaryta. Byloje nėra jokių sutarčių, išrašytų sąskaitų. Teismas buvo sudaręs ieškovams ne vieną galimybę pateikti papildomus įrodymus, tačiau ieškovai ja nepasinaudojo. Pateikė tik 605 Eur pinigų priėmimo kvitą. Siekiant sukelti žemės sklypą turėtų būti keičiamas projektas, gauti kaimynų sutikimai, valstybės institucijų leidimai. Ieškovai nepadarė namų darbų, bylos nagrinėjimo metu apskritai nėra aišku, ar sklypo sukėlimas yra galimas. Įsipareigojimą pakeisti stiklo paketą atsakovė įvykdė, stiklo paketas yra pakeistas, tačiau ieškovai netikslino ieškinio reikalavimų, šio reikalavimo neatsisakė, dėl to piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir į tai turėtų būti atsižvelgta skirstant bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai prielaidomis įrodinėja elektros įvedimo išlaidas, neaišku, kodėl pasirinko brangesnį ESO planą nei atsakovė. Iš ieškovų pateiktų dokumentų nėra aišku, kas ir kiek įvesta, nepateiktas sutarties projektas, tik išankstinė sąskaita. Atsakovė buvo įsipareigojusi atlikti konkrečius darbus: įvesti elektros įvadą, pastatyti nuotekų rėlę, vieną rozetę name, sudaryti sutartį su ESO dėl 9 kW skaitiklio pastatymo. Tačiau ieškovų pateiktos sąmatos yra ne apie tai, jos yra žymiai platesnės. Iš pateiktų duomenų nėra aišku, kokios galios įvadą pasidarė ieškovai, nusprendę teikti ir apmokėti savo parašką, kuri yra brangesnė. Ieškovai patys sugalvojo darbus atlikti dviem etapais, atsakovė tokiu būdu darbų daryti neįsipareigojo, neprivalėjo statyti dviejų spintelių. Nuo ESO spintos dar viena spinta pastatyta buvo pačių ieškovų sprendimu. Dalis darbų ieškovo teigimu buvo apmokėta grynaisiais, dalis pavedimais, tačiau byloje yra tik pasiūlymas, jokių kitų įrodymų nepateikta, nors visos galimybės juos pateikti bylos nagrinėjimo metu buvo sudarytos. Pateiktose sąmatose kai kurie dalykai dubliuojasi. Yra pateiktas vieno tiekėjo pasiūlymas, tačiau nėra neaišku, kiek jų buvo gauta, gal pasirinko patį brangiausią. Taip pat nėra pateiktas pats užklausimas, pagal kurį teiktas siūlymas. Ieškovas galėjo suformuluoti užklausimą taip, kad kaina būtų labai didelė. Nors sako, kad darbai atlikti, už juos sumokėta, tokių duomenų byloje nėra. Ieškovas nepagrindė, kokias išlaidas patyrė būtent dėl atsakovės prisiimtų įsipareigojimo įgyvendinimo. Iš pateikto ESO siūlymo nėra aišku, kokios galios įvadas, kokiomis sąlygomis prijungimas, nieko negalima nustatyti. Nors sakė, kad jau padaryti darbai, nepateikta nei sutartis, nei sąskaita, jos apmokėjimas, nors teismas buvo nustatęs terminą šiems dokumentams pateikti. Atsakovė pripažįsta, kad apžiūros akte nurodytų darbų dėl elektros įvedimo ir žemės sklypo išlyginimo neatliko, todėl sutinka su 605 Eur išlaidomis už žemės sklypo išlyginimą ir 3 000 Eur dėl elektros įvedimo, o kitoje dalyje ieškinį prašo atmesti, nes jis neįrodytas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas iš dalies.
9. Teismas nustatė, kad 2024 m. birželio 25 d. atsakovė (duomenys neskelbtini) kaip pardavėja ir ieškovas D. I. kaip pirkėjas pasirašė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastato – sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo pirkėjui už 77 000 Eur kainą. 2024 m. liepos 18 d. ieškovai D. I. ir G. I. bei atsakovė (duomenys neskelbtini)sudarė pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria sutarė, kad atsakovė parduoda, o ieškovai bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise perka: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kurių bendra kaina yra 77 000 Eur. Sutarties 6.17. punktu šalys susitarė, kad „Pardavėjui nėra žinomi jokie nematomi ar paslėpti Daikto trūkumai, dėl kurių Daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad Pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas arba nebūtų Daikto visai pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs“; Sutarties 6.21. punktu pirkėjai (ieškovai) pareiškė, kad „iki šios Sutarties sudarymo turėjo galimybę apžiūrėti ir apžiūrėjo Daiktą jo buvimo vietoje ir susipažino su Daikto nuosavybės dokumentais, Daiktą charakterizuojančiais duomenimis, nurodytais Sutarties II dalyje, taip pat visuose dokumentuose, kurie Sutarties II dalyje nurodyti kaip Daikto, teisių į jį ar jų suvaržymų įregistravimo pagrindai. Patvirtina, kad apžiūrėjo Žemės sklypą, kurio dalis yra Daiktas, įvertino Žemės sklypo teisinį statusą ir faktinę būklę, Daikto vietą žemės sklype ir aplinkines gretimybes, ir patvirtina, kad Daiktas visiškai atitinka jo kaip Pirkėjo keliamus reikalavimus bei pagal šią Sutartį mokamą kainą ir nei dėl Daikto teisinio ar techninio statuso, nei dėl jo faktinės būklės, nei dėl mokesčių, mokėtinų už Daiktui teiktas komunalines ir kitas paslaugas, jokių pretenzijų Pardavėjui Pirkėjas neturi.“ Sutarties 6.25. punktu šalys susitarė, kad „šalys pareiškia viena kitai, kad jų atitinkami pareiškimai ir garantijos, pateiktos šiame Sutarties VI-ame skyriuje, yra tikslios ir teisingos šios Sutarties pasirašymo dieną, priklausomai nuo faktų ir aplinkybių, egzistuojančių tuo metu; 7.1 ir 7.2 punktu šalys susitarė, kad „Jeigu paaiškėja, kad bet kuris iš šioje Sutartyje numatytų Šalių pareiškimų ir (ar) garantijų buvo neteisingas, melagingas ir (ar) klaidinantis, arba kuri nors iš Šalių nevykdo arba netinkamai vykdo šioje Sutartyje numatytus savo įsipareigojimus, Šalis pažeidėja nukentėjusiajai Šaliai privalo atlyginti visus nuostolius (žalą), kuriuos pastaroji Šalis patyrė dėl tokio neteisingo, melagingo ir (ar) klaidinančio pareiškimo ar garantijos ar dėl kitos Šalies įsipareigojimų nevykdymo ir (ar) netinkamo vykdymo. Šalis atleidžiama nuo atsakomybės už Sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad Sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti Sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui (LR Civilinio kodekso 6.212 str. 1 d.). Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad Sutarties Šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles.“ Po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo, perduodant turtą, buvo pastebėti parduodamo daikto trūkumai, tai yra, jog parduodamas sklypas yra neišlygintas (sklype paliktos žemės krūvos), prie lauko durų esančiame lange yra įbrėžimas bei sodo pastatas nėra prijungtas prie elektros tinklų, todėl 2024 m. liepos 18 d. šalys sudarė apžiūros aktą, kuriuo atsakovė įsipareigojo iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. atlikti šiuos darbus: išlyginti sklypą; prie lauko durų esančiame lange, pakete pašalinti įbrėžimą, jei to neįmanoma padaryti – pakeisti stiklo paketą; įvesti elektros įvadą, pastatyti nuotekų rėlę, vieną rozetę name, sudaryti sutartį su ESO dėl skaitiklio pastatymo 9kW galia. Atsakovė nustatytu terminu parduoto daikto trūkumų nepašalino.
10. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalis). Pagal pirkimo–pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę (CK 6.317 straipsnio 1 dalis). Šios pardavėjo pareigos įgyvendinimo užtikrinimo tikslu įstatymas įtvirtina įstatymo garantiją: pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo–pardavimo sutartyje nustatyta, ar ne (CK 6.317 straipsnio 2 dalis).
11. CK 6.333 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas laikomas nepažeidusiu įstatyme nustatytos garantijos pareigų, jeigu perduoti daiktai atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus; pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 23 punktas). Taigi garantijos pagal įstatymą atveju pirkėjas įrodinėja parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ar kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), ir faktą, kad daikto trūkumai atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).
12. Vadovaujantis CK 6.327 straipsnio 1 dalimi, parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pagal šio straipsnio 3 dalį pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
13. Pirkėjo teisių gynimo būdai, įsigijus netinkamos kokybės daiktą, nustatyti CK 6.334 straipsnyje. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti: 1) kad daiktas, sutartyje apibūdintas pagal rūšį, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; 3) kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.334 straipsnio 1 dalis).
14. Nagrinėjamu atveju ieškovai ieškiniu reikalauja nekilnojamųjų daiktų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimo, nurodydami, kad atsakovė prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį neatskleidė daiktų trūkumų, t. y. juos nuo pirkėjų nuslėpė.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovė iki pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo perduodant nekilnojamuosius daiktus ieškovams, pripažino tam tikrus daiktų trūkumus ir įsipareigojo savo lėšomis išlyginti sklypą; prie lauko durų esančiame lange, pakete pašalinti įbrėžimą, jei to neįmanoma padaryti – pakeisti stiklo paketą; įvesti elektros įvadą, pastatyti nuotekų rėlę, vieną rozetę name, sudaryti sutartį su ESO dėl 9kW galios skaitiklio pastatymo.
Dėl išlaidų už stiklo paketo pakeitimą atlyginimo
16. Ieškovai ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 2 303,62 Eur. Bylą nagrinėjant teisme paaiškėjo, kad atsakovės iniciatyva stiklo paketas buvo pakeistas 2025 m. kovo mėnesį. Ieškovai apie stiklo paketo pakeitimą sužinojo 2025 m. liepos mėnesio pradžioje, tačiau ieškinio reikalavimų netikslino, 2025 m. liepos 23 d. teismo posėdyje ieškovų atstovas ieškinio reikalavimus, įskaitant reikalavimą dėl stiklo paketo pakeitimo išlaidų atlyginimo, palaikė visiškai. Tik 2025 m. spalio 28 d. teismo posėdyje ieškovas D. I. nurodė, kad nebeprašo priteisti šių išlaidų, nes atsakovė savo įsipareigojimą dėl stiklo paketo pakeitimo yra įvykdžiusi. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškinys šioje dalyje yra atmestinas.
Dėl žemės sklypo išlyginimo ir sukėlimo darbų išlaidų atlyginimo
17. Reikalavimą dėl žemės sklypo išlyginimo ir sukėlimo išlaidų atlyginimo ieškovai grindžia tuo, kad prieš pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymą apžiūrėjus įsigytą nekilnojamąjį turtą buvo nustatyta, kad žemės sklypas nėra išlygintas, o vėliau, praėjus kuriam laikui po sutarties pasirašymo, bendraujant su kaimynais ieškovai išsiaiškino, kad žemės sklypas dėl besiribojančios (duomenys neskelbtini) upės potvynių yra apsemiamas. Ieškovai teigia, kad šią aplinkybę atsakovė nuslėpė nuo ieškovų, todėl privalo atlyginti daikto trūkumų šalinimo, t. y. žemės sklypo sukėlimo darbų, išlaidas.
18. Pažymėtina, kad 2024 m. liepos 18 d. ieškovų ir atsakovės atstovo pasirašytu apžiūros aktu atsakovė iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. įsipareigojo išlyginti sklypą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiuo įsipareigojimu šalys sutarė tik dėl žemės sklypo paviršiaus, t. y. dėl paliktų žemės krūvų, išlyginimo. Tuo metu susitarimo tarp ieškovų ir atsakovės dėl žemės sklypo sukėlimo nebuvo. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė savo įsipareigojimo neįvykdė. Į bylą ieškovų yra pateikti duomenys, kad dėl žemės sklypo išlyginimo jie patyrė 605,00 Eur išlaidas, todėl šios išlaidos iš atsakovės priteistinos ieškovams.
19. Sprendžiant dėl žemės sklypo sukėlimo darbų išlaidų priteisimo teismas konstatuoja, kad šis reikalavimas yra nepagrįstas. Visų pirma, teismo įsitikinimu, negalima teigti, kad žemės sklypo užliejimas yra atsakovės nuslėptas nuo ieškovų parduodamo daikto trūkumas. Nors ieškovai nurodo, kad atsakovė žinojo apie sklypo užliejimą ir privalėjo šią aplinkybę atskleisti ieškovams, duomenų, pagrindžiančių tokį teiginį, byloje nėra. Pažymėtina, kad teismo posėdžiu metu pats ieškovas paaiškino, jog negali tvirtinti, kad atsakovė apie potvynius tikrai žinojo, tik mano, kad negalėjo nežinoti, kadangi 2023-2024 m. Kalėdų laikotarpiu buvo didelis potvynis, o tuo metu žemės sklypas priklausė atsakovei, vyko statybos. Tačiau jokių duomenų, kad būtent potvynio metu atsakovės atstovai buvo ginčo objekte, byloje nėra. Liudytoju apklaustas A. Š. nurodė, kad daug žmonių statosi namus užliejamose teritorijose, dažnai statytojai nežino apie užliejimus. Pažymėtina, kad sodo namas pastatytas teisėtai, jo statymui atsakovė yra parengusi projektą, kuris suderintas su atsakingomis institucijomis, gauti visi būtini leidimai statybai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad ieškovai, įsigydami nekilnojamąjį turtą ant upės kranto, pajūryje, turėjo suvokti, kad egzistuoja padidinta rizika dėl galimo upės vandens pakilimo ir išsiliejimo iš vagos. Teismo nuomone, ieškovai turėjo visas galimybes ir pareigą pasidomėti planuojamu įsigyti objektu prieš pasirašant pirkimo-pardavimo sutartį, galėjo jame apsilankyti, pabendrauti su kaimynais, apsilankyti institucijose, pasiteirauti nekilnojamojo turto agento. Tačiau pagal ieškovo paaiškinimus galima spręsti, kad ieškovai buvo pasyvūs ir aktyviai savo teisėmis nesinaudojo, o apie sklypo užliejimą sužinojo pirmą kartą nuvykę į turtą po jo įsigijimo. Be to pažymėtina, kad ieškovai žemės sklypo sukėlimo darbų kainą įrodinėja lokaline sąmata, kuri neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų: dokumentas nėra pasirašytas, nėra nurodytas jo sudarytojas, nėra aišku, į kokią užklausą atsakant jis yra pateiktas. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad internetu išsiuntė užklausas bent dešimčiai įmonių, būtent šią sąmatą pateikė teismui dėl jos turinio ir išsamumo, tačiau negalėjo atsakyti, kas ją pateikė, taip pat nepaaiškino, kokias sumas siūlė kitos įmonės. Taip pat teismas pažymi, kad net nėra žinoma, ar žemės sklypo sukėlimo darbai apskritai galės būti atlikti, kadangi ieškovai nėra kreipęsi į jokias institucijas dėl leidimų tokius darbus atlikti, jų nėra gavę, taip pat nėra gavę kaimynų sutikimų, o posėdžio metu pats ieškovas suabejojo, ar darbai kada bus atliekami. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad ieškinys dalyje dėl sklypo sukėlimo darbų išlaidų atlyginimo yra neįrodytas ir nepagrįstas, todėl atmestinas.
Dėl elektros įvedimo darbų išlaidų atlyginimo
20. Prieš pasirašant turto pirkimo-pardavimo sutartį šalys sutarė dėl daikto trūkumų ir atsakovė 2024 m. liepos 18 d. apžiūros aktu įsipareigojo įvesti elektros įvadą, pastatyti nuotekų rėlę, vieną rozetę name, sudaryti sutartį su ESO dėl skaitiklio pastatymo 9 kW galia, tačiau šių darbų neatliko. Ieškovai už elektros įvedimą iš atsakovės prašo priteisti iš viso 5 859,47 Eur, iš kurių 4 086,64 Eur sumą ESO už įrenginių prijungimo paslaugą, 779,42 Eur už įvado montavimą, 993,41 Eur už elektros įvedimą (įvado, nuotekų rėlės pastatymą, elektros darbų ir ESO dokumentacijos sutvarkymą). Atsakovė su šiomis sumomis nesutinka, kadangi ieškovai jas grindžia tik pasiūlymais, kai kurie darbai juose dubliuojasi, posėdžio metu paaiškėjo, kad ieškovai pasirinko dviejų etapų elektros įvedimo darbus, kurių atsakovė atlikti nebuvo įsipareigojusi.
21. Sprendžiant dėl ESO paskaičiuotos sumos teismas pažymi, kad nors ieškovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad paslauga yra apmokėta, teismas buvo atidėjęs posėdį ir sudaręs galimybę pateikti dokumentus, kuriuose matytųsi specialiosios sąlygos, dėl kurių buvo sutarta su ESO, apmokėjimą patvirtinančius įrodymus, jokie įrodymai nebuvo pateikti. Atsakovė į bylą pateikė jai ESO pateiktas elektros tinklų paslaugos sutarties specialiąsias sąlygas, iš kurių matyti, kad ginčo objektui 9 kW galios įvado prijungimo kaina su PVM būtų 3 124,08 Eur. Ieškovas posėdžio metu nurodė, kad susisiekus su ESO ieškovams buvo pasiūlyta apmokėti atsakovės paraišką, tačiau jie nusprendė teikti naują paraišką ir apmokėti ją. Pažymėtina, kad pagal ieškovų į bylą pateiktą išankstinio apmokėjimo sąskaitą jiems pasiūlyta suma yra didesnė beveik 1 000 Eur. Dėl kokių priežasčių ieškovai priėmė sprendimą apmokėti brangesnį pasiūlymą, nėra žinoma, todėl byloje nesant jokių papildomų įrodymų, negalima konstatuoti, kad ieškovai neteikė paraiškos dėl didesnės galios įvado ir kitų geresnių sąlygų nei buvo įsipareigojusi atlikti atsakovė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovams už ESO elektros prijungimo paslaugas priteistina 3 124,08 Eur suma pagal atsakovei ESO teiktą pasiūlymą.
22. Už elektrikų darbus ieškovai prašo priteisti 779,42 Eur ir 993,41 Eur sumas pagal (duomenys neskelbtini) jiems pateiktus pasiūlymus. Ieškovas posėdžio metu paaiškino, dėl kokių priežasčių buvo priimtas sprendimas darbus atlikti dviem etapais, statyti objekte dar vieną elektros spintą, kuri ESO atstotų elektros įvadą name, o būtent toks sprendimas buvo priimtas dėl atsakovės nebendradarbiavimo, nekontaktavimo su ieškovais. Byloje esantis elektroninis laiškas, adresuotas atsakovės direktoriui, patvirtina, kad ieškovai prašė atsiųsti brėžinį, kuriame būtų nurodytos vandentiekio, nuotekų ir elektros įvadų vietos namo išorėje, tačiau atsakovė į laišką neatsakė, į skambučius neatsiliepė. Ieškovas posėdžio metu paaiškino, kad vėliau vamzdžiai buvo rasti visai kitose vietose, nei buvo nurodyta projekte. Atsakovė nepateikė duomenų, kad byloje esantys (duomenys neskelbtini) pasiūlymai yra akivaizdžiai neprotingų sumų, neatitinkantys tokio pobūdžio darbų įkainių, o kai kurių pozicijų dubliavimąsi pateisina ieškovo duoti paaiškinimai, todėl teismas sprendžia, kad atsakovė privalo prisiimti savo įsipareigojimų nevykdymo ir bendradarbiavimo pareigos pažeidimo teisines pasekmes, todėl ieškovams priteistinos sumos už elektrikų darbus pagal pateiktus (duomenys neskelbtini) pasiūlymus.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
23. CK 6.37 straipsnis ir 6.210 straipsnis nustato, kad skolininkas privalo mokėti nustatyto dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007).
24. Ieškovai ieškinyje pareiškė reikalavimą dėl procesinių palūkanų iš atsakovės priteisimo, todėl šis reikalavimas tenkintinas ir iš atsakovės ieškovų naudai priteistinos 5 procentų metinės procesinės palūkanos už priteistą 5 501,91 Eur sumą (605 Eur + 3 124,08 Eur + 779,42 Eur + 993,41 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2025 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
25. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Remiantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
26. Ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. tenkinus 41 procentą ieškinio reikalavimų, ieškovams iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovai pateikė rašytinius įrodymus, kad iš viso byloje patyrė 2 454 Eur bylinėjimosi išlaidas: sumokėjo 354 Eur žyminį mokestį ir 2 100 Eur už suteiktą advokato padėjėjo pagalbą. Šios išlaidos yra realios, pagrįstos rašytiniais įrodymais, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos eigą, sudėtingumą, yra protingo dydžio. Atsakovė pateikė rašytinius įrodymus, kad iš viso byloje už advokato suteiktas teisines paslaugas patyrė 2 940 Eur išlaidas, be to yra sumokėjusi 114 Eur žyminį mokestį, todėl jos bylinėjimosi išlaidos iš viso sudaro 3 054 Eur.
27. Atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų dalį, iš atsakovės ieškovams priteistinos 1 006,14 Eur bylinėjimosi išlaidos (2 454 Eur x 41 proc.). Atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis priteistinos 1 803,86 Eur bylinėjimosi išlaidos (3 054 Eur x 59 proc.).
28. Kadangi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ 2023 m. spalio 12 d. pakeitimo įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią (8,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos, manant, jog vykdymo išlaidos gali būti ženkliai didesnės už išieškotiną pašto išlaidų sumą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovams D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
- 5 501,91 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų vieno euro 91 ct) dydžio nekilnojamojo daikto trūkumų pašalinimo išlaidų atlyginimą;
- 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (5 501,91 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. vasario 3 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo;
- 1 006,14 Eur (vieno tūkstančio šešių eurų 14 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovų D. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir G. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis 1 803,86 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų trijų eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.