Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A. G. atskirąjį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. G. ieškinį atsakovei J. V., institucija teikianti išvadą Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl tėvo dalyvavimo auklėjant vaiką ir jo lankymo tvarkos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas A. G. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydamas nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su šalių dukra L. G. ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė J. V. pateikė priešieškinį, prašydama nustatyti ieškovo bendravimo su vaiku L. G. tvarką. Teismo posėdyje ieškovo advokatas pateikė šalių pasirašytą taikos sutartį, kuria šalys išsprendė byloje kilusį ginčą. Šalys prašė teismo patvirtinti taikos sutartį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Radviliškio rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. nutartimi prašymą tenkino, patvirtino ieškovo A. G. ir atsakovės J. V. pasirašytą taikos sutartį dėl tėvo A. G. dalyvavimo auklėjant dukrą L. G. ir jos lankymo tvarkos tokiomis sąlygomis: 1. Pradedant nuo 2016 metų A. G. turi teisę bendrauti su dukra L. G. du savaitgalius per mėnesį, atsižvelgiant į motinos J. V. darbo grafiką, pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos 11 val. ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val.; 2. Kitomis savaitės dienomis (darbo dienomis), bet ne daugiau kaip dvi dienas per savaitę, A. G. turi teisę bendrauti su dukra L. G. iš anksto tėvų sutartomis dienomis ir laiku, su teise atitinkamu laiku pasiimti vaiką iš jo buvimo vietos ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą 18 val.; 3. Pradedant nuo 2016 metų, A. G. turi teisę bendrauti su dukra L. G. kas antrus metus Šv. Kūčių, Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dienomis, pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos Šv. Kūčių dieną ir Šv. Velykų pirmą dieną nuo 12 val. ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą, antrąją Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų dieną 18 val.; 4. Pradedant nuo 2016 metų, A. G. turi teisę bendrauti su dukra L. G. kas antrus metus Naujųjų metų dieną (sausio1d.), pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos švenčių išvakarėse nuo 12 val. ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną (sausio 1d.) iki 18 val.; 5. Pradedant nuo 2016 metų, A. G. turi teisę bendrauti su dukra L. G. kas antrus metus per dukros L. gimimo dieną (duomenys neskelbtini), pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos nuo 15 val. ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą sekančią dieną po gimtadienio iki 18 val.; 6. Pradedant skaičiuoti nuo 2016 metų, dukra L. G. savo pasirinkimu pusę žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai, bet nebūtinai visą einamąjį mėnesį) vasaros mokyklos atostogas turi teisę praleisti (gyventi) kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje; 7. A. G. turi teisę nekliudomai bendrauti su dukra L. G. visomis nuotolinio ryšio priemonėmis-telefonu. Interneto telefonijos „Skype“ programa A. G. bendrauja su dukra kiekvienos savaitės šiomis dienomis, tai yra antradienį ir ketvirtadienį nuo 18 val. iki 19 val., taip pat A. G. gali bendrauti su dukra L. G. elektroniniu paštu, kitais socialiniais tinklais bei kitomis kompiuterinėmis programomis. 8. J. V. privalo informuoti A. G. apie L. G. sveikatos būklę ir visus jos sveikatos sutrikimus. A. G. turi teisę lankyti dukrą L. G. jos ligos atveju, nepriklausomai nuo jos buvimo vietos (vaiko buvimo, gyvenamojoje vietoje ar gydymo įstaigos stacionare); 8. A. G. ir J. V. įsipareigojame nenuteikinėti vaiko prieš kitą iš tėvų; 9. Šalys patvirtina ir pareiškia, kad šia sutartimi yra išsprendžiamas tarp jų kilęs teisminis ginčas. Šalys taip pat pareiškia, kad joms žinomos taikos sutarties sudarymo ir jos patvirtinimo bei civilinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės, numatytos Lietuvos Respublikos CPK 87, 94, 140, bei 294 straipsniuose, sudaryta sutartis ir jos turinys neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui, bei nepažeidžia kieno interesų. Civilinę bylą Nr. 2-31-632/2016 nutraukė. Bylinėjimosi išlaidas už A. G. ir J. V. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą paliko valstybei.

Teismas vertino, kad šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja šalių interesams, imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, todėl tvirtinama ir civilinė byla nutraukiama (CPK 42 str. 2 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas A. G. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Nutartis naikintina, nes yra ribojama ieškovo A. G. teisė maksimaliai dalyvauti auklėjant dukrą ir ją lankyti. Viena iš tėvo dalyvavimo auklėjant dukrą ir ją lankant sąlygų turėtų būti, kad tėvas A. G. pradedant nuo 2016 metų turi teisę bendrauti su dukra L. G., gim. (duomenys neskelbtini), kiekvieno mėnesio antros ir ketvirtos savaitės savaitgaliais, pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje penktadienį 15 val. ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.

Sąlyga pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje yra nustatoma, siekiant saugumo vaiko ir tėvo sveikatai, nes ieškovas bijo atsakovės draugų, kurie gali pakenkti jo ir dukros sveikatai, taip pat turi būti atsižvelgta ir į tėvo A. G. darbo grafiką jam įsidarbinus. Sąlyga, kad pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje turi būti nurodoma ir kitose taikos sutarties (2, 3, 4, 5) punktuose, jeigu tokia sutartis bus naujai pasirašyta. Atsižvelgiant į dukros interesus, Taikos sutarties 6 punktas turi būti naujai aptartas, kad skaičiuojant nuo 2016 metų dukra L. G. savo pasirinkimu pusę žiemos ir pavasario, rudens mokyklos atostogų ir vieną mėnesį (pasirinktinai, bet nebūtinai visą einamąjį mėnesį) ir kitais vasaros atostogų mėnesiais po savaitę turi teisę praleisti (gyventi) kartu su tėvu jo gyvenamojoje vietoje, o vaikui prašant šis terminas gali būti ilgesnis.

Taip pat turi būti sąlyga, kad tėvas A. G. pradedant nuo 2016 metų turi teisę bendrauti su dukra L. G. Tėvo dienos proga, pasiimant vaiką iš jo buvimo vietos Radviliškio miesto teritorijoje sekmadienį 11 val. ir pristatant jį į jo gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20 val.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

Byloje sprendžiamas klausimas dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartimi patvirtintos ieškovo A. G. ir atsakovės J. V. pasirašytos taikos sutarties dėl tėvo A. G. dalyvavimo auklėjant dukrą L. G. ir jos lankymo tvarkos pagrįstumo ir teisėtumo.

CPK 140 straipsnio 3 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese įtvirtintų šalių teisių. Civilinio proceso kodekso normos suteikia šalims teisę susitarti dėl ginčo objekto ir dėl procesinių normų taikymo. Šalys pačios gali pasirinkti, kokias tarpusavio nuolaidas taikys, kokiu būdu ir apimtimi išspręs kilusį teisminį ginčą, taip pat kurioje proceso stadijoje tai padarys (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Šalių veiksmus kontroliuojantis teismas netvirtina taikos sutarties, jei byloje nustatomi CPK 42 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pagrindai, t. y. bylą nagrinėjantis teismas visais atvejais turi įvertinti šalių taikos sutarties sąlygų atitiktį imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ir viešajam interesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2014). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismas, prieš tvirtindamas šalių rašytine forma sudarytą ir jų pasirašytą taikos sutartį, turi pareigą patikrinti ir įsitikinti, ar taikos sutartyje išreikšta tikroji šalių valia, ar sutarties sąlygos joms aiškios ir priimtinos, taip pat išaiškinti šalims šių procesinių veiksmų teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamo šalių ginčo santykių teisinis reglamentavimas grindžiamas prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. 1 d., CK 3.3 str. 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. 1 punktas). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad šeimos bylose ypatingas dėmesys skiriamas vaiko interesų apsaugai, įvardijant tai kaip viešąjį interesą, kurį turi ginti valstybė. Tokia pozicija susijusi su didesniu vaiko pažeidžiamumu ir priklausymu nuo suaugusiųjų valios, taip pat būtinybe užtikrinti sėkmingą vaiko raidą, užtikrinančią geresnę visos visuomenės ateitį. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas šalių pateiktą taikos sutartį, turėjo įvertinti, ar jos sąlygos atitinka vaiko interesus. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad teismo patvirtintoje taikos sutartyje nebuvo užtikintas maksimalus ieškovo, kaip vaiko tėvo, bendravimas su vaiku. Taip pat nėra nurodyta, kad visais atvejais ieškovas pasiima vaiką iš jo buvimo vietos (duomenys neskelbtini) miesto teritorijoje, kas neabejotinai gali sukelti ginčų tarp bylos šalių, dėl ko nukentėtų vaiko interesai ir galimybės bendrauti su tėvu. Kaip nurodo ieškovas, nėra išspręstas vaiko bendravimo su tėvu klausimas per Tėvo dieną. Įvertinus šias aplinkybes yra pagrindas panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį ir klausimą dėl taikos sutarties tvirtinimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.