Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-980-562/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-14
Bylos Nr.
1S-980-562/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rosita Patackienė
Nuteistasis
E. A.
Kategorijos
NuorašasSkundas Nr. 1S-980-562/2015
Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.17.; (S) 2.5.19.
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. liepos 14 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo E. A. skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo E. A. prašymas dėl bausmės sušvelninimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-289-927/2014 E. A. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 str. 2 d. ir nuteistas laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta 1/3, t. y. iki 6 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Vilniaus rajono apylinkės teisme 2015 m. gegužės 21 d. buvo gautas nuteistojo E. A. prašymas peržiūrėti jo bylą, pritaikyti naujus 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusius BK pakeitimus ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2015 m. birželio 10 d. nutartimi nuteistojo E. A. prašymo netenkino.

Šalies argumentai

Skundu nuteistasis E. A. prašo sutrumpinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Nurodo, kad jam skirta per griežta bausmė, nuteistasis būdamas pataisos namuose pasitaisė ir neplanuoja daryti naujų nusikaltimų. Nuteistasis norėtų padėti šeimai, jis labai gailisi, kad pridarė rūpesčių. Nuteistasis prašo atsižvelgti, kad dalis turtinės žalos jau yra atlyginta, jis pažada dirbti ir atlyginti likusią žalą nukentėjusiesiems.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. A. skundas netenkintinas.

BPK 362¹ str. 1 d. numatyta, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. To paties straipsnio 2 d. numatyta, kad paduodant šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus ar teikimus ir priimant teismo nutartis, vadovaujamasi Baudžiamojo kodekso 3 straipsnio nuostatomis, o to paties straipsnio 4 d. įtvirtinta, kad teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas yra pagrįstas, priima nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, bausmės sušvelninimo, veikos perkvalifikavimo ar teistumo išnykimo. Jeigu skiriant bausmę baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu buvo vadovautasi Baudžiamojo kodekso 63 ar 64 straipsniais, teismas nustato naują subendrintą bausmę. Teismas, nustatęs, kad prašymas ar teikimas nepagrįstas, priima nutartį prašymą ar teikimą atmesti (BPK 362¹ str. 5 d.).

Nuteistasis E. A. Vilniaus rajono apylinkės teismo prašė peržiūrėti jo bylą, pritaikyti naujus 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusius BK pakeitimus ir sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, kad nuteistasis E. A. prašyme nenurodė, kurio konkrečiai BK straipsnio pakeitimas lengvina jo padėtį. Įvertinęs nuteistojo prašymo turinį, Vilniaus rajono apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog E. A. prašo jo atžvilgiu pritaikyti BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 str. 1 d. redakcija, kurioje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytos trys laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam sąlygos: 1) nusikaltimo pobūdis (tyčinis ar neatsargus) ir tyčinio nusikaltimo sunkumo laipsnis (nesunkus, apysunkis ar sunkus); 2) paskirtos bausmės trukmė; 3) pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymas visada turi būti pagrįstas motyvuota teismo išvada, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Tam teismas turi atsižvelgti į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir kitas bylos aplinkybes. Spręsdamas šį klausimą teismas privalo įvertinti visas aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą (nusikaltimo padarymo būdą, įrankius ir priemones, laiką, vietą, pasekmių sunkumą, kaltės formą, tikslą ir motyvą), apibūdinančias kaltininko asmenybę (ankstesnius nusikaltimus ar kitus teisės pažeidimus, polinkį į girtavimą, narkotinių ar kitų svaiginamųjų priemonių vartojimą, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, asmens charakteristiką ir pan.), elgesį po nusikaltimo padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Šie duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013). Atkreiptinas dėmesys, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamajame įstatyme nenustatytas reikalavimas, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas vieną kartą, tačiau bausmės vykdymo atidėjimo esmė, paskirtis, taikymo sąlygos suponuoja išvadą, kad pakartotinis šio instituto taikymas galimas tik išimtiniais atvejais. Teismas išimtinio atvejo galimybę nustato vertindamas visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta nusikalstama veika ir kaltininko asmenybe, o tokį sprendimą privalo motyvuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2010, 2K-149/2011, 2K-488/2013).

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-289-927/2014 E. A. pripažintas kaltu už apysunkio tyčinio nusikaltimo, numatyto BK 178 str. 2 d., padarymą ir vadovaujantis BK 64¹ str. nuteistas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies sudedant subendrinta su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir E. A. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 5 mėnesiams. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2014 m. spalio 21 d. nuosprendyje, skirdamas E. A. bausmę atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvina, jog jis prisipažino nusikaltęs ir gailisi bei savo noru atlygino žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.), jo atsakomybę sunkina, jog jis nusikalto veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 str. 1 d. 1 p.), taip pat atsižvelgė į vaidmenį vykdant nusikaltimą (E. A. pasiūlė vogti, jis nešė daiktus, P. K. tik stebėjo aplinką), į pagrobto turto vertę bei tai, kad nusikaltimu padaryta žala atlyginta, kad E. A. atsiprašė nukentėjusiojo ir šis jam atleido, į E. A. asmenybę ir šeimyninę padėtį, t. y. kad E. A. – nepilnametis, nevedęs, nedirba, nesimoko, socializacijos centro „Širvena“ administracijos apibūdinamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, teistas 3 kartus ir nusikalto bausmės vykdymo atidėjimo metu bei prieš priimant jo atžvilgiu pirmesnius 2013-09-27 ir 2014-02-21 nuosprendžius. Spręsdamas klausimą, ar E. A. turėtų būti dar kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau buvo teistas ir bausmės vykdymas jam buvo jau vieną kartą atidėtas, tačiau ir po to E. A. buvo linkęs nusikalsti, po nusikalstamos veikos, už kurią jis buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jo atžvilgiu yra priimti dar du nuosprendžiai, pagal kuriuos veikas jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, todėl nesant jokių išimtinių aplinkybių, apibūdinančių E. A. kaip teigiamą asmenybę, teismas padarė išvadą, kad pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas negali būti taikomas, nes nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neskyrus realaus laisvės atėmimo. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką ne atsitiktinai, o dėl savo paties antivisuomeninių nuostatų ir nenoro paklusti įstatymų reikalavimams. Tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad jis išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, kaltininko asmenybę bei nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančius duomenis, Vilniaus rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, kad bausmės tikslai E. A. atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam realią laisvės atėmimo bausmę, todėl nėra pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimo.

Nuteistasis skunde nurodo, kad jam skirta per griežta bausmė, nuteistasis būdamas pataisos namuose pasitaisė ir neplanuoja daryti naujų nusikaltimų. Nuteistasis norėtų padėti šeimai, jis labai gailisi, kad pridarė rūpesčių. Nuteistasis prašo atsižvelgti, kad dalis turtinės žalos jau yra atlyginta, jis pažada dirbti ir atlyginti likusią žalą nukentėjusiesiems. Pažymėtina, kad nesutikdamas su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme E. A. turėjo teisę nuosprendį skųsti apeliacine tvarka, tačiau šia teise nepasinaudojo ir minėtas nuosprendis įsiteisėjo 2014 m. lapkričio 21 d. ir šiuo metu yra vykdomas.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl naikinti ją dėl skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 364 str. 8 d. 1 p.,

nutarė:

nuteistojo E. A. skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Rosita PatackienėNuorašas