Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2015-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-33-962/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-05-14
Bylos Nr.
1-33-962/2015
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-01044-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Petrokienė
Civilinis ieškovas
Autodesk Incorporated, Microsoft Korporacija
Kaltinamasis
J. J.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-33-962/2015Teisminio proceso Nr. 1-20-9-01044-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.15.2; 1.1.3.7.; 1.1.7.2.4.; 1.1.7.3.1.; 2.3.6.4.5.; 2.1.7.4. (S)
PRIENŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gegužės 14 d.Prienai
Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Indrė Petrokienė,sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui,dalyvaujant prokurorėms Daivai Brudnienei, Gitanai Kaupei,kaltinamajai ir kaltinamojo juridinio asmens J. J. individualios įmonės savininkei J. J.,

kaltinamosios ir kaltinamojo juridinio asmens J. J. individualios įmonės gynėjui advokatui G. M.,

civilinių ieškovų Autodesk Incorporated, Microsoft Korporacija, UAB „InfoEra“ atstovei advokatei R. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J. individuali įmonė, įmonės kodas 300516870, įregistruota 2005-12-20, buveinės adresas – (duomenys neskelbtini), faktinė veikimo vieta – (duomenys neskelbtini), duomenų apie priimtą apkaltinamąjį nuosprendį nėra,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 20 str., 192 str. 2 d., padarymu ir

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, dirbanti J. J. individualios įmonės vadove, ištekėjusi, (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 192 str. 2 d., padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. individuali įmonė, J. J. einant vadovaujančias J. J. individualios įmonės vadovės pareigas, šios bendrovės naudai ir interesais siekiant įmonės veikloje gauti pajamų, šio juridinio asmens vardu priėmus sprendimą dėl neteisėtų kompiuterinių programų laikymo, patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, pažeisdama Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (1999-05-18 Nr. VIII-1185 redakcija su vėlesniais pakeitimais) 15 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu, 73 straipsnio nuostatą, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios minėto įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės, komerciniais tikslais, siekdama pelno ir turtinės naudos, gaunamos programų pagalba sukūrus ir realizavus užsakytus darbus, trijuose sisteminiuose blokuose laikė kompiuterinių programų neteisėtas kopijas, o būtent:

nuo 2010 m. gruodžio 27 d. ir 2011 m. sausio 8 d. kompiuteryje Intel Celeron, RAM 1,25 GB, HDD SAMSUNG SPU11N ((duomenys neskelbtini)), nuo 2013 m. sausio 3 d. ir 2013 m. sausio 4 d. kompiuteryje Intel ® Core i3 EE3220, 3,48 GB RAM, HDD Hitachi MDS (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), nuo 2013 m. gegužės 30 d. ir 2013 m. birželio 5 d. kompiuteryje AMD Athlon ™ 64 CPU 3800+ 2 GB RAM, HDD Hitachi HDT (duomenys neskelbtini) (S/N (duomenys neskelbtini)) iki 2013 m. lapkričio 26 d., 3 vnt. programos „Windows XP Professional“, kurios vieneto kaina 2014 m. sausio mėn. buvo 810,00 Lt, bendra programos kopijų kaina 2430,00 Lt, 2 vnt. programos „Microsoft Office Enterprise 2007“, kurios vieneto kaina 2014 m. sausio mėn. buvo 2219,00 Lt, bendra programos kopijų kaina 4438,00 Lt, 1 vnt. programos „Microsoft Office XP Professional“, kurios vieneto kaina 2014 m. sausio mėn. buvo 2045,00 Lt, į kurias išimtinės autoriaus teisės priklauso „Microsoft Corporation“;

nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d., kompiuteryje AMD Athlon ™ 64 CPU 3800+ 2 GB RAM, HDD Hitachi HDT (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir nuo 2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d., kompiuteryje AMD Athlon ™ 64 CPU 3800+ 2 GB RAM, HDD Hitachi HDT (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 2 vnt. programos „AutoCAD MAP 3D 2009“, kurios vieneto kaina 2014 m. sausio mėn. buvo 22960,00 Lt, bendra programos kopijų kaina 45920,00 Lt, į kurią išimtinės autorių teisės priklauso kompanijai „Autodesk Incorporated“;

nuo 2010 m. gruodžio 27 d. kompiuteryje Intel Celeron, RAM 1,25 GB, HDD SAMSUNG SPU11N ((duomenys neskelbtini)), 2013 m. sausio 4 d. kompiuteryje Intel ® Core i3 EE3220, 3,48 GB RAM, HDD Hitachi MDS (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 2013 m. birželio 14 d. kompiuteryje AMD Athlon ™ 64 CPU 3800+ 2 GB RAM, HDD Hitachi HDT (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) iki 2013 m. lapkričio 26 d., 3 vnt. programos „AVG 2013“, kurios vieneto kaina 2014 m. sausio mėn. buvo 30,00 Lt, bendra programos kopijų kaina 90,00 LT į kurias išimtinės autoriaus teisės priklauso „AVG Technologies, N.V“ kompanijai;

nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d. kompiuteryje Intel ® Core i3 EE3220, 3,48 GB RAM, HDD Hitachi MDS (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 1 vnt. programos „Nero Platinum“, kurios vieneto kaina 2014 m. sausio mėn. buvo 500,00 Lt, į kurias išimtinės autoriaus teisės priklauso „Nero Incorporated“ kompanijai;

nuo 2010 m. gruodžio 28 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d., kompiuteryje Intel Celeron, RAM 1,25 GB, HDD SAMSUNG SPU11N ((duomenys neskelbtini)), 1 vnt. programos „Tildės Biuras 2006“, kurios vieneto kaina 2014 m. sausio mėn. buvo 334 Lt, į kurias išimtinės autoriaus teisės priklauso UAB ,,Tilde informacinės technologijos“;

2013 m. birželio 5 d. iki 2013 m. lapkričio 26 d., kompiuteryje AMD Athlon ™ 64 CPU 3800+ 2 GB RAM, HDD Hitachi HDT (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) 1 vnt. programos „GeoMap 2009“, kurios vieneto kaina 2014 m. sausio mėn. buvo 9619 Lt, į kurias išimtinės autoriaus teisės priklauso UAB ,,InfoEra“; viso 14 vnt. neteisėtų programų kopijų, kurių bendra vertė 65376,00 Lt.

J. J. nuo 2005 m. gruodžio 20 d. būdama juridinio asmens – J. J. individualios įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini)) savininkė, turėdama teisę kontroliuoti šio juridinio asmens veiklą ir priimti sprendimus juridinio asmens vardu, veikdama J. J. individualios įmonės naudai bei interesais, pažeisdama Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (1999-05-18 Nr. VIII-1185 redakcija su vėlesniais pakeitimais) 15 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu, 73 straipsnio nuostatą, kad autorių teisių, gretutinių teisių ar sui generis teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios minėto įstatymo ir kitų įstatymų saugomos autorių teisės, gretutinės teisės ar sui generis teisės, neteisėtai atgamino – įdiegė kompiuterio programas į J. J. individualios įmonės įsigytų kompiuterių sisteminių blokų kietuosius diskus, t. y.:

neturint „Microsoft Corporation“ leidimo, 2010 m. gruodžio 27 d. ir 2011 m. sausio 8 d. kompiuteryje Intel Celeron, RAM 1,25 GB, HDD SAMSUNG SPU11N ((duomenys neskelbtini)), 2013 m. sausio 3 d. ir 2013 m. sausio 4 d. kompiuteryje Intel ® Core i3 EE3220, 3,48 GB RAM, HDD Hitachi MDS (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 2013 m. gegužės 30 d. ir 2013 m. birželio 5 d. kompiuteryje AMD Athlon ™ 64 CPU 3800+ 2 GB RAM, HDD Hitachi HDT (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) įdiegė 3 vnt. programos „Windows XP Professional“, kurios vieneto kaina 2014 m. sausio mėn. buvo 810,00 Lt, bendra programos kopijų kaina 2430,00 Lt, 2 vnt. programos „Microsoft Office Enterprise 2007“, kurios vieneto kaina 2014 m. sausio mėn. buvo 2219,00 Lt, bendra programos kopijų kaina 4438 Lt, 1 vnt. programos „Microsoft Office XP Professional“, kurios vieneto kaina 2014 m. sausio mėn. buvo 2045,00 Lt, į kurias išimtinės autoriaus teisės priklauso „Microsoft Corporation“;

neturint kompanijos „Autodesk Incorporated“ leidimo, 2013 m. vasario 2 d. kompiuteryje Intel ® Core i3 EE3220, 3,48 GB RAM, HDD Hitachi MDS (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 2013 m. birželio 5 d. kompiuteryje AMD Athlon ™ 64 CPU 3800+ 2 GB RAM, HDD Hitachi HDT (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)(duomenys neskelbtini)) įdiegė 2 vnt. programos „AutoCAD MAP 3D 2009“, kurios vieneto kaina 2014 m. sausio mėn. buvo 22960,00 Lt, bendra programos kopijų kaina 45920,00 Lt, į kurią išimtinės autorių teisės priklauso kompanijai „Autodesk Incorporated“;

neturint kompanijos „AVG Technologies, N.V.“ leidimo, 2010 m. gruodžio 27 d. kompiuteryje Intel Celeron, RAM 1,25 GB, HDD SAMSUNG SPU11N ((duomenys neskelbtini)), 2013 m. sausio 4 d. kompiuteryje Intel ® Core i3 EE3220, 3,48 GB RAM, HDD Hitachi MDS (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), 2013 m. birželio 14 d. kompiuteryje AMD Athlon ™ 64 CPU 3800+ 2 GB RAM, HDD Hitachi HDT (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) įdiegė 3 vnt. programos „AVG 2013“, kurios vieneto kaina 2014 m. sausio mėn. buvo 30,00 Lt, bendra programos kopijų kaina 90,00 LT į kurias išimtinės autoriaus teisės priklauso „AVG Technologies, N.V“ kompanijai;

neturint kompanijos „Nero Incorporated“ leidimo, 2013 m. kovo 12 d. kompiuteryje Intel ® Core i3 EE3220, 3,48 GB RAM, HDD Hitachi MDS (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), įdiegė 1 vnt. programos „Nero Platinium N11“, kurios vieneto kaina 2014 m. sausio mėn. buvo 500,00 Lt, į kurias išimtinės autoriaus teisės priklauso „Nero Incorporated“ kompanijai;

neturint UAB ,,Tilde informacinės technologijos“ leidimo, 2010 m. gruodžio 28 d. kompiuteryje Intel Celeron, RAM 1,25 GB, HDD SAMSUNG SPU11N ((duomenys neskelbtini)), įdiegė 1 vnt. programos „Tildės Biuras 2006“, kurios vieneto kaina 2014 m. sausio mėn. buvo 334 Lt, į kurias išimtinės autoriaus teisės priklauso UAB ,,Tilde informacinės technologijos“;

neturint UAB ,,InfoEra“ leidimo, 2013 m. birželio 5 d. kompiuteryje AMD Athlon ™ 64 CPU 3800+ 2 GB RAM, HDD Hitachi HDT (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) įdiegė 1 vnt. programos „GeoMap 2009“, kurios vieneto kaina 2014 m. sausio mėn. buvo 9619 Lt, į kurias išimtinės autoriaus teisės priklauso UAB ,,InfoEra“;

ir šias neteisėtas kompiuterių programų kopijas, įdiegtas J. J. individualiai įmonei priklausančių trijų kompiuterių sisteminiuose blokuose, o būtent: 3 vnt. programos „Windows XP Professional“, kurių bendra kaina 2430, 00 Lt, 2 vnt. programos „Microsoft Office Enterprise 2007“, kurių bendra kaina 4438,00 Lt, 1 vnt. programos „Microsoft Office XP Profesional“, kurios kaina 2045,00 Lt, 2 vnt. programos „AutoCAD MAP 3D 2009“, kurių bendra kaina 45920,00 Lt, 3 vnt. programos „AVG 2013“, kurių bendra kaina 90,00 Lt, 1 vnt. programos „Nero Platinium“, kurios kaina 500,00 Lt, 1 vnt. programos „Tildės Biuras 2006“, kurios kaina 334,00 Lt, 1 vnt. programos „GeoMap 2009“, kurios kaina 9619,00 Lt, iš viso 14 vnt. neteisėtų programų kopijų, kurių bendra vertė 65376,00 Lt, nuo įdiegimo dienos iki 2013 m. lapkričio 26 d., J. J. individualios įmonės nuomojamose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), laikė komerciniais tikslais – siekdama pelno ir turtinės naudos, gaunamos programų pagalba sukūrus ir realizavus užsakytus darbus.

Kaltinamoji J. J. teisiamojo posėdžio metu pagal jai pareikštus kaltinimus kalta neprisipažino, patį faktą dėl įdiegtos nelegalios programos pripažino, tačiau nurodė, kad nelegalių programų ji nediegusi. Kaltinamoji parodė, kad 2005 m. gruodžio mėnesį įsteigus individualią įmonę, įsigijo GeoMap ir Windows programas, kurios buvo legalios, GeoMap programą įdiegė UAB „Infoera“, Windows programą – UAB „Inida“, su šiomis programomis dirbo įmonės darbuotojai. Įmonė nuomojamose patalpose, esančiose Prienuose, Vytauto gatvėje, kurias nuomojosi iš D. G., tuo metu atliko geodezinius matavimus. Patalpose esančiose Vytauto gatvėje, Prienuose, kurias nuomojosi iš D. G., buvo du kompiuteriai – vienas priklausė jai, kitą paskolino tuo metu buvusi jos draugė D. G., kuri dirbo Žemėtvarkos vedėja. Kokios programos buvo įdiegtos D. G. paskolintame kompiuteryje, negali pasakyti, tuo kompiuteriu ji tik rašiusi raštus, o su jai priklausančiu kompiuteriu įmonės darbuotojai braižė geodezinius matavimus. Darbuotojai kartais į darbą atsinešdavo savo kompiuterius, o 2012 metais įmonė įsigijo dar tris kompiuterius. Apie nelegalias programas sužinojusi tik gavusi raštą, o pareikšti kaltinimai dėl D. G. atnešto kompiuterio ir dėl dviejų įmonės kompiuterių, kuriuos užsakė D. G., kuri tuo metu jau buvo įmonės administratorė ir ji buvo atsakinga už kompiuterių tvarkymą ir kompiuterių programinę įrangą. Nežinojusi, kad įdiegtos programos negalima perkelti į kitą kompiuterį. 2012 m. gruodžio mėnesį grįžus po ligos ir susipažinusi su sąskaitos išklotine, pastebėjusi, kad išnaudota daug įmonės pinigų, apie tai paklausus D. G., jų santykiai pradėjo blogėti, D. G. pradėjo nebendrauti, paprašė ją atleisti savo noru. Po jos atleidimo, ji liepė išsikelti iš nuomojamų patalpų, įmonė persikėlė į patalpas Laisvės aikštėje. Kada buvo įdiegta kompiuterinė įranga, ji nežino, tik galinti spėti, nes taisyti kompiuterius ateidavo A. Ž.. Kompiuteriai nuolat buvo įmonės patalpose, D. G. ir A. Ž. iki 2013 m. gegužės 31 d. turėjo raktus nuo įmonės patalpų. 2012 metais įmonėje rado sąskaitas – faktūras, kurios buvo su padirbtais parašais, taip pat sudarytas sutartis, pagal kurias iš žmonių buvo paimti pinigai, dėl to atliekamas ikiteisminis tyrimas, tuo metu įmonėje dirbo D. G..

Liudytoja R. M. teisme parodė, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 5 d. dirba J. J. įmonėje, matininke. Įmonėje yra pagrindinis kabinetas ir papildomos patalpos, be savininkės yra dar trys darbuotojai, du kompiuteriai, su kuriais nuolat dirba įmonės darbuotojai. Šiuo metu ji dirba ir kabinete ir vyksta į laukus matuoti, ji dirbanti prie to paties kompiuterio su Word, Excel, GeoMap programomis, nesidomėjo, ar programos įdiegtos legaliai, dirbdama negavusi pranešimų dėl naudojamos nelegalios programinės įrangos. Su kompiuteriu dirbti ją apmokė M. V., į kurį kreipdavosi ir iškilus problemoms su kompiuteriu, įmonės savininkė prie kompiuterio praktiškai neateidavo. Nežino, ar kas su jos kompiuteriu atliko savavališkus darbus, patalpas užrakindavo įmonės savininkė, arba ji su M. V.. Kada patalpos buvo bendros su advokate O. B., patalpas užrakindavusi ir ji, jeigu išeidavo paskutinė.

Liudytojas V. J. teisme parodė, kad yra J. J. sutuoktinis, nuo 2006 metų sutuoktinės įmonėje dirba inžinieriumi, jo specialybė žemėtvarkininkas. Atlikus sklypo geodezinius matavimus, kompiuteriu skaičiuodavo sklypo kainą, naudodamas programą “Byla”, GeoMap programos savo darbe nenaudojo. Kažkuriuo metu įmonėje strigo GeoMAP programa, kuri, kiek žino, buvo įdiegta viename įmonės kompiuteryje, ar kituose buvo įdiegta, nežino. Tuomet A. Ž. ir D. G. žadėjo pataisyti, jos turėjo raktus ir bet kada galėjo įteiti į įmonės patalpas. Įmonėje atsakingo asmens už kompiuterius nebuvo, sugedus kompiuteriui, kviesdavo specialistus. Programos GeoMap ir Windows įgytos legaliai, kiek vienetų buvo pirkta programų, nežino. Pradžioje įmonės buhalteriją tvarkė jo sutuoktinė, vėliau D. G., po jos D. M.. Jam nežinoma, kokios programos ir kokios versijos buvo įdiegtos įmonės kompiuteriuose, apie programas „Nero Platinum“ ir „Tildės biuras“ nėra girdėjęs, tai pat nežino, ar kas įmonėje atlikdavo asmeninius darbus. Atėję į darbą, jau rasdavo dirbančias D. G. ir A. Ž.. Iš įmonės paimtais kompiuteriais naudojosi Ž., G., K., N., V., M., įmonėje nebuvo griežto paskirstymo, kam su kokiu kompiuteriu dirbti, darbuotojai vienas kitam padėdavo dirbti.

Liudytojas M. V., prašydamas vadovautis jo teisme duotais parodymais, teisiamojo posėdžio metu parodė, kad J. J. įmonėje dirbo nuo 2008 m. iki 2010 m. ir nuo 2011 m. iki 2014 m. birželio 10 d., matininku, laukuose matuodavo sklypus ir kompiuteriu, „GeoMap“ programos 2006 metų versija, braižydavo brėžinius, 2009 metų šios programos versija jo kompiuteryje įdiegta nebuvo. Įmonėje buvo trys kompiuteriai, jis dirbo prie savo kompiuterio. „GeoMap“ programa buvo įdiegta dvejuose kompiuteriuose, kompiuteryje, su kuriuo jis dirbo, programos buvo įdiegtos legaliai, buvo pirktos kartu su kompiuteriu, programos buvo nupirktos dar prieš jam pradedant dirbti įmonėje. Taip pat buvo nupirkta programa “Byla”. Dvejuose įmonės kompiuteriuose buvo įdiegtos „GeoMap“ programos, kompiuteryje, su kuriuo dirbo buhalterė, buvo įdiegta „GeoMap“ programos 2009 m. versija, kas ją įdiegė, nežino, programa buvo įdiegta, kai įmonė persikėlė į kitas patalpas, pats nėra instaliavęs jokių programų. Žinojo, kad 2009 m. versija nelegali, ji buvo tik viename kompiuteryje, apie tai niekam nėra sakęs, mano, kad tai buvo žinoma įmonės savininkei. Nežino, ar su 2009 metų „GeoMap“ versija buvo atliekami kokie tai braižymo darbai, jis pats su 2009 metų versija pakeisdavo failus ir toliau dirbdavo su 2006 metų GeoMap programos versija. Darbus atlikdavo įmonės savininkės nurodymu, pats savavališkai darbų neatlikdavo. Kompiuteryje, su kuriuo jis dirbo, Windows programa buvo legali, mano, kad kituose programuose ši programa buvo nelegali, įvykus patikrinimui, sužinojo, kad programos nelegalios. Per savo darbo laikotarpį yra apmokęs darbuotoją R. M., pradžioje ji dirbo su jo asmeniniu kompiuteriu, paskui jai nupirko nešiojamą kompiuterį, jam išėjus iš darbo, ji liko dirbti prie likusio įmonės kompiuterio. Įmonėje tarp darbuotojų nesutarimų nebuvo, nėra matęs, kad įmonėje būtų kas taisęs kompiuterius. Ikiteisminio tyrimo metu, skirtingai nei teisme, liudytojas M. V. parodė, kad tai, jog „GeoMap“ 2009 versija buvo nelegali, jis nežinojo.

Liudytoja A. N. teisme parodė, kad apie trejus metus iki 2009 m. dirbo J. J. įmonėje, geodezininke – matininke. Įmonė patalpas, esančias Vytauto gatvėje, nuomojo iš D. G., į patalpas ji ateidavo per pagrindinį įėjimą. Įmonei persikėlus į naujas patalpas, ji nedirbo. Ji pati matuodavo laukuose sklypus, grįžus dirbdavo prie kompiuterio, naudojant „GeoMap“ programą, pabaigdavo brėžinius, dar buvo “nukrovimo” programa. Žino, kad UAB “Infoera” darbuotojai instaliavo „GeoMap“ programą, keliuose kompiuteriuose instaliavo nežino, ar įmonėje buvo kitų nelegalių programų, nežino, nemačiusi, kas instaliavo kitas programas. Įmonėje buvo trys kompiuteriai.

Liudytoja A. Ž. teisme parodė, kad J. J. pažįsta nuo 1998 metų, jai pradėjus dirbti Prienų – Birštono žemėtvarkos skyriuje. J. J. įmonė atlieka kadastrinius matavimus, įmonė turi įsigijusi kompiuterių, o ji tuos kompiuterius kartais prižiūrėdavo, 2009 metais baigusi informatikos specialybę. Kompiuterius taisydavo tik kai įmonė buvo senose patalpose Vytauto gatvėje, nuo įmonės patalpų raktų neturėjo. Kiek įmonėje buvo kompiuterių, negali pasakyti, ji J. J. prašymu taisydavo nurodytą kompiuterį. 2012 m. pabaigoje ar 2013 m. pradžioje J. J. nusipirkus naują kompiuterį, ji instaliavo 2006 m. „GeoMap“ ir Windows XP programas, Microsoft Office programos neinstaliavo, ar kompiuteryje buvo Autocad programa, negali pasakyti. Programas instaliavo iš originalių kompaktinių diskų, kuriuos davė J. J., o ji neklausė, ar programos legalios. Mano kad programos įsigytos legaliai, kadangi kompiuteriuose nebuvo pranešimų, kad programos nelegalios. Programas instaliavo 2013 metais naujame kompiuteryje, į kitus kompiuterius jokių programų ji neinstaliavo. Nurodė, kad be J. J. žinios įmonės patalpose nebuvo, o po 2013 m. J. J. jos nekviečia taisyti kompiuterių, su įmonės kompiuteriais nedirbo savo darbų, apie J. J. ir D. G. santykius nieko nežino.

Liudytoja D. G. teisme parodė, kad J. J. pažįsta nuo 1992 m., kai dirbo žemėtvarkos skyriuje, o J. J. – žemėtvarkos institute. 2005 m. J. J. įkūrė individualią įmonę, kuri atliko kadastrinius matavimus. Įmonė veikė jos nuomojamo buto, esančio Vytauto g., patalpose, viename kambaryje gyveno žmonės, kitame kambaryje buvo įmonė. Į butą ji užeidavo, kadangi pati mokėjo mokesčius už komunalinius patarnavimus, turėjo raktą durų iš laiptinės pusės. J. J. įmonėje jai priklausančio kompiuterio nebuvo. Įmonėje buvo du kompiuteriai, vienas J. J., kitas specialistų. J. J. pakonsultuodavo prisėdusi prie jos kompiuterio, ar surašydavo raštą, vienas kompiuteris buvo naudojamas rašyti raštams, kitas brėžiniams. Įmonėje pradėjus dirbti daugiau darbuotojų, įmonė įsigijo daugiau kompiuterių, 2010 – 2011 m., įmonėje buvo trys kompiuteriai. Kas prižiūrėjo įmonėje kompiuterius, nežino, ji kartais užeidavo su A. Ž., kuri nebuvo įmonės darbuotoja, tai jos kartais paprašydavo pataisyti kompiuterį, bet mano, kad kompiuteriams taisyti samdydavo specialistus. Apie kompiuterio programas gali paakyti tik iš bendro išsilavinimo, bet mano, kad įmonės kompiuteriuose turėjo būti Microsoft Office ir braižymo programos. 2010 m. įmonėje buvo visi stacionarūs kompiuteriai, 2011 m. įmonė pirko nešiojamus kompiuterius, kada J. J. įmonėje dirbo administratore, įmonėje dirbo nuo 2011 m. iki 2012 m. Ji į darbą atsinešdavo savo nešiojamą kompiuterį, išeidama išsinešdavo, savo kompiuterio J. J. nedavė, iš žemėtvarkos skyriaus nurašytų kompiuterių J. J. įmonei neperdavė. Jos kompiuteryje buvo Windows ir Word programos, kadangi rašydavo raštus, kvietimus. J. J. įmonėje buhalterinės apskaitos netvarkė, programinės įrangos licencijos nebuvo jos žinioje, kompiuterių ir programų priežiūra įmonėje nebuvo jos pareiga, o programų instaliavimo diskų nėra mačiusi, įmonėje buvo daug diskų, kadangi atliktų kadastrinių matavimų medžiaga įrašoma į diską ir papildomai daroma popierinė byla. Jos pareiga buvo tik įsigyti kompiuterius, 2011 m. įsigytas kompiuterius ir sisteminis blokas, mano, kad sisteminis blokas nupirktas su programine įranga. Matininkai privalėjo naudotis braižymo programomis, kitokios galimybės nubraižyti brėžinius, nebuvo galimybės. Kokie kompiuteriai buvo naujose įmonės patalpose, negali pasakyti, ten nėra buvusi, senose patalpose likęs stacionarus kompiuteris ir monitorius, nebuvo normalaus patalpų perdavimo. Šiuo metu yra įkūrusi individualią įmonę, atlieka geodezinius matavimus ir naudoja GeoMap programą.

Liudytoja D. M. teisme parodė, kad nuo 2013 m. J. J. įmonėje dirba buhaltere. Dirbant kompiuteriu naudoja Excel lenteles, elektroninį parašą ir banko išduotą slaptažodžių generatorių. Excel, Word, braižymo programos, jai pradėjus dirbti, jau buvo įdiegtos, kada buvo įdiegtos, nežino. Iki patikrinimo dirbo vienu kompiuteriu, kartais įmonės savininkė kompiuteriu surašydavo raštą. Negali pasakyti, kokie kompiuteriai buvo įtraukti į apskaitą, buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai. Atėjus dirbti, buvo nupirkti trys nauji kompiuteriai, kurie nebuvo įtraukti į apskaitą. Šiuo metu apskaita sutvarkyta tinkamai, į apskaitą įtraukta viena GeoMap programa, ji buvo įgyta seniai, apie kitų programų Excel, Word, braižymo programos įdiegimą nieko nežino, mano, kad su jomis dirbo ir įdiegė, kam jų reikėjo. AutoCad programos, jos dokumentų nematė. Kad J. J. įmonei būtų palikę ar paskolinę kompiuterį, negirdėjo, negali nurodyti, kam priklauso patikrinti paimti kompiuteriai.

Liudytoja B. S. teisme parodė, kad J. J. yra jos kaimynė, anksčiau, dažnai keletą metų, maždaug iki 2013 m. vidurio, kartu važiuodavo į darbą ir grįždavo iš darbo. Pietų metu ir po darbo užeidavo į J. J. įmonę, kuri buvo Vytauto gatvėje, ten teko matyti žemėtvarkos skyriaus specialistus, būdavo ir D. G. ir A., kurios pavardės nežino, jos būdavo ir pietų metu, ir po darbo, jas matydavo iki 2013 m. birželio mėnesio. J. J. įmonei persikėlus į naujas patalpas, D. G. ir A., kurios pavardės nežino, nematė.

Liudytoja I. Ž. posėdžio metu parodė, kad apie M. V. duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu nieko negali pasakyti, jis buvo pakviestas duoti parodymus dėl programų instaliavimo J. J. įmonėje esančiuose kompiuteriuose. Apklausos metu M. V. sakęs, kad apie tai, ar kompiuteriuose programos instaliuotos nelegaliai, jis nežinojo. Apklausos metu M. V. įmonėje nedirbo, parodymus davė laisva valia, perskaitęs pasirašė, kad parodymai teisingi.

Specialistas E. S. posėdžio metu duotą išvadą palaikė, papildomai parodė, kad pagal specialybę jis kompiuterinės technikos inžinierius, programinės įrangos specialistas. Teikdamas išvadą dirbo UAB „Auksa“, kuri sudariusi sutartį su verslo programinės įrangos aljansu. Į jį kreipėsi policijos atstovai dėl nelegalios programinės įrangos išaiškinimo. Pateiktuose kompiuteriuose buvo įrašytos „Tildės biuras“ ir „Nero Platinum“ programos, kurioms įsigyti reikalingos licencijos, kadangi licencijos nebuvo pateiktos, pagal išvadą šios programos nelegalios. Tiksliai neatsimena, keliuose kompiuteriuose buvo įdiegtos šios programos, o išvadoje yra pateikta tai, kas buvo rasta kompiuteriuose. Windows XP Professional yra operacinė sistema, be kurios negalėtų veikti kompiuteris, Microsoft Office programa skirta dokumentų rengimui, redagavimui, lentelėms, skaičiavimams, pristatymams, Microsoft programų atsarginių kopijų daryti negalima, tą patvirtina byloje ant paties kompaktinio disko esantis pranešimas. Autodesk Autocad naudojamas inžineriniams darbams, žemių plotų skaičiavimams, geodeziniams planams rengti. Geomap yra Autodesk Autocad papildinys, kuris yra sukurtas pastarojo pagrindu, t.y. skirtingos programos, tačiau praktiškai viena be kitos jos negalėtų dirbti. „AVG 2013“ yra antivirusinė programa, kuri skirta namų vartotojams, šios programos įmonėje negalima naudoti. Tam reikalinga įsigyti šios programos licenciją. „Tildės biuras 2006“ yra žodynas, vertimo priemonė. Ši programa yra pagalbinė, ji nėra programa, su kuria būtų galima kurti dokumentus ir nustatyti kada ji buvo naudojama. Atlikdamas tyrimą netikrino, ar su šia programa buvo versti į kitą kalbą tekstai komerciniais tikslais. Programų naudojimą įmonės veikloje patvirtina išvadoje pateikti ekranvaizdžiai. 2009 metų „Geomap“ turi savo atšaką ir iš ekranvaizdžio matyti, kad su šios programos vartotojo sąsaja buvo sukurti failai, bylos, su kuriais buvo dirbama. Taip yra ir su Autocad programa. Autocad Map 3D 2009 yra programa 3D atvaizdavimui. Tos programos buvo pilno funkcionalumo. Jos nebuvo apkarpytos, nebuvo demo versijos ir nebuvo naudotos legaliai. Ataskaitoje nurodyta, kada buvo sukurtas ir kada modifikuotas failas, tai paneigti sunku. Programos licencijos negali būti kopijuojamos iš vieno kompiuterio į kitą, jei yra priskirta vienam kompiuteriui, tai ir turi būti tame kompiuteryje. Išskirtiniais atvejais, jei programinė įranga sugenda, tuomet galima inicijuoti kopijos atstatymą, tačiau kopijuoti iš kompiuterio į kompiuterį negalima. Mažmenines programų kainos buvo nustatytos apklausos būdu, kreipėsi į oficialius atstovus, distributorius, kurie platina šias programas. Nurodė, kad negali atsakyti ar buvo naudotasi „Tildės biuro“ ar kitomis programomis, kurios nepalieka tiesioginių pėdsakų, kad jomis buvo naudotasi, tik nustatytas faktas, kad jos buvo instaliuotos.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios J. J., liudytojų, specialisto parodymų, kaltinamosios kaltę įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai:

2013-10-01 Pranešimu dėl autorių teisių pažeidimo (I t. b.l.10) nustatyta, kad į Prienų rajono PK kreipėsi APB „Novus Intellectus“ pranešdama apie autorių teisių pažeidimą.

Iš 2013-11-12 „Info era“, „Also“ raštų (I t. b.l. 14, 34, 35, 36) matyti informacija apie programinės įrangos kainas.

2013 m. lapkričio 26 d. poėmio protokolu nustatyta, kad J. J. individualios įmonės patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), paimti trys kompiuterio procesoriai „Magnum“, type M3501800 Nr. 300416579; Nr. 2012100017053 ir Nr. 300401148 (I t. b.l. 54).

2013 m. gruodžio 18 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad J. J. savo iniciatyva pateikė registravimo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), šios sutarties du priedus, PVM sąskaitas – faktūras Nr. 0000858, Nr. 011799, Nr. 0010087, 1042106, 0012960, 0013033, mokėjimo nurodymą (I t. b.l. 55).

Objekto tyrimo aktu Nr.12/01, nustatyta, kad nurodyti duomenys apie 2013 m. lapkričio 26 d. J. J. individualioje įmonėje, adresu (duomenys neskelbtini), paimtus tris kompiuterių procesorius, kompiuterių programas sisteminiuose blokuose, kompiuteriuose esamus dokumentus, kompiuterinių programų atitikimą licencijuotam autorių teisių objektui keliamus reikalavimus, teisės identifikuojamų kompiuterių programų atgaminimo ir platinimo priklausymą Lietuvoje, programų instaliavimo laiką, teisėtų programų kopijų mažmeninę kainą, programinės įrangos naudojimą J. J. individualios įmonės veikloje (I t. b.l. 61-81; 82-103).

2014 m. spalio 17 d. tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad J. J. įmonėje duomenų apie kompiuterių Intel Celeron, RAM 1,25 GB, HDD SAMSUNG SPU11N ((duomenys neskelbtini)), Intel ® Core i3 EE3220, 3,48 GB RAM, HDD Hitachi MDS (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) įsigijimą nerasta, galimai netinkamai buvo vedama buhalterinė apskaita, netinkamai apskaitytas turtas (I t. b.l. 118).

Ilgalaikio turto apskaitos kortelėse Nr. 4, 061, 17, 18, 20 užfiksuota informacija apie J. J. individualios įmonės kompiuterių įsigijimą (I t. b.l.120-124).

PVM sąskaitos – faktūros Nr. 464867, 466291, 013568 patvirtina J. J. individualios įmonės kompiuterių: Asus Ultrabook K56CM (nešiojamas kompiuteris), ORKA PREMIUM 5, 1527662 I N9999, ASUS X5MSM-SX223D įsigijimą (I t., b.l. 125-127).

2013 m. spalio 13 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu gautas registravimo pažymėjimas, J. J. įmonės nuostatai, licencijos Nr. (duomenys neskelbtini), sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (I t., b.l. 128).

Juridinių asmenų registro Registravimo pažymėjimu (I t., b.l. 129) nustatyta, kad J. J. įmonė įregistruota 2005-12-20.

Iš byloje esančių J. J. individualios įmonės nuostatų (I t., b.l. 130-132) matyti, kad įmonės steigėja yra J. J..

Iš Licencijų (I t., b.l. 133, 134, 135, 136, 137) matyti, kad J. J. individualiai įmonei suteikta licencija atlikti geodezinius darbus, rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektus.

Iš sutarties (I t., b.l. 138-141) nustatyta, kad 2006-01-04 sutartimi J. J. individuali įmonė iš UAB „InfoEra“ įsigijo programinę įrangą „GeoMAP 2006“.

Iš Juridinio asmens duomenų (I t., b.l. 143-145) matyti, kad J. J. individualios įmonės vadovė yra J. J., teisinė forma – individuali įmonė, kurios tikslai – vykdyti komercinę ūkinę veiklą, siekiant gauti pelno ir jį naudoti savininko sprendimams įgyvendinti.

Juridinių asmenų registro išrašu nustatyta, kad J. J. individualios įmonės, kurios kodas 300516870, vadovė yra J. J. ( I t., b.l. 147-149).

Veikos kvalifikavimas ir įrodymų vertinimas

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 192 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, jeigu neteisėtų kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų, o kai jų nėra, pagal atgamintų kūrinių originalų kainas viršijo 250 MGL dydžio sumą. Pagal LR BK 192 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai atgamino literatūros, mokslo ar meno kūrinį (įskaitant kompiuterių programas ir duomenų bazes) ar gretutinių teisių objektą arba jų dalį komercijos tikslais arba platino, gabeno ar laikė komercijos tikslais neteisėtas jų kopijas. Nusikaltimo, numatyto LR BK 192 straipsnyje, objektas yra intelektinė nuosavybė, kuri apima ir autorių teises į kūrinius, ir audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojų teises (gretutines teises). Šio nusikaltimo dalykas – autorių teisių ir gretutinių teisių objektai. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, aiškindamas BK 192 straipsnio dispozicijos turinį, yra pasisakęs, kad neteisėtai atgaminta kompiuterinė programa yra nusikaltimo, numatyto BK 192 straipsnyje, dalykas, o remiantis ATGTĮ 57 straipsniu atgaminti audiovizualinio kūrinio kopiją išimtinę teisę turi audiovizualinio kūrinio pirmojo įrašo gamintojas (LAT nutartys Nr. 2K–240/2008, 2K–218/2004, 2K–354/2006, 2K–176/2007). Autorius turi išimtines teises leisti arba uždrausti atgaminti kūrinį bet kokia forma ar būdu. Bet koks kūrinio originalo ar jo kopijų panaudojimas be autoriaus, jo teisių perėmėjo ar jo tinkamai įgalioto asmens leidimo yra laikomas neteisėtu, išskyrus ATGTĮ numatytus atvejus (ATGTĮ 15 str.). Autorių teisių subjektas – autorius, kitas fizinis arba juridinis asmuo, ATGT įstatymo nustatytais atvejais turintis išimtines turtines autorių teises, taip pat fizinis arba juridinis asmuo, kuriam perėjo išimtinės turtinės autorių teisės (autorių teisių perėmėjas) (ATGT įstatymo 2 str. 5 p.). Nusikaltimo sudėties požymių visuma (objektyvieji požymiai – veika, padariniai, priežastinis ryšys ir subjektyvieji požymiai – kaltė, motyvas, tikslas) yra būtinas pagrindas asmenį patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Komentuojamame straipsnyje apibrėžtų veikų subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad atlieka bent vieną iš baudžiamajame įstatyme numatytų veiksmų: atgamina, platina, gabena ar laiko neteisėtas kūrinių kopijas ir nori taip veikti. Valinis tiesioginės tyčios momentas pabrėžia veikos siekimą (norėjimą).

Kaltinamoji teismo posėdžio metu pripažino, jog jai buvo žinoma, kad kompiuterių programos panaudojimui komercijos tikslais būtina turėti autoriaus teisių turėtojo leidimą, t.y. licenciją, turėjo įgijusi legalią GeoMap 2006 programą. Atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovė suvokė, kad kompiuterių programų panaudojimui (atgaminimui ir laikymui) komercijos tikslais (darbui) yra reikalingos licencijos, tačiau jų nėra, o kompiuterių programos vis tiek yra panaudojamos įmonės veikloje, akivaizdžiai rodo, kad J. J. veikė kaltai. J. J. nesidomėjo kompiuterių programų teisėtumu, įmonėje nebuvo patvirtinta jokios vidinės tvarkos dėl darbo su kompiuteriais bei kompiuterių programų naudojimo, nebuvo paskirta atsakingo asmens už kompiuterių programų priežiūrą. Tai akivaizdžiai įrodo įmonės vadovės nerūpestingumą bei aplaidumą, nes būtent vadovas atsako už tai, kad įmonės veikla būtų teisėta, nepažeistų įstatymų. Teisme apklausti įmonės darbuotojai parodė, jog neteisėtos kompiuterių programų kopijos buvo panaudojamos įmonės veiklai vykdyti. Taigi, neteisėtų kompiuterių programų kopijų panaudojimas buvo naudingas įmonės ekonominei veiklai, nes sudarė sąlygas ekonominei naudai gauti. Atitinkamai, J. J. įmonė per vadovę J. J., kaip asmenį, atsakingą už įmonės veiklos organizavimą ir kontrolę, aiškiai suvokė, jog įmonės veikla neturi pažeisti įstatymų reikalavimų, suprato tai, tačiau vis tiek buvo tiesiogiai suinteresuota tokia veika ir jos sukuriamais padariniais. Dėl kaltinamosios J. J. pozicijos, jog ji pati neteisėtų kompiuterių programų neatgamino, todėl atgaminimas neva negali būti jai inkriminuotas, bei tai, jog jos įmonėje vienas kompiuteris, priklausė ir buvo atsineštas D. G., pažymėtina, kad ši pozicija yra paneigiama aukščiau nurodytais argumentais, taip pat ir teismų praktika, t.y. kad vadovas, kuris nepaskyrė atsakingo už kompiuterių programų instaliavimą ir priežiūrą asmens, atsako pats, kaip asmuo atsakingas už visą įmonės veiklą. Visi trys kompiuteriai, kuriuose buvo nelicencijuotos programos, buvo naudojamas J. J. įmonės veikloje, tai patvirtino liudytojais apklausti įmonės darbuotojai.

Remiantis Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo (toliau - ATGTĮ) 10 str. (2003-03-05 įstatymo Nr. IX-1355 redakcija), kompiuterių programos autoriumi laikomas fizinis asmuo ar fizinių asmenų grupė, sukūrę programą. Kompiuterių programa saugoma pagal šį įstatymą, jeigu ji yra originali. Nustatant kompiuterių programos originalumą, netaikomi jokie kokybės ar meninės vertės kriterijai. Turtinės autorių teisės į kompiuterių programą, kurią sukūrė darbuotojas atlikdamas savo tarnybines pareigas ar darbo funkcijas, priklauso darbdaviui, jeigu kitaip nenustatyta sutartyje. Remiantis ATGTĮ 4 str. 2 d. išaiškinimu, autorių teisių objektu yra laikomos ir kompiuterinės programos, o autorių teisės nesaugomi objektai apibūdinti įstatymo 5 str.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad komerciniai tikslai, tai tikslai, susiję su veikla, kuri vykdoma ne tik tiesiogiai pajamoms, pelnui ar kitokiai turtinei naudai gauti, bet ir veikla, kuri netiesiogiai susijusi su pajamų gavimu (komercine – ūkine veikla), pvz., bendrovės darbuotojai neteisėtas kompiuterio programų kopijas naudojo darbui ir taip gavo ekonominės naudos, nes šios programos padėjo operatyviau atlikti pavestus darbus, gauti didesnių pajamų (kasacinės bylos Nr. 2K-7-201/2008, 2K-265/2008, 2K-538/2009, 2K-7-35/2011). Analizuojant paminėtus požymius nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad kaltinamajai neteisėtas programų įdiegimas bei laikymas inkriminuotas atsižvelgus į jos vadovavimą J. J. individualiai įmonei. Taigi, J. J., kaip įmonės vadovė, buvo atsakinga už įmonės veiklos organizavimą, jos tikslų įgyvendinimą. Jai, kaip vadovei, buvo keliami didesni rūpestingumo, apdairumo ir teisėtumo laikymosi savo veikloje reikalavimai, todėl ji turėjo žinoti ir pasirūpinti, jog teisėtam kompiuterio programų naudojimui būtina įsigyti licencijas, nes tik toks dokumentas leidžia teisėtai naudotis šiomis programomis. Teismų praktikoje išaiškinta, kad aplinkybės, kai bendrovės vadovas organizuoja bendrovės veiklą, aprūpina darbuotojus darbu ir darbo priemonėmis, santykiuose su trečiaisiais asmenimis atstovauja savo vadovaujamam juridiniam asmeniui, priima sprendimus jo vardu, o veikla yra vykdoma juridinio asmens interesais, visiškai atitinka BK 192 straipsnyje numatytas fizinio asmens atsakomybės sąlygas (kasacinė nutartis 2K-538/2009). J. J. yra atsakinga už neteisėtą kompiuterio programų kopijų laikymą J. J. individualios įmonės kompiuteriuose, nes ji tyčia nesiėmė tinkamų ir teisėtų priemonių tam, kad įmonės veikloje naudojamuose kompiuteriuose būtų laikomos teisėtos programų kopijos. Nors kaltinamoji J. J. kaltės dėl nelegalių programų instaliavimo nepripažino, tačiau sutiko, kad šios programos J. J. individualiai įmonei priklausančiuose kompiuteriuose buvo laikomos. Nusikaltimas, numatytas BK 192 str., objektyviai reiškiasi tam tikrų alternatyvių veikų padarymu. Viena tokių veikų, už kurios padarymą pagal šį BK straipsnį yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, - tai kūrinio (pvz., kompiuterinės programos) neteisėtų kopijų įdiegimas, kita – laikymas. Todėl ta aplinkybė, kad J. J. nelegalių programų įmonės kompiuteriuose neįdiegė, jos atsakomybės nepašalina. LR BK 192 str. dispozicija yra blanketinė, todėl konkretūs joje numatytos veikos požymiai atskleidžiami analizuojant specialų įstatymą - LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą (ATGTĮ). Pagal ATGTĮ 73 str. autorių teisių pažeidimu laikomi veiksmai, kuriais pažeidžiamos bet kurios įstatymu saugomos autorių teisės. Tiek atgaminimas, tiek laikymas, neturint autorių teisių turėtojo leidimo, yra autorių teisių pažeidimas. J. J. yra įmonės vadovė ir savininkė nuo 2005-12-20, o nustatytos neteisėtos programos buvo atgamintos ir pradėtos laikyti būtent jos vadovavimo laikotarpiu. Ji turėjo teisę atstovauti įmonei, priimti sprendimus jos vardu, kontroliuoti veiklą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. J. individualios įmonės darbuotojai, braižydami sklypų planus, naudojosi kompiuterinėmis programomis „GeoMap“, „Autocad Map“ programomis. Nurodytas programas įmonės darbuotojai naudojo siekdami darbo rezultatų, tiesiogiai susijusių su įmonės vykdoma veikla. Tai patvirtino teisme apklausti liudytojai, įmonės darbuotojai. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad kaltinamoji, kaip įmonės savininkė, disponavo šios programos autoriaus ar autoriaus teisių subjekto leidimu komercinėje veikloje naudoti pastarųjų programų kopijas. Be, to nustatyta, kad „Windows XP Professional“, „Microsoft Office Enterprise 2007“, „Microsoft Office XP Professional“, „AVG 2013“, „Nero Platinium“, „Tildės Biuras 2006“ programos sietinos su įmonės veikla, nes „Windows XP Professional“ yra operacinė sistema, kuri yra pagrindas visoms kitoms programoms veikti, o „Microsoft Office Enterprise 2007“, „Microsoft Office XP Professional“ yra operacinės sistemos „Windows XP Professional“ dalys, kurios sąlygoja tokių programų, kaip Word, Excel ir kt., būtinų dokumentų kūrimui, veikimą. „AVG 2013“ yra antivirusinė programa, kompiuterinė programa „Nero Platinium“ naudojama kompaktinių diskų įrašymui, o „Tildės Biuras 2006“ – vertimui. Iš byloje esančios medžiagos ir teismo posėdžio metu patikrintų įrodymų seka, kad J. J. individualios įmonės trijuose kompiuteriuose neteisėtai instaliuotos kompiuterių programos buvo atgamintos ir laikytos pažeidžiant LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, šios programos buvo naudotos bendrovės veikloje siekiant darbo rezultatų, tokiu būdu siekiant komercijos tikslų, įmonės darbuotojai, braižydami geodezinius brėžinius, kurdami dokumentus, naudojosi kompiuterinėmis programomis, kurios buvo be licencijų įdiegtos įmonės kompiuteriuose. Programas įmonės darbuotojai naudojo siekdami darbo rezultatų, tiesiogiai susijusių su įmonės vykdoma veikla – geodezija, kadastriniais matavimais, žemės sklypų formavimu. Atsižvelgiant į tai, J. J. nurodytas kompiuterių programas laikė ne asmeniniam naudojimui, o darbinei veiklai, vykdomai tiesiogiai pajamoms, pelnui, turtinei naudai gauti, ūkinei veiklai vykdyti. Taip pat byloje nustatyta, kad nei J. J., nei jos individuali įmonė nebuvo minėtų programų autoriais, todėl jų kopijas laikyti ir naudoti galėjo tik leidus šių programų autoriams, jų teisių perėmėjams ar tinkamai įgaliotiems asmenims. Dokumentų, patvirtinančių tokio leidimo turėjimą (licencijos), kaltinamoji nepateikė, todėl darytina išvada, kad kaltinime nurodytos programos į kompiuterius buvo įdiegtos ir įmonės veikloje naudojamos neteisėtai, siekiant komercinių tikslų.

J. J. tyčios nebuvimą grindžia žinių kompiuterinės technikos srityje trūkumu, tuo, kad ji nelegalių programų neinstaliavo, kompiuterį su nelegaliomis programomis atsinešė ir darbe naudojo darbuotoja D. G., tačiau tokie argumentai atmestini. J. J., būdama įmonės vadove, yra atsakinga už jos veiklą, privalėjo tinkamai organizuoti ir kontroliuoti vadovaujamos įmonės darbą. Įmonė užsiima geodezine veikla, sklypų formavimu ir jos tiesioginei veiklai reikalingos kompiuterių programos, kuriomis galima ruošti brėžinius bei dokumentus. Taigi, įmonės vadovo pareiga yra užtikrinti, kad įmonės kompiuteriuose, laikomuose įmonės patalpose, būtų instaliuotos legalios programos, kuriomis darbuotojai galėtų atlikti jiems pavestas funkcijas. LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-06-17 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-265/2008 taip pat pažymėjo, kad komercijos tikslais laikomi ne tik tokie tikslai, kurie susiję su veikla, vykdoma tiesiogiai pajamoms, pelnui ar kitokiai turtinei naudai gauti, bet ir tokia veikla, kuri netiesiogiai susijusi su pajamų gavimu. Taigi, vykdant komercinę – ūkinę veiklą ir neteisėtai naudojant kompiuterines programas, bendrovė tiesiogiai iš šių programų pajamų negauna, tačiau tokių programų panaudojimas yra susijęs su komercine veikla ir siekimu pelningai vystyti šią veiklą bei gauti pelną.

Byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog kaltinime nurodytuose kompiuteriuose instaliuotos programos buvo įgytos ir atgamintos neteisėtai, kad šios programos buvo naudojamos J. J. individualios įmonės veikloje siekiant geresnių darbo rezultatų, be to, atsižvelgiant į LR Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 2 str. 17 d. nuostatas, bei nurodytų LAT 2008 metų nutartyse esančius komercinių tikslų išaiškinimus, yra pagrindas tvirtinti, kad J. J. individualios įmonės kaltinime nurodytos programos buvo laikomos komercijos tikslais, kadangi vien programų panaudojimo įmonės veikloje faktas yra pakankamas komercijos tikslams konstatuoti. Teismas nesivadovauja liudytojo M. V. duotais parodymais toje apimtyje, kiek jo parodymai ikiteisiminio tyrimo metu ir duoti teisme yra prieštaringi, apie tai, ar jis žinojo, ar nežinojo, jog kompiuterinė programa GeoMAP 2009, yra nelegali. Tačiau tiek ikiteisiminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus teisme jis nurodė, kad tiesioginėms pareigoms atlikti darbe jis naudojo kompiuterinę programą GeoMAP 2009. Kaltinamoji J. J. neneigė, kad neteisėtos programos buvo naudojamos įmonės veikloje, todėl esant tokioms aplinkybėms yra pagrindas konstatuoti, jog kaltinamoji, vadovaudama bendrovei, nesivadovavo norminiais aktais savo veiklos srityje ir nesilaikė įstatymais nustatytų reikalavimų. Apklausti liudytojais darbuotojai patvirtino, kad vykdė darbines funkcijas naudodamiesi kompiuteriuose buvusiomis programomis. Atitinkamai įmonė iš to gavo netiesioginę komercinę naudą. Microsoft programų panaudojimą įmonės kompiuteriuose patvirtina specialisto tyrimo aktas, apklausti įmonės darbuotojai liudytojai – R. M., D. M.. J. J. individualios įmonės veikloje naudotuose kompiuteriuose buvo atgamintos ir laikomos dvi Autodesk Autocad Map 3D 2009 programos. Kaip patvirtino specialistas, tai buvo pilno funkcionalumo programos. Šios kompiuterių programos panaudojimą patvirtina specialisto tyrimo aktas. „GeoMap“ 2009 programos kopijos panaudojimą J. J. įmonės veikloje patvirtina specialisto tyrimo aktas, liudytoja A. N., liudytojo M. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai. Tarp neteisėtų įmonės veiksmų, kaip priežasties, ir civiliniams ieškovams atsiradusios turtinės žalos, kaip pasekmės, egzistuoja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.

Tai, jog J. J. įmonės kompiuteriuose programos buvo pilno funkcionalumo, neapkarpytos, nebuvo „demo“ versijos ir buvo naudotos nelegaliai, patvirtino specialistas. Teismas neturi pagrindo netikėti specialisto E. S. išvada, kadangi jo kvalifikacija teismui abejonių nekelia, byloje esanti specialisto išvada atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 90 str. 3 d. reikalavimus. Nors J. J. teigė, jog buvo padaryta legaliai turėtos programos GeoMap 2006 kopija ir naudojama kitame kompiuteryje, tačiau pažymėtina, kad LR ATGTĮ 30 str. 1 d. suteikia teisę asmeniui, turinčiam teisę naudoti tinkamai licencijuotą kompiuterių programą, be autoriaus leidimo pasidaryti atsarginę kompiuterių programos kopiją. To paties straipsnio 3 dalis numato, kad jokia kompiuterių programos kopija negali būti naudojama kitokiems tikslams, negu nustatyti šio straipsnio 1 dalyje. Taigi, įstatymas aiškiai numato, jog tokias atsargines kopijas galima pasidaryti tik tuo atveju, kai jos yra būtinos tam, kad būtų galima naudoti teisėtai įsigytos kompiuterių programos kopiją, jeigu kompiuterių programa būtų prarasta, sunaikinta ar taptų netinkama naudoti. J. J. įmonės veikloje buvo panaudotos neteisėtos civilinių ieškovų kompiuterių programų kopijos, todėl jokių šių programų kopijų (tame tarpe ir atsarginių) J. J. įmonė neturėjo teisės daryti ir naudoti, kadangi turėjo nelegalias šių programų kopijas.

Kaltinamoji nei patikrinimo metu, nei baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme metu nepateikė licencijų ir (ar) kitų dokumentų, patvirtinančių teisę atgaminti, laikyti ir panaudoti įmonės kompiuteriuose objektų tyrimo akte nustatytas kompiuterių programų kopijas. Pateiktos kompiuterių įsigijimo sąskaitos – faktūros tik patvirtina, kad kompiuteriai buvo perkami be programinės įrangos, kadangi tokiu atveju įsigyjamos programinės įrangos kiekis ir kaina atsispindėtų sąskaitose – faktūrose.

Tokie veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 192 str. 2 d. požymius, kopijų bendra vertė pagal teisėtų kopijų mažmenines kainas viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl kaltinamųjų veika ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuota pagal BK 192 str. 2 d.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Turtine žala pripažįstama ne tik asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), bet ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Civiliniai ieškovai Autodesk Incorporated, Microsoft Korporacija ir UAB „InfoEra“ patikslintu ieškiniu (I t. b.l. 42-46) prašo priteisti iš J. J. individualios įmonės Autodesk Incorporated naudai – 13299,35 Eur (45920,00 Lt); Microsoft Korporacijos naudai – 2581,38 Eur (8913,00 Lt); UAB „InfoEra“ naudai – 2785,85 Eur (9619,00 Lt), priteisti iš civilinio atsakovo civilinių ieškovų naudai 6 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo nuosprendžio visiško įvykdymo, priteisti iš civilinio atsakovo civilinių ieškovų naudai visas civilinių ieškovų bylinėjimosi išlaidas – 724,05 Eur (II t. b.l. 119). LR

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog pats autorių teisių pažeidimas reiškia žalos padarymą, kadangi dėl kiekvieno neteisėto kūrinio panaudojimo teisių subjektas praranda pajamas, gali būti pakenkta jo reputacijai, o teisių pažeidėjas pasipelno nemokėdamas nustatyto licencinio mokesčio už įgyjamas kūrinio naudojimo teises. Civiliniai ieškovai prašo kompensacijos priteisimo. Kompensacija yra specialus žalos apskaičiavimo metodas, įtvirtintas LR ATGTĮ atsižvelgiant į autorių teisių, kaip civilinės teisės objektų, specifiką. Tad civiliniai ieškovai gali reikalauti kompensacijos, kurios dydį iki 1000 minimalių gyvenimo lygių nustato teismas, atsižvelgdamas į atsakovo kaltę, jo turtinę padėtį, neteisėtų veiksmų priežastis, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose kompensacija autorių teisių turėtojams apskaičiuojama atsižvelgiant į kiekvienos neteisėtai atgamintos kompiuterių programos kopijos teisėto pardavimo kainą. Kaip parodė specialistas, jis kreipėsi į oficialius programų platintojus, kurie nurodė mažmeninę kainą pažeidimo nustatymo dienai, t.y. galutinę prekės kainą, į kurią įskaityti visi mokesčiai, kurią moka galutiniai vartotojai įsigydami programą legaliai. Šiuo atveju šios kainos nėra nuginčytos, atitinka tiek objektų tyrimo aktą, tiek kaltinamąjį aktą. Vadovaujantis LAT formuojama praktika, kompensacijos dydis yra nustatomas pagal specialų kriterijų, t.y. pagal tam tikro autorių teisių apsaugos objekto teisėto pardavimo kainą, kuri suprantama kaip rinkos mažmeninė kaina - galutinė prekės kaina į kurią įskaityti visi mokesčiai (LAT 2006 m. gegužės 3 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-311/2006, Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006 m. birželio 21 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-422/2006). Lietuvos Konstitucinis teismas 2011-01-06 nutarime patvirtino, kad, apskaičiuojant kompensaciją už autorių teisių subjektams padarytą žalą, vadovaujamasi atitinkamo kūrinio teisėto pardavimo kaina. Civiliniai ieškovai prašo priteisti ir 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiasis teismas civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014 išaiškino, kad ieškinio priėmimo klausimo išsprendimas laikomas civilinės bylos iškėlimu, todėl šio veiksmo atlikimas laikomas procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia (CPK 137 straipsnio 1 dalis, CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Autodesk Incorporated, Microsoft Korporacija ir UAB „InfoEra“ baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydami priteisti ir 6 procentų metines palūkanas ir 2014-10-08 nutarimu buvo pripažinti civiliniais ieškovais. Atsižvelgiant į tai, bylos iškėlimo momentu ir procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia laikytina 2014-10-08 (I t., b.l. 47). Atsižvelgus į išdėstytus argumentus, ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Bausmės skyrimas

J. J. individualios įmonės – juridinio asmens baudžiamajai atsakomybei būtinų sąlygų visuma yra nustatyta BK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį juridinis asmuo atsako tik už tas nusikalstamas veikas, už kurių padarymą BK specialiojoje dalyje numatyta juridinio asmens atsakomybė. Pagal BK 20 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tuo atveju, jeigu nusikalstamą veiką padarė fizinis asmuo, kuris eina vadovaujančias pareigas ir turi teisę atstovauti juridiniam asmeniui arba priimti sprendimus jo vardu, arba gali kontroliuoti jo veiklą, ir fizinis asmuo nusikalstamą veiką padaro juridinio asmens naudai arba interesais, veikdamas individualiai ar juridinio asmens vardu.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumą, kaltininkų asmenybes, jie ankščiau neteisti, administracine tvarka nebausti. Kaltinamoji J. J. neteista (I t. b. l. 171), administracine tvarka nebausta (I t. b. 1. 155), priklausomybės ligų centre neregistruota (I t. b.l. 170), Psichiatrijos ligoninės stacionare ir konsultacijų kabinete nesilankė ir nesigydė. Atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismo manymu bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant baudas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti klausimas spręstinas pagal Lietuvos Respublikos BK 72 str. ir BPK 94 str. nuostatas, konfiskuotini trys kompiuterio procesoriai „Magnum“, type M3501800 Nr. 300416579; Nr. 2012100017053 ir Nr. 300401148, kuriuose buvo įdiegta ir naudota nelegali programinė įranga, saugomi Alytaus apskrities VPK Prienų PK.

2015-03-27 nutartimi taikytas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajai J. J. individualiai įmonei, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, ar esant nepakankamai – į kaltinamajai J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, paliktinas galioti iki visiško nuostolių atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 – 305 str. ir 307 str.,

nusprendžia:

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 192 str. 2 d. ir skirti jai 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.

J. J. individualią įmonę, įmonės kodas 300516870, pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 192 str. 2 d. ir paskirti 10 MGL (376,60 Eur) dydžio baudą.

Priteisti iš J. J. individualios įmonės, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), Autodesk Incorporated naudai 13299,35 Eur (trylika tūkstančių du šimtus devyniasdešimt devynis eurus 35 ct) dydžio kompensaciją; Microsoft Korporacijos naudai – 2581,38 Eur (du tūkstančius penkis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 38 ct) dydžio kompensaciją; UAB „InfoEra“ naudai – 2785,85 Eur (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 85 ct) dydžio kompensaciją, 6 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014-10-08) iki visiškos žalos atlyginimo bei 724,05 Eur (septynis šimtus dvidešimt keturis eurus 05 ct) advokato pagalbos išlaidas.

Konfiskuoti tris kompiuterio procesorius „Magnum“, type M3501800 Nr. 300416579; Nr. 2012100017053 ir Nr. 300401148, saugomus Alytaus apskrities VPK Prienų PK.

2015-03-27 nutartimi taikytą nuosavybės teisių apribojimą į kaltinamajai J. J. individualiai įmonei, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį kilnojamąjį, nekilnojamąjį turtą, o jo nesant, ar esant nepakankamai – į kaltinamajai J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą, palikti galioti iki visiško patikslinto civilinio ieškinio patenkinimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Indrė Petrokienė