Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Sigitos Bieliauskienės, teisėjų Jūratės Damanskienės ir Jolantos Čepukėnienės, sekretoriaujant Dariui Kamandieriui, dalyvaujant prokurorui Ričardui Kubiliui, nuteistojo D. K. gynėjui advokatui R. J., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. K. (D. K.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo D. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., D. K. (D. K.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 3 d., M. L. (M. L.) – pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 3 d.

pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams ir 4 (keturiems) mėnesiams;pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. 20 (dvidešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 2 d., 4 d., 5 d. 1 p., 9 d. paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, o po to dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta ir neatlikta pagal Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendį ir galutine subendrinta bausme paskirtas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas D. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2011 m. gegužės 16 d. iki 2011 m. gegužės 18 d. ir 2011 m. liepos 26 d.

Nuteistieji D. K. ir M. L. apeliacinių skundų nepateikė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. K. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis kartu su M. L. ir D. K. apiplėšė įsibrovę į patalpą bei panaudodami fizinį smurtą ir sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent jie:

2011 m. liepos 15 d. apie 2 val., Vilniaus r., Mickūnų sen., Kairėnų k., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami tikslą pagrobti svetimą turtą, išdauždami įėjimo į namą durų stiklus ir išlauždami namo, priklausančio D. T., antrąsias įėjimo duris, įsibrovė į namą, esantį Vilniaus r., Mickūnų sen., Kairėnų k., bei panaudodami fizinį smurtą, t. y. spirdami koja vieną kartą į pilvą, ne mažiau 10 kartų suduodami kumščiu į veidą bei vieną kartą spirdami koja nukentėjusiajai į veidą, padarydami D. T. poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, dešinės pusės skruosto bei žando srityje, kairės akies abiejų vokų – kairio skruosto srityje, paviršines muštines žaizdas su poodine kraujosruva nosies nugarėlėje, poodines kraujosruvas kairiame žande, dešinėje alkūnėje, poodines ir odines kraujosruvas krūtinės ląstos priekinio paviršiaus dešinėje pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, reikalaudami atiduoti pinigus ir mobiliojo ryšio telefoną, bei tokiu būdu atimdami galimybę nukentėjusiajai priešintis, bendrais veiksmais pagrobė svetimą turtą – 150 litų, 50 Lt vertės rudos spalvos piniginę, kurioje buvo 10 litų, 7 eurai – 24,15 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung GT“ – E1080i, IMEI kodas (duomenys neskelbtini) – 100 Lt vertės su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini) – 10 Lt vertės, 3 pakelius cigarečių „Minsk“ – 12 Lt vertės, priklausančius D. T., tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajai D. T. 356,15 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.;

Be to, jie 2011 m. liepos 15 d. apie 2 val., Vilniaus r., Mickūnų sen., Kairėnų k., būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, tikslu pagrobti svetimą turtą, tyčia išdauždami 150 Lt vertės pirmų įėjimo į namą durų du stiklus bei išlauždami namo, esančio Vilniaus r., Mickūnų sen., Kairėnų k., kuriame gyvena D. T., antrąsias įėjimo duris, kurių sugadinimas materialinės vertės neturi, bendrais veiksmais sugadino svetimą turtą, priklausantį D. T., taip padarydami nukentėjusiajai bendrą 150 Lt turtinę žalą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Apeliaciniu skundu D. K. prašo pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendį ir paskirti jo atžvilgiu švelnesnę bausmę.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. K. bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, neatsižvelgė į jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į tai, kad būdamas 12 metų tapo našlaičiu, dirba UAB „P. M.“ apdailininku, atlygino nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, atsiprašė nukentėjusiosios ir nukentėjusioji jam atleido, savo aktyviais veiksmais padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir gailisi dėl jų padarymo.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. K. gynėjas advokatas R. J. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

Skundžiamu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu D. K. pripažintas kaltu už nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 3 d. padarymą.

Nors apeliaciniu skundu D. K. neginčija kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų bei jų kvalifikacijos, tačiau prašo sušvelninti jam paskirtą galutinę bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliaciniame skunde išdėstytus bausmių sušvelninimo motyvus bei pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriais remiantis nuteistajam buvo paskirta bausmė, konstatuoja, kad D. K. paskirta bausmė yra teisinga, ji neprieštarauja Lietuvos Respublikos BPK įtvirtintoms bausmių skyrimo nuostatoms.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmė visais atvejais yra individuali prievartos priemonė, t. y. ji skiriama konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką. Bausmė turi atitikti Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį ir turi būti skiriama pagal Lietuvos Respublikos BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies nuostatų. Pažymėtina, kad D. K. nubaustas už vieno sunkaus nusikaltimo padarymą (BK 180 str. 2 d.) ir baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. padarymą.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę D. K., atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į jų padarymo aplinkybes, pavojingumą visuomenei ir nuteistojo kaltės formą – tyčią, nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, į pagrobto turto vertę, į nukentėjusiosios sužalojimo sunkumą, į jo asmenybę. Nors D. K. yra įsidarbinęs, tačiau kaip matyti iš bylos, jis baustas administracine tvarka, teistas. Priimdamas nuosprendį, teismas atsižvelgė į D. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y., kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, gailisi dėl jų padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.), bei į atsakomybę sunkinančias aplinkybes – nusikalstamas veikas nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 str. 1 d. 1p. ir 9 p.).

Vilniaus rajono apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 63 str. nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmių skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, D. K. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. padarymą, skyrė 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimą, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d. – 20 (dvidešimties) parų areštą. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad už sunkų nusikaltimą – apiplėšimą įsibrovus į patalpą, Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė. Paskirtos šiuo nuosprendžiu bausmės, kadangi yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis, teisingai subendrintos apėmimo būdu (LR BK 63 str. 5 d. 1 p.)

Tokiu būdu, apeliacinio skundo argumentai, kuriais remiantis prašoma sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę – prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, gailisi dėl jos padarymo, įsidarbino, jau buvo įvertinti pirmosios instancijos teisme ir nuteistajam skirta bausmė yra mažesnė nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatytas vidurkis. Dar labiau švelninti D. K. paskirtą bausmę tais pačiais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Kitos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, t. y., kad apeliantas atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino jai padarytą žalą, pastaroji nuteistajam jokių pretenzijų neturi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, negali būti laikomos pagrindu sušvelninti ir taip pakankamai švelnią pirmosios instancijos teismo skirtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad nuteistasis D. K. teigiamų išvadų dėl savo elgesio nedaro. Nors jau buvo teistas, išėjęs į laisvę toliau vėl daro savanaudiškas, smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, t. y. plėšimus.

Atsižvelgiant į išdėstytą, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendis paliekamas nepakeistu, keisti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo D. K. apeliacinį skunda atmesti.