Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Virginijos Čekanauskaitės, Danutės Gasiūnienės ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Tieto Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos ieškinį solidariems atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Tieto Lietuva“ ir Tieto Finland Oy dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė DK „PZU Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Motyvuojamoji dalis

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo.

Ieškovas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Tieto Lietuva“ ir Tieto Finland OY 218 889 Lt dydžio tarpinį mokėjimą bei 368 866,53 Lt dydžio nuostolius, patirtus dėl sutarties neįvykdymo iš atsakovų pusės. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo UAB „Tieto Lietuva“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą bei turtines teises, neviršijant ieškinio reikalavimo sumos, o šio turto neužtekus - areštuoti atsakovo lėšas. Kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą ieškovas nurodė didelę ieškinio sumą atsakovo UAB „Tieto Lietuva“ atžvilgiu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovo UAB „Tieto Lietuva“ nekilnojamąjį/kilnojamąjį turtą, neviršijant 587 755,53 Lt sumos, o jo neužtekus – areštavo turtines teises ir lėšas. Teismas ieškinio sumą (587 755,53 Lt) laikė didele ir keliančia grėsmę galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymui. Šią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad atsakovas UAB „Tieto Lietuva“ nekilnojamojo turto neturi, jo finansinė padėtis nėra gera, o atsakovų prievolės įvykdymas ieškovui nėra užtikrintas. Be to, ieškovas tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą (CPK 144 str.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas UAB „Tieto Lietuva“ pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartį bei panaikinti atsakovo UAB „Tieto Lietuva“ turto areštą. Nurodo šiuos argumentus:

ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes pats ieškovas yra atsakingas dėl sutarties neįvykdymo. Be to, ieškovas neįrodė atsakovo UAB „Tieto Lietuva“ kaltės, žalos ir priežastinio ryšio;teismas turėjo vertinti abiejų solidarių atsakovų turtinę padėtį, o ne vieno;ieškinio suma solidarių atsakovų atžvilgiu nėra laikytina didele, nes atsakovo UAB „Tieto Lietuva“ turtas 2011 m. sudarė 9 080 816 Lt; per 2011 m. jis gavo 1 624 569 Lt grynojo pelno; atsakovo Tieto Finland Oy turtas 2011 m. sudarė 1 084 768 544,66 Lt; o pelnas per 2011 m. siekė 96 425 455 Lt. Be to, visos 30 „Tieto“ grupės įmonių yra finansiškai stabilios bei užimančios didžiausią Baltijos rinkos dalį IT srityje, kurių bendras pelnas Baltijos šalyse 2011 m. siekė 120 000 000 Lt.

Ieškovas Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsakovas nepaneigė didelės ieškinio sumos, nes jo ilgalaikio turto vertė šiai dienai sudaro ne daugiau nei 195 879 Lt, ir šis turtas galimai bus nurašytas dėl nusidėvėjimo. Atsakovo per vienerius metus gautinos sumos sudaro 4 617 364 Lt (iš kurių 2 428 474 Lt pagal ginčo sutartį gautinos sumos), o per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro 3 318 675 Lt. Vadinasi, atsakovo per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro daugiau nei realiai per vienerius metus gautinos sumos, kadangi pagal ginčo sutartį ieškovas atsakovui jokių sumų nemokės. Antstoliui vykdant skundžiamą nutartį, atsakovo banko sąskaitoje buvo tik 9 977,99 Lt lėšų. Ieškovas turi teisę pasirinkti kurio solidaraus atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-472/2010). Kadangi ieškovas nežino kito atsakovo pozicijos dėl solidariosios atsakomybės, o ginčo sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Tieto Lietuva“, ieškovas būtent šio atsakovo atžvilgiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisinės nuostatos darytina išvada, kad prieš sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo, iš pradžių yra prima facie (preliminariai) įvertinamas ieškinio pagrįstumas, ir tik nustačius, jog ieškinys yra prima facie pagrįstas – sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindų egzistavimo, tai yra realių grėsmių, jog galimai ieškovui palankaus procesinio teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba taps neįmanomu.

Nagrinėjamu atveju preliminariai (prima facie) įvertinus ieškinį (ieškinio reikalavimo pobūdį, ieškinio faktinių ir teisinių argumentų turinį bei prie ieškinio pridėtų įrodymų sudėtį), teisėjų kolegija negali padaryti išvados, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pats ieškinys nėra nagrinėjamas iš esmės. Todėl nesant akivaizdžių duomenų apie ieškinio nepagrįstumą, atsakovo argumentai dėl ginčo faktinių ir teisinių aplinkybių bei įrodymų pakankamumo atmetami kaip argumentai, kurie nagrinėtini sprendžiant ginčą iš esmės, o ne taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str., 144 str. 1 d. ir 178 str.).

Tuo tarpu sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, pažymėtina, kad pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011, 2011 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011 ir t.t.). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo (atsakovų) atžvilgiu pripažintina didele.

Nagrinėjamu atveju ieškovas pareiškė ieškinį, kurio suma 587 755,53 Lt, dviem solidariems atsakovams. CK 6.6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Vadinasi, ieškovas, esant solidariai atsakovų atsakomybei, turi teisę pasirinkti kurio atsakovo (atsakovų) atžvilgiu reikšti ieškinį, iš kurio atsakovo (atsakovų) išieškoti teismo priteistą sumą CPK VI dalyje įtvirtinta vykdymo proceso tvarka bei atitinkamai kurio atsakovo (atsakovų) atžvilgiu prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pažymėtina, kad tuo atveju, jei ieškovas nusprendžia pareikšti ieškinį keliems solidariems atsakovams ir teismo sprendimu toks ieškinys tenkinamas, pareigą privalomai įvykdyti šį įsiteisėjusį teismo sprendimą įgyja visi solidarūs atsakovai, o ne kuris nors vienas (CPK 18 str.). Todėl tuo atveju, kai ieškovas pareiškia ieškinį keliems solidariems atsakovams, sprendžiant klausimą dėl realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, turi būti įvertinta bendrai visų solidarių atsakovų galimybė įvykdyti galimai ieškovui palankų būsimą teismo sprendimą, nepaisant to, kad ieškovas savo pasirinkimu laikinąsias apsaugos priemones prašo taikyti tik vieno kurio nors solidaraus atsakovo atžvilgiu. Nustačius, kad bent vienas iš solidarių atsakovų yra pajėgus įvykdyti galimai ieškovui palankų būsimą teismo sprendimą, konstatuojama, kad realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. gruodžio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1477/2012). Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentu, kad teismas privalėjo vertinti abiejų solidarių atsakovų turtinę padėtį, spręsdamas dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo, nepaisant to, kad ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik vieno iš solidarių atsakovų atžvilgiu (CPK 12 ir 178 str.).

Teisėjų kolegija iš vieno iš solidarių atsakovų Tieto Finland Oy 2011 m. finansinės ataskaitos nustatė, kad 2011 m. jo apyvarta siekė 742 189 709,81 EUR (b.l. 70), o pelnas siekė 27 949 407,53 EUR (b.l. 70), turimo turto vertė sudarė 314 425 665,12 EUR (b.l. 71), įrangos ir įrengimų (kurie sudaro dalį ilgalaikio turto) vertė siekė 58 354 409,17 EUR (b.l. 71), mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 92 632 543 EUR (b.l. 72), lėšos sąskaitose sudarė 3 291 899,77 EUR (b.l. 71). Iš šių atsakovo finansinių duomenų matyti, kad atsakovo turimo turto vertė yra daugiau nei tris kartus didesnė už atsakovo įsipareigojimus bei daugiau nei kelis šimtus kartų didesnė už ieškinio sumą. Atsakovas gauna pelną, kurio vertė daugiau nei pusantro šimtų kartų yra didesnė už ieškinio sumą. Tuo tarpu ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą ir spręsti apie atsakovo veiklos nepelningumą, finansinių duomenų netikslumą bei atitinkamai apie atsakovo nepajėgumą sumokėti galimai iš jo (ir kito solidaraus atsakovo) priteistą ieškinio sumą (CPK 12 ir 178 str.). Vadinasi, solidaraus atsakovo Tieto Finland Oy finansinė padėtis paneigia prezumpciją, jog ieškinio suma jo atžvilgiu laikytina didele ir sukeliančia ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką (CPK 176 str., 185 str.). Kaip aukščiau nutartyje nurodyta, nustačius, jog vienas iš dviejų solidarių atsakovų yra pajėgus įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą, nebelieka pagrindo šioje byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nepaisant to, kad ieškovas reikalauja tai daryti tik to solidaraus atsakovo atžvilgiu, kurio finansinė padėtis prastesnė (CPK 144 str. 1 d.). Todėl teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atskirojo skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai nusprendė taikyti atsakovo UAB „Tieto Lietuva“ turto atžvilgiu areštą, nepaisant to, kad kito solidaraus atsakovo turtinė padėtis paneigia didelės ieškinio sumos kaip grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (CPK 12 ir 178 str.)

Nustačius, kad vieno iš solidarių atsakovų Tieto Finland Oy turtinė padėtis paneigia didelės ieškinio sumos prezumpciją kaip pagrindą taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones, teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, kuriais įrodinėjama/neigiama kito solidaraus atsakovo UAB „Tieto Lietuva“ gera/prasta turtinė padėtis, nes šių argumentų pagrįstumas/nepagrįstumas tapo teisiškai nereikšmingas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo UAB „Tieto Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymų visetą apie ieškinio sumos dydį solidarių atsakovo atžvilgiu, dėl ko nepagrįstai vieno iš solidarių atsakovų atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones. Todėl atsakovo atskirasis skundas tenkinamas - skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartis panaikinama ir ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinamas (CPK 144 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Ieškovo Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti.

Nutartį nedelsiant išsiųsti viešo registro tvarkytojui.