- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-10
- Bylos Nr.
- I-375-394/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-02728-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Stankevičius, Jarūnė Sedalienė (pran.), Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- D. M.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Jarūnės Sedalienės, teisėjų Žano Kubecko ir Virginijaus Stankevičiaus,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. M. skundą atsakovui Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. M. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 16-IL-40-01311-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“; 2) įpareigoti Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl D. M. 2016 m. spalio 25 d. prašymo priimti naują sprendimą – išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus).
Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog skundžiamu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) 2016 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. 16-IL-40-01311-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešioti) ginklus“ buvo atsisakyta jam išduoti leidimą vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, kaip nesančiam nepriekaištingos reputacijos, nes 2007 m. spalio 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu yra nuteistas už smurtinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas neblaivus. Skundžiamame sprendime pareiškėjo asmenybė vertinta ir Įstatymas taikytas labai formaliai, sprendimas formaliai teisėtas, bet jis nėra teisingas. Pareiškėjas neginčija nuteisimo fakto, bet mano, kad šis faktas negali persekioti visą gyvenimą. Pareiškėjo gyvenimas iki įvykio, už kurį yra nuteistas, ir po jo yra pagrindas spręsti, kad jo padarytas nusikaltimas buvo atsitiktinio pobūdžio. Iš 2007 m. spalio 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžio matyti, kad jis nusikalto prieš 10 metų, būdamas 18 metų, smurtinius veiksmus panaudojo prieš asmenį, kuris ne pirmą kartą kėlė realų pavojų jo artimiesiems ir kurį norėjo sulaikyti. Nukentėjęs asmuo pats daug kartų buvo teistas, taip pat už pasikėsinimą nužudyti, sunkų sužalojimą. Dėl gyvenimiškos patirties stokos nenumatė, kad jo smūgiai gali sukelti sunkias pasekmes sveikatai, dėl to kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, teismas pripažino, kad nusikaltimas padarytas būtinosios ginties sąlygomis, tačiau dėl pasekmių, kurios kilo nukentėjusiajam po jo suduoto smūgio jam nugriuvus, pripažintas būtinosios ginties ribų peržengimas. Pareiškėjo apsvaigimas nebuvo patikrintas, išvada apie neblaivumą padaryta pagal jo prisipažinimą, kad jis su draugais prieš įvykį gėrė sidrą. Teismas įvertino visas aplinkybes ir skyrė pareiškėjui švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta straipsnio sankcijoje. Teistumas yra išnykęs ir pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso nuostatas pareiškėjas laikomas neteistu, po nuteisimo nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, gyvena tvarkingą, socialiai atsakingą gyvenimą. Todėl mano, kad yra pagrindas pripažinti, jog 2007 m. spalio 15 d. nuosprendis neturėtų visą gyvenimą riboti pareiškėjo teisės gauti leidimą laikyti (nešioti) medžioklinį ginklą, nes toks ribojimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.
Atsiliepimas
Atsakovo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, teismo šaukimu. Teismui pateiktu atsiliepimu prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad palaiko savo 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 16-IL-40-01311-e dėl atsisakymo išduoti D. M. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Paaiškino, kad 2016 m. spalio 28 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos tarnybos Licencijavimo skyriuje buvo gautas D. M. prašymas dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo. Atliekant Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 172 redakcija) patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 12 punkte nurodytus patikrinimus, gautas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašas apie D. M., kuriame yra duomenys, kad 2007 m. spalio 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį ir jam skirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 2 m., įpareigojant visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis ir įgyti profesiją arba dirbti. 2009 m. lapkričio 10 d. D. M. buvo išbrauktas iš Joniškio r. Pataisos inspekcijos įskaitos. Nuosprendžiu teismas kaltinamojo D. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Pagal 2005 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 2 straipsnio 1 dalyje pateiktą smurtinio nusikaltimo aiškinimą, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio (sunkus sveikatos sutrikdymas) 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių turinti veika laikoma smurtiniu nusikaltimu, už kurio padarymą numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių 17 dalimi ir Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 1 punktu, D. M. atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei. 2016 m. lapkričio 22 d. D. M. raštu Nr. 16-S-40-00961-e buvo informuotas apie priimtą sprendimą dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių AVPK 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimo Nr. 16-IL-40-01311-e, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atsakovą Šiaulių AVPK išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus).
Pareiškėjui 2016 m. spalio 28 d. pateikiant prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus) ir atsakovui priimant ginčijamą 2016 m. lapkričio 22 d. sprendimą Nr. 16-IL-40-01311-e galiojusios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) redakcijos 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustatė, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Pažymėtina, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtinto reguliavimo prasme fizinio asmens nepriekaištinga reputacija nėra vertinamoji kategorija, suteikianti diskreciją specialiajam subjektui, kurį įstatymų leidėjas įgaliojo priimti sprendimus dėl leidimų laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, pačiam nuspręsti, kuriuo atveju pretendentas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu pagal šį įstatymą, o kuriuo nelaikytinas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnyje apibrėžta, koks asmuo pagal šį įstatymą laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu: 1 dalyje nurodyta, kad šiame įstatyme nepriekaištingos reputacijos asmeniu laikomas asmuo, kuriam netaikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos.
Nagrinėjamam ginčui yra aktualios Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos, kuriose reglamentuota, jog nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs tyčinį smurtinį nusikaltimą, už kurį Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo (1 punktas); taip pat įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kurį padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (2 punktas).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-111-481/2007 pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje (sunkus sveikatos sutrikdymas, už kurį numatytas laisvės atėmimas iki dešimties metų), pareiškėjui paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės atlikimo laikotarpį atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, visą bausmės atlikimo laikotarpį mokytis ir įgyti profesiją arba dirbti. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnis patenka į Smurtinių nusikaltimų, dėl kurių padaryta žala kompensuojama, sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1R-88. Be to, pareiškėjas nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjo atžvilgiu įsiteisėjęs teismo nuosprendis, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, buvo tinkamas pagrindas pripažinti, kad pareiškėjas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir 2 punktą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nustatant sąlygas, pagal kurias šio įstatymo prasme asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, vartojama formuluotė „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą“ (kiekviename punkte nurodant atitinkamus nusikaltimus pagal Baudžiamojo kodekso specialiąją dalį ir didžiausią įstatyme numatytą už tokį nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę) negali būti siejama su teistumo išnykimu pagal Baudžiamajame kodekse nustatytas teistumo išnykimo sąlygas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų taikymas pagal minėtose įstatymo normose įtvirtintą teisinį reguliavimą siejamas su sąlygomis, kad fizinio asmens, kuris prašo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) B ir C kategorijų ginklus, atžvilgiu yra įsiteisėjęs teismo nuosprendis (nuosprendžiai), kuriuo (kuriais) asmuo pripažintas padaręs nusikaltimą (nusikaltimus), nurodytą aptariamo įstatymo 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, už kuriuos Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo. Ši išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo šios kategorijos bylose formuojamą praktiką (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-295-146/2015).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pateikė išaiškinimą, kad teistumas lemia asmeniui ne tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi. Teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose įtvirtinto reguliavimo prasme yra svarbus būtent pastarasis nuteisimo aspektas. Įstatymo nuostatos nesuteikia atitinkamiems viešojo administravimo subjektams, taip pat ir administraciniam teismui, teisės revizuoti konkrečių baudžiamųjų teisinių santykių turinio, o tik įpareigoja formaliai įvertinti res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijusių teismų nuosprendžių priėmimo faktinį ir juridinį pagrindus.
Vadinasi, pareiškėjo teistumas už atitinkamą Baudžiamajame kodekse numatytą veiką, nors jis ir yra išnykęs baudžiamosios justicijos požiūriu, tačiau yra pareiškėjo biografijos faktas, kuris Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra reikšmingas vertinant pareiškėjo atitikimą nepriekaištingos reputacijos reikalavimui. Nagrinėjamu atveju ginklų ir šaudmenų apyvartos teisinių santykių srityje taikomas nepriekaištingos reputacijos turėjimas nelaikytinas baudimu (sankcija), o yra prevencinė priemonė, siekiant užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą.
Remdamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, teismas sprendžia, jog pareiškėjo argumentai, kad jis darbdavio IĮ „Stiksas“ direktoriaus bei Medžiotojų ir žvejų draugijos Joniškio skyriaus Bariūnų medžiotojų būrelio pirmininko charakterizuojamas teigiamai, nėra esminio pobūdžio sprendžiant dėl jo teisės gauti leidimą šaunamajam ginklui.
Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjui pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nėra teisinio pagrindo įpareigoti atsakovą Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą išduoti jam leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusį teismą.