- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-07-01
- Bylos Nr.
- 1-352-997/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-00328-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Bystriakovienė
- Kaltinamasis
- E. S.
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Advokatai
- Mindaugas Kepenis, Irmantas Balčiūnas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
E. S. (T.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietė, ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, šiuo metu esanti vaiko priežiūros atostogose, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r. sav, teista:
2012-09-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu (Nr. 1-1108-795/2012) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 236 straipsnio 1 dalį, paskirta 15 MGL (1950 Lt) bauda;2013-12-13 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (Nr. 1-731-795/2013) pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 23 MGL (2990 Lt) bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmė subendrinta su 2012-09-25 Klaipėdos miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis 2012-09-25 baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės, ir E. S. (buv. T.) paskirta galutinė subendrinta bausmė - 30 MGL (3900 Lt) bauda;
Aprašomoji dalis
nustatė:
2014-12-24 apie 13.30 val., prie (duomenys neskelbtini) namo, Klaipėdos m., E. S. (T.), kitų žmonių akivaizdoje, nuo gulėjusio be sąmonės A. D. kaklo nuplėšė 7530,12 eurų vertės auksinę grandinėlę. Taip E. S. (T.) viešojoje vietoje atvirai pagrobė svetimą turtą.
Kaltinamoji E. S. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino, tik tvirtino, kad auksinę grandinėlę nuo A. D. kaklo ne nuplėšė, o paėmė nukritusią nuo žemės. Parodė, kad 2014-12-24 dirbo kirpykloje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. A. D. laukė eilėje pas kitą kirpėją B., buvo atėjęs su alumi, pradėjo triukšmauti, apkalbinėti. Jam atsakė, tuomet apsižodžiavo. Drebančiom rankom baigė kirpti klientą, išėjo į virtuvėlę ir ten laukė, kol atvažiuos vyras, kurį išsikvietė telefonu. Atvažiavus vyrui A. S., kartu išėjo į lauką, ten stovėjo A. D. girti trys draugai, o jis gulėjo ant žemės. Be jų, dar buvo daug žmonių, tikslaus skaičiaus neprisimena. Priėjo prie A., pastebėjo gulinčią nutrūkusią grandinėlę šalia ir ją paėmė. Vienam jo draugui pasakė, kad gražins grandinėlę, kai A. atsiprašys. Pažymėjo, kad grandinėlės pati nenuplėšė nuo kaklo, nes ji gulėjo šalia A. ant žemės. Stovintys draugai negalėjo matyti, kaip ji paėmė grandinėlę, nes jie stovėjo toliau prie kelio, o A. gulėjo už mašinos. Kolegių lauke nebuvo, jos dirbo. Nenaudojo jokio smurto prieš nukentėjusįjį, gulintį ant žemės. Laukė kol jis atsiprašys, tačiau jam neatsiprašius, pardavė tą grandinėlę klientui. Vėliau teisme parodė, kad grandinėlę pridavė kartu su klientu į lombardą. Kliento duomenų neturėjo, po to konflikto išėjo iš darbo. Gautus pinigus už grandinėlę išleido.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai, patikslindama, kad grandinėlę nuo nukentėjusiojo kaklo nenuplėšė, o rado ją ant žemės (t. 1, b.l. 156-158, 184-186, t. 2, b.l. 109).
Nukentėjusysis A. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad 2014-12-24 su trimis draugais atėjo apsikirpti į kirpyklą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Laukė, kol jį priims kirpėja B.. Belaukiant, įvyko apsižodžiavimas, ko pasekoje, kaip suprato, E. kažkam paskambino. Su draugais išėjus iš kirpyklos, matė, kad du vaikinai laukia prie kirpyklos. Vienas iš vaikinų paklausė, ko jis skriaudžia sesę ir gavo smūgį. Draugas M. E. tuo metu stovėjo kitoje automobilio pusėje. Nežino, kiek laiko gulėjo be sąmonės, paaiškėjo, kad buvo skilusi kaukolė, išsiliejęs kraujas. Gulėjo ligoninėje. Grandinėlės ant savęs nerado, ant jo kaklo buvo likę apibraižymai, įbrėžimai, jo manymu, nuo grandinėlės nutraukimo. Paaiškino, kad grandinėlę gaminosi pagal užsakymą, pas juvelyrą, mokėjo 7500 Eur, ji buvo masyvi, piršto storio su kryžiumi, 60 cm ilgio, atsisegti jos taip lengvai nebuvo galima, ją sunkiai nusiimdavo per galvą. Nukentėjusysis teismo posėdžio metu iš esmės davė analogiškus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b.l. 27-30, 43-45, 58-59, 63-64).
Liudytoja B. P.-V. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba kirpėja kirpykloje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, A. D. yra nuolatinis jos klientas. 2014-12-24 jis atėjo su draugais. Tikslaus jų skaičiaus neatsimena. Jis laukė savo eilės. Kilo konfliktas tarp jo ir kolegės E., jie apsižodžiavo. Vėliau paėmė A. D. kirpti, matė jį segint grandinėlę. Kai apkirpo, A. išėjo su tais draugais. E. buvo kirpykloje. Po jo ėmė kitą klientą. Išėjus į lauką pamatė A. gulintį ant pilvo. Šalia jo nebuvo žmonių. Kur buvo tuo metu E. nežino. Nežino, ar E. buvo išėjusi, kai A. išėjo. Liudytojos duoti parodymai iš esmės atitinka ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 93-94).
Liudytoja J. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad dirba kirpėja kirpykloje „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pamena, kad tarp atėjusio kliento ir E. kilo konfliktas, jie apsižodžiavo, E. telefonu išsikvietė vyrą. Klientui apsikirpus ir išėjus į lauką, E. taip pat išėjo. Liudytoja teismo posėdžio metu iš esmės davė analogiškus parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, taip pat pridūrė, jog ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos metu visas detales atsiminė žymiai geriau (t. 1, b.l. 96-97).
2015-01-02 A. D. kreipėsi į policiją su protokolu-pareiškimu (t. 1, b. l. 10).
Iš 2015-02-05 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad A. D. atpažino A. S. kaip asmenį, kuris buvo šalia, kai kitas asmuo jį sužalojo bei buvo atvykęs į ligoninę tartis dėl grandinėlės grąžinimo (t. 1, b.l. 47-48).
Iš G. J. 2015-02-05 pažymos matyti, kad jis pagal A. D. individualų užsakymą 2012-06-23 pagamino auksinę grandinėlę, kurios vertė 2012-06-23 sudarė 26000 Lt (7530,12 Eur) (t. 1, b.l. 57).
Iš 2015-01-14 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva galvos dešinėje smilkininėje srityje, pakaušio srities sumušimas, dešinio smilkinkaulio lūžis, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties židininis sumušimas, kaukolės pamato lūžis su kraujo išsiliejimu į dešinės ausies būgninę ertmę, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 66).
Iš 2015-10-06 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. pG 1866/15(03) matyti, kad A. D. buvo padaryti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva galvos dešinėje smilkininėje dalyje su dešinio smilkinkaulio lūžiu, kraujo sankaupa dešinės ausies būgninėje ertmėje ir dešinės vidurinės kaukolės pamato daubos lūžiu bei dešinės galvos smegenų smilkininės žievės sumušimu, pakaušio srities sumušimu su pakauškaulio lūžiu kairėje pusėje, trauminis galvos smegenų pabrinkimas (t. 1, b.l. 74-75).
Iš VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo stacionare istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. D. nuo 2014-12-25 iki 2014-12-31 buvo hospitalizuotas ligoninėje (t. 1, b.l. 67).
Iš 2015-05-27 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-12-24 11:41:31 E. S. iš savo mobilaus telefono skambino A. S., tačiau skambutis priimtas nebuvo; A. S. 2014-12-24 11:41:44 perskambino E. S., pokalbis truko 188 s; A. S. 2014-12-24 11:45:18 skambino V. K.; E. S. iš savo mobilaus telefono 2014-12-24 10:45:50, 12:51:06, 14:02:31 skambino R. L., 11:27:55, 11:52:17, 11:52:22, 12:28:09 siuntė SMS pranešimus (t. 1, b.l. 110).
Iš 2015-01-09 kratos protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombarde nieko nerasta ir nepaimta (t. 1, b.l. 122-123).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį. Šie vagystę kvalifikuojantys požymiai yra alternatyvūs ir daro veiką pavojingesnę, todėl, esant bent vienam iš jų, net ir pagrobus mažesnės nei 1 MGL bei nedidelės vertės turtą, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-91/2013, Nr. 2K-428/2011). Šiame BK straipsnyje numatytos atvirosios vagystės esminis požymis, atskiriantis ją nuo slaptosios vagystės, yra kaltininko veiksmų atvirumas. Vagystė yra laikoma atvira tada, kai kaltininkas veikia viešai, esant savininkui ir kitiems asmenims, nesantiems atvirosios vagystės bendrininkais, suvokiantiems neteisėto turto pagrobimo faktą. Kaltininkas žino, kad šie asmenys supranta jo veiksmų pobūdį, tačiau to nepaiso. Tuo tarpu slapta vagystė yra tada, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nejaučiant, negirdint, nematant); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau parodo, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, kad veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo, narkotinio apsvaigimo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinės nutartys Nr. 2K-415/2008, 2K-136/2011). Pažymėtina ir tai, kad slaptoji vagystė gali virsti atvira, jei kaltininkas iš pradžių ketino veikti slaptai, bet vėliau, užkluptas nukentėjusiojo ar kitų kaltininkui pašalinių asmenų, jiems matant sąmoningai tęsė pagrobimą siekdamas užvaldyti svetimą turtą.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad svetimo turto pagrobimas buvo padarytas gatvėje, viešoje vietoje šalia visuomeninės paskirties įstaigos - kirpyklos „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Ikiteisminio tyrimo metu E. S. pripažino, kad jai pagrobiant grandinėlę šalia buvo A. S., V. K. ir vienas A. D. draugas (t. 1, b.l. 186). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji taip pat parodė, kad į lauką išėjo kartu su vyru A. S., buvo ir kitų žmonių lauke prie mašinos. Be to, pati kaltinamoji neneigia, kad apie tai, jog pagrobė A. D. auksinę grandinėlę pasakė įvykio vietoje buvusiam nukentėjusiojo draugui, M. E., nurodydama, kad grandinėlę atiduos tik tokiu atveju, jei A. D. jos atsiprašys. Kaltinamosios E. S. keliama versija, jog ji grandinėlės nenuplėšė, o rado ant žemės, vertintina kritiškai, kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu E. S. iš pradžių nurodė, kad A. D. sumušė 2 – 3 jaunuolių, kurių ji nepažįsta, grupė, kad auksinę grandinėlę rado ant žemės, po to, kai A. D. jau buvo išvažiavęs (t. 1, b.l. 157), tuo tarpu vėliau nurodė, kad auksinę grandinėlę rado ant žemės prie be sąmonės gulinčio A. D., A. S., V. K. ir A. D. draugo akivaizdoje (t. 1, b.l. 186). Iš to akivaizdu, kad kaltinamoji nuo pat pradžių painiojasi, jos parodymai dėl grandinėlės pagrobimo nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios yra nenuoseklūs. Tuo tarpu nukentėjusysis nuo pat pradžių tvirtino, kad grandinėlė nuo jo buvo nuplėšta, ant jo kaklo buvo likę įbrėžimų žymės, grandinėlę apskritai buvę sunku nusegti, įprastai jis ją nusimaudavo per kaklą. Taigi nustačius aplinkybę, kad kaltinamosios veiksmai, t.y. grandinėlės pasisavinimas, buvo padaryti matant ne mažiau kaip keliems asmenims (A. S., V. K., A. D. draugui), suvokiantiems, jog grobiamas svetimas turtas, kaltinamajai suprantant, kad tokie jos veiksmai buvo pastebėti, tačiau to nepaisant ir aktyviais veiksmais toliau veikiant, tai yra nurodant, kad pagrobta grandinėlė bus grąžinta po to, kai jos bus atsiprašyta, konstatuotina, kad E. S. svetimą turtą pagrobė atvirai. Esant šioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad kaltinamosios E. S. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė. Kaltinamosios kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais: kaltinamosios E. S. parodymais, nukentėjusiojo A. D. parodymais, liudytojų parodymais, kita bylos medžiaga.
Nusikaltimą kaltinamoji padarė veikdama tiesiogine tyčia, t.y. ji suvokė, kad atvirai grobdama svetimą turtą, veikia prieš šio turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pasekmes ir tokių pasekmių norėjo. Nusikalstama veika yra baigta, kadangi kaltinamoji turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo pagrobtu turtu.
Skirdamas bausmę kaltinamajai, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.
Teismas kaltinamosios baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamoji prisipažino paėmusi nukentėjusiojo grandinėlę, tačiau neigė ją nuplėšusi nuo kaklo. Tokio kaltinamosios dalinio prisipažinimo teismas nelaiko jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma, kai kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-479/2014, 2K-88-942/2015). Teismas, įvertinęs kaltinamosios parodymų turinį, atsižvelgdamas į tai, kad ji aktyviais veiksmais ar parodymais nepadėjo nustatyti nusikalstamos veikos aplinkybių, jos dalinio prisipažinimo padarius nusikaltimą nepripažįsta atsakomybę švelninančia aplinkybe.
E. S. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.). Ji anksčiau teista, teistumas neišnykęs, ne kartą bausta administracine tvarka. Tai neigiamai charakterizuoja asmenį. Nukentėjusiojo viso bylos nagrinėjimo metu kaltinamoji neatsiprašė, tačiau dalis žalos jam buvo atlyginta. Šiuo metu ji augina mažametį vaiką, dukrą A. S., gim. (duomenys neskelbtini), vyras A. S. išvykęs į užsienį dirbti. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai skiriant BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, kurios trukmė artima jos vidurkiui (BK 48 str. 2 d.), paskiriant kaltinamajai įpareigojimą atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaitytinas E. S. šioje byloje laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015-02-04. iki 2015-02-06 (2 paros, t. 1, b. l. 171-172, 176-179), vieną sulaikymo dieną prilyginat dviem laisvės apribojimo dienoms 1:2.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė –įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (t. 1, b. l. 187) – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.
Dėl civilinio ieškinio
Šioje baudžiamojoje byloje pareikštas nukentėjusiojo A. D. civilinis ieškinys, kuris buvo vėliau patikslintas dėl 3736,19 Eur turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 60, t. 2, b. l. 177-178).
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginės žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Minėta, nukentėjusysis A. D. šioje byloje pareiškė 3736,19 Eur civilinį ieškinį, kuriuo prašo turtinę žalą dėl pagrobtos auksinės grandinėlės priteisti iš nusikalstamą veiką padariusios E. S. (t. 2, b.l. 177-178). Teisiamojo posėdžio metu civilinį ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Kaltinamoji su jai pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka, nurodydama, kad likusi reikalaujama suma už pagrobtą grandinėlę turėtų būti laikoma atlyginta, kadangi A. D. jau yra gavęs ženklią pinigų sumą už sveikatos sutrikdymą, laiko, kad į ją turėtų būti įskaityta ir neatlyginta nuostolių dalis už pagrobtą grandinėlę. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl auksinės grandinėlės vertės - 7530,12 Eur, kuri šalių patvirtinta 2015-03-02 taikos sutartimi (t. 2, b.l. 179), taip pat dėl to, kad E. S. atlygino dalį nuostolių – 3793,93 Eur. Kadangi byloje nėra duomenų apie likusios 3736,19 Eur dydžio žalos už pagrobtą grandinėlę atlyginimą, turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta kaltinamosios tyčiniais nusikalstamais veiksmais, civilinis ieškinys įrodytas byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais, todėl tenkintinas visiškai (BPK 115 str.).
Dėl proceso išlaidų
BPK 103 str. 1 d. 6 p. nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.
BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, kuriuo kaltinamasis pripažįstamas kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Nukentėjusysis A. D. šioje byloje prašo teismo priteisti iš kaltinamosios 1200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų (t. 2, b. l. 180). Bylos medžiaga nustatyta, jog jo interesus šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teisme gynė ir jam atstovavo advokatas Irmantas Balčiūnas (t. 1, b.l. 53-54). Jis dalyvavo dvejose apklausose ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 58-59, 63-64). Byloje yra pateiktas ir nukentėjusiojo civilinis ieškinys (t. 2, b.l. 179), iš teisiamojo posėdžio protokolų matyti, kad advokatas, atstovaudamas nukentėjusįjį, dalyvavo trijuose teismo posėdžiuose. Iš 2015-02-06 pinigų priėmimo kvito (t. 2, b. l. 180) matyti, kad nuketėjusysis už suteiktas teisines pagalbos išlaidas advokatui sumokėjo 1200 Eur.
Advokato dalyvavimas bylą nagrinėjant teisme yra viena iš nukentėjusiojo teisių gynimo teisminiame procese formų. Nukentėjusysis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą, nukentėjusiojo patirtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, tačiau teismo vertinimu, nustatant patirtų išlaidų dydį, būtina vadovautis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais. Pažymėtina ir tai, jog vienas teisiamasis posėdis, t.y. 2016-05-09, buvo atidėtas dėl paties nukentėjusiojo nedalyvavimo, nors atstovas advokatas nurodė, jog jo atstovaujamasis žinojo apie posėdį, tačiau kodėl neatvyko, neaišku (t. 2, b. l. 156-157). Taip pat atsižvelgiama į kaltinamosios sunkią turtinę padėtį, kuri šiuo metu nedirba, augina kelių mėnesių dukrą. Todėl teismas, įvertinęs visas šias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, prašomų priteisti išlaidų dydį mažina iki 800 Eur.
Byloje, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį, buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas E. S. (T.) piniginėms lėšoms – 478,85 Eur (t. 1, b. l. 167). Nustatytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamosios pinigines lėšas pratęstinas iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo, nukreipiant šiuos pinigus A. D. ieškinio atlyginimui.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD laikmena su garso įrašu, esanti prie 2 bylos tomo,– nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
E. S. (T.) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jai laisvės apribojimo bausmę dvylikai mėnesių, įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam A. D. padarytą turtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti E. S. šioje byloje laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2015-02-04 iki 2015-02-06 (2 paras), vieną sulaikymo dieną prilyginat dviem laisvės apribojimo dienoms 1:2.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiojo A. D. (A. D.) civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš E. S. civiliniam ieškovui A. D. (A. D.), a. k. (duomenys neskelbtini), 3736,19 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt šešis eurus 19 ct) turtinei žalai atlyginti.
Priteisti nukentėjusiojo A. D. (A. D.) naudai iš E. S. 800 Eur (aštuonis šimtus eurų) išlaidų, patirtų dėl advokato teisinės pagalbos.
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į E. S. (T.) pinigines lėšas 478,85 Eur sumai pratęsti iki nuosprendžio dalies dėl civilinio ieškinio įvykdymo, nukreipiant šiuos pinigus A. D. ieškinio atlyginimui.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 CD laikmeną su garso įrašu,– nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.