Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gedimino Užubalio,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, byloje dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gintauto transportas“, dėl sprendimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2023 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. 23S36463 (toliau – ir Sprendimas).

2.1. 2023 m. kovo mėnesį iš darbdavio – uždarosios akcinės bendrovės „Gintauto transportas“ (toliau – ir Bendrovė, arba UAB „Gintauto transportas“) tapo žinoma, kad Departamentas 2023 m. kovo 27 d. priėmė Sprendimą panaikinti leidimą pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.2. Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ, arba Įstatymas) 50 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktais, jų taikymo nuostatomis, pabrėžia, kad tarp pareiškėjo ir Bendrovės sudarytose darbo sąlygose buvo nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui 1220,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį neatskaičius mokesčių, o 2023 metais, kai minimalioji mėnesinė alga (toliau – ir MMA) tapo 840,00 Eur, darbo sutartis buvo pakeista darbdaviui įsipareigojant mokėti 1410,00 Eur mėnesinį darbo užmokestį. Tačiau Sprendime nurodyta, kad patikrinus duomenis apie užsienietį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje buvo nustatyta, kad darbdavys – UAB „Gintauto transportas“, nei vieną mėnesį nemokėjo prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo bei tarpininkavimo rašte nurodyto mokėti mėnesinio darbo užmokesčio – 1220 Eur. Nurodo, kad pareiškėjui darbo užmokestis visus darbo bendrovėje mėnesius buvo mokamas mažesnis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA, nors pagal darbo specifika, tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojams yra nustatytas reikalavimas mokėti ne mažesnį atlyginimą nei MMA, padaugintą iš koeficiento 1.65.

2.3. Atkreipia dėmesį, kad iš Bendrovės pateiktos pažymos apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas matosi, kad pareiškėjui už 2022 metus buvo priskaičiuotas 2266,43 Eur darbo užmokestis, t. y. vidutiniškai 755,47 Eur per mėnesį, o per 2023 m. 3 mėnesius priskaičiuotas 5357,03 Eur darbo užmokestis, t. y. vidutiniškai 1785,67 Eur per mėnesį. Taigi, priskaičiuoto (ir išmokėto) darbo užmokesčio pareiškėjui dydžiai leidžia pagrįstai teigti, kad tiek teikiant dokumentus atsakovui dėl leidimo gyventi Lietuvoje, tiek vykdant leidime nurodytas sąlygas, tiek vertinant pareiškėjo gaunamas pajamas, UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

2.4. Nurodo, kad Valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) nutarimą skirti Bendrovės vadovui administracinę nuobaudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą priėmė 2021 m. gruodžio 14 d. VDI nutarimas buvo apskųstas teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. kovo 24 d. priėmė nutarimą, o pastarąjį apskundus apeliacine tvarka, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. priėmė nutartį, kuria paliktas nepakeistas nutarimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. liepos 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo bylą atnaujino ir 2023 m. kovo 21 d. nutartimi Nr. 2AT-14-511/2023 paliko nepakeistą VDI 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimą. Todėl laikytina, kad nutarimas skirti Bendrovės direktoriui administracinę nuobaudą už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą įsiteisėjo 2023 m. kovo 21 d. Tuo tarpu įmonei surašytas nutarimas buvo apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau sprendimas iki leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui išdavimo dar nebuvo priimtas. Taigi, laikytina, kad nutarimas skirti administracinę nuobaudą juridiniam asmeniui UAB „Gintauto transportas“ už Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nėra įsiteisėjęs. Leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjui buvo išduotas anksčiau nei Bendrovės vadovui buvo skirta administracinė nuobauda, dėl ko nepagrįstai panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas.

2.5. Remiantis proporcingumo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis.

2.6. Atsakovas priėmė analogiškus sprendimus trisdešimt aštuonerių Bendrovėje dirbančių užsieniečių atžvilgiu. Panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pareiškėjui ir kitiems užsieniečiams, UAB „Gintauto transportas“ veikla būtų paralyžiuota ir Bendrovę reikėtų likviduoti. Neigiamos pasekmės yra akivaizdžiai per didelės ir neadekvačios padarytam pažeidimui, jeigu toks ir būtų padarytas. Taip pat, pareiškėjas mano, kad Sprendimu būtų pažeisti ir pareiškėjo teisėti interesai gauti išmokas, susijusias su darbo sutarties nutraukimu.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gintauto transportas“ atsiliepimu į skundą iš esmės palaiko skundo argumentus ir prašo skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Ginčas kilo dėl Departamento 2023 m. kovo 27 d. Sprendimo (Nr. 23S36463), kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi Nr. 760168164, galiojantis iki 2024 m. rugpjūčio 9 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto (a) papunktį, leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, arba vienas iš darbdavių, kurie įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 4¹ punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

9. UTPĮ 62 straipsnio 4 dalis numato, kad užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus. UTPĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

10. Pareiškėjui tenka pareigą laikytis įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, UTPĮ 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus turėjo atitikti ne tik prašymo pateikimo metu, bet ir viso leidimo laikinai gyventi galiojimo metu, t. y. iki 2024 m. rugpjūčio 9 d. Išimtys įstatyme, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, nėra numatytos.

11. UTPĮ (administracinio sprendimo priėmimo metu galiojusi redakcija) 40 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas, jeigu jis atitinka UTPĮ 44 str. 1 d. 3 p. imperatyvius reikalavimus, UTPĮ 26 str. 1 d. 1-6 p. nustatytas leidimo išdavimo sąlygas ir nėra UTPĮ 35 str. 1 d. nustatytų pagrindų, dėl kurių leidimas neišduodamas.

12. UTPĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad viena iš leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas), 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytą pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.

13. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 papunktį, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi – 1 MMA. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu MMA buvo 730 Eur. Tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojams yra nustatytas reikalavimas mokėti ne mažesnį atlyginimą nei MMA, padaugintą iš koeficiento 1,652 (teisinis pagrindas – Komandiruočių sąnaudų atskaitymo iš pajamų taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-01-28 nutarimu Nr. 99 (2022-01-03 redakcija) 2,5 papunktis)). Taigi, ginčo laikotarpiu aktualus darbo užmokestis, kuris atitinka nurodytą prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir tarpininkavimo rašte, turėjo būti 1 204,5 Eur (730 Eur x 1,652).

14. Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje atlikęs duomenų apie pareiškėją patikrinimą nustatė, kad pareiškėjui, kuris Bendrovėje buvo įdarbintas nuo 2022 m. rugpjūčio 4 d., tačiau nei vieną mėnesį pareiškėjui nebuvo mokamas įstatymu nustatytas ne mažesnis kaip 1 204,50 Eur darbo užmokestis. Iš teismui pateiktų 2023 m. kovo 27 d. suformuotų pareiškėjo ir jo darbdavių Sodros duomenų matyti, kad pareiškėjui jo darbdavys UAB „Gintauto transportas“ laikotarpiu nuo jo įdarbinimo iki duomenų sugeneravimo išmokėdavo nuo 110,91 eurų (2022 m. rugpjūtis) iki 610,00 eurų (2022 m. rugsėjis) per kalendorinį mėnesį.

15. Pareiškėjas su skundu pateikė Bendrovės parengtas Pažymas apie pareiškėjui priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio mėnesio iki 2023 m. kovo mėnesio, iš kurių matyti, kad įmonė nurodo priskaičiavusi ir išmokėjusi didesnes pareiškėjui darbo užmokesčio sumas. Visgi teismas neturi teisinio pagrindo nesivadovauti valstybės institucijoje kaupiamais oficialiais duomenimis, sudarytais remiantis ir bendrovės teikiama informacija, o vien Bendrovės sudaryti vidaus buhalteriniai dokumentai oficialių SODROS duomenų nepaneigia. Dėl to pritartina Departamento išvadoms, kad būtent SODROS duomenys patvirtina apie užsieniečiui realiai mokėtą atlyginimą, tuo labiau, kad SODROS duomenų neteisėtumo pareiškėjas jokiais įrodymais priešingai neįrodė (pvz., kad buvo perduoti darbdavio sudarytų pažymų duomenys Sodros informacinei sistemai, tačiau ši jų neapskaitė). Be to, ir pagal pareiškėjo pateiktus įmonės dokumentus matyti, kad ne visais mėnesiais pareiškėjui buvo mokamas reikalaujamas minimalus darbo užmokestis. Darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui darbo užmokestis darbo Bendrovėje laikotarpiu buvo mokamas mažesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA ir nereguliarus, o tai neatitiko UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto reikalavimo (pareiškėjui mokėtas darbo užmokestis neatitiko Darbo sutartyje nurodyto mokėtino darbo užmokesčio).

16. Pareiškėjas 2022 m. birželio 15 d. prašyme nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – Bendrovėje gautas darbo užmokestis. Minėta, kad užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, pragyvenimo lėšų dydis, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi vieną kalendorinį mėnesį Lietuvos Respublikoje – 1 MMA. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo patikrinimo metu, t. y. 2022 m. MMA buvo 730 Eur; 2023 m. – 840 Eur. Į bylą pateikti SODROS duomenys patvirtina, kad pareiškėjui, laikotarpiu nuo 2022 m. kovo mėn. iki 2023 m. kovo mėn. buvo mokamas nereguliarus ir mažesnis nei MMA darbo užmokestis. Be to, nei prašyme dėl leidimo išdavimo, nei tarpininkavimo rašte nebuvo nurodyta, kad pareiškėjas dirbs nepilną darbo laiką bei negaus pragyvenimui reikalingų minimalių Lietuvoje pajamų. Darbinės pajamos nurodytas kaip vienintelis šaltinis Lietuvoje. Pareiškėjui duomenų apie kitas gaunamas pajamas nepateikus, Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje ir jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai).

17. Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunkti leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei bendrovė, įdarbinusi užsienietį pagal darbo sutartį, ar jos vadovas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ir užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas.

18. Byloje nėra ginčo, kad Valstybinė darbo inspekcija 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. ROIK 21150334726 Bendrovės direktorių A. K. už Darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalies bei Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų pažeidimus, pripažino padariusį ANK 95 straipsnio 1 dalies pažeidimą ir jam skyrė 3 000 Eur baudą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 23 d. priėmė nutartį, kuria paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. kovo 24 d. nutarimą dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundo atmetimo. Duomenų, jog bauda būtų sumokėta, nėra.

19. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) papunkčio nuostatą yra konstatavęs, kad leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio nuostatas ir jam skiriama bauda; arba 2) darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019, 2019 m. spalio 23 d. nutartį Nr. eA-5343-624/2019).

20. Pareiškėjo skundo teiginys, kad jam leidimas gyventi buvo išduotas prieš tai, kai darbdavys buvo nubaustas, šiame kontekste neturi jokios teisinės reikšmės, kadangi teisės nuostatų pažeidimo, už kurį direktoriui pritaikyta administracinė atsakomybė, padarymo metu, A. K. buvo Bendrovės atstovas, įgyvendinantis vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu. Atsižvelgdamas į tai, teismas neturi teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su atsakovo išvada, jog nagrinėjamu atveju neabejotinai yra nustatytas darbdavio nubaudimo faktas, dėl ko yra pagrindas konstatuoti UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) papunktyje įtvirtintą leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą. Šios nuostatos taikymo pagrindą taip pat sudaro ir tai, kad byloje nėra duomenų, jos direktorius būtų sumokėjęs jam VDI nutarimu paskirtą baudą, nors įstatymas vienerių metų terminą būtent ir sieja su diena, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas.

21. Nustatyta, kad pati Bendrovė taip pat yra bausta administracine tvarka už įdarbinimo tvarkos pažeidimus: 2021 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. NUĮPBI 20159 dėl Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir Užimtumo įstatymas) 56 str. 1 d. 1 p. nuostatų pažeidimo (dėl Baltarusijos Respublikos piliečio nelegalaus darbo fakto). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. liepos 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-2732-535/2022 atmetė įmonės skundą. Šiuo metu byla nagrinėjama apeliacine tvarka (Nr. eA-869-789/2023). Duomenų apie reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą nurodytoje administracinėje byloje nėra.

22. Pagal nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, Departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo darbdavys ir darbdavio vadovas yra bausti už įdarbinimo tvarkos pažeidimus, nelegalų darbą (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktis). Neatitiktis Įstatymo reikalavimams yra pakankamas pagrindas panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašaus pobūdžio bylose (2019 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA- 5344-556/2019; 2019 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5394-1062/2019). Departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktu, įvertinęs visą surinktą medžiagą, pagrįstai skundžiamu sprendimu nusprendė panaikinti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Jokių išimčių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nenustatyta, todėl atsakovo priimtas sprendimas yra proporcingas ir adekvatus.

23. Pažymėtina, kad kiekvienas iš nustatytų UTPĮ 50 straipsnio 1 dalyje leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Šiuo atveju pareiškėjui leidimas pagrįstai panaikintas keturiais savarankiškais pagrindais.

24. Kiti pareiškėjo skundo argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio ir nesusieti su bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą administracinį sprendimą.

25. Apibendrinus, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Skundžiamas Departamento sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, nustatyti pažeidimai pagrįsti aktualiu teisiniu reglamentavimu), todėl skundžiamo sprendimo naikinti nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo Sprendimas pripažintinas pagrįstu, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 (keturiolika) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.