Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. V., gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) šeiminė padėtis – (duomenys neskelbtini) nedirbantis, teistas:

1. 2012 m. spalio 12 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 alį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metai 6 mėnesiai. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2. 2014 m. kovo 21 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 164 straipsnį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metai. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 2 metams 6 mėnesiams;

3. 2015 m. gruodžio 28 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal BK 140 straipsnio 3 alį, paskirta galutinė bausmė –20 parų arešto, bausmę atlikęs;

4. 2018 m. birželio 19 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiai. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant per šį laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2018 m. gegužės 10 d. (1 diena);

5. 2019 m. balandžio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metai 1 mėnuo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 7 punktu, 10 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, paskirti įpareigojimai: visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas 2018 m. gegužės 10 d. ir nuo 2019 m. kovo 30 d., 23.00 val. iki 2019 m. kovo 31 d., 02.03 val., t. y. 2 dienos. Išregistruotas iš probuojamųjų asmenų duomenų registro 2020 m. lapkričio 3 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. V. 2020 m. spalio 23 d., apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,87 prom. girtumas), tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą delnu, kartu gyvenančiai podukrai R. M. į veido sritį, tuo sukeldamas nukentėjusiajai R. M. fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. V. kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad namuose įvyko konfliktas tarp jo ir podukros R. M., buvo sakęs jai susitvarkyti kambarius, sudavė į klubą, tada ji trenkė jam į veidą, o paskui delnu trenkė jis R. M. į veidą. Kodėl ikiteisminio tyrimo metu nepripažino kaltės negali pasakyti. Savo elgesį vertina neigiamai, sutinka atlyginti nukentėjusiajai 1 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis G. V., jo gynėjas, nukentėjusiosio R. M. atstovė, prokuroras sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio, 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

2020 m. lapkričio 4 d. nukentėjusiosios R. M. parodymai, jog 2020 m. spalio 23 d. nuo ryto namuose patėvis G. V. vartojo alkoholį, dėl ko ji supykusi parašė savo sesei N. L., kuri gyvena šiuo metu Vokietijoje, kad patėvis ją muša. Tiesiog labai pyko ant patėvio ir taip parašė. Jos sesuo pranešė vaikų teisėms, kad patėvis ją muša, pamelavo ir sesei, tiesiog norėjo, kad patėvį išvežtų. Prieš keletą metų patėvis buvo smurtavęs, buvo atliekamas tyrimas. Po to patėvis nesmurtavo, jie nesipyko. G. V. kartais vartoja alkoholį, o kai pavartoja, pradeda ją įžeidinėti. Patėvis nemušė, jis ją tik pastūmė į šoną, ji niekur neatsitrenkė, jokio skausmo jai nesukėlė. Atvykus vaikų teisių specialistėms pamelavo, kad patėvis ją mušė. Ji joms pamelavo taip pat, kaip ir sesei rašydama žinutę. Patėvis jos nemušė, tik įžeidinėjo žodžiais ir pastūmė, tačiau ji jokio skausmo nepajuto. Po to, kai patėvis buvo išvežtas į laikino sulaikymo kamerą, grįžęs jis atsiprašė, kad ją pastūmė ir įžeidinėjo. Savo patėviui G. V. jokių pretenzijų neturi. Ji augina mažametį vaiką, su kuriuo patėvis elgiasi gražiai, ji pretenzijų neturi. Kada vyko minėtas konfliktas su patėviu, jos mama J. V. miegojo, nieko nematė ir negirdėjo. Po to mamai taip pat pamelavo, kad patėvis ją mušė, pamelavo, nes buvo supykusi ir taip pasielgė (t. 1, b. l. 28-31);

2021 m. liepos 9 d. papildomai apklausiama kaip nukentėjusioji R. M. parodė, jog ji jau davė parodymus apie tai, kad tarp jos ir jos patėvio G. V. vyko konfliktas, jie susipyko, tai buvo 2020 m. spalio 23 d. Konflikto metu, patėvis buvo neblaivus ir jai tyčia be jokios priežasties virtuvėje sudavė kumščiu į klubą. Jis tiesiog pasakė: "nori suduosiu į klubą" ir sudavė. R. M. jam ranka sudavė atgal per veidą, o patėvis delnu sudavė atgal į veidą. Tuo metu veidą šiek tiek skaudėjo, klubo neskaudėjo. Namuose buvo jos mama J. V. ir miegojo. Po konflikto nuėjo pas vaiką į kambarį, o jis nuėjo į kitą kambarį. Ji parašė SMS žinutę savo sesei, kuri gyvena Vokietijoje, kad patėvis daužosi. Ji tiksliai neprisimena ar prašė, kad iškviestų policiją. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir tada ji pasakė mamai, kad patėvis mušė. Atsimena, kad buvo surašyta užduotis nuvykt pas teismo medicinos ekspertą, bet ji nenorėjo vykti ir nevyko. G. V. po šio įvykio buvo laikinai sulaikytas policijoje. Kai grįžo, apie šį įvykį jie nekalbėjo. Policijoje apklausoje pamelavo, kad nieko nebuvo, nes tiesiog pagalvojo, kad nenori šeimoje konfliktų. Ji nenori, kad patėviui būtų blogai, nes jis yra jų šeimos narys, todėl ir pasakė, kad ji nenukentėjo, kad jokio smurto prieš ją nebuvo. Jau aštuoni mėnesiai ji gyvena Jurbarko Sandoros šeimos namuose kartu su sūnumi Emiliju, kuriam yra 1 metai ir 1 mėnuo. Su patėviu ji visiškai nebendrauja, jokių ryšių nepalaiko. Šiuo metu sako visą tiesą kaip buvo minėto įvykio metu, tikrai nieko nemeluoja. Nežino ar atleidžia patėviui už tai, kad jis sudavė į klubą ir į veidą. Kai ji buvo apklausta policijoje su psichologe ir vaikų teisių atstove, grįžusi savo mamai nieko nepasakojo ką sakė policijoje, apie tai jos nekalbėjo. Po šio įvykio su patėviu daugiau jokių konfliktų nebuvo, jis daugiau prieš ją nesmurtavo. Prieš šį įvykį yra buvęs atvejis, kai jis jai sudavė, bet už tai jis buvo teistas. Kai R. M. kvietė į policiją pirminei apklausai, patėvis žinojo kur ir ko ji važiuoja. Jis jos atsiprašė, prašė, kad dovanotų, tačiau ji tiesiog patylėjo ir tiek. Grįžusi į namus patėviui nieko nepasakojo, t. y. nesakė kokius davė parodymus (t. 1, b. l. 55-58);

2020 m. spalio 28 d. liudytojos J. V. parodymai, jog gyvena su sugyventiniu G. V. Kartu gyvena jos dukra R. M., kuriai šiuo metu 17 metų. Ji augina 4 mėnesių amžiaus sūnų. 2020 m. spalio 23 d. G. V. namuose gėrė alų, buvo neblaivus, o ji apie pietus nuėjo į savo kambarį miegoti. Į kambarį atėjo policijos pareigūnas ir klausė, kas nutiko. Ji nurodė, kad nieko nematė, miegojo. Atsikėlusi ir atėjusi į kambarį, pamatė, kad dukra R. M. apsiverkusi. Paklausus, kas nutiko, sakė, kad patėvis sudavė jai per veidą. Matėsi, kad vienas skruostas paraudęs, kitų sužalojimų nebuvo. Klausė dukros, ar skaudėjo. Ji atsakė, kad truputį skaudėjo. R. M. sakė, kad sudavė, nes nesitvarkė kambarių. Kaip tiksliai viskas buvo, nežino, nematė. G. V. buvo neblaivus ir šaukė, kad nieko nemušė. Pareigūnai jį išsivežė. Grįžęs į namus G. V. klausė, kodėl kvietė policiją, tvirtino, kad R. M. nemušė. Nežino, kas iškvietė policiją. Šiuo metu jos dukra R. M. su G. V. sutaria, jokių konfliktų nevyksta. Vėliau paklausus kaip viskas buvo, ši pasakė, kad patėvis jos nemušė, jie tik apsistumdė. Ji niekada nėra mačiusi, kad sutuoktinis būtų pakėlęs ranką prieš jos dukrą R. M. ar prieš ją smurtavęs. Jie sutaria gerai (t. 1, b. l. 4, 14-17);

2021 m. kovo 3 d. papildomai apklausiama kaip liudytoja J. V. parodė, jog ji yra davusi parodymus dėl įvykio, įvykusio 2020 m. spalio 23 d., t. y. dėl jos sugyventinio G. V. ir jos dukros R. M. konflikto. Šiuo metu papildomai gali pasakyti, kad su G. V. gyvena beveik 9 metus. Ji atėjo gyventi į jo namus kartu su dukra R. M., ji turi dar du suaugusius vaikus. N. M. gyvena Vokietijoje, yra ištekėjusi, jos dabartinės pavardės nežino, sūnų V. M., jis gyvena atskirai. Ji tikrai niekada neturėjo G. V. jokių pretenzijų, dėl savo dukros, neįtarė, kad jis su ja blogai elgiasi ir, kad gali kažką jai padaryti. Jis gražiai bendravo, retkarčiais bardavo, auklėdavo, kad tinkamai elgtųsi. R. M. būdama 15 metų pradėjo draugauti su vienu berniuku, labia pasikeitė. Neleidus su juo bendrauti pradėjo save žaloti, sau kenkti, paskui ji bendravo su kitu vaikinu, buvo su juo pabėgusi. Kad dukra pastojo sužinojo iš medikų, vežė ją pas gydyrojus įtarusi, kad kažkas negerai. Jai buvo 16 metų. Ji net neįtarė, kad tai galėtų būti G. V. vaikas. Ji pati to niekada nesisakė, nieko apie tai nepasakojo. Jos paklausus kieno vaikas, ji atsakė, kad vieno jos buvusio draugo su kuriuo ji nebendrauja. Kai R. M. pasigimdė sūnų, jai jau buvo 17 metų. Jį augino jų namuose. Dukrai 2021 m. gegužės 8 d. bus 18 metų, o sūnui E. birželio 8 d. bus 1 metukai. Dukrai su naujagimiu grįžus į namus nieko įtartino sutuoktinio elgesyje nepastebėjo, jis nerodė jam jokios ypatingos meilės, nelabai į jį kreipė dėmesio. Jokių priekaištų jos dukrai, kad ši nepilnametė pagimdė vaiką neišreiškė. 2020 m. lapkričio mėnesį, nežino tikslios datos, jos dukrą su jos sūnumi socialinė darbuotoja perkėlė iš namų į Jurbarko mieste, Donelaičio gatvėje, esantį centrą, sakė, kad namuose jai nesaugu, vartojamas alkoholis, smurtaujama. Ji kreipėsi į TV pagalbą, norėjo susigrąžinti dukrą ir anūką, pasakė, kad įtaria, jog G. V. gali būti dukters vaiko tėvas. Jai kilo įtarimas, kad kažkas ne taip. Ji jam sakė, bet jis tai neigė. Su G. V. vyko į televizijos studiją Kauno mieste, kur jam pasiūlė pasidaryti DNR testą. Atlikus testą paaiškėjo, kad jis yra jos anūko tėvas. Jis tylėjo, nieko nesakė. Dukrai taip pat papasakojo, kad žino kas jos vaiko tėvas, ji tylėjo ir nieko nesakė kaip tai nutiko, kaip G. V. su ja elgėsi, dėl ko jis taip padarė. Šiuo metu dukra su vaiku gyvena Jurbarko mieste. Jiems neleidžiama su ja bendrauti, negali lankyti net anūko, kol vyksta tyrimas. Dėl 2020 m. spalio 23 d. įvykio tarp G. ir R. ji papildomai neturi ką pasakyti. Kaip sakė, ji tuo metu miegojo, o kas tarp jų įvyko nematė. Atsikėlusi, pamatė, kad dukra apsiverkusi, klausė kas nutiko. Ji sakė, kad patėvis sudavė per veidą. Po šio įvykio, R. su G. kuo puikiausiai sutarė, jokių konfliktų nevyko, o jos paklausus kaip viskas buvo, ji sakė kad jie tik apsistumdė, kad jos niekas nemušė. Ji nežino ar sutuoktinis su dukra kalbėjo apie šį įvykį, ar prašė jos, kad ji nepasakotų apie šį įvykį policijai. Ji nieko nematė, o sutuoktinis nepripažino ją mušęs. Kiek atsimena, jis sakė, kad barė ją žodžiu, bet smurto nenaudojo. Po to įvykio daugiau jokių konfliktų nebuvo. Dukra N. gyvena Vokietijoje. Praėjusiais metais, gruodžio mėnesio pradžioje, buvo grįžusi į Lietuvą, nes jai reikėjo dalyvauti televizijoje (t. 1, b. l. 18-21);?

Iš 2020 m. spalio 23 d. J. V. pareiškimo matyti, kad 2020 m. spalio 23 d., apie 15,00 val., būnant namuose, (duomenys neskelbtini) jos nepilnametei dukrai R. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), neblaivus sutuoktinis, R. M. patėvis V. G. vieną kartą ranka sudavė į kairės pusės veido sritį, dėl ko ši patyrė fizinį skausmą. Dėl ko konfliktas kilo nežino, akivaizdžių dukros sužalojimų, dėl ko reikėtų kviesti greitąją medicinos pagalbą, nematė. Ji pati tuo metu buvo kambaryje, miegojo. Iki šiol patėvis dukros niekada nebuvo mušęs.

Iš 2020 m. spalio 23 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini). Atvykus į įvykio vietą matomas vieno aukšto medinis geltonų dažytų lentų namas. Iš rytinės pastato pusės pro medines duris patekus į vidų į prieškambarį, iš jo tiesiai patenkama į kambarį, kuriame yra virtuvės buitinė technika ir bendras kambarys su trimis lovomis. Apžiūros metu nusikalstamai veikai tirti reikšmingų daiktų ar objektų nerasta, niekas nepaimta (t.1, b. l. 4);

Iš Tauragės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus gauta medžiaga, iš kurios matyti, kad 2020 m. spalio 23 d. gautas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kur užfiksuota, kad telefonu iš Vokietijos skambinusi N. N. pranešė apie tai, kad jos sesuo R. M. parašė jai SMS žinutę, kurioje nurodė, kad jos patėvis G. V. namuose "daužosi". VTAS skyriaus darbuotojai, nuvykę minėtu adresu, R. M. aplinką rado tvarkingą, jos mažametis sūnus E. M. tvarkingai miegojo lovelėje. Patėvis G. V. ir R. M. mama J. V. rasti neblaivūs. Iš R. M. buvo paimtas paaiškinimas, kuriame ji nurodė, kad susiginčijo su neblaiviu patėviu G. V., patėvis sudavė jai į klubą, o ji trenkė jam atgal į veidą, patėvis jai vėl sudavė į veidą. R. M. nurodė, kad ji su patėviu pykstasi, kada jis būna neblaivus. Šiuose namuose ji gyventi nori, jos vaikui juose saugu (t. 1, b. l. 59-79);

Iš 2021 m. gegužės 7 - birželio 4 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto matyti, kad nukentėjusiajai R. M. Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriuje Kauno TPS atlikta ambulatorinė, kompleksinė, pirminė ekspertizė (t. 2, b. l. 32-41);

2020 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos pokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42518-20 nutrauktas (t. b. l. 135-137);?

2021 m. sausio 5 d. Kauno apygardos pokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimu panaikintas 2020 m. lapkričio 23 d. Kauno apygardos prokuratūros Marijamplės apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimas ir ikiteisminis tyrimas tęsiamas toliau (t. 2, b. l. 2-3);

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. M. byloje pareiškė ieškinį 1 500 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 75-76);

G. V. laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2020 m. spalio 24 d. (1 dieną).

Šioje byloje G. V. kaltinamas padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, teismas nustatė, kad G. V. 2020 m. spalio 23 d., namuose esančiuose (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia sudavė vieną kartą delnu į veidą podukrai R. M., tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.

Tokiu būdu, teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis G. V. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką – sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo G. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnis). Jo atsakomybę sunkinanti aplikybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnis).

Bausmė kaltinamajam G. V. skirtina vadovaujantis BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.

Teismas, skirdamas G. V. bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą (nusikaltimas padarytas esant tiesioginei tyčiai), į kaltinamojo asmenybę (administracine tvarka nebaustas, teistas keletą kartų, taip pat ir už smurtines nusikalstamas veikas, 2015 m. gruodžio 15 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu už BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, dėl fizinio skausmo sukėlimo mažametei R. M., t. y. smurtavo prieš tą pačią nukentėjusiąją kaip ir šioje baudžiamojoje byloje, taip pat kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstmą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio), todėl parenkant bausmės rūšį ir siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad kai asmuo prisipažįsta kaltu bei baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, nuteistajam skirta bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į šią įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad G. V. šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 2019 m. balandžio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu paskirta bausmė iš dalies bendrintina su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. M. pareiškė 1 500 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad būtent dėl kaltinamojo G. V. neteisėtų, nusikalstamų veiksmų nukentėjusioji R. M. patyrė neigiamų emocijų, dvasinių išgyvenimų, jai fizinį skausmą sukėlė patėvis, t. y. jos mamos J. V. vyras. Šioje byloje įvertintina tai, kad G. V. elgesys ją ypač skaudino ir žemino, nes 2020 m. birželio 8 d. R. M. pagimdė sūnų E. M., kurio tėvas yra kaltinamasis G. V.. Kaltinamasis taip elgdamasis su savo sutuoktinės dukra visiškai ignoravo ne tik įstatymus, bet ir elementarius moralės, tarpusavio bendravimo principus. Nukentėjusioji R. M. dėl šeimoje įvykusio konflikto ir susiklosčiusių aplinkybių buvo priversta su savo mažamečiu vaiku apsigyventi atskirai, ji šiuo metu gyvena šeimos namuose.

Kasacinis teismas savo ruožtu yra išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

Nustatant kompensacijos už neturtinę žalą dydį, būtina įvertinti neteisėtais veiksmais pažeistos vertybės pobūdį, t. y. išsiaiškinti, į kokią asmeninę neturtinę / turtinę vertybę buvo pasikėsinta, kokia jos vieta ir reikšmė sociume vyraujančioje bei paties individo pripažįstamoje vertybių sistemoje, ir vadovautis principu, kad kuo aukštesnė ir svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji turėtų būti ginama. Asmens gyvybė, sveikata, fizinis, seksualinis bei dvasinis neliečiamumas yra absoliučios prigimtinės neturtinės vertybės, kurių pažeidimu sukeliami dvasiniai ir fiziniai išgyvenimai paprastai būna ypač stiprūs bei skausmingi, tai sudaro pagrindą priteisti nukentėjusiajam didesnę piniginę kompensaciją negu kitų – santykinių – vertybių pažeidimo atvejais (Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. rugsėjo 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-211-382/2019).

Pagal formuojamą teismų praktiką neturtinė žala fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 300 Eur iki 1000 Eur.

Nusikalstamos veikos, padarytos šeimoje, sukelia daug didesnes neigiamas pasekmes ir išgyvenimus. Šiuo atveju neturtinė žala nukentėjusiajai buvo padaryta jos patėvio, dėl suduoto smūgio ji jautė fizinį skausmą, t. y. jai padaryta neturtinė žala, todėl, teismo nuomone, nukentėjusiojos pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies priteisiant iš kaltinamojo G. V. nukentėjusiajai R. M. 700 Eur netrutinei žalai atlyginti.

Teismas daro išvadą, kad toks neturtinės žalos dydis atitinka įstatymo nuostatas ir susiklosčiusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį panašaus pobūdžio bylose, esant fizinio skausmo sukėlimui, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2020 m. spalio 24 d. (1 diena) (BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Šioje byloje kaltinamąjį G. V. gynė 2021 m. lapkričio 29 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu Nr. (8.2Mr)TP-21-T-3317-11538, paskirtas advokatas O. Radimonas, garantuojama ir apmokama antrinė teisinė pagalba jam suteikta 100 procentų, todėl šios išlaidos valstybei iš kaltinamojo G. V. nepriteistinos. Taip pat nepriteistinos antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal 2021 m. liepos 9 d.sprendimą Nr. (8.2Mr)TP-21-T-1402-4836.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307 straipsniu, 308 straipsnio 1 dalimi, 310 straipsniu, teismas

nusprendžia:

G. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmę 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmę mažinti vienu trečdaliu, t. y. 2 (dviem) laisvės atėmimo mėnesiais ir galutinę bausmę G. V. paskirti 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie 2019 m. balandžio 11 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio lasvės atėmimo bausmės iš dalies pridėti šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę G. V. paskirti 1 (vienerius) metus 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką 2018 m. gegužės 10 d., nuo 2019 m. kovo 30 d. iki 2019 m. kovo 31 d. (dvi dienas) ir nuo 2020 m. spalio 23 d. iki 2020 m. spalio 24 d. (1 dieną) ir laikyti, kad G. V. yra atlikęs 3 (tris) laisvės atėmimo bausmės dienas.

Priteisti iš G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose.