Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Juditos Sungailaitės ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. A. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 5 dalyje, ir už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje – 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmė.

Paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, subendrintos visiško sudėjimo būdu ir A. A. paskirta subendrinta 6 (šešių) mėnesių 24 (dvidešimt keturių) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatomis, paskirta subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. A. paskirta galutinė bausmė – 4 (keturių) mėnesių ir 16 (šešiolikos) dienų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo faktinio bausmės atlikimo pagal nuosprendį dienos.

Civilinės ieškovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir jos naudai iš A. A. priteista 1 201,45 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo A. A. apeliacinis skundas atmestinas.

5. Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo, nustatytų faktinių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, jų kvalifikavimo ar sprendimo visiškai tenkinti civilinės ieškovės pateiktą civilinį ieškinį. A. A. nesutinka tik su jam paskirta bausme. Savo iniciatyva nenustačiusi kokių nors esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų neskundžiamose nuosprendžio dalyse, teisėjų kolegija patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, skiriant ir individualizuojant A. A. bausmę.

6. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina ir tai, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę.

7. Už BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Tuo tarpu BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą padaręs asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu.

8. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, parenkant apeliantui bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vieną nesunkų tęstinį nusikaltimą bei vieną nusižengimą, kad įvykdytų nusikaltimų pavojingumas, atsižvelgiant į pagrobto turto vertę, yra mažesnis. Skiriant apeliantui bausmes, taip pat buvo įvertintos jo atsakomybę lengvinančios ir ją sunkinančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog A. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o atsakomybę dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnis 1 dalies 13 punktas). Motyvuodamas bausmės skyrimą A. A., apylinkės teismas nurodė ir tai, kad nuteistasis anksčiau teistas, turi keliolika galiojančių administracinių nuobaudų už vagystes iš parduotuvių, kas rodo, jog jis nėra linkęs laikytis įstatymų ir taisytis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas nusprendė, kad siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, apeliantui už jo padarytas nusikalstamas veikas turi būti paskirtos griežčiausios sankcijose numatytos bausmės (už nusikaltimą – laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą – arešto bausmė). Tačiau, atsižvelgus į mažesnį A. A. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, nuspręsta nuteistajam skirtinų laisvės atėmimo bausmių dydžius nustatyti mažesnius, nei vidurkis. Už nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, nuteistajam buvo paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 5 dalyje – 24 parų areštas. Bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu, nuteistajam buvo paskirta subendrinta 6 mėnesių ir 24 parų laisvės atėmimo bausmė, kuri, baudžiamąją bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, dar sumažinta vienu trečdaliu.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, dar kartą įvertinusi bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog teigti, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmes už jo įvykdytas nusikalstamas veikas, nesilaikė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, ar neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai, ir apeliantui paskyrė aiškiai per griežtas bausmes, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę, o taip pat atsižvelgė ir į jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, ir pagrįstai sprendė, jog bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti tik A. A. už jo įvykdytas nusikalstamas veikas paskyrus griežčiausias sankcijose numatytas bausmes.

10. Vertindamas nuteistajam paskirtų bausmių pagrįstumą, apygardos teismas pažymi, jog iki šioje byloje jam inkriminuoto nusikaltimo įvykdymo apeliantas buvo teistas net dvylika kartų, tame tarpe ir už turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Laikotarpiu nuo BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo iki BK 178 straipsnio 5 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymo jo atžvilgiu buvo priimtas dar vienas apkaltinamasis nuosprendis, o po BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos įvykdymo iki skundžiamo teismo procesinio sprendimo priėmimo dar septyni apkaltinamieji nuosprendžiai. Visais jais A. A. pripažintas kaltu būtent už vagystes. Nusikalstamas veikas apeliantas daro sistemingai, esant neišnykusiam ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintam teistumui. Apeliantą neigiamai charakterizuoja ne tik šie duomenys, bet ir tas faktas, kad vos per penkis mėnesius jis daugiau kaip trisdešimt kartų buvo baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso nustatyta tvarka už smulkias vagystes iš parduotuvių. Be to, už vagystes A. A. ne kartą teistas ir Didžiojoje Britanijoje, Nyderlanduose ir Vokietijoje. Pažymėtina ir tai, jog už anksčiau padarytas turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas apeliantui buvo skirtos viešųjų darbų, arešto ir laisvės atėmimo bausmės. Visgi, nei švelnesnės savo pobūdžiu bausmės, nei faktinis laisvės atėmimo bausmės atlikimas nuteistajam teigiamos įtakos nepadarė. Būdamas ne kartą teistas ir puikiai suvokdamas savo neteisėto elgesio pasekmes, A. A. pasirinko ir toliau nusikalstamai veikti.

11. Aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis yra linkęs pažeisti įstatymus ir daryti nusikalstamas veikas bei jokių realių išvadų dėl savo elgesio nedaro. Taip pat nurodytų duomenų visuma patvirtina, kad nusikalstamos veikos, dėl kurių įvykdymo jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo padarytos atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos ar nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, o yra tik loginis apelianto pasirinkto gyvenimo būdo padarinys. Akivaizdu, jog, nepaisydamas jam taikomų itin griežtų sankcijų, nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenės bei nukentėjusiųjų nuo nusikalstamų veikų interesus, grobdamas jų turtą, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad paskirtos švelnesnės už areštą ir laisvės atėmimą bausmės, o kartu ir nustatyta galutinė subendrinta ne laisvės atėmimo bausmė, būtų pakankama pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

12. Įvertinusi nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų tyčinį ir savanaudišką pobūdį, tai, kad per itin trumpą laikotarpį buvo įvykdytos net keturios vagystės iš parduotuvių (trys iš jų kvalifikuotos kaip viena tęstinė veika), kurios yra apeliantui būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis, aptartus itin neigiamai jį charakterizuojančius duomenis, taip pat atsižvelgusi į tai, jog šiuo atveju buvo nustatyta tik viena A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kai jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, jis padarė būdamas recidyvistu, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai parinko ne tik apeliantui skirtinų bausmių rūšį, bet ir jų trukmę. Pažymėtina, jog, nepaisant visų aptartų jo nenaudai vertintinų aplinkybių, nuteistajam už jo įvykdytą nusikaltimą buvo paskirta ženkliai už vidurkį mažesnė laisvės atėmimo bausmė, o už BK 178 straipsnio 5 dalyje numatytą baudžiamąjį nusižengimą – taip pat už vidurkį mažesnė arešto bausmė.

13. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio nuostatomis, taip pat teisingai subendrino nuteistajam paskirtas bausmes sudėjimo būdu, nesant pagrindo taikyti bausmių apėmimą. Savo sprendimo bendrinti A. A. paskirtas bausmes jam nepalankesniu visiško (o ne dalinio) sudėjimo būdu, pirmosios instancijos teismas nemotyvavo. Vis tik, įvertinusi kasacinio teismo išaiškinimą, jog BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės – bendrieji bausmių skyrimo pagrindai – kaip visuma taikytini ir skiriant bausmę už atskiras nusikalstamas veikas, ir parenkant bausmių bendrinimo būdą – dalinį ar visišką bausmių sudėjimą, taip pat parenkant atskiras bausmių dalis ir skiriant galutinę subendrintą bausmę (kasacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-578/2012), taip pat atsižvelgusi į jau aukščiau aptartas aplinkybes, kurios charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, kuris nuolatos ir sistemingai pažeidinėja baudžiamąjį įstatymą, kas atskleidžia jo antivisuomenines nuostatas, teisėjų kolegija mano, jog sprendimas subendrinti už atskiras nusikalstamas veikas apeliantui paskirtas bausmes visiško sudėjimo būdu yra teisingas.

14. Teisėjų kolegija taip pat neįžvelgia pagrindo taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatų ir atidėti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Duomenys apie ankstesnius nuteistojo teistumus, šioje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, jų padarymo aplinkybės, nesant jokių duomenų apie iš esmės pasikeitusį nuteistojo elgesį ir mąstymą, nesudaro pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, o toks manymas yra viena iš būtinų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymui.

15. Apibendrindama visa, kas išdėstyta aukščiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmių skyrimo bei jų bendrinimo taisyklės pažeistos nebuvo. Tiek už atskiras jo įvykdytas nusikalstamas veikas A. A. paskirtos bausmės, tiek galutinė subendrinta ir dar trečdaliu sumažinta bausmė, yra teisingos, ne per griežtos, jos neprieštarauja proporcingumo bei protingumo principams. Esant tokioms išvadoms, nuteistojo skundas atmetamas, paliekant Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2024 m. spalio 29 d. nuosprendį galioti pilna apimtimi.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria

nuteistojo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.