Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lelijų dvaras“ atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-7149-1174/2022 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Lelijų dvaras“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Linos namai“, tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, valstybės įmonei „Registrų centras“ dėl statinių pripažinimo (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos turtinio komplekso elementais ir nuosavybės teisės į šiuos statinius pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

4. Teismas įvertinęs, kad UAB „Linos namai“ teismine tvarka skundė analogišką sprendimą, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punkte nėra nurodytų išimčių, kada būtų galima nesilaikyti įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Teismas nurodė, kad ieškovė nesilaikė įstatyme nustatytos ginčų sprendimų tvarkos ir Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2022 m. rugsėjo 12 d. priimto sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo“ neskundė Regionų apygardos administraciniam teismui. Teismas atsižvelgęs, kad ieškinys pateiktas teismui, nesilaikant išankstinės ne teisminės ginčo sprendimo tvarkos, sprendė, kad yra pagrindas ieškinį atsisakyti priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

7. Pagal CPK 336 straipsnio 1 dalį atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 336 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo procesinio sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą yra pakankami. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsisakymo priimti ieškinį pagrįstumo

8. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka.

9. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis).

10. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

11. Apeliantė atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas atsisakydamas priimti ieškinį, neatsižvelgė į tai, kad apeliantė neginčija Komisijos sprendimo, o reiškia ieškinį dėl statinių pripažinimo (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos turtinio komplekso elementais ir nuosavybės teisės į šiuos statinius pripažinimo. Neatsižvelgė į tai, kad atsakovė ginčijo analogišką Komisijos sprendimą, bei į administracinėse bylose Nr. I-331-289/2012 ir Nr. A502-2990/2012 esančius išaiškinimus analogiškus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui 2010 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010.

12. Apeliantė ieškinyje, be kitų faktinių aplinkybių, nurodė, kad ieškovė 2022 m. birželio 27 d. prašymu kreipėsi į VĮ Registrų centras prašydamas: 1) malūno pamatus, kurių statybos metai – 1890 ir sandėlio pamatus, kurių statybos metai – 1900, įregistruoti pagrindinio objekto – centrinių rūmų, esančių (duomenys neskelbtini), priklausiniais; 2) įregistruoti ieškovės nuosavybės teisę į malūno pamatus ir sandėlio pamatus. VĮ Registrų centras Turto kadastro ir registro tvarkytojai Sprendimu Nr. 1 ir Sprendimu Nr. 2 atsisakė įregistruoti ieškovės nuosavybės teises į (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos turtinio komplekso teritorijoje esančius malūno ir sandėlio pamatus bei minėtus objektus įregistruoti centrinių rūmų priklausiniais, kadangi nepateiktas dokumentas, patvirtinantis minėtų statinių suformavimo teisėtumą ir ieškovės nuosavybės teises į juos. Ieškovei apskundus minėtus sprendimus, Komisija 2022 m. rugsėjo 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) skundą atmetė. Pažymėtina, kad ieškinyje suformuluotas reikalavimas pripažinti ieškinyje nurodytus statinius (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos turtinio komplekso elementais ir ieškovės nuosavybės teises į juos.

13. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010 išaiškino, kad kilus ginčui dėl nuosavybės teisės į pagrindinio daikto priklausinį, asmuo, įgijęs nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą ir taip tapęs nuosavybės teisės į priklausinį subjektu (priklausinio savininku), gali ginčo teisenos tvarka reikšti reikalavimą dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir taip apginti savo teises (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnio 1 punktas).

14. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš 2020 m. lapkričio 30 d. Akcijų pasirašymo sutarties, patvirtintos Klaipėdos m. pirmojo notarų biuro notaro, registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), apeliantė yra įgijusi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – centrinius rūmus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių 2022 m. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų, nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad malūno ir sandėlio pamatai nėra įregistruoti nei kaip atskiri nekilnojamo turto objektai, nei kaip centrinių rūmų priklausiniai.

15. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnį, Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nagrinėjamu atveju, malūno pamatai ir sandėlio pamatai nekilnojamojo turto registre nėra įregistruoti.

16. Iš apeliantės nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A502-2990/2012 matyti, kad UAB „Linos namai“ prašė Šiaulių apygardos administracinį teismą, panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimus ir įpareigoti VĮ Registrų centro Telšių filialą įregistruoti UAB „Linos namai“ nuosavybės teisę į nurodytus statinius priklausinius. Teismas palikdamas galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 3 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. I-331-289/2012, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010 esančių išaiškinimu (šios nutarties 13 punktas), nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį daiktą teisėtumo, nustatyti daiktines teises, jeigu jos eksplicitiškai nėra įtvirtintos pateiktuose dokumentuose, ir konstatavo, kad VĮ Registrų centro Telšių filialas, negavęs UAB „Linos namai“ nuosavybės teisės į prašyme paminėtus statinius įrodymų, pagristai ir teisėtai atsisakė atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.

17. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 13–16 punktuose nurodytą teismų praktiką, teisinį reglamentavimą, iš esmės sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad apeliantei apskundus Komisijos sprendimą, teismas turėtų vadovautis minėta teismų praktika. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, apeliantė neginčija Komisijos sprendimo, tik šį sprendimą nurodo, kaip vieną iš ieškinio faktinių aplinkybių, todėl pirmosios isntancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti apeliantės ieškinį, dėl to, kad apeliantė nesilaikė įstatyme nustatytos išankstinės ne teisminės ginčo sprendimo tvarkos ir nepagrįstai apribojo apeliantės teisę į teisminę gynybą.

Dėl bylos procesinės baigties

18. Apibendrinus šios apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytas aplinkybes, išdėstytus argumentus ir išvadas, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas, ir dėl šio pažeidimo byla išspręsta neteisingai, šių pažeidimų ištaisyti apeliacinės instancijos teismas negali. Taigi, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punkto normas, dėl ko nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nesilaikė įstatyme nustatytos išankstinės ne teisminės ginčo sprendimo tvarkos, todėl pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis naikintina ir UAB „Lelijų dvaras“ ieškinio priėmimo klausimo nagrinėjimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2022 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti ieškovės UAB „Lelijų dvaras“ ieškinio priėmimo klausimą.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti ieškovei.

Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.