- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-03
- Bylos Nr.
- 2A-956/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Audronė Jarackaitė, Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- N. M.
- Atsakovas
- S. P., notarei L
- Trečiasis asmuo
- M. E.
- Kategorijos
- 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audronės Jarackaitės, Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo N. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-430-71/2012 pagal ieškovo N. M. ieškinį atsakovams S. P., notarei L. B. (trečiasis asmuo - M. E.) dėl vekselio ir vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
2010 m. lapkričio 8 d. N. M. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2010 m. lapkričio 15 d. sumokėti S. P. 122 000 Lt, o laiku negrąžinus paskolos, įsipareigojo sumokėti 0,5 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną.
2010 m. gruodžio 25 d. N. M. išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo iki 2011 m. sausio 1 d. sumokėti M. E. 145 000 Lt, o laiku negrąžinus paskolos, įsipareigojo sumokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną pavėluotą dieną.
Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarė L. B. M. E. 2011 m. sausio 6 d. prašymu išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo pareikalavo iš ieškovo iš viso 145 942,50 Lt, mokėtinų pagal 2010 m. gruodžio 25 d. vekselį. Tokia suma susidarė notarei nusprendus leisti išieškoti ir vekselyje numatytus delspinigius. Vykdomojo įrašo pagrindu antstolio V. D. kontoroje buvo pradėtas išieškojimas.
Be to, Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarė L. B. S. P. prašymu 2011 m. birželio 1 d. išdavė vykdomąjį įrašą, kuriuo pareikalavo iš ieškovo 243 993,90 Lt, mokėtinų pagal pirminį vekselį. Tokia suma susidarė notarei nusprendus leisti išieškoti ir vekselyje numatytus delspinigius.
Šalies argumentai
Ieškovas N. M. kreipėsi į teismą ir ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 2010 m. lapkričio 8 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį 122 000 Lt sumai ir jo pagrindu Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. išduotą 2011 m. birželio 1 d. vykdomąjį įrašą, o taip pat Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarės L. B. išduotą 2011 m. sausio 6 d. vykdomąjį įrašą. Nurodė, kad 2010 m. balandžio - gegužės mėn. pasiskolino iš atsakovo S. P. 72 000 Lt bei su atsakovu sutarė, kad už paskolą bus mokamos 10 proc. dydžio mėnesinės palūkanos. Jokios rašytinės paskolos sutarties šalys nepasirašė ir tik 2010 m. lapkričio 8 d. šalys suteiktą paskolą įformino paprastu neprotestuotinu vekseliu, kuriame skolos grąžintina suma buvo nurodyta 122 000 Lt, o vekselis turėjo būti apmokėtas iki 2010 m. lapkričio 15 dienos. Neapmokėjus pirminio vekselio nurodytu terminu, ieškovo teigimu, atsakovas S. P. 2010 m. gruodžio 25 d. atvyko pas ieškovą kartu su trečiuoju asmeniu M. E. ir paprašė išrašyti naują vekselį M. E. naudai už 145 000,00 Lt sumą, įskaitant į šią sumą ir paskaičiuotas pagal pirminį vekselį palūkanas. Tokiu būdu, ieškovo teigimu, naujasis vekselis pakeitė pirminį vekselį, nors pastarasis nebuvo grąžintas. Pažymėjo, kad vekselyje apskritai neleidžiama nustatyti nei palūkanų, nei delspinigių, o pirminiame vekselyje nurodyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai (kas sudaro 180 proc. per metus) yra aiškiai neprotinga suma, o notarė taip pat neatsižvelgė, kad delspinigiai gali būti išieškomi ne daugiau kaip už 198 dienas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apygardos teismas 2012 m. balandžio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo N. M. ir jo atstovo nurodyti faktai, kad 2010 m. gruodžio 25 d. išduotas vekselis pakeitė ieškovo 2010 m. lapkričio 8 d. išduotą vekselį ir kad pinigų pagal naujai išduotą vekselį ieškovas negavo, yra neįrodyti. Pažymėjo, kad pagal abu išduotus vekselius ieškovas buvo įsipareigojęs skirtingomis sumomis ir skirtingiems asmenims, o pagrindų išduoti vekselius ieškovas neįrodinėja. Pirmosios instancijos teismo nuomone, ieškovo nurodomos interpretacijos apie vieno vekselio pakeitimą kitu patikimumu leidžia abejoti faktinė šalių santykių eiga: atsakovui išduoto vekselio 122 000 Lt sumai apmokėjimo terminas – 2010 m. lapkričio 15 d. ir vekselis tą pačią dieną pateiktas apmokėjimui; ieškovas trečiajam asmeniui vekselį už 145 000 Lt sumą išdavė 2010 m. gruodžio 25 d., t. y. praėjus daugiau kaip mėnesiui po atsakovui išduoto vekselio apmokėjimo termino; ieškovas nepaaiškino, kodėl išduodamas naują vekselį trečiajam asmeniui nepasirūpino, jog pirmasis vekselis jam būtų grąžintas. Be to, Šiaulių apygardos teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, kai vekselio išrašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto ginčyti vekselį, nelaukdamas, kada bus pradėta priverstinio išieškojimo pagal šį vekselį procedūra. Byloje nepateikti įrodymai, kad ieškovas iki ieškinio pareiškimo teisme būtų pareiškęs pretenzijas atsakovui dėl atsakovui išduoto vekselio ar būtų pareikalavęs pirminį vekselį grąžinti, o taip pat kad atsakovas S. P. būtų atsisakęs jam grąžinti pirminį vekselį. Teismas nurodė, kad vekselio davėjo ir vekselio turėtojo tarpusavio santykius reguliuoja ne vien Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas (toliau – ĮPVĮ), bet ir civilinis kodeksas, kurio 6.70 straipsnio 1 dalyje numatyti prievolių įvykdymo užtikrinimo būdai, o ieškovas neįvardijo imperatyvo, draudžiančio nustatyti delspinigius vekseliuose. Nagrinėjamu atveju vekselis, kuriame numatyti 0,5 proc. dydžio delspinigiai, surašytas paties ieškovo ranka ir sąlyga dėl delspinigių dydžio nustatyta jo paties laisvu apsisprendimu. Teismas konstatavo, kad vekseliai apmokėti buvo pateikti nepažeidžiant ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų, o notaras nėra įpareigotas taikyti senatį savo iniciatyva, juolab, kad senaties taikymas yra priskiriamas išskirtinai teismo diskrecijai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas N. M. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Be to, prašo išreikalauti iš Telšių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos S. P. ir M. E. pajamų ir/ar turto deklaracijas už 2007 – 2010 metus, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Telšių skyriaus – duomenis apie S. P. ir M. E. darbovietes ir priskaičiuotą darbo užmokestį 2007 – 2010 m. Nurodo šiuos argumentus:
Ieškovas pagal antrąjį vekselį (2010 m. gruodžio 25 d.) jokių pinigų iš trečiojo asmens M. E. negalėjo gauti, nes pastarasis tokios sumos apskritai neturėjo, o S. P. ir M. E. neturėjo tokios pinigų sumos, kurią išreikalauti vekselių turėtojai prašo pagal pirminį ir antrinį vekselius kartu sudėjus, ką patvirtintų duomenys iš valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos.Apeliantas neginčija pinigų pagal pirminį vekselį gavimo fakto, o minėtas vekselis atitiko apelianto vidinę valią, tačiau 2010 m. gruodžio 25 d. vekselis buvo išduotas to paties paskolinio teisinio santykio pagrindu atsakovo S. P. broliui M. E., o ieškovas negalėjo tikėtis, kad išdavus antrąjį vekselį, atsakovas S. P. reikš reikalavimus pagal pirminį 2010 m. lapkričio 8 d. vekselį.M. E. naudai išduoto 2010 m. gruodžio 25 d. vekselio apeliantas neginčijo ir dabar neginčija, o būtinybė apeliantui gintis nuo nesąžiningų atsakovo S. P. veiksmų iškilo būtent tuomet, kai atsakovas S. P. pradėjo išieškojimą pagal pirminį 2010 m. lapkričio 8 d. vekselį.Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 13 d. nutarimu patvirtintų Vekselių naudojimo taisyklių 15 punkte nurodyta, kad ĮPVĮ nurodyti visi galimi vekselio įrašai (ĮPVĮ delspinigių įrašas nenumatytas), o kiti vekselyje esantys įrašai vekselio galiojimui neturi įtakos, todėl, esant ginčui tarp kreditoriaus ir skolininko, reikalavimas dėl delspinigių gali būti patenkintas tik teismine tvarka.Posėdžio pirmosios instancijos teisme metu apeliantas akcentavo, kad pranešimai, kurie yra būtini vykdomajam įrašui išduoti, apeliantui nebuvo įteikti, dėl ko notarė negalėjo išduoti vykdomųjų įrašų, nors vykdomais įrašas gali būti išduodamas tik pateikus įrodymus, jog pranešta visiems pagal vekselį įsipareigojusiems asmenims.Susitarimui dėl delspinigių netaikomos teisinius santykius dėl vekselių reglamentuojančios teisės normos, o 2010 m. lapkričio 8 d. vekselyje nurodytų delspinigių dydis (0,5 proc. per dieną) aiškiai neatitinka protingumo kriterijaus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Telšių rajono 4-ojo notarų biuro notarė L. B. prašo Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad vekselis yra vienašalis sandoris, todėl vekselio davėjas turi teisę nurodyti jame delspinigių mokėjimą. Atitinkamai vekseliuose yra paties ieškovo įrašai, kad vekseliai jam pateikti apmokėti, tačiau pinigų neturi ir jų apmokėti negali.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. P. prašo skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovo ir trečiojo asmens turtinė padėtis nėra kaip nors susijusi su apeliaciniame skunde aptariamų vekselių išdavimo ar pripažinimo negaliojančiais pagrindais. Nuostata vertybiniame popieriuje ir jo vykdomajame įraše dėl delspinigių neturi jokios įtakos nei vekselio, nei jo vykdomajam įrašui dalyje dėl pagrindinės pagal vekselį mokėtinos sumos galiojimui. Tuo tarpu reikalavimų ieškovo nurodomo pranešimo formai įstatymas nenustato.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Sutinkamai su CPK 178 straipsniu kiekviena šalis, kreipdamasi į teismą, privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus arba atsikirtimus. Tuo tarpu ieškovas, atsakovui S. P. 2010 m. lapkričio 8 d. išduotą vekselį prašęs pripažinti negaliojančiu tuo pagrindu, kad tarp šalių susiklostę paskoliniai santykiai, įforminti paminėtu vekseliu, vėliau buvo transformuoti išduodant kitą vekselį trečiajam asmeniui, jokių patikimų bei pakankamų įrodymų šiam teiginiui pagrįsti nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismams nepateikė bei šiuo klausimu apsiribojo savo subjektyviais paaiškinimais. Tuo tarpu tiek atsakovas, tiek trečiasis asmuo ieškinio nepripažįsta, o paties ieškovo ranka užpildyti abiejų vekselių tekstai, patvirtinti jo parašais, tvirtina priešingai, negu jis teigia byloje. Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vekselio viešo patikimumo savybė suponuoja tai, kad vekselio turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu savininku. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atmesti ieškovo reikalavimą dėl 2010 m. lapkričio 8 d. išduoto vekselio pripažinimo negaliojančiu. Atitinkamai negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad pirmosios instancijos teismui atsisakius patenkinti jo prašymą dėl duomenų išreikalavimo apie atsakovo ir trečiojo asmens VMI teiktas pajamų/turto deklaracijos bei SODROS informaciją apie paminėtiems asmenims priskaičiuotą darbo užmokestį, teismo priimtas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina tiek aukščiau aptartos bylos aplinkybės, tiek tai, kad apeliantas trečiajam asmeniui išduoto vekselio neginčija bei pripažįsta, kad pinigus pagal atsakovui išduotą vekselį gavo, dėl ko teigtina, kad vekselių turėtojų turtinė padėtis nėra susijusi su apelianto nurodytu ieškinio pagrindu. Tokiu būdu teisėjų kolegija netenkina apelianto prašymo dėl aukščiau nurodytų įrodymų išreikalavimo. Be to, net ir sutinkant su ieškovo versija, kad antrą vekselį jis išdavė vietoje pirmo, darytina išvada, kad ieškovas, išdavęs antrą vekselį jam negrąžinus pirmojo, elgėsi neapdairiai ir nerūpestingai, o tokio elgesio rizika bei teisinės pasekmės tenka jam pačiam. Be to, byloje nėra įrodymų apie tai, kad ieškovas reikštų atsakovui pretenzijas dėl vekselio grąžinimo.
Nemaža dalis apeliacinio skundo skirta įrodyti, kad ginčijami vykdomieji įrašai buvo išduoti vekselių turėtojams nesilaikant ĮPVĮ 40 ir 47 straipsnių nuostatų. Tačiau pažymėtina, kad ieškovo reikalavimas dėl vykdomųjų įrašų nuginčijamų apelianto nurodomu teisiniu pagrindu grindžiamas nebuvo, todėl teisėjų kolegija dėl šių apeliacinio skundo argumentų nepasisako (CPK 265 str. 2 d., 312 str.).
Sutinkamai su ĮPVĮ 2 straipsnio 2 dalimi, vekselį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba įsako tai padaryti kitam. Įstatymas taip pat numato būtinus vekselio rekvizitus, tarp kurių ir besąlyginį įsipareigojimą sumokėti nurodytą sumą, tačiau sąlygos dėl įsipareigojimo mokėti delspinigius, tarp paprastojo vekselio būtinų rekvizitų, nėra (ĮPVĮ 77 str.). Tiesa, minėto įstatymo 7 straipsnis nustato, kad vekselio davėjas gali nustatyti sąlygą, kad už vekselio sumą skaičiuojamos palūkanos, tačiau nagrinėjamu atveju taip nėra. Atmetęs reikalavimą dėl vykdomųjų įrašų nuginčijimo pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad vekselio davėjo ir vekselio turėtojo tarpusavio santykius reguliuoja ne vien ĮPVĮ, bet ir Civilinis kodeksas, kurio 6.70 straipsnio 1 dalis numato prievolių įvykdymo užtikrinimo būdus, taigi ir delspinigius. Kolegija sutinka, kad ieškovo išduotuose vekseliuose esantys įrašai apie delspinigių mokėjimą savaime tokio vekselio negaliojančiu nedaro, tačiau atsižvelgiant į tai, kad vykdomųjų įrašų pagal vekselius išdavimą bei ne ginčo tvarka pagal juos mokėtinas sumas reglamentuoja būtent ĮPVĮ (50, 81 str.), darytina išvada, kad notarė, išduodama ginčijamus vykdomuosius įrašus, negalėjo į jų pagrindu išieškomas sumas įtraukti delspinigių. Tokios išvados pagrįstumą patvirtina ir tai, kad aiškiai skiriasi reikalavimų pagal vekselį pateikimo ir delspinigių išieškojimo senaties terminai, kas savaime gali sukelti ginčą tarp vekselio davėjo ir turėtojo (CK 1.125 str. 5 d. 1 p., ĮPVĮ 72 str.).
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas dėl vykdomųjų įrašų nuginčijimo iš dalies tenkinamas, sumažinant vykdomosiose įrašuose nurodytas išieškotinas sumas delspinigių dydžiais.
Sprendimas dėl ginčijamais vykdomaisiais įrašais ne ginčo tvarka išieškotinų sumų sumažinimo liečia tiek atsakovo S. P., tiek ir trečiojo asmens M. E. interesus, tačiau pastarasis nuo pat pradžios dalyvavo byloje, jam buvo suteikta galimybė tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teisme gintis bei teikti atsikirtimus į ieškovo pareikštą reikalavimą dėl jo vardu išduoto vykdomojo įrašo nuginčijimo, todėl teigti, kad skundžiamo sprendimo pakeitimas pažeidžia M. E. procesinės teises, nėra pagrindo.
Ieškovo reikalavimas vertintinas 243 142,50 Lt (122 000 + 120 780 + 362,50), todėl tenkinus reikalavimą dėl pagal ginčo vykdomuosius įrašus išieškotinos sumos sumažinimo delspinigių suma (121 142,50 Lt), laikytina, jog tenkinama 49,8 proc. ieškovo reikalavimų. Tokiu būdu ieškovui N. M. iš atsakovo S. P. priteistina 1851,56 Lt (3718 x 0,498) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą (139 b. l.) išlaidoms atlyginti.
Iš dalies naikinant pirmosios instancijos teismo sprendimą, keistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.), priteisiant ieškovui iš atsakovo S. P. 1851,56 Lt žyminio mokesčio už ieškinį (33, 38 b. l.) išlaidoms atlyginti. Kita vertus, atsakovui S. P. priteistina 2126 Lt (4235 x 0,502) teisinės pagalbos išlaidoms atlyginti. Tokiu būdu, įskaičius šalių viena kitai mokėtinas bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, sumas, atsakovui S. P. iš ieškovo N. M. priteistina 274,44 Lt (2126 – 1851,56) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį, kuria atmesti ieškinio reikalavimai dėl vykdomųjų įrašų pripažinimo negaliojančiais ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti iš dalies.
Sumažinti pagal Telšių rajono 4-ojo notarų biuro 2011 m. sausio 6 d. vykdomąjį įrašą M. E. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotiną sumą iki 145 850 Lt (šimto keturiasdešimt penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties litų).
Sumažinti pagal Telšių rajono 4-ojo notarų biuro 2011 m. birželio 1 d. vykdomąjį įrašą S. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai iš N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) išieškotiną sumą iki 123 213,90 Lt (šimto dvidešimt trijų tūkstančių dviejų šimtų trylikos litų 90 ct).
Priteisti iš ieškovo N. M. atsakovui S. P. 274,44 Lt (du šimtus septyniasdešimt keturis litus 44 ct) bylinėjimosi išlaidoms pirmosios instancijos teisme atlyginti.
Kitą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. balandžio 6 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą
Priteisti N. M. iš S. P. 1851,56 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus penkiasdešimt vieną litą 56 ct) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą išlaidoms atlyginti.