Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės

1. Ž. Ž., 2024 m. liepos 30 d., apie 18.40 val., kelio Vabalninkas-Salamiestis- Kupiškis 11,850 kilometre, vairuodamas automobilį „Jaguar X-TYPE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus – privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, to nepadarė, važiuodamas kryptimi nuo Salamiesčio link Kupiškio, būdamas neatidus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto arba už jos ribų važiavusiu motociklu „Suzuki (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. A., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo A. A. sveikata.

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo nustatytos faktinės nusikalstamų veikų aplinkybės ir jų vertinimas

2. Kaltinamasis Ž. Ž. teisiamajame posėdyje dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę prisipažino pilnai. Paaiškino, kad 2024 m. liepos 30 d. vakare apie 18.40 val. su savo automobiliu „Jaguar“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo Kupiškio link savo namų į (duomenys neskelbtini) toje vietoje leistinu apie 70 km/h greičiu. Pro automobilio pravertą langą įskrido bitė, kurią jis pradėjo vaikyti. Pats to nepastebėjęs turbūt kažkiek pasuko vairą ir išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Tuomet staiga pamatė priešais atvažiuojantį motociklą, kuris važiavo savo eismo juosta. Dar bandė stabdyti ir pasukti automobilį į dešinę eismo juostą, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir jis savo vairuojamu automobiliu kliudė priešpriešais atvažiuojantį motociklą. Po eismo įvykio, siekdamas kuo greičiau padėti motociklo vairuotojui, apsisuko kelyje ir privažiavo arčiau įvykio vietos. Pribėgęs prie partrenkto motociklo vairuotojo atpažino, kad tai A. A.. Matėsi, kad jo kojoje yra atviras lūžis. Bandė pats suteikti pagalbą, skambino į pagalbos tarnybą. Po šio eismo įvykio buvo susitikęs su A. A., siūlė jam pagalbą. Jo vairuotas automobilis buvo draustas privalomu civilinės atsakomybės draudimu „Ergo“ draudime, todėl visą su eismo įvykiu susijusią materialinę žalą turi atlyginti draudimo bendrovė. Jis pats įsipareigoja atlyginti A. A. jo patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas ir jau dalį jų atlygino. Apgailestauja, kad dėl savo neatsargių veiksmų sukėlė eismo įvykį ir dėl to nukentėjo žmogus. Tai yra pirmas kartas kai jis padarė nusikalstamą veiką, todėl prašo, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal motinos laidavimą. Jis gyvena kartu su motina, kuri jam daro gerą įtaką.

3. Ž. Ž. pilnai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, tolimesnis įrodymų tyrimas buvo nutrauktas.

Motyvuojamoji dalis

4. Be kaltinamojo pilno prisipažinimo teisiamojo posėdžio metu, jo kaltė taip pat įrodyta jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurie detalizuoja jo teisiamajame posėdyje duotus parodymus (t. 2, b. l. 90-92, 107-109), taip pat kitais byloje surinktais įrodymais:

5. Nukentėjusiojo A. A. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. Jis parodė, kad 2024 m. liepos 30 d. vakare jis, vairuodamas motociklą „Suzuki (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo Salamiesčio link Kupiškio. Šis kelias jam yra žinomas. Šioje atkarpoje buvo vingiuotas kelias, važiavimo greitis toje vietoje 70 km/h. Jis važiavo apie 50-60 km/h greičiu, dėvėjo motociklininko apsaugos priemones, oras ir matomumas buvo geri. Važiuojant, priešais kelio vingyje matė atvažiuojantį „Jaguar“ markės automobilį. Kai jį pamatė, jis dar važiavo savo eismo juosta. Likus apie 40 m iki jo, pastebėjo, kad šis automobilis įvažiavo į jo eismo juostą. Jis atleido akseleratorių, pradėjo lėtai stabdyti ir pasitraukė į patį savo dešinį kelkraštį. Jam pačiam užvažiavus ant kelkraščio akmenukų, automobilis važiavo tiesiai į jį, ir jam niekaip nebepavyko išvengti susidūrimo. Nuo smūgio jį pakėlė į orą, jis atsiskyrė nuo motociklo, ore vertėsi ne mažiau 4 kartų ir nukrito dešinėje kelio pusėje, laukuose. Nusiėmė šalmą. Matė, kad automobilis sustojo ir ateina žmogus. Pamatė, kad jo kairės kojoje yra atviras lūžis. Atbėgęs žmogus su kažkuo užrišo koją, kad nekraujuotų. Atpažino, kad tai gretimame kaime gyvenantis Ž. Ž.. Ž. jam sakė, kad jam vapsva kando, kaip suprato, baidė ją ir Ž. jo nematė. Šio eismo įvykio metu jis buvo sužalotas, jam buvo amputuota kairė koja virš kelio. Tai pat buvo apgadintas jo motociklas, jam padaryta turtinė ir neturtinė žala. (t. 1, b. l. 109-112).

6. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu, kuriame nurodyta, kad metu Ž. Ž. parodė sukelto eismo įvykio aplinkybes, sutampančias su jo parodymuose nurodytomis bei eismo įvykio vietoje užfiksuotomis aplinkybėmis (t. 2, b. l. 93-96)

7. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad 2024 m. liepos 30 d. 19.01 val. buvo apžiūrėta įvykio vieta, kuri yra Kupiškio r., Alizavos seniūnijoje, Pabūdžio kaimo ribose, ties namu Nr. 3, kelyje Vabalninkas - Salamiestis - Kupiškis, 11,85 kilometre, atviroje vietovėje. Užfiksuota, kad važiuojamojoje kelio dalyje kairiajame kelkraštyje (nuo Kupiškio m. pusės) stovi automobilis „Jaguar X-Type“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su išorinėmis sugadinimo žymėmis priekinėje kairėje pusėje. Toje pačioje kelio pusėje, šalia kelio esančiame žemės ūkio paskirties sklype matomas gulintis mėlynos spalvos motociklas „Suzuki“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio matomos dėmės, panašios į kraują. Ant motociklo taip pat matomi apgadinimai. Už motociklo matomas gulintis vyras, kurio sužalota kairė koja, netoli jo guli šalmas, pirštinės, batas (t. 1., b. l. 21-23).

8. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 988/2024 (05), kurioje nurodyta, kad atlikus A. A. medicininį tyrimą nustatyta, kad po eismo įvykio A. A. nustatyti šie sužalojimai: kairės blauzdos kaulų išnirimas, šlaunikaulio šoninio krumplio krašto lūžis, šeivikaulio viršutinio galo skeveldrinis lūžis, blauzdikaulio viršutinio galo skeveldrinis lūžis, girnelės skeveldrinis lūžis, ūmi mažakraujystė po nukraujavimo, šokas po nukraujavimo, pakinklinės arterijos sužalojimas, kairės blauzdos amputacija. Nurodoma, kad šie sužalojimai A. A. padaryta kieto buko daikto poveikyje, galimai auto-moto avarijos metu, tai yra 2024 m. liepos 30 d. Teikiama išvada, kad A. A. nustatomas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl pakinklinės arterijos sužalojimo, dėl ko buvo atlikta kairės blauzdos amputacija, jo sveikata buvo sutrikdyta sunkiai (t. 2, b. l. 28).

9. Lietuvos teismo ekspertizės centro techninių ekspertizių skyriaus specialisto išvada Nr. 11-2238 (24), kurioje nurodoma, kad tiriamo eismo įvykio eigos elementai buvo tokie: Motociklo „Suzuki (duomenys neskelbtini)“ vairuotojas judėjo keliu Vabalninkas - Salamiestis - Kupiškis kryptimi nuo Salamiesčio link Kupiškio. Ties kelio 11,850 km į priešpriešinio eismo juostą išvažiavo priešpriešais važiavęs automobilis „Jaguar X-Type“. Motociklo vairuotojas, judėdamas kelio dešine puse arčiau kelio važiuojamosios dalies dešinio krašto arba už jos ribų, kaire puse susidūrė su automobilio kairiojo šono priekine dalimi. Susidūrimo metu tarp transporto priemonių kairiųjų šonų buvo mažas smailus kampas, atviras link motociklo galinės dalies, tai yra susidūrimo pradžios momentu automobilis, savo važiavimo kryptimi, judėjo į priekį ir smailiu kampu į dešinę. Po susidūrimo motociklas kartu su jo vairuotoju judėjo į priekį ir į dešinę už kelio važiuojamosios dalies ribų. Už žvyruoto keliuko griuvo motociklas, rausdamas gruntą ir sustojo, o jo vairuotojas nukrito priekyje motociklo. Po eismo įvykio automobilis buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos. Teikiamas vertinimas, kad buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Jaguar X-TYPE“ vairuotojo veiksmai, - priešpriešinio prasilenkimo metu išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir sudarė kliūtį priešpriešais važiavusiam motociklui ir su juo susidūrė, - techniniu požiūriu buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui (t. 2, b. l. 40-45).

10. Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas, kurioje nurodyta, kad eismo įvykio metu, tai yra 2024 m. liepos 30 d. nuo 18 iki 19 val. krituliai nefiksuoti , o meteorologinio matomumo nuotolis buvo 20 km. (t. 2, b. l. 57).

11. Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, kurias teismas laiko įrodymais, laikytina nustatytu, kad nagrinėjamo eismo įvykio atveju automobilio „Jaguar X Type“ vairuotojo Ž. Ž. veiksmai pasireiškė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimų pažeidimu, nes jis laikydamasis minėto Kelių eismo taisyklių punkto reikalavimo vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Jaguar X-Type“ privalėjo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, tačiau to nepadarė ir dėl neatsargumo išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą. Būtent dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu Ž. Ž. vairuojamas automobilis susidūrė su priešinga kryptimi arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto važiavusiu motociklu, kurį vairavo A. A..

12. Vertintina, kad Ž. Ž. veiksmai sukeliant eismo įvykį buvo neatsargūs ir pasižymėjo neatsargaus nusikaltimo nusikalstamo nerūpestingumo forma (BK 16 straipsnio 3 dalis), nes Ž. Ž. vairuodamas automobilį nors ir nenumatė, kad dėl jo vairavimo ir atliktų pašalinių veiksmų automobilyje (bitės vaikymo), trumpo vairavimo kontrolės praradimo, jis pakeis važiavimo kryptį, įvažiuos į priešpriešinę eismo juostą, kur tuo metu bus priešais atvažiuojanti transporto priemonė, kuriai jis užkirs kelią, sukels eismo įvykį bei sukels pasekmes, tačiau būdamas atidesnis, taip pat vertinant, kad turi pakankamą vairavimo patirtį, galėjo tokias pasekmes numatyti.

13. Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone pilnai įrodo, kad Ž. Ž., 2024 m. liepos 30 d., apie 18.40 val., kelio Vabalninkas-Salamiestis- Kupiškis 11,850 kilometre, vairuodamas automobilį „Jaguar X-TYPE“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 119 punkto reikalavimus – privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, to nepadarė, važiuodamas kryptimi nuo Salamiesčio link Kupiškio, būdamas neatidus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešinga kryptimi arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto arba už jos ribų važiavusiu motociklu „Suzuki (duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamu A. A., dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta motociklo vairuotojo A. A. sveikata, todėl tokia Ž. Ž. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

III. Baudžiamosios atsakomybės taikymo motyvai

14. Kaltinamojo Ž. Ž. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad: po eismo įvykio jis nedelsiant suteikė nukentėjusiajam pagalbą ir siekė išvengti dėl sužalojimo nukentėjusiajam galinčių kilti sunkesnių padarinių (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas); jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); tiek jis pats, tiek jo atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė geranoriškai atlygino nukentėjusiajam dalį jo patirtos turtinės, bei visą neturtinę žalą, taip pat dalį atstovavimo išlaidų (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

15. Sprendžiant Ž. Ž. baudžiamosios atsakomybės klausimą atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas pirmą kartą, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai, padarytas esant neatsargaus nusikaltimo nusikalstamo nerūpestingumo formai. Nusikaltimu padaryta žala, tiek turtinė, tiek neturtinė, nukentėjusiajam dalinai jau yra atlyginta, bei vertinant tai, kad kaltinamojo civilinė atsakomybė yra drausta, todėl yra garantas, kad visa likusi priteistina žala taip pat bus atlyginta. Ž. Ž. pilnai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi įvykdęs nusikaltimą, jo atžvilgiu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Ž. Ž. kaip asmenybė charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 70), vieną kartą baustas administracine tvarka, tačiau už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą (t. 2., b. l. 72-73), yra dirbantis (t. 2., b. l. 75), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 29).

16. Byloje tiek pats kaltinamasis, tiek kaltinamojo Ž. Ž. motina R. Ž. pateikė prašymą atleisti Ž. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos laidavimą (t. 3, b. l. 27-28). Teismo posėdžio metu R. Ž. palaikydama savo prašymą nurodė, kad galėtų daryti teigiamą įtaką savo sūnui, nes jie gyvena kartu, jų santykiai yra geri, Ž. Ž. įsiklauso į jos patarimus. R. Ž. taip pat pateikė duomenis iš kurių matyti, kad ji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, seniūnijos charakterizuojama teigiamai (t. 3, b. l. 30-33).

17. Teismas spręsdamas kaltinamojo Ž. Ž. atleidimo pagal laidavimą taikymo klausimą atsižvelgia į tai, kad yra nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytos sąlygos leidžiančios Ž. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgiama ir į tai, kad Ž. Ž. yra dirbantis, neteistas ir praeityje baustas tik kartą už nešiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šios aplinkybės rodo į tai, kad jis nėra linkęs nusikalsti. Tikėtina, kad jis suprato neigiamus savo veikos padarinius ir ateityje nebenusikals. Laiduotoja R. Ž. taip pat neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, todėl laikytina, kad gali daryti teigiamą įtaką savo sūnaus elgesiui ir laikytina asmeniu vertu teismo pasitikėjimo.

18. Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis bei esant visoms BK 40 straipsnio 1, 2, 4 dalyse numatytoms sąlygoms ir pagrindams, Ž. Ž. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį savo motinos R. Ž. atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). Užstatas neskirtinas, o siekiant, kad Ž. Ž. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pasiektų auklėjamąjį ir prevencinį tikslą jam taikytinos kitokio pobūdžio, tame tarpe ir finansinio pobūdžio, baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 straipsnio 2 dalis).

19. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis Ž. Ž. vairuodamas transporto priemonę, tai yra naudodamas padidinto pavojaus šaltinį, dėl neatidumo ir neapdairumo pažeidė Kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, dėl ko buvo sunkiai sužalotas ir nukentėjo eismo dalyvis, tai yra nusikaltimą padarė naudodamasis jam suteikta specialia teise leidžiančia vairuoti transporto priemones, todėl siekiant prevencinių tikslų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalis, 68 straipsnis). Kadangi kaltinamojo padarytas eismo įvykis pasižymėjo nusikalstamu nerūpestingumu, jis vairavo blaivus, todėl jam skirtinas minimalus šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas.

IV. Ieškinio išsprendimo motyvai, kiti klausimai

20. Byloje ikiteisminio tyrimo metu ieškinį dėl 34 202,49 Eur žalos atlyginimo pareiškė nukentėjusysis A. A. (t. 1, b. l. 119-125), tačiau teisiamojo posėdžio metu bei patikslintame ieškinyje nurodė, kad pagal pirminį ieškinį kaltinamojo civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė jam žalą atlygino, todėl šio civilinio ieškinio atsisako. Vertinant tai, nurodytas nukentėjusiojo reikalavimas pagal pirminį civilinį ieškinį atmestinas.

21. Bylą perdavus teismui nukentėjusysis pareiškė patikslintą ieškinį dėl 146 694,41 Eur žalos atlyginimo. Nurodė, kad patikslintas ieškinys reiškiamas dėl 2 794,41 Eur negautų pajamų ir dėl 143 990,00 Eur išlaidų, būtinų nusikaltimu sužalotos kojos funkcijos atstatymui, priteisimo. Taip pat prašė priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos.

22. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis pareiškė, kad atsisako reikalavimo dėl 2 794,41 Eur negautų pajamų, nes didesnę dalį šių negautų pajamų draudimo bendrovė atlygino, todėl vertinant nukentėjusiojo poziciją ir paaiškinimus, nurodytas nukentėjusiojo reikalavimas dėl 2 794,41 Eur negautų pajamų atmestinas.

23. Teismas vertindamas nukentėjusiojo reikalavimą dėl 143 990,00 Eur išlaidų, būtinų nusikaltimu suluošintos kojos funkcijų atstatymui, priteisimo, atsižvelgia į tai, kad nusikaltimo padarymo metu dėl eismo įvykyje patirtų sužalojimų nukentėjusiajam buvo amputuota kairė koja. Siekiant kuo labiau atstatyti nukentėjusiojo būklę (kojos funkcionalumą) į buvusią padėtį reikalingas kojos protezavimas, susijęs su maksimalių galimų galūnės funkcijų atstatymu. Pagal byloje nukentėjusiojo pateiktus duomenis jam yra rekomenduojamas „Genium X3“ protezo sąnarys, kuris leistų nukentėjusiajam kuo mažiau galvoti apie protezą, jo valdymą ir manevravimą, judėjimą natūraliai ir intuityviai, vaikščioti atgal, patilti laiptų pakopomis ir pan., tai yra labiausiai atstatytų nukentėjusiojo būklę iki jo sveikatos sutrikdymo. Būtent kelio sąnarys „Genium X3“ ir pėda „Triton“ yra rekomenduojami nukentėjusiajam ir jis sutinka tokio kelio sąnario protezavimui, kurį galėtų atlikti MB „Protezuotojų unija“.

24. Nukentėjusysis nurodė, kad šiuo metu jam laikinai yra suteiktas mažesnio funkcionalumo kelio sąnarys, kurį reikės gražinti, todėl jam yra būtinos lėšos kelio sąnario „Genium X3“ ir pėdos „Triton“ įsigijimui ir protezavimo procedūroms atlikti. Prašomos priteisti pakankamai didelės sumos, reikalingos sveikatos ir kojos funkcionalumo atstatymui, jis pats neturi.

25. Pagal MB „Protezuotojų unija“ pateiktas rekomendacijas (t. 3, b. l. 13) nukentėjusiajam A. A. atsižvelgiant į jo aktyvų gyvenimo būdą, darbingą amžių ir galėjimą atstatyti kuo daugiau judėjimo funkcijų jam rekomenduojamas kelio sąnarys „Genium X3“ ir pėda „Triton“. Pagal pateiktus paskaičiavimus minėto kelio sąnario kaina su priedais ir jo pritaikymo darbais yra 143 990,00 Eur (t. 3, b. l. 14).

26. Teismo vertinimu, nors nukentėjusysis dar nėra patyręs aukščiau nurodytų išlaidų, tačiau jos jam yra būtinos ir neišvengiamos siekiant savo kūno funkcionalumą atstatyti į kuo artimesnę padėtį, buvusią iki jo sužalojimo, todėl vertintina, kad jo reikalavimas dėl išlaidų, kurias jis patirs artimiausiu metu, laikytinas pagrįstu ir tenkintinas pilna apimtimi. Tenkindamas nukentėjusiojo reikalavimą šioje dalyje, teismas atsižvelgia ir į aukštesnių teismų praktiką, sprendžiant analogiško pobūdžio ginčus ir situacijas, susijusius su kūno funkcionalumo atstatymu ir su tuo susijusios žalos atlyginimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-250-370/2019).

27. Nukentėjusiojo reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos priteisimo laikytinas pagrįstu, nes įstatymas numato, kad skolininkas praleidęs terminą įvykdyti prievolę privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas (Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Vertinant tai, kad skolininkui prievolė padengti žalą atsirastų tik nuosprendžiui įsiteisėjus, todėl žalos neatlyginus nuosprendžio įsiteisėjimo dieną, palūkanos priteistinos bei skaičiuotinos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

28. Remiantis bylos duomenimis kaltinamojo Ž. Ž. vairuotas automobilis „Jaguar X-TYPE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu, tai yra laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2024 m. spalio 29 d. buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filiale (kodas 302912288, adresas Geležinio Vilko g. 6A, 03507 Vilnius) (t. 1, b. l. 105), todėl privalomojo civilinės atsakomybės draudimo ribose priteistiną turtinę bei neturtinę žalą nukentėjusiajam turi kompensuoti Ž. Ž. kaip automobilio „Jaguar X-TYPE“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo civilinę atsakomybę apdraudusi draudimo bendrovė „ERGO Insurance SE“. Taip pat vertinant, kad priteistina suma neviršija pagal įstatymą ir sutartį numatytų priteistinų sumų maksimalių dydžių, priteistina visa žala būtent iš šios draudimo bendrovės.

29. Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti jo atstovavimo išlaidas. Pagal byloje pateiktus dokumentus nukentėjusįjį šioje byloje atstovavo advokatas G. Marcinkevičius (t. 1, b. l. 116) ir už atstovavimo paslaugas nukentėjusysis atstovui sumokėjo 3 000 Eur (t. 1, b. l. 139-142; t. 3, b. l. 22-23). Byloje konstatavus, kad Ž. Ž. padarė nusikalstamą veiką nukentėjusiojo atžvilgiu ir dėl to nukentėjusysis patyrė išlaidų atstovo paslaugoms apmokėti, todėl iš kaltinamojo priteistinos nukentėjusiojo patirtos atstovavimo išlaidos (Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalis). Vertinant tai, kad kaltinamasis laisvanoriškai nukentėjusiajam jau atlygino 600 Eur jo patirtų atstovavimo išlaidų ir dėl kitos priteistinos atstovavimo išlaidų dalies neprieštarauja, todėl teismas prašomą priteisti atstovavimo išlaidų dydį mažina šia pinigų suma, atitinkamai priteisdamas nukentėjusiajam iš kaltinamojo 2 400 Eur atstovimo išlaidų.

30. Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį (8,23 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo Valstybei (Lietuvos Respublikos BPK 103, 105 straipsniai, 106 straipsnio 2 dalis).

31. Daiktiniai įrodymai - biologinio pėdsako nuoplova, plastikinių detalių fragmentai, saugomi Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje (t. 1, b. l. 78-81), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 4 dalimi, teismas,

nuspren džia:

Ž. Ž., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 3 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį savo motinos R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybėn pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, o baudžiamąją bylą Ž. Ž. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti Ž. Ž., kad jei jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) skirti šias baudžiamojo poveikio priemones:

uždraudimą naudotis specialia teise ir uždrausti Ž. Ž. naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą ir Ž. Ž. skirti 30 (trisdešimties) bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (MGL), tai yra 1 500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) dydžio, įmoką ją sumokant per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti Ž. Ž., kad įmoka per teismo nustatytą terminą turi būti sumokėta į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), mokėjimo pavedime nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Jeigu per teismo nustatytą terminą įmoka nėra sumokama, Teisingumo ministerija kreipiasi dėl priverstinio paskirtos įmokos išieškojimo į antstolį.

Išaiškinti Ž. Ž., kad vengiant vykdyti paskirtą bet kurią baudžiamojo poveikio priemonę, teismas gali jam paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį.

Nukentėjusiojo A. A. pareikštą ieškinį dėl 34 202,49 Eur žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiojo A. A. pareikštą patikslintą ieškinį dėl 146 694,41 Eur žalos atlyginimo tenkinti iš dalies:

priteisti iš „ERGO Insurance SE“ (įmonės kodas 10017013, adresas H. Tammsaare 47, Talinas 11316, Estijos Respublika) Lietuvoje vykdančio veiklą per „ERGO Insurance SE“ Lietuvos filialą (kodas 302912288, adresas Geležinio Vilko g. 6A, 03507 Vilnius), A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 143 990,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos ir likusios neatlygintos sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško priteistos žalos atlyginimo;

likusioje dalyje patikslintą ieškinį atmesti.

Priteisti iš Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 400,00 Eur (du tūkstančius keturis šimtus eurų 00 ct) atstovavimo išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš Ž. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Valstybei 8,23 Eur (aštuonis eurus 23 ct) proceso išlaidų.

Išaiškinti, kad Valstybei priteistos proceso išlaidos turi būti sumokėtos jas pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo pavedime privalomai nurodant įmokos kodą – „5662“.

Daiktinius įrodymus - biologinio pėdsako nuoplovą, plastikinių detalių fragmentus, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų, reikšmingų ikiteisminiam tyrimui, saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.