- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- 2-6-1141/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00715-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Enrika Janušonienė
- Ieškovas
- E. K.
- Atsakovas
- R. S.
- Advokatai
- Daiva Rusakienė, Alina Bissekerskajai-Ruzgė
išvadą teikiančios institucijos atstovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Agnei Artamonovai,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei R. S. ir atsakovės R. S. priešieškinį dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą duodanti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas E. K. (toliau – ir ieškovas) 2021 m. kovo 15 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-744-341/2015 patvirtintoje ieškovo ir atsakovės R. S. (buvusi pavardė K.) (toliau – ir atsakovė) sutartyje numatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais D. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir dukra) ir I. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir sūnus) tvarką (1 t., b. l. 1–4). Ieškovas nurodė, kad atsakovė trukdo jam bendrauti su dukra ir sūnumi. Ieškovas paaiškino, kad kreipiasi į teismą, siekdamas turėti daugiau galimybių susitikti ir bendrauti su savo vaikais.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas 2021 m. spalio 19 d. priėmė atsakovės priešinį ieškinį, kuriame atsakovė taip pat prašo pakeisti nustatytą ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (2 t., b. l. 129–131). Atsakovė pastebėjo, kad šiuo metu nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos nesilaiko būtent ieškovas.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba) išvadoje nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl bendravimo tvarkos iš esmės neprieštarauja vaikų interesams (1 t., b. l. 31–33).
Šalies argumentai
4. Ieškovas ir jo atstovė teismo posėdžiuose prašė patenkinti ieškinį, o atsakovė ir jos atstovė teismo posėdžiuose prašė patenkinti priešieškinį. 2021 m. vasario 30 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte D. K. nurodė, kad norėtų dažniau gyvai matytis su tėčiu (1 t., b. l. 34). Teismo posėdžio metu (2021 m. gruodžio 17 d.) buvo betarpiškai išklausyta I. K. nuomonė dėl byloje pateiktų siūlymų, susijusių su bendravimo tvarka. Vaiko nuomonės išklausyme dalyvavo teismo psichologas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje sprendžiama dėl šiuo metu galiojančios tėvo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo.
6. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovas ir atsakovė susilaukė dviejų vaikų – (duomenys neskelbtini) gimė I. K., o (duomenys neskelbtini) gimė D. K. Taigi, sprendimo priėmimo metu šalių sūnui yra 12 metų, o dukrai – 10 metų (bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu šalių dukrai buvo 9 metai). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad vaikai gyvena su motina (atsakove), o vaikų tėvas (ieškovas) gyvena skyriumi. Šiuo metu galiojanti ieškovo ir vaikų bendravimo tvarka buvo nustatyta teismo pagal šalių taikų susitarimą tuo metu, kai šalių sūnui buvo 5 metai, o dukrai 3 metai (1 t., b. l. 6–8). Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė byloje tvirtina, kad kyla ginčai dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos – ieškovas tvirtina, kad jam yra trukdoma bendrauti su vaikais, o atsakovė tvirtina, kad ieškovas nesilaiko nustatytos bendravimo tvarkos. Tiek ieškovas, tiek ir atsakovė savo procesiniuose dokumentuose (ieškinyje ir priešieškinyje) prašo nustatytą bendravimo tvarką iš dalies pakeisti, todėl teismas vertina, kad tarp šalių byloje nėra ginčo dėl to, jog teismo beveik prieš 7 metus (2015 m. balandžio 13 d. nutartimi) patvirtinta ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka yra keistina.
7. Ieškovas prašo nustatyti tokią jo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią jis turėtų teisę 5 dienas per mėnesį pasiimti vaikus, apie tai informuojant atsakovę ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas. Ieškovas taip pat prašo nustatyti, kad per 5 dienų laikotarpį vaikai liktų nakvoti su juo, jei tik bus tokia galimybė. Atsakovė prašo nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią ieškovas mokslo metų laikotarpiu (išskyrus moksleivių atostogų metu) pasiimtų vaikus vieną kartą per mėnesį penktadieniais ir grąžintų vaikus sekmadieniais 18 val. į (duomenys neskelbtini), sankryžą (galimas vėlavimas iki 10 minučių). Atsakovė taip pat prašo nustatyti, kad apie tai, kuriomis dienomis ieškovas bendraus ir leis laiką savo namuose su vaikais, ieškovas privalo informuoti atsakovę nedelsiant, kai tik sužino arba ne vėliau kaip prieš 2 savaites. Taigi, iš šalių procesinių dokumentų matyti, kad ieškovas siekia bendrauti su vaikais 5 dienas per mėnesį (vaikams pasiliekant nakvoti pas ieškovą arba ne, priklausomai nuo ieškovo), o atsakovė siekia, kad ieškovas bendrautų su vaikais 2 dienas (visą šeštadienį ir dalį penktadienio bei sekmadienio) per mėnesį, t. y. atsakovė siekia, kad mokslo metų laikotarpiu (išskyrus moksleivių atostogų metu) ieškovas bendrautų su vaikais daugiau nei dvigubai mažiau, nei prašo ieškovas. Be to, atsakovė siekia, kad ieškovas apie numatomą bendravimo su vaikais pradžią informuotų ją dvigubai anksčiau (ne prieš savaitę, o prieš dvi).
8. Iš Vaiko nuomonės išklausymo akto matyti, kad D. K. nurodė, jog „paskutinį kartą gyvai su tėčiu matėsi vasarą, norėtų dažniau gyvai su juo matytis“ (1 t., b. l. 34). I. K. teismo posėdyje nurodė, kad nelabai norėtų vykti pas tėtį 5 dienoms todėl, kad reikėtų anksti keltis, nes yra labai didelis atstumas iki mokyklos, o 5 dienos be nakvynių skamba kaip gera idėja (2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas, 9 min.). Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje nurodė, kad sutiktų su 5 dienomis per mėnesį (su nakvynėmis, ar ne, priklausomai nuo to, kaip norėtų vaikai) (2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas, 39 min.).
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuo atveju, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad teismas, nesant duomenų, kad nuolatinis maksimalus bendravimas pakenks vaikų interesams, turi nustatyti tokią vieno iš tėvų, gyvenančio skyrium nuo vaikų, bendravimo tvarką, kuri užtikrintų šio tėvo maksimalų galimą dalyvavimą auklėjant vaikus, galimybę vaikui bendrauti su artimais giminaičiais, negyvenančiais kartu su vaikais, t. y. kuri atitiktų vaikų interesus bei būtų protinga, sąžininga ir teisinga tiek minėtų vaikų tėvo, giminaičių, tiek ir kito tėvo bei pačių vaikų atžvilgiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2002; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016). Pagal kasacinio teismo praktiką tėvų ir vaikų bendravimo teisių siaurinimas (minimalios bendravimo tvarkos nustatymas) yra rimtas nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu pripažįstamos tėvo (motinos) ir vaiko teisės į šeimos gyvenimo gerbimą ribojimas, reikalaujantis svarių, įtikinamų argumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. sprendimas byloje Diamante ir Pelliccioni prieš S. M., pareiškimo Nr. 32250/08). Taigi, teismas toliau vertins, ar atsakovė pateikė svarių ir įtikinamų argumentų, kodėl tėvo ir vaikų bendravimo teisės turėtų būti siaurinamos, nustatant ne ieškovo prašomas 5 dienas per mėnesį, o tik dvi per mokslo metų laikotarpį, kai nėra moksleivių atostogų metas.
10. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas nepakankamai domisi vaikų ugdymo procesu, taip pat vaikų neformaliuoju ugdymu, kuris vyksta po pamokų, todėl ieškovas negalėtų tinkamai pasirūpinti vaikais darbo dienomis mokslo metų laikotarpiu (kai nėra moksleivių atostogų metas). Šie atsakovės argumentai iš dalies yra pagrįsti bylos medžiaga. Byloje yra (duomenys neskelbtini) gimnazijos 2021 m. lapkričio 19 d. raštas teismui „Dėl informacijos pateikimo“, kuriame nurodyta, kad D. K. atvyko mokytis į šią ugdymo įstaigą 2020 m. lapkričio 17 d., o ieškovas su klasės mokytoja susisiekė 2021 m. sausio 29 d. (po daugiau nei 2 mėnesių), nedalyvavo mokyklos organizuojamoje šventėje, beveik nesekė elektroninio dienyno įrašų, 2021 m. rugsėjo 27 d. susisiekė su klasės mokytoja žinute, nurodydamas, kad yra išvykęs ir atvyks pasikalbėti, kai tik grįš, tačiau tuo metu jau buvo praėjusios 2 savaitės, kai D. K. šioje ugdymo įstaigoje nebesimokė (ji mokėsi šioje įstaigoje iki 2021 m. rugsėjo 13 d.) (2 t., b. l. 167). Byloje taip pat yra (duomenys neskelbtini) progimnazijos 2021 m. spalio 8 d. raštas „Dėl informacijos pateikimo apie I. K.“, kuriame nurodyta, kad I. K. mokėsi šioje progimnazijoje nuo 2020 m. lapkričio 23 d. iki 2021 m. rugsėjo 13 d., taip pat nurodyta, kad „mokinio tėvas E. K. niekada nesidomėjo sūnaus ugdymo procesu“ (2 t., b. l. 137). Byloje yra D. K. smuiko mokytojos J. D. 2021 m. sausio 20 d. raštas, kuriame nurodyta, kad D. pradėjo mokytis jos klasėje 2019 metais, D. tėtį per visą mokymosi laiką mokytoja nurodė, kad yra mačiusi kelis kartus mokymosi pradžioje (1 t., b. l. 112). Be to, byloje taip pat yra (duomenys neskelbtini) pirmininko A. M. ir jo pavaduotojos G. M. pasirašytas 2021 m. sausio 25 d. raštas, kuriame nurodyta, kad D. K. ir I. K. nuo 2017 m. rugsėjo mėnesio kartą per savaitę (trečiadieniais) lanko skautų sueigas (duomenys neskelbtini). Rašte, be kita ko, nurodyta, kad apie šių vaikų tėvą nieko nežino, tėvas niekada nesidomėjo vaikais (1 t., b. l. 116). Iš (duomenys neskelbtini) mokytojo E. T. 2021 m. sausio 25 d. rašto, matyti, kad D. K. 2019–2020 metais lankė baseiną jo vadovaujamoje mokymo plauti grupėje. Minėtas mokytojas nurodė, kad su D. tėčiu bendrauti neteko (1 t., b. l. 117).
11. Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad atstumas nuo ieškovo gyvenamosios vietos Lietuvoje iki vaikų ugdymo įstaigų yra didelis (apie 40 km), tačiau ieškovas vaikų pasilikimą nakvoti pas jį sieja ne su vaikų norais, o išimtinai su savo galimybėmis. Tokia ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka neatitiktų geriausių vaikų interesų, nes būtų sunkiai nuspėjama iš anksto, nebūtų stabili, kiltų grėsmė, kad būtų išbalansuota vaikų darbotvarkė, režimas. Šiuo aspektu reikšminga tai, kad darbotvarkė, režimas, laikas skirtas pamokų darymui yra itin svarbūs ir pačiam I. K., teismo posėdyje nurodžiusiam, kad jei jo gimtadienis būtų ne savaitgalį, tai norėtų, kad tėtis jį grąžintų pas mamą apie 18 val. (2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas, 15 min.). Teismas nesutinka, kad tokio amžiaus vaikų interesus atitiktų situacija, kad vaikai pasiliktų nakvoti pas tėtį tomis dienomis, kai kitą dieną vaikams reikia būti mokykloje. Tai galėtų neigiamai atsiliepti tiek formaliam, tiek ir neformaliam vaikų ugdymui, nes vaikai tomis dienomis būtų priversti itin anksti keltis (kaip minėta, ieškovo gyvenamoji vieta yra nutolusi nuo vaikų ugdymo įstaigų gana dideliu atstumu). Dėl ieškovo bendravimo su vaikais 5 dienas per mėnesį, jei ieškovas turėtų parvežti vaikus kasdien į jų gyvenamąją vietą, teismas pažymi, kad tokiu atveju tai nebūtų ieškovo bendravimas su vaikais, nes bendravimui su vaikais ieškovui tiesiog objektyviai nebūtų laiko, atsižvelgiant į tai, kad vaikai tuo metu dalyvautų formaliame ir neformaliame ugdyme, po to atliktų savarankiškas užduotis, rengiantis kitos dienos pamokoms, I. K. grotų saksofonu, ruošdamasis pamokoms muzikos mokykloje ir kt. Taigi, nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas gyvena ir dirba ne Lietuvoje (1 t., b. l. 170–172), vaikų interesus labiau atitiktų situacija, kai ieškovas bendrautų su vaikais vieną kartą per mėnesį, pasiimdamas vaikus iš jų buvimo vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas juos į vaikų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val., t. y. prioritetą nagrinėjamu atveju suteikiant bendravimo kokybei, kai ieškovas turėtų galimybę tuo laikotarpiu nepertraukiamai bendrauti su vaikais. Ieškovas ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki bendravimo su vaikais pradžios turėtų informuoti raštu (trumpąja žinute telefono numeriu (duomenys neskelbtini) arba el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)) atsakovę apie tai, kurį mėnesio penktadienį pasiims vaikus.
12. Jei faktinė situacija, susijusi su ieškovo darbu, ateityje pasikeistų ir ieškovo nuolatinė gyvenamoji vieta būtų Lietuvoje, jis galėtų bendrauti su vaikais aukščiau paminėta tvarka ne vieną, o du kartus per mėnesį. Taip pat du kartus per mėnesį aukščiau aprašyta tvarka ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais ir tais atvejais, kai ieškovas, nors ir gyvena užsienyje, tačiau grįžta į Lietuvą dažniau nei vieną kartą per mėnesį. Taigi, pagal šią tvarką ieškovas turėtų vieną savaitgalį per mėnesį bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, taip pat išsaugodamas savo galimybę (jei tokią turėtų) su vaikais bendrauti du savaitgalius per mėnesį. Savaitgaliai, kuriuos ieškovas praleis kartu su vaikais neturi sutapti su atsakovės gimimo diena ((duomenys neskelbtini)) bei su tarptautine mamos diena (pirmasis gegužės sekmadienis). Papildomai teismas pažymi, kad tai, jog ieškovas su atsakove negeba konstruktyviai bendrauti, nėra pagrindas ieškovui vaikų neparvežti jų nuolatinės gyvenamosios vietos adresu, todėl atsakovės prašymas, kad vaikus ieškovas paleistų minėtoje gatvių sankryžoje teismo atmetamas kaip nepagrįstas.
13. Atsakovė prašė nustatyti, kad bendravimo su vaikais metu tėvai neturi teisės vartoti alkoholio. Kaip minėta, vaikų gyvenamoji vieta yra su motina, todėl teismas nagrinėjamu atveju nustato būtent skyriumi gyvenančio ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, todėl vertintina, kad toks atsakovės prašymas iš esmės yra siekis, kad teismas nustatytų, jog ieškovas neturi teisės vartoti alkoholinius gėrimus, jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais metu.
14. Iš bylos dokumentų matyti, kad 2021 m. sausio 11 d. vaiko teisių apsaugos specialistai bendravo su D. K., kuri, be kita ko, nurodė, kad tėtis kartais išgeria, kai ji būna pas tėtį (1 t., b. l. 43), taip pat vaiko teisių specialistai tą pačią dieną telefonu bendravo su ieškovu, kuris, be kita ko, nurodė, kad vaikams būnant jo namuose, jis stengiasi įsipilti į stiklinę kokio alaus, kad vaikai nematytų (1 t., b. l. 91). 2021 m. vasario 30 d. Vaiko nuomonės išklausymo akte nurodyta, kad mergaitė (D. K.) pastebėjusi, jog tėtis vartoja alkoholį, bet būna ramus, miega (1 t., b. l. 34). Byloje yra Tarnybos 2021 m. gegužės 30 d. informacija apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą. Šiame dokumente nurodyta, kad pranešimas gautas iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pranešime nurodyta, kad Vilniuje ((duomenys neskelbtini) gatvėje) vaikų tėvas yra neblaivus, su juo yra du nepilnamečiai vaikai, vaikų tėvui buvo nustatytas 1,96 prom. girtumas (1 t., b. l. 184–185, 189–190). Vaikų teisių apsaugos specialistai 2021 m. gegužės 30 d. bendravo su D. K., kuri nurodė, kad 2021 m. gegužės 29 d. vakare pastebėjo, jog tėvas yra išgėręs ir iš karto pranešė mamai (1 t., b. l. 190). Tarnybos 2021 m. birželio 2 d. Vaiko situacijos vertinimo anketoje nurodyta, kad vaikų tėvui rekomenduotina priklausomybės konsultanto konsultacija, pagal poreikį gydymo, psichologo pagalba (1 t., b. l. 199, 210). Be to, iš byloje esančio Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus 2021 m. birželio 16 d. pagalbos plano matyti, kad pirmasis atvejo nagrinėjimo posėdis nuotoliniu būdu vyko 2021 m. vasario 4 d. (2 t., b. l. 19) ir jau tada buvo rekomenduota ieškovui būnant su vaikais nevartoti alkoholio (2 t., b. l. 20). Vis dėlto, kaip minėta, 2021 m. gegužės 29 d. policijos pareigūnai užfiksavo vidutinį ieškovo neblaivumo (girtumo) laipsnį, nors tuo metu būtent ieškovas buvo atsakingas už nepilnamečius vaikus. Minėtame paramos centro pagalbos plane konstatuota, kad pagalbos priemonė „būnant su vaikais nevartoti alkoholio“ ieškovo nevykdyta (2 t., b. l. 26).
15. Atsižvelgiant į tai, kad dažnas ar nesaikingas alkoholio vartojimas neabejotinai yra susijęs su apribotomis galimybėmis užtikrinti vaikams saugią aplinką (fizinę ir emocinę), atsakovės priešieškinio reikalavimas įtraukti prašomą sąlygą yra iš dalies suprantamas. Vis dėlto, pažymėtina, kad bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas negali reikšti konkretaus vieno iš tėvų elgesio bendravimo su vaikais metu, nes tai apsunkintų teismo sprendimo vykdymo užtikrinimą. Teismas turi siekti priimti tokį sprendimą, kuris galėtų būti realiai įvykdomas. Dėl alkoholio vartojimo vaikų akivaizdoje teismas pažymi, kad jei ateityje pasireikštų tėvų valdžios netinkamas įgyvendinimas, ieškovui neužtikrinant vaikams saugios aplinkos, atsakovė galėtų kreiptis į teismą dėl vaikų bendravimo tvarkos su skyrium gyvenančiu tėvu pakeitimo (bendravimo apribojimo), pavyzdžiui, prašant teismo nustatyti, kad ieškovo bendravimo su vaikais metu privalo dalyvauti atsakovė, vaikų teisių specialistas ar kitas asmuo.
16. Byloje yra (duomenys neskelbtini) poliklinikos 2021 m. kovo 30 d. ir 2021 m. kovo 31 d. medicinos dokumentų išrašai, kuriuose medicinos psichologė G. M. nurodė, kad rekomenduojama, jog būtų nustatyta, kokiu laiku ir kokiu reguliarumu tėtis bendraus su vaikais telefonu arba per kompiuterio specialiąsias programas (1 t., b. l. 132–133). Byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad vaikai turi savo mobiliuosius telefonus. Teismas iš kitų bylos duomenų nenustatė, jog yra būtina nustatyti konkretų laiką ir periodiškumą, kada ieškovas skambins savo vaikams, kad pabendrauti telefonu. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovo, tiek ir vaikų užimtumas yra kintantis dalykas, nuotolinis bendravimas teismo sprendimu neturėtų būti iš anksto sureguliuotas tam, kad teismo sprendimas būtų realiai įvykdytinas ir tam, kad tiek ieškovas, tiek ir jo vaikai žinotų, kad jų tarpusavio bendravimas telefonu ar kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis yra laisvas ir priklauso tik nuo jų pačių norų ir galimybių. Pažymėtina, kad I. K. teismo posėdyje patvirtino, kad tėtis bet kada gali jam paskambinti (2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas, 8 min.). Vaiko nuomonės išklausymo akte D. K. taip pat patvirtino, kad susiskambina su tėčiu (1 t., b. l. 34). Pažymėtina, kad atsakovė turi netrukdyti tokiam tėvo ir vaikų bendravimui, išskyrus atvejus, kai nuotolinio bendravimo su vaikais ieškovas siekia vėliu paros metu (nuo 21 val. Lietuvos laiku). Be to, atsakovė apie pasikeitusius vaikų telefono numerius, taip pat apie pasikeitusį gyvenamosios vietos adresą privalo pranešti ieškovui ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną.
17. Ieškovas prašo, kad teismas nustatytų tokią bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią jis turėtų teisę ne mažiau kaip pusę savo kasmetinių atostogų, t. y. ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų, praleisti su vaikais, apie tai pranešant atsakovei ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jei bus galimybė, vaikai liks nakvoti pas ieškovą. Be to, ieškovas siekia, kad su atsakovės sutikimu turėtų teisę vaikus atostogų laikotarpiu išsivežti į užsienį. Jei vaikai negalės likti nakvoti pas ieškovą, ieškovas siekia, kad tai nebūtų laikoma tėvo bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimu. Be to, ieškovas siekia, kad turėtų teisę ne mažiau kaip pusę vaikų mokslo metų atostogų (vasaros, rudens, žiemos, pavasario) praleisti su vaikais, apie konkrečias dienas, kada ieškovas galės pasiimti vaikus, atsakovę informuojant raštu ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas. Atsakovė priešieškinyje su tuo iš esmės sutinka, tačiau siekia, kad būtų informuota apie numatomą ieškovo ir vaikų bendravimą ne tik ieškovo, bet ir vaikų atostogų metu ne vėliau kaip prieš mėnesį. I. K. teismo posėdyje nurodė, kad sutiktų su tėčiu praleisti 14 kalendorinių dienų per atostogas, tačiau nurodė, jog tikisi, kad tėčio atostogos sutaps su jo atostogomis (2021 m. gruodžio 17 d. teismo posėdžio garso įrašas, 13 min.), taip pat nurodė, kad geriau jei tuo metu pas tėtį būtų kartu ir sesė.
18. Taigi, atsižvelgiant į vaikų nuomonę, taip pat į tai, kad dėl ieškovo bendravimo su vaikais atostogų metu tarp šalių ginčo iš esmės nėra, teismas nutaria nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, pagal kurią ieškovas turi teisę ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų praleisti su abiem vaikais kartu per vaikų vasaros atostogas apie tai pranešant atsakovei raštu aukščiau nurodytu būdu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki numatomo bendravimo pradžios (su atsakovės sutikimu, ieškovas turi teisę vaikus tuo metu išsivežti į užsienį). Jei minėtos atostogos bus leidžiamos Lietuvoje, tuomet tai, ar vaikai pasilieka nakvoti pas ieškovą, ar grįžta miegoti pas atsakovę, sprendžia ieškovas, atsižvelgdamas į vaikų pageidavimą ir atsakovės galimybes, tačiau tokiu atveju, jei vaikai būtų vežami miegoti į atsakovės namus, vaikus ieškovas privalo parvežti ne vėliau kaip 21 val. ir kitą dieną pasiimti ne anksčiau nei 9 val. Vasaros atostogos, kurias ieškovas praleidžia kartu su vaikais neturi sutapti su skautų stovyklų, kuriose dalyvauja vaikai, datomis. Atsižvelgiant į tai, kad mokslo metų laikotarpiu tėvo ir vaikų bendravimas yra minimalus, teismas nustato, kad ieškovas turi teisę ne mažiau kaip pusę vaikų mokslo metų atostogų, esančių rudenį, žiemą ir pavasarį, praleisti su abiem vaikais kartu, apie tai pranešant atsakovei raštu aukščiau nurodytu būdu ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomo bendravimo pradžios (su atsakovės sutikimu, ieškovas turi teisę vaikus taip pat ir tuo metu išsivežti į užsienį). Nakvynių tvarka šioms atostogoms nustatoma tokia pat kaip ir per vasaros atostogas.
19. Atsakovės priešieškinio reikalavimus, susijusius su ieškovo pareiga aprūpinti vaikus priemonėmis, reikalingomis vaikams dėl jų dalyvavimo stovyklose taip pat susijusius su ieškovo pareiga sumokėti tam tikrą sumą už stovyklą, teismas atmeta atsižvelgiant į tai, kad tokie priešieškinio reikalavimai nėra susiję su ieškinio reikalavimais dėl bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo.
20. Teismas nustato, kad ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (tarptautinę tėvo dieną), pasiimdamas vaikus ne anksčiau nei tos dienos 10 val. ryto ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačia dieną ne vėliau kaip 18 val. Be to, ieškovas turi teisę bendrauti su vaikais kiekvienų metų liepos 25 d. (savo gimtadienio dieną) ta pačia tvarka kaip ir per tėvo dieną. Jei tėvo diena ar ieškovo gimimo diena sutampa su iš anksto suplanuotų atostogų, per kurias ieškovas bendrauja su vaikais, laikotarpiu, tuomet taikoma bendravimo tvarka, nustatyta atostogų laikotarpiui. Jei šiomis dienomis (tarptautinę tėvo dieną ir ieškovo gimimo dieną) ieškovas nebus Lietuvoje, tai nebus bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimas, jei apie tai, kad ieškovas yra užsienyje, jis bus pranešęs atsakovei raštu aukščiau nurodytu būdu ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki minėtų dienų.
21. Ieškovas taip pat prašė nustatyti tokią bendravimo tvarką, pagal kurią jis turėtų teisę bendrauti su vaikais per vaikų gimtadienius bendru ieškovo ir atsakovės susitarimu, o nepavykus susitarti, jis turėtų teisę su vaikais per gimtadienius susitikti ir bendrauti bent 6 valandas neporiniais kalendoriniais metais. Atsakovė su tokia tvarka sutiko, papildomai nurodydama, kad bendru šalių susitarimu gimtadienių šventimas gali būti perkeliamas į savaitgalio dieną, jeigu tikra gimtadienio diena yra darbo dieną. I. K. teismo posėdžio metu pritarė idėjai dėl gimtadienio perkėlimo į savaitgalio dieną tais atvejais, kai jo gimtadienis bus darbo dieną. Atsižvelgiant į tai, kad dėl ieškovo bendravimo su vaikais vaikų gimtadienių dienomis ginčo tarp šalių iš esmės nėra, teismas tenkina su tuo susijusius ieškinio ir priešieškinio reikalavimus papildomai detalizuodamas konkrečias ieškovo bendravimo su vaikais valandas pagal I. K. teismo posėdyje nurodytą aplinkybę, kad jei gimtadienis būtų ne savaitgalio dieną, jis norėtų grįžti pas mamą 18 val. Tokiu atveju ieškovas neporiniais metais galėtų pasiimti vaikus gana trumpam laikui (po pamokų ir po burelių, jei tokie būtų tą dieną) ir grąžinti vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val. Jei ieškovas nuspręstų vaikų gimtadienio bendravimo dieną neporiniais metais persikelti į savaitgalio dieną, ieškovas galėtų bendrauti su vaikais artimiausią vaiko gimtadieniui šeštadienį arba, vaiko sutikimu, sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tokia bendravimo tvarka galiotų tik tais atvejais, jei ieškovui ir atsakovei nepavyktų iš anksto (likus 7 dienoms iki sūnaus ar dukros gimtadienio) susitarti dėl ieškovo bendravimo su vaikais tvarkos per vaikų gimtadienius.
22. Ieškovas siekia, kad turėtų teisę bendrauti su vaikais neporiniais metais per Naujuosius metus (gruodžio 31 d., sausio 1 d.) ir šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną bei poriniais metais per šv. Kūčias ir šv. Kalėdas (gruodžio 24, 25, 26 d.). Tokiai bendravimo tvarkai atsakovė priešieškinyje pritaria. Pažymėtina, kad tokia bendravimo per šias šventes tvarka galioja ir šiuo metu. Papildomai, ieškovas prašo nustatyti, kad jei bus galimybė, vaikai tomis dienomis liktų nakvoti pas jį. Atsižvelgiant į tai, kad dėl minėtos bendravimo tvarkos ginčo tarp šalių iš esmės nėra, teismas įtraukia aptartas sąlygas į ieškovo bendravimo su vaikais tvarką.
23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad teismo sprendimu iš dalies buvo tenkintas tiek ieškovo ieškinys, tiek ir atsakovės priešinis ieškinys, negalima konstatuoti, kad teismo sprendimas buvo priimtas vienos iš šalių naudai. Atitinkamai teismas sprendžia, kad kiekviena iš šalių šiuo atveju turi pasilikti sau savo patirtas byloje išlaidas, nereikalaudama jas priteisti iš kitos šalies.
24. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje sudaro 8,63 Eur, t. y. šios išlaidos, jas padalinus per pusę ieškovui ir atsakovei, neviršytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 Eur). Atitinkamai, šios išlaidos nepriteistinos valstybės naudai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 straipsniais, 268 straipsnio 2 dalimi, 270, 275 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 310 ir 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo E. K. ieškinį ir atsakovės R. S. priešieškinį patenkinti iš dalies.
Pakeisti ieškovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, nustatytą Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-744-341/2015.
Nustatyti, kad E. K. (toliau – ir tėvas) bendrauja su sūnumi I. K. ir dukra D. K. (toliau – ir vaikai) tokia tvarka:
1. E. K. bendrauja su vaikais vieną kartą per mėnesį, pasiimdamas juos iš jų buvimo vietos penktadienį 18 val. ir grąžindamas juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. E. K. ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų iki bendravimo su vaikais pradžios informuoja atsakovę R. S. (toliau – ir mama) raštu (trumpąja žinute telefono numeriu (duomenys neskelbtini) arba el. pašto adresu (duomenys neskelbtini)) apie tai, kurį mėnesio penktadienį pasiims vaikus, tačiau savaitgalis, kurį tėvas praleidžia kartu su vaikais, neturi sutapti su mamos gimimo diena (kovo 10 d.) bei su tarptautine motinos diena (pirmasis gegužės sekmadienis). Šia tvarka tėvas turi teisę bendrauti su vaikais dar vieną savaitgalį per mėnesį, jei turi tokią galimybę.
2. E. K. su vaikais bendrauja telefonu ir kitomis nuotolinio ryšio priemonėmis bet kuriuo tėvui ir vaikams priimtinu metu ir periodiškumu, o mama turi netrukdyti tokiam tėvo ir vaikų bendravimui, išskyrus atvejus, kai nuotolinio bendravimo su vaikais tėvas siekia po 21 val. Lietuvos laiku. Apie pasikeitusius vaikų telefono numerius, taip pat apie pasikeitusį vaikų gyvenamosios vietos adresą mama privalo pranešti tėvui ne vėliau kaip per vieną kalendorinę dieną nuo telefono numerių ar gyvenamosios vietos adreso pasikeitimo.
3. E. K. ne mažiau kaip 14 kalendorinių dienų praleidžia su vaikais per vaikų vasaros atostogas, apie tai pranešdamas vaikų mamai raštu 1 punkte nurodytu būdu ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį iki numatomo bendravimo pradžios (su vaikų mamos sutikimu, tėvas turi teisę šiuo laikotarpiu vaikus išsivežti į užsienį). Jei per šias atostogas tėvas su vaikais būna Lietuvoje, tuomet, tėvo sprendimu, atsižvelgiant į vaikų pageidavimą ir mamos galimybes, vaikai arba palieka nakvoti pas tėvą arba ne vėliau kaip iki 21 val. parvežami į vaikų gyvenamąją vietą ir kitą dieną paimami iš jų gyvenamosios vietos ne anksčiau nei 9 val. Vasaros atostogos, kurias tėvas praleidžia kartu su vaikais, neturi sutapti su skautų stovyklų, kuriose dalyvauja vaikai, datomis.
4. E. K. ne mažiau kaip pusę vaikų mokslo metų atostogų, esančių rudenį, žiemą ir pavasarį, praleidžia su vaikais, apie tai pranešdamas vaikų mamai raštu 1 punkte nurodytu būdu ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki numatomo bendravimo pradžios (su vaikų mamos sutikimu, tėvas turi teisę vaikus šiuo laikotarpiu išsivežti į užsienį). Nakvynių tvarka per šias atostogas tokia pati kaip numatyta 3 punkte. Atostogos, kurias tėvas praleidžia kartu su vaikais, neturi sutapti su mamos gimimo diena (kovo 10 d.) bei su tarptautine motinos diena (pirmasis gegužės sekmadienis), išskyrus atvejus, kai mama tam neprieštarauja.
5. E. K. bendrauja su vaikais kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (tarptautinę tėvo dieną), pasiimdamas vaikus ne anksčiau nei 10 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačia dieną ne vėliau kaip 18 val. Tėvas taip pat bendrauja su vaikais kiekvienų metų liepos 25 d. (savo gimtadienio dieną) ta pačia tvarka kaip ir per tėvo dieną. Jei minėtos dienos sutampa su iš anksto suplanuotomis atostogomis, per kurias tėvas bendrauja su vaikais, tuomet taikoma bendravimo tvarka, nustatyta atostogų laikotarpiui (3, 4 punktai). Jei šiomis dienomis tėvo nėra Lietuvoje, tai nėra laikoma bendravimo su vaikais tvarkos pažeidimu, tačiau apie tai tėvas turi pranešti vaikų mamai raštu 1 punkte nurodytu būdu ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki minėtų bendravimo dienų.
6. E. K. bendrauja su vaikais per vaikų gimtadienius jo ir vaikų mamos susitarimu, o likus 7 kalendorinėmis dienoms iki sūnaus ar dukros gimtadienio ir tėvams nepavykus susitarti, tėvas (jei tuo metu yra Lietuvoje) su vaikais bendrauja per jų gimtadienius neporiniais metais, pasiimdamas vaikus 12 val. arba po jų pamokų ir po būrelių (jei tą dieną yra pamokos ir (ar) būreliai) ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą tos pačios dienos 18 val. Šis tėvo bendravimas su vaikais gali būti perkeltas į artimiausio savaitgalio dieną, jeigu vaiko gimtadienio diena būtų darbo dieną. Jei tėvas nuspręstų vaikų gimtadienio bendravimo dieną neporiniais metais persikelti į savaitgalio dieną, tėvas bendrautų su vaikais artimiausią vaiko gimtadieniui šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val. arba, tėvo ir vaiko sutarimu, sekmadienį nuo 12 val. iki 18 val.
7. E. K. bendrauja su vaikais neporiniais metais per Naujuosius metus (gruodžio 31 d. ir sausio 1 d.) ir šv. Velykų pirmąją ir antrąją dieną bei poriniais metais per šv. Kūčias (gruodžio 24 d.) ir šv. Kalėdas (gruodžio 25 ir 26 d.). Nakvynių tvarka per šias dienas tokia pati kaip numatyta 3 punkte.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.