- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2S-579-265/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- V. G.
- Kategorijos
- 3.1.8.2.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.3.2.4Apeliacinės instancijos teismo, išnagrinėjusio atskirąjį skundą, teisės
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui V. G. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos pakeitimo, išvadą teikianti institucija Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismui pateikė ieškinį, kuriuo prašo pakeisti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi, nustatytą atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., gim. Duomenys neskelbtini., V. G., gim. Duomenys neskelbtini., ir L. G., gim. Duomenys neskelbtini., bendravimo tvarką nustatant, kad V. G. su vaikais bendrauja D. G. ir V. G. suderintu laiku dalyvaujant ieškovei arba / ir vaiko teisių apsaugos specialistui nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį, atsižvelgiant į vaikų norą, sveikatos būklę, vaikų užimtumą ugdymo procese; esant ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, vaikams neprieštaraujant, vaikams sukakus ne mažiau kaip 12 metų atsakovas bendrauja su vaikais ir kitu su D. G. suderintu laiku nedalyvaujant D. G. ir / arba vaiko teisių apsaugos specialistui.
2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) sustabdyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu, pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi, dalies, kuria nustatyta atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., V. G. ir L. G., tvarka, vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje; 2) nustatyti laikiną atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką – nepilnamečiai vaikai su atsakovu bendrauja D. G. ir V. G. suderintu laiku dalyvaujant D. G. arba / ir vaiko teisių apsaugos specialistui nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį atsižvelgiant į vaikų norą, sveikatos būklę, vaikų užimtumą ugdymo procese.
3. Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius Klaipėdos rajone pateikė išvadą dėl prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nurodė, jog atsižvelgiant į situacijos sudėtingumą, įsisenėjusį konfliktą, sprendimas dėl bendravimo tvarkos nustatymo turėtų remtis šiuo metu ir / ar anksčiau psichologinę pagalbą teikiančių specialistų rekomendacijomis.
4. Atsakovas atsiliepimo į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.
6. Nurodė, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų apie tai, kad atsakovas dėl konsultacijų nesilanko pas psichologus, reikalauja, jog susitikimai su vaikais vyktų jo namuose, kad 2018 m. rugsėjo 6 d. atsakovas, sutikęs nepilnametes dukras, vieną iš jų sugriebė už kaklo kad galėtų pasikalbėti, ir dukra dėl to labai išsigando, kad atsakovas buvo nuvykęs į ugdymo įstaigas pasimatyti su dukromis M.ir L., tačiau jos su juo pasimatyti atsisakė.
7. Nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų apie atsakovo agresyvų elgesį bei daromą žalą vaikams, priešingai, teismas pažymėjo, kad bylos duomenimis atsakovas ieško būdų, kaip bendrauti su savo nepilnametėmis dukromis, vyksta į ugdymo įstaigas, nori su mergaitėmis bendrauti.
8. Teismo vertinimu, susiklosčiusi situacija kelia pagrįstą grėsmę, jog tėvo (atsakovo) ir dukterų tarpusavio ryšys gali nutrūkti, todėl tiek atsakovas, tiek ieškovė turi siekti apsaugoti vaikus, visapusiškai bendradarbiauti vienas su kitu siekiant, jog tėvo ir vaikų ryšys stiprėtų bei nenutrūktų, o ne siekti tenkinti asmeninius interesus.
9. Teismo nuomone, šiuo metu nėra jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, taip pat nėra objektyvių duomenų, jog teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaikų teisės bei interesus.
III. Atskirojo skundo argumentai
10. Ieškovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti. Prašo pridėti naujus įrodymus – elektroninius laiškus ir Klaipėdos apylinkės prokuratūros raštą su priedais. Apeliantės teigimu priešingai, nei nurodė teismas, ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog atsakovas vaikų atžvilgiu naudoja ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą, savo teisę bendrauti su vaikais įgyvendina nepriimtinais vaikams būdais – agresyviai, vienašališkai, neatsižvelgdamas į vaikų jausmus, nuotaikas, į vaikų norą ar nenorą susitikti su juo. Taip pat pažymi, jog apie kitas aplinkybes (vaikų ieškojimą ir gąsdinimą ugdymo įstaigose) ieškovė pateikė paaiškinimus, kurie taip pat laikytini įrodymais, o teismo reikalavimas išimtinai pateikti vien tik rašytinius įrodymus visiškai nepagrįstas.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
13. Lietuvos Respublikos civilnio proceso kodekso (toliau – CPK) 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjo skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
14. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas turi teisę atsisakyti priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
15. Apeliantė prašo prie bylos pridėti elektroninius laiškus, siųstus Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir Klaipėdos apylinkės prokuratūros raštą su priedais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad šių naujų įrodymų pateikimo būtinybė atsirado priėmus skundžiamą nutartį, bei įvertinęs, kad naujų įrodymų pridėjimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, daro išvadą, kad yra pagrindas šiuos įrodymus pridėti prie bylos ir juos vertinti.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo
16. Byloje kilo ginčas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų bendravimo su tėvu tvarką.
17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas elgiasi agresyviai ir daro žalą vaikams, todėl padarė išvadą, kad šiuo metu nėra jokios grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, taip pat nėra objektyvių duomenų, jog teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka pažeidžia vaikų teises bei interesus. Apeliantė su šia teismo išvada nesutinka ir akcentuoja, kad byloje yra pakankamai rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovas vaikų atžvilgiu naudoja ne tik fizinį, bet ir psichologinį smurtą, savo teisę bendrauti su vaikais įgyvendina nepriimtinais vaikams būdais – agresyviai, vienašališkai, neatsižvelgdamas į vaikų jausmus, nuotaikas, į vaikų norą ar nenorą susitikti su juo. Pabrėžia, kad Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat yra pažymėjęs, kad vaikų bendravimas su tėvu pagal galiojantį teismo sprendimą yra neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentus pripažįsta pagrįstais.
18. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.174 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas ginčą dėl vaiko teisių išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; ši norma, kaip ir daugelis kitų civilinio kodekso trečiosios knygos normų įtvirtina prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą šeimos teisėje.
20. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014). Laikinoji bendravimo su vaikais tvarka yra reguliacinio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė, skirta civilinės bylos nagrinėjimo metu apsaugoti vaikų interesus, taikoma siekiant išvengti konfliktinių situacijų, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium ir dėl bendravimo su vaiku tvarkos nesutaria.
21. Bylos duomenimis, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi, buvo nutraukta šalių santuoka bei nustatyta atsakovo V. G. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka.
22. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti nepilnamečių dukrų bendravimo su tėvu tvarką, taip pat prašė nustatyti laikiną bendravimo su tėvu tvarką iki bus priimtas sprendimas šioje byloje. Nurodė, kad pasikeitė faktinės bylos aplinkybės, esama situacija neatitinka vaikų interesų. Pažymėjo, jog vaikai nenori ir atsisako bendrauti su atsakovu, jog atsakovas elgiasi agresyviai ir vienašališkai.
23. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esančių įrodymų visuma leidžia padaryti išvadą, kad ieškovės prašymas nustatyti laikiną nepilnamečių dukrų bendravimo su tėvu tvarką yra pagrįstas, todėl turi būti patenkintas.
24. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2017 m. lapkričio 14 d., praėjus vienam mėnesiui nuo Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria pakeistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimas, atsakovas V. G. pateikė teismui prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Vykdomasis raštas buvo išduotas ir pateiktas vykdyti antstolei V. D.. 2018 m. rugsėjo 20 d. antstolė su pareiškimu kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkrčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-12635-998/2018 antstolės V. D. pareiškimą atmetė nurodęs, jog sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nevykdomas dėl objektyvių priežasčių.
25. Iš byloje esančio 2018 m. liepos 19 d. Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašto Nr. 5SD-204 nustatyta, jog 2018 m. liepos 18 d. jų patalpose vyko susitikimas, kuriame buvo sprendžiamas V. G. ir D. G. ginčas. Rašte nurodoma, kad buvo bandoma sudaryti sąlygas tėvui pabendrauti su dukromis, tačiau pastebėta, kad dukros itin gynybiškai nusiteikusios prieš tėvą, ant jo pyksta, vengia atsakyti į jo klausimus, nepageidauja ne tik susitikti su tėvu, bet ir nenori, jog tėvas bent paskambintų telefonu, todėl tėvai įpareigoti užsiregistruoti į Klaipėdos pedagoginę psichologinę tarnybą ir joje lankyti ne tik kursus tėvams, bet užregistruoti ir dukras individualioms psichologinėms konsultacijoms.
26. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. lapkrčio 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2VP-12635-998/2018, taip pat nurodė, kad „tai, kad mergaitės nenori bendrauti su tėvu teismo posėdžio metu, nurodė ir Skyriaus atstovė, kuri, be kita ko, pažymėjo, jog tiek tėvams, tiek vaikams reikia psichologinės pagalbos ir laiko, kad būtų atkurtas tėvo bei vaikų ryšys“.
27. Bylos duomenimis, V. G. su dukromis dėl konsultacijų lankėsi pas psichologę V. D. (2018 m. birželio 6 d., 2018 m. birželio 14 d. 2018 m. birželio 21 d., 2018 m. birželio 22 d.) nuo 2018 m. spalio 2 d. lanko Pozityvios tėvystės užsiėmimus Gargžduose, nuo 2018 m. spalio 10 d. tęsia individualias konsultacijas su psichologe V. D. pagal projektą „Kompleksinės paslaugos šeimoms Klaipėdos rajone“. Duomenų, jog atsakovas V. G. vykdo Vaiko teisių apsaugos skyriaus rekomendacijas užsiregistruoti į Klaipėdos pedagoginę psichologinę tarnybą ir joje lankyti kursus tėvams, byloje nėra.
28. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, taip pat svarbu pažymėti, jog 2018 m. lapkričio 26 d. Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje Nr. 5SD-2395 nurodė, kad dabartinėje situacijoje vaikų bendravimas su tėvu pagal galiojantį 2017 m. gegužės 9 d. sprendimą yra neįmanomas, o prievartinis jos vykdymas dar labiau pablogintų vaikų psichologinę būseną.
29. Taip pat akcentuotina, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. sausio 16 d. išvadoje Nr. 5SD-m nurodyta, kad šiuo metu vaikų bendravimas su tėvu vyksta tik dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, tvyrant neigiamai, įtemptai atmosferai, o tai visiškai neatitinka geriausių vaikų interesų. Vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja pastebėjo, kad pati esama šeimos situacija apskritai, kaip pripažino ekspertai, nesuderinama su mergaičių psichologine gerove. D. G. siūloma bendravimo tvarka pati savaime nėra ydinga, ji galėtų būti taikoma, tačiau šiuo metu ji niekaip nepakeis tarpusavio santykių pobūdžio, ir iš esmės toliau tęs mergaitėms labai nepalankią situaciją, keliančią didžiulį nesaugumo jausmą.
30. Šios nurodytos aplinkybės patvirtina, jog realiai 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi, nustatyta atsakovo V. G. bendravimo su nepilnametėmis dukromis tvarka nėra vykdoma. Iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. sausio 16 d. išvados matyti, kad šiuo metu atsakovo bendravimas su dukromis vyksta dalyvaujant Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams, t. y. analogišką laikiną bendravimo tvarką ir siūlo nustatyti ieškovė.
31. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės atskirojo skundo argumentams, jog nustačius ieškovės prašomą laikiną bendravimo tvarką ji atitiks nepilnamečių vaikų interesus, nes vaikų ir atsakovo bendravimui reikalingas pereinamasis laikotarpis dalyvaujant specialistams. Atsižvelgiant į vaikų interesus tikslinga sudaryti sąlygas priprasti prie reguliaraus, nuolatinio bendravimo su atsakovu, todėl ieškovės prašymas nustatyti jos siūlomą laikiną dukrų bendravimo su tėvu tvarką tenkintinas.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į bylos aplinkybes ir priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą. Todėl atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išpręstinas iš esmes – laikinosios apsaugos priemonės taikytinos (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
33. Ieškovei grąžintinas 38,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už atskirąjį skundą (CPK 80 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2018 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspęsti iš esmės – ieškovės prašymą tenkinti.
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. sprendimu, pakeisto Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi, dalies, kuria nustatyta atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais M. G., V. G. ir L. G. tvarka, vykdymą iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje.
Nustatyti laikiną atsakovo V. G. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką – nepilnamečiai vaikai M. G., Duomenys neskelbtini., V. G., gim. Duomenys neskelbtini. ir L. G., gim. Duomenys neskelbtini., su atsakovu V. G. bendrauja D. G. ir V. G. suderintu laiku dalyvaujant D. G. arba / ir vaiko teisių apsaugos specialistui nuo 2 iki 4 kartų per mėnesį, atsižvelgiant į vaikų norą, sveikatos būklę, vaikų užimtumą ugdymo procese.
Ieškovei D. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti 38,00 Eur (trisdešimt aštuonis eurus) žyminį mokestį.