Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei V. S.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys D. G., V. G., Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

antstolė Vida Daugirdienė kreipėsi į teismą prašydama spręsti klausimą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2017-11-14 sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-55-904/2017 nevykdymo. Nurodė, jog 2018-08-27 antstolės Vidos Daugirdienės kontorai V. G. pateikė išrašus iš elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) ir informavo, kad D. G. nevykdo teismo sprendimo dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos, kliudo tėvui V. G. pasiimti vaikus, motyvuodama tuo, kad vaikai nenori bendrauti su tėvu. 2018-08-30 vaikų motinai D. G. įteiktas patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kuriuo skolininkė informuojama apie pradėtą vykdomąją bylą dėl nustatytos tėvo bendravimo su vaikais tvarkos. Išieškotojas V. G. į vykdomąją bylą pateikė susirašinėjimus su vaikų motina, kurie patvirtina, kad vaikų motina nesuteikia galimybės tinkamai laikytis teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Antstolė nurodė, kad nėra žinoma apie tai, kokių pastangų imasi vaikų motina D. G., kad vaikų tėvo V. G. ir dukterų ryšys stiprėtų, nėra žinoma apie tai, kad vaikų mama, kuriai yra taikyta pareiga vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl tėvo bendravimo su nepilnametėmis dukterimis nustatytos tvarkos, imtųsi priemonių palankiam, laipsniškam bendravimui atkurti, palaikyti, nors, akivaizdu, kad palankus teismo sprendimo įvykdymas priklauso tik nuo vaikų mamos geros valios išraiškos – pastangų. Antstolė nurodė, kad šio sprendimo įvykdymo privalo siekti abi proceso šalys. V. G. šiuo metu negali teismo nustatytu metu bendrauti su dukterimis, nors šios nustatytos tvarkos laikymosi siekia ir nori atstatyti artimą bendravimo socialinį ryšį su vaikais.

Suinteresuotas asmuo V. G. teismui pateikė Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-25 nuosprendžio kopiją baudžiamojoje byloje Nr. 1A-294-452/2018. Nurodė, kad nuosprendis baudžiamojoje byloje jį išteisina nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymio. Pažymėjo tai, kad baudžiamasis persekiojimas prieš jį pradėtas nesąžiningai. Akcentavo, jog teismo kolegija pastebėjo akivaizdų mažamečių dukrų nuteikimą prieš jų tėvą, kas pastebėta ir teismo psichologijos ekspertizės akte. Nurodė, jog teisėjų kolegija pažymėjo, kad kardomosios priemonės taikytos neteisingai, neteisėtai ir nesąžiningai.

Teismo posėdžio metu pareiškėja antstolė Vida Daugirdienė nurodė, kad V. G. kreipėsi į ja nurodydamas, kad netinkamai yra vykdomas teismo sprendimas. V. G. nėra galimybės susitikti su vaikais, jam trukdo D. G.. Antstolė prašė spręsti klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. G. nurodė, kad teismo sprendimas nėra vykdomas, jam nėra sudarytos galimybės susitikti su vaikais. Nurodė, kad susidūrė su korupcijos požymiais vaikų teisų tarnyboje, vaikų mama piktnaudžiauja vaikais, mama reikalauja pinigų dėl jo susitikimo su vaikais, visa tai patvirtina nuosprendis baudžiamojoje byloje. Teigė, kad kreipėsi į Vaikų teisių tarnybos rekomenduotą psichologą, tačiau buvo korupcijos apraiškų, kas šiuo metu taip pat vyksta visoje Lietuvoje. Jis nuolat stengdavosi ir stengiasi bendrauti su vaikais. Pažymėjo, kad mama vaikus nuteikinėja prieš jį. Paneigė D. G. teiginius dėl atsiliepime nurodyto įvykio su dukromis kanceliarinių prekių parduotuvėje. Nurodė, kad jo baudžiamasis persekiojimas vyko neteisėtai, policija buvo korumpuota. Mano, kad teismui yra pagrindas kreiptis į policiją dėl šmeižto šio posėdžio metu.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. G. nurodė, kad vaikai nebenori bendrauti su tėvu, dukros jo bijo. Jis rodo agresiją. D. G. nurodė, kad lankosi pas psichologą, ji mergaitėms yra pasakiusi, jog kai norės galės susitikti su tėčiu, tačiau dukros tokio noro neišreiškė. Vaikų teisų skyriuje pasimatymo metu, mergaitės nenorėjo su tėčiu matytis, buvo negatyvi atmosfera.

Teismo posėdyje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau Skyrius) specialistė V. S. nurodė, kad V. G. pagalbos nepriima, jis netinkamai elgiasi su vaikais. Vaikai atsisako dalyvauti posėdyje su tėčiu, po posėdžio vaikai tiesiog bėgo nuo tėčio. Pažymėjo, jog V. G. turi dėti visas pastangas siekiant vėl surasti ryšį su vaikais, vaikų per prievartą negalima versti matytis su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo 2018-08-22 pateiktą Klaipėdos rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. e2-55-904/2017 dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo, išieškotojas V. G., skolininkė D. G..

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-10 sprendimu, kuris buvo pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2017-10-11 nutartimi, nustatyta, kad V. G. su nepilnametėmis dukromis M. G., gim. (duomenys neskelbtini), V. G., gim. (duomenys neskelbtini), L. G., gim. (duomenys neskelbtini), bendrauja tokia tvarka: pasiima vaikus kas antrą savaitgalį (lyginėmis metų savaitėmis) penktadienį 17.30 val. ir grąžina sekmadienį iki 17.30 val.; pasiima vaikus kas antrą šventinę dieną nuo 9 val. iki 20 val.; pasiima nepilnamečius vaikus bendrauti kiekvienų metų birželio pirmąjį sekmadienį (Tėvo dieną); pasiima vaikus savo gimimo dieną – spalio 13 d., apie susitikimo laiką ieškovei pranešdamas ne vėliau kaip prieš 1 savaitę; pusę numatytų vaikų pavasario atostogų laikotarpio, pagal šalių susitarimą, atsakovas pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina atgal į vaikų gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 19.00 val.; kas antrą savaitę, vaikų vasaros atostogų laikotarpiu, pasiima dukras sekmadienį iš jų gyvenamosios vietos 10.00 val. ir grąžina atgal į vaikų gyvenamąją vietą kitos savaitės sekmadienį ne vėliau kaip iki 19.00 val.; vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos ir grąžina į jų gyvenamąją vietą; ieškovė iki 2018-06-01 įpareigojama pateikti atsakovui raštu (telefonu, el. paštu) paaiškinimus dėl vaikų negalėjimo susitikti su tėvu, paaiškinimą pateikiant ne vėliau kaip prieš 1 kalendorinę dieną bei kiek galima greičiau pateikiant nurodytas priežastis patvirtinančius dokumentus; esant ieškovės ir atsakovo tarpusavio susitarimui ir nekylant ginčų, ateityje atsakovas galėtų bendrauti su nepilnametėmis dukromis ir kitu su ieškove suderintu laiku; ieškovė informuoja prieš 14 dienų atsakovą, jeigu pasikeistų jos ir jų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta registruotu laišku, nurodydama konkretų adresą; vaikai išvyksta į užsienį su vienu iš tėvų informavus kitą tėvą prieš 14 kalendorinių dienų registruotu laišku, nurodant apie jų išvykimo/parvykimo datą ir konkrečią vietą.

2018-08-22 antstolė priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti“. Patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) įteiktas skolininkei D. G. 2018-08-30.

2018-09-07 antstolė reikalavimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ pareikalavo D. G. tinkamo 2017-11-14 Klaipėdos rajono apylinkės teismo sprendimo vykdymo.

2018-09-10 surašytas aktas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl bendravimo tvarkos su vaiku“.

2018-09-20 antstolė kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo sprendimo nevykdymo.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) LVII skyrius reglamentuoja nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumus. Pagal CPK 771 straipsnio 1 dalį jeigu neįvykdytas teismo sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui spręsti sprendimo neįvykdymo klausimą. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai (CPK 771 straipsnio 6 dalis). Tačiau akcentuotina, jog teismas turi teisę, bet neprivalo skirti baudos skolininkui, įvertinęs priežastis, dėl kurių neįvykdytas vykdomasis dokumentas. CPK 771 straipsnio 6 dalies normos negalima interpretuoti formaliai, nesiremiant teisingumo ir protingumo principais, neatsižvelgiant į baudos skyrimo tikslus bei paskirtį, neįvertinus kitų individualių bylos aplinkybių.

Atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo tikslas – užtikrinti realų nepilnamečių vaikų ir skyriumi gyvenančio tėvo (motinos) kontaktą, taip užtikrinant vaiko teisę į šeimos ryšius. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimas, kuriuo nustatoma vaikų ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijęs su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų – teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokį sprendimą įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas sprendimo vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu įtvirtintas siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

Nagrinėjamu atveju faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog teismo sprendimas nėra vykdomas, tačiau įvertinus bylos duomenis bei šalių paaiškinimus, darytina išvada, jog šiuo metu sprendimas nevykdomas dėl objektyvių priežasčių.

Iš 2018-07-19 Skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog 2018-07-18 jų patalpose vyko susitikimas, kuriame buvo sprendžiamas V. G. ir D. G. ginčas. Rašte nurodoma, kad buvo bandoma sudaryti sąlygas tėvui pabendrauti su dukromis, tačiau pastebėta, kad dukros itin gynybiškai nusiteikusios prieš tėvą, ant jo pyksta vengia atsakyti į jo klausimus, nepageidauja ne tik susitikti su tėvu, bet nenori, jog tėvas bent paskambintų telefonu, todėl tėvai įpareigoti užsiregistruoti į Klaipėdos pedagoginę psichologinę tarnybą ir joje lankyti ne tik kursus tėvams, bet užregistruoti ir dukras individualioms psichologinėms konsultacijoms. Taigi iš minimo rašto matyti, jog vaikų ir tėvo santykiai yra įtemti, iš esmės nutrūkęs jų bendravimas, todėl būtina imtis veiksmų jų atkūrimui. Tai, kad mergaitės nenori bendrauti su tėvu teismo posėdžio metu nurodė ir Skyriaus atstovė, kuri, be kita ko, pažymėjo, jog tiek tėvams, tiek vaikams reikia psichologinės pagalbos ir laiko, kad būtų atkurtas tėvo bei vaikų ryšys.

Vaikų motina D. G. pateikė duomenis, kad vykdo Skyriaus įpareigojimus, susijusius su psichologine pagalba pačiai ir vaikams. Taip pat pateikti duomenys, kad ji 2018-08-09 pakartotinai kreipėsi į Skyrių išaiškinti kaip vykdyti teismo nutartį dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Skyrius 2018-09-04 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, jog dukrų reakciją į tėvą ir tėvo badymą bendrauti stebėjo D. G. ir V. G. atvykus į pokalbį Skyriuje šių metų liepos mėn. Skyriaus rašte nurodyta, kad taip pat buvo atsižvelgta į atliktas teismo ekspertizes bei psichologo išvadas, todėl mano, kad Skyriui pakartotinai bendrauti su mergaitėmis nebėra tikslinga. Skyrius pažymėjo, kad toliau reikia tęsti konsultaciją su psichologu, siekiant atkurti tėvo ir dukrų tarpusavio ryšį. Taigi, kaip matyti iš pateiktų duomenų, D. G. imasi priemonių, kad būtų įgyvendintas teismo sprendimas. Tokie duomenys buvo pateikti ir antstolei, todėl antstolės teiginiai, jog nežinoma, kokių priemonių vaikų motina imasi, kad stiprėtų tėvo ir dukterų ryšys, atmestini. Tuo tarpu V. G. duomenų, jog laikėsi Skyriaus įpareigojimų, nepateikė. Priešingai, teismo posėdyje nurodė, kad Skyriaus įpareigojimų nevykdys ir mano, kad jam tokių paslaugų nereikia, o Skyrius veikia korumpuotai. Iš tokių V. G. paaiškinimų spręstina, kad pats išieškotojas netinkamais būdais siekia sprendimo įgyvendinimo. Teismas neturi jokio pagrindo abejoti Skyriaus nurodytais duomenimis, kad būtina atstatyti tėvo ir dukrų tarpusavio ryšį, todėl mano, jog vien formalus sprendimo vykdymas šiuo metu yra neįmanomas. Manytina, jog šiuo atveju pats išieškotojas, turi rodyti iniciatyvą ir dėti daugiau pastangų išvengti kilusių nesutarimų dėl sprendimo vykdymo. Tačiau bylos duomenys bei paties išieškotojo paaiškinimai leidžia daryti išvadą, kad jis to nedarė. Kaip jau buvo minėta, vykdant teismo sprendimus dėl bendravimo su vaiku, ypač svarbus vykdymo proceso dalyvių kooperavimasis, todėl šiuo atveju teismas neįžvelgia vien tik skolininkės kaltės.

Kita vertus, teismas pastebi ir tai, kad nors išieškotojas viso posėdžio metu teigė, kad jam neleidžiama susitikti su vaikais, tačiau nepateikė duomenų, kada paskutinį kartą buvo nuvykęs pasiimti vaikų. V. G. paaiškino, jog į vaikų gyvenamąją vietą nebuvo nuvykęs, nes D. G. jam grasino iškviesti policiją. Teismas tokius išieškotojo paaiškinimus vertina kritiškai, kadangi jis pats pripažino, jog nebuvo nuvykęs pasiimti vaikų ir nėra jokių duomenų, kad skolininkė su policijos pagalba būtų nedavusi vaikų. Pažymėtina, kad ir antstolė nepateikė duomenų, o remiasi tik paties išieškotojo paaiškinimais. Iš to seka, jog daryti kategoriškos išvados, kad teismo sprendimas nevykdomas tik dėl skolininkės kaltės, negalima.

Svarbus aspektas nagrinėjamoje byloje yra ir išnagrinėta V. G. baudžiamoji byla. Nors V. G. nurodė, kad jis yra išteisintas baudžiamojoje byloje, kurioje buvo kaltintas sukėlęs fizinį smurtą mažametėms dukroms, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad Klaipėdos apygardos teismo išteisinamasis nuosprendis priimtas tik 2018-10-25, t. y. po antstolės kreipimosi į teismą dėl teismo sprendimo nevykdymo. Minimu nuosprendžiu V. G. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš teismo nuosprendžio matyti, jog teismas vertino vaikų auklėjimo priemones iš baudžiamosios teisės prizmės. Byloje nėra paneigtas faktas, kad prieš vaikus buvo naudojamos atitinkamo poveikio auklėjimo priemonės. Įvertinus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teismo 2018-07-26 nuosprendžiu, Klaipėdos apygardos teismo 2018-10-25 nuosprendžiu nustatytas aplinkybes, Skyriaus nurodytas aplinkybes, manytina, kad prieš vaikus naudojamos auklėjimo priemonės gali turėti įtakos vaikų nenorui bendrauti su tėvu. Kas taip pat leidžia daryti išvadą, jog būtina atkurti tėvo ir dukrų tarpusavio ryšį ir konstatuoti, kad dėl teismo sprendimo nevykdymo nėra vien tik skolininkės kaltė. Tačiau atkreiptinas skolininkės dėmesys, jog V. G. taikytos kardomosios priemonės yra panaikintos, jo atžvilgiu priimtas išteisinamasis nuosprendis, teismo posėdyje jis nurodė, kad nori bendrauti su vaikais, todėl ir skolininkė, nepaisant konfliktiškų santykių su išieškotoju, turi dėti didesnis pastangas padedant vaikams atkurti nutrūkusį ryšį su tėvu.

Dėl skolininkės D. G. atsiliepime nurodytų teiginių, kad 2018-09-06 V. G. kanceliarinių prekių parduotuvėje prieš M. G. naudojo smurtą, kad dukros šio įvykio metu buvo išgąsdintos pažymėtina, jog skolininkė jokių objektyvių duomenų nepateikė minėtam įvykiui pagrįsti, todėl teismas, vertindamas antstolės pareikšimo pagrįstumą, dėl jų nepasisako.

Apibendrinant tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju baudos skyrimas už antstolio reikalavimo nevykdymą nepasieks sprendimu siekiamo rezultato, todėl pareiškėjos (antstolės) pareiškimas atmestinas (CPK 185 straipsnis, 771 straipsnis), vykdymo proceso šalims išaiškinant kooperavimosi pareigą, kad būtų užtikrintas visapusiškas vaikų bendravimas su skyrium gyvenančiu tėvu.

Netenkinus pareiškimo, iš išieškotojo V. G. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos skolininkės D. G. bylinėjimosi išlaidos – 500,00 Eur už advokato teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 771 straipsniais, teismas

nutaria:

atmesti pareiškėjos antstolės Vidos Daugirdienės pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo.

Priteisti D. G. iš V. G. 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei vykdomąsias bylas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.