Alytaus apylinkės teismo nuosprendis, 1-48-791/2016

Teismas: Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2016-05-02
Bylos Nr.: 1-48-791/2016
Teisminio proceso Nr.: 1-20-9-00803-2014-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Vilma Dapkevičienė
Kaltinamasis: A. J., uždarosios akcinės bendrovės „S.“

Baudžiamoji byla Nr. 1-48-791/2016Proceso Nr. 1-20-9-00803-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.14.5.2; 2.3.6.4.4.

ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. gegužės 2 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Dapkevičienė,sekretoriaujant J. R., I. B., L. J.,dalyvaujant prokurorui V. R.,kaltinamojo A. J. gynėjui advokatui V. P.,kaltinamosios uždarosios akcinės bendrovės „S.“ atstovei advokatei R. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo universitetinio išsilavinimo, susituokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), kurios buveinė (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. J. pagal pakeistą kaltinimą teisme (T. 3, b.l. 138-139) buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, esant sunkiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinei būklei, turėdamas tikslą apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, žinodamas, kad 2013-06-05 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB banko „SEB“ sudaryta sąlyginio deponavimo sutartis Nr. 15.02.0078/2013, pagal kurią lėšos už atliktus darbus pagal 2013-04-22 remonto darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos, pervedamos į sąlyginio deponavimo sutartyje numatytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „SEB“, atidarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsiskaitymams (mokėjimams) vykdyti, pažeisdamas minėtos sutartis sąlygas, 2013-12-20 surašė ir pasirašė prašymą lėšas už atliktus darbus pagal 2013-12-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, kurį pateikė (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai, taip tyčia suklaidindamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administraciją, kuri vadovaudamasi prašymu, už atliktus remonto darbus pagal 2013-12-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-12-27 pervedė 49161, 24 Lt (14238, 08 eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank, kurie vėliau buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje, t. y. 2013-12-27 apmokant 2500 Lt (724, 05 eur) UAB „Lankava“ pagal PVM sąskaitas – faktūras LAN Nr. 333324, LAN Nr. 334154, LAN Nr. 334906, 2013-12-27 apmokant UAB „Elektrobalt“ 1803, 26 Lt (522, 26 eur) pagal sąskaitą Nr. RK131227/1, 2013-12-27 apmokant UAB „Elektrobalt“ 3883, 25 Lt (1224, 67 eur) pagal PVM sąskaitą – faktūrą EBA Nr. 13601428, 2013-12-30 antstoliui S. V. nurašant 33072, 61 Lt (9578, 49 eur) pagal 2013-11-12 patvarkymą byloje Nr. 2-6855-911/2013, 2013-12-30 Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokant 905 Lt (262, 11 eur) žyminio mokesčio byloje su „ES8“, 2013-12-30 apmokant 2000 Lt (579, 24 eur) advokatui L. B. pagal sąskaitą BAR Nr. 670212, 2013-12-30 už UAB „ELT valdymas“ apmokant AB „Lietuvos draudimas“ 1203 Lt (348, 412 eur) pagal sąskaitą Nr. 267381909, 2013-12-30 už UAB „ELT valdymas“ apmokant 3500 Lt (1013, 67 eur) UAB „Stateta“ pagal PVM sąskaitą – faktūrą STA Nr. 5019587, tokiu būdu tyčia pažeisdamas sąlyginio deponavimo sutartį, užtikrinančią apmokėjimą už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 49161, 24 Lt (14238, 08 eur) turtinę žalą, tokiais veiksmais buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Kaltinamoji UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal pakeistą kaltinimą teisme (T. 3, b.l. 140-141) buvo kaltinama tuo, kad esant juridiniu asmeniu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. J., kuris turėjo teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, turėdamas tikslą apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, esant sunkiai UAB“ (duomenys neskelbtini)“ finansinei būklei, žinodamas, kad 2013-06-05 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB banko „SEB“ sudaryta sąlyginio deponavimo sutartis Nr. 15.02.0078/2013, pagal kurią lėšos už atliktus darbus pagal 2013-04-22 remonto darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos, pervedamos į sąlyginio deponavimo sutartyje numatytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „SEB“, atidarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsiskaitymams (mokėjimams) vykdyti, 2013-12-20 surašė ir pasirašė prašymą lėšas už atliktus darbus pagal 2013-12-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, šį prašymą, kurį pateikė (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijai, taip tyčia suklaidindamas (duomenys neskelbtini)savivaldybės administraciją, kuri vadovaudamasi prašymu, už atliktus remonto darbus pagal 2013-12-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-12-27 pervedė 49161, 24 Lt (14238, 08 eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank, kurie buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje – 2013-12-27 apmokant 2500 Lt (724, 05 eur) UAB „Lankava“ pagal PVM sąskaitas – faktūras LAN Nr. 333324, LAN Nr. 334154, LAN Nr. 334906, 2013-12-27 apmokant UAB „Elektrobalt“ 3883, 25 Lt (1224, 67 eur) pagal PVM sąskaitą – faktūrą EBA Nr. 13601428, 2013-12-30 antstoliui S. V. nurašant 33072, 61 Lt (9578, 49 eur) pagal 2013-11-12 patvarkymą byloje Nr. 2-6855-911/2013, 2013-12-30 Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokant 905 Lt (262, 11 eur) žyminio mokesčio byloje su „ES8“, 2013-12-30 apmokant 2000 Lt (579, 24 eur) advokatui L. B. pagal sąskaitą BAR Nr. 670212, 2013-12-30 už UAB „ELT valdymas“ apmokant AB „Lietuvos draudimas“ 1203 Lt (348, 412 eur) pagal sąskaitą Nr. 267381909, 2013-12-30 apmokant 3500 Lt (1013, 67 eur) UAB „Stateta“ pagal PVM sąskaitą faktūrą STA Nr. 5019587, tokiu būdu tyčia pažeidė sąlyginio deponavimo sutartį, užtikrinančią apmokėjimą už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą, tuo padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 49161, 24 Lt (14238, 08 eur) turtinę žalą, tokiais veiksmais buvo kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

Kaltinamasis A. J. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, šiuo metu dirba direktoriaus pavaduotoju. Su „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašę dvi sutartis, viena buvo ilgalaikė bendradarbiavimo sutartis, kita – pagal konkretų objektą. Tuo pačiu laikotarpiu buvo pasirašytos dvi sutartys su (duomenys neskelbtini)savivaldybe, kuri buvo darbų užsakovu. Tuo pačiu metu vykdė du projektus. Viena sutartis dėl Ulonų gatvės pastate apšvietimo darbų atlikimo, kita – Daugų gatvės apšvietimo darbai, dėl kurių apmokėjimo buvo sudaryta sąlyginio deponavimo sąskaitos sutartis. Dalis apmokėjimo vyko per deponavimo sąskaitą. Liudytoja L. A. klaidingai nurodo dėl 37 661 lt. Iš prokuroro pateikto banko sąskaitos išrašo matyti, kad šie pinigai pervesti už kitus darbus ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė, kad „(duomenys neskelbtini)“ tuos pinigus grąžintų. Yra sąskaitos išrašas, kuriame nurodyta, kad šie pinigai apmokėti už (duomenys neskelbtini), atliktus elektros instaliacijos darbus. Todėl liudytoja klaidina teismą. Dėl to prašė, kad pinigus grąžintų, nes pinigai buvo pervesti visiškai už kitą objektą, nesusijusį su „(duomenys neskelbtini)“. Daugų gatvės apšvietimo darbai buvo pavesti darbų vadovui R. L., jis sutvarkė dokumentus, o jam, kaip įmonės vadovui, davė pasirašyti. Jis mano, kad savivaldybė paprašė parašyti rašą, į kokią sąskaitą vesti pinigus, kadangi jau buvo precedentas, kai vieną kartą pinigai pateko ne į tą sąskaitą, kaip numatyta sutartyje. Jis negali paaiškinti, ar R. L. suklydo, ar nesuklydo, nurodydamas ne tą sąskaitą, kadangi R. L. kuravo šį objektą, o jis, kaip vadovas, pasitikėjo savo darbuotoju, ir pateiktą raštą savivaldybei pasirašė. Pasirašydamas raštą, jis neturėjo jokio tikslo ką nors apgauti. Kodėl R. L. suklydo nurodydamas sąskaitą, jam sunku pasakyti. R. L. sakė, kad savivaldybė prašo rašto dėl pinigų pervedimo. Pinigai pagal Daugų projektą pateko į „(duomenys neskelbtini)“ einamąją sąskaitą Swedbanke. Tuo metu niekas per daug nesigilino, kokie tai pinigai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ tuo metu turėjo darbų, reikėjo vykdyti įsipareigojimus, sutartis prieš užsakovus. Dalį į sąskaitą patekusių pinigų nurašė antstolis. Jam buvo žinoma, kad įmonės sąskaitos yra areštuotos. Todėl jis neturėjo jokio tikslo sukčiauti, kadangi į kokią sąskaitą būtų patekę pinigai, antstolis būtų juos nurašęs. Šią aplinkybę patvirtino ir antstolis S. V.. Sąlyginio deponavimo sąskaita taip pat buvo areštuota. Gegužės mėnesį buvo atvykusi „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L. A. ir buvo tariamasi dėl skolos grąžinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė sudaryti skolos perleidimo sutartį, tačiau atstovė prašė atiduoti pinigus įprastu būdu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo sudėtinga, todėl jie siūlė įvairius skolos grąžinimo variantus. Bet L. A. nesutiko. Po kažkiek laiko „(duomenys neskelbtini)“ sutiko dėl skolos reikalavimo teisės perleidimo. „LT valdymas“ skolą sumokėjo „(duomenys neskelbtini)“. Niekas neturėjo naudos dėl to, kad 49 161,24 Lt pateko į kitą įmonės sąskaitą. Juridinis asmuo taip pat neturėjo jokios naudos. Skolas derino įmonės finansininkas. Jam buvo nežinoma aplinkybė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dengė senus įsiskolinimus. Negali nurodyti, kiek lėšų įmonė turėjo įvykio dieną. Įmonė galėjo vykdyti savo įsipareigojimus, daryti prekių pirkimą, kadangi pagal ilgalaikio tiekimo sutartis turėjo atsiskaitymų atidėjimą. Darbai vyko nuolat, medžiagos buvo užperkamos kelioms savaitėms į priekį. Darbai nesustoja dėl to, kad tai dienai sąskaitoje nėra pinigų, kadangi visos medžiagos perkamos ilgesniam laikotarpiui. Atlikti darbai buvo aktuojami kartą per mėnesį, už darbus būdavo atsiskaitoma tam tikromis sumomis ir intervalais. Dėl to, kad į Swedbanko sąskaitą pateko 49 tūkst. Lt, mano, tai įvyko dėl darbuotojo klaidos, kuris suklydo rašydamas raštą, nurodydamas ne tą sąskaitos numerį. Jis vykdomų mokėjimų nesekė, tai darė buhalterija. Kaltinime yra nurodyta, kaip buvo panaudoti 49 tūkst. Lt., iš jų buvo sumokėta „Lankavai“, už advokato pagalbą, VMI. Iš šitų pačių pinigų buvo sumokėta „(duomenys neskelbtini)“, „Lietuvos draudimui“, „LT valdymui“. Jeigu šie mokėjimai, kurie nurodyti kaltinime, būtų neįvykę, nemano, kad įmonės veikla dėl to būtų sutrikusi, nes įmonė turėjo atsargų, vyko darbai. Mokėjimai buvo atlikti, nesigilinant, iš kur atsirado pinigų. 2015 m. prasidėjo įmonės restruktūrizavimas, vasario mėnesį buvo iškelta restruktūrizavimo byla. Tai buvo padaryta dėl to, kad įmonė turėjo skolų, dėl kurių vyko teisiniai ginčai. Šis procesas leido įmonei atsigauti, restruktūrizavimo procesas šiuo metu nėra baigtas.

Kaltinamosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė juridinio asmens kaltės nepripažino, prašė remtis kaltinamojo A. J. parodymais.

Liudytoja L. A. parodė, kad ji yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovė. Pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2013 metais su įmone „(duomenys neskelbtini)“ buvo pasirašyta sutartis dėl Daugų apšvietimo. Kadangi sutarties suma buvo didelė, todėl sudarė trišalę sąlyginio deponavimo sutartį dėl atsiskaitymo už projektą. Bankas iš sąlyginio deponavimo sutarties pinigus pervesdavo jų įmonei. Baigiant apmokėti paskutines sąskaitas, „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad į sąlyginio deponavimo sąskaitą klaidingai už kitą objektą pateko pinigai 37000 Lt, kuriuos paprašė grąžinti į jų einamąją sąskaitą. Jie bankui parašė raštą, kad neprieštarauja dėl pinigų grąžinimo. O kai reikėjo galutinai atsiskaityti už objektą, pasirodė, kad įmonė neturi pinigų. Liudytoja L. A. pateikė teismui 2013-12-03 „(duomenys neskelbtini)“ raštą SEB bankui, kuris buvo pridėtas prie bylos medžiagos. „(duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini) turėjo keletą sutarčių. Pagal kitas sutartis buvo tiekiamos įvairios prekės. Prie sąlyginio deponavimo sutarties buvo pridėtas prašymas, kurį galima įvardinti sąlyginio deponavimo sutarties priedu Nr.1 (T. 1 b. l. 31). Pagal šį prašymą pinigai turėjo būti mokami į SEB banko sąskaitą, kurios paskutiniai skaičiai 2636. Objekto vertė buvo 370 000 Lt. Į sąlyginio deponavimo sąskaitą pateko visi pinigai, išskyrus 37 661,25 Lt. Vėliau buvo išrašyta daugiau sąskaitų, todėl kaltinime yra nurodyta didesnė suma. Suma, dėl kurios buvo kreiptasi į policiją, buvo galutinė. Tuos pinigus jie prašė grąžinti į jų atsiskaitomąją sąskaitą, nors jie priklausė „(duomenys neskelbtini)“, ir jie buvo pervesti pagal sąlyginio deponavimo sutartį. Bankas, gavęs prašymą, grąžino pinigus į jų atsiskaitomąją sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ žinojo, kad tie pinigai yra būtent pagal tą sutartį ir turėjo įplaukti į sąlyginio deponavimo sąskaitą. „(duomenys neskelbtini)“ trūko pinigų ir jie paprašė grąžinti tuos pinigus į jų atsiskaitomąją sąskaitą. Skirtumas tarp 49 000 Lt ir 37 000 Lt atsirado, nes buvo papildomai išrašytos kitos sąskaitos už tą objektą ar ne už tą objektą. Su „(duomenys neskelbtini)“ aiškinosi dėl skolos. Jiems kilo abejonė, ar tikrai savivaldybė nesumokėjo pinigų pagal projektą. Todėl parašė raštą (duomenys neskelbtini) savivaldybei. Savivaldybė informavo, kad už projektą visus pinigus sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra pilnai atsiskaičiusi. Be šio projekto „(duomenys neskelbtini)“ iš jų pirko ir kitas prekes pagal 2012 m. sudarytą ilgalaikę sutartį Nr. 212289. Pagal šią sutartį mokėjimas už prekes buvo atidėtas 30 dienų ir pinigus pervesdavo tiesiai (duomenys neskelbtini) Sąlyginio deponavimo sąskaita yra ta, kurios paskutiniai numeriai 2636. „(duomenys neskelbtini)“ nustojo mokėti nuo 2014 m. sausio mėnesio. 2014 m. birželio 13 d. buvo pervesti 5 000 Lt. 2014-05-09 dar buvo išrašytos sąskaitos, mano, kad tie 5 000 Lt – išankstinis mokėjimas.

Liudytoja L. A. 2016-04-11 papildomos apklausos metu parodė, kad praeitame teismo posėdyje negalėjo paaiškinti dėl 37 tūkst. Lt ir 49 tūkst. Lt. Bankui pateikė prašymus apmokėti pagal sąlyginio deponavimo sąskaitas-faktūras. Gruodžio mėnesį gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą, kad 37000 Lt į sąlyginio deponavimo sutartį pakliuvo klaidingai. Prašė pinigus grąžinti. Parašė bankui raštą, kad pinigai būtų grąžinti į „(duomenys neskelbtini)“ einamąją sąskaitą tame pačiame SEB banke. Tai buvo (duomenys neskelbtini) savivaldybės pervesta virš 37 tūkst. Lt suma. Šie pinigai buvo grąžinti į „(duomenys neskelbtini)“ einamąją sąskaitą. 49000 Lt susidarė kaip skirtumas nuo 370 tūkst. Lt. ir faktiškai gautų pinigų. Jie kreipėsi į policiją dėl 37 tūkst. Lt, kurie buvo įplaukę į sąskaitą ir kurie po to buvo grąžinti „(duomenys neskelbtini)“. Jiems svarbiausia suma buvo 37 tūkst. Lt, kadangi įtarė, kad šių pinigų gražiuoju neatgaus. Siekdami atgauti pinigų, daug bendravo su UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ sakė, kad pinigų dar negavo, siūlė palaukti. Tuomet jie kreipėsi į (duomenys neskelbtini) savivaldybę, kuri paaiškino, kad 37 tūkst. Lt buvo sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ gruodžio mėn. ir kuriuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino atgal į sąskaitą. Po to UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į savivaldybę su raštu pagal Daugų objektą dėl likusių 49 tūkst. Lt, kad savivaldybė pervestų pinigus į Swedbanko sąskaitą. Kadangi savivaldybė nebuvo visiškai įsipareigojusi, kad pinigus turi pervesti bankui tik pagal tą sutartį, o pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą pervesdavo pinigus į sąlyginio deponavimo sutartį, todėl jie parašė tą prašymą. Pagal vieną prašymą, savivaldybė pinigus vedė į sąlyginio deponavimo sutartį, o po to - 49 tūkst. Lt, kurie lyg pagal sutartį priklausytų „(duomenys neskelbtini)“, pervedė į Swedbanko sąskaitą. Kai rašė policijai raštą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimas buvo 49000 Lt. Pasirašant skolos perkėlimo sutartį, UAB „(duomenys neskelbtini)“ UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo skolingi 28000 Lt ir dar 49000 Lt. Kai iškėlė baudžiamąją bylą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal 2015-01-30 reikalavimo perleidimo sutartį skolą perleido „LT valdymui“, kurie sumokėjo visą skolą. Tie 37 tūkst. Lt buvo pagal SUT sutartį. 2014-08-19 skolų suderinimo akte UAB „(duomenys neskelbtini)“ bendra įsiskolinimo suma yra 70143 Lt. Tai bendra skolos suma su SUT sutartimi ir visais kitais įsipareigojimais. Tie 49 tūkst. Lt yra šioje bendroje sumoje. Akte neatsispindi 49 tūkst. Lt suma, kadangi gautomis pinigų sumomis dengiamos seniausios skolos. Tai buvo daroma ir su pinigais, kurie buvo gauti pagal SUT sutartį. Vykstant ginčams iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo gauti 5000 Lt, kurie buvo panaudoti senų skolų dengimui. Sąlyginio deponavimo sutartį sudarė, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo finansinių problemų, tai turėjo būti garantas, kad pinigai pateks UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Liudytojas R. L. parodė, kad nuo 2010 metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbų vadovu, o šiuo metu yra įmonės direktorius. Jam skambino savivaldybė ir prašė pateikti raštą, į kokią sąskaitą pravesti pinigus. Jis paruošė raštą, davė pasirašyti tuometiniam direktoriui A. J., ir raštą pateikė savivaldybei. Jis nurodydamas sąskaitą suklydo ir nurodė ne tą sąskaitos numerį. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo dvi sutartis su (duomenys neskelbtini) savivaldybe. Viena sutartis apie 300 000 Lt vertės buvo pasirašyta dėl Daugų miestelio apšvietimo. Šios sutarties įvykdymui buvo sudaryta sąlyginio deponavimo sutartis su SEB banku, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kita sutartis buvo pasirašyta dėl savivaldybės pastato Ulonų gatvėje apšvietimo. Pagal sąlyginio deponavimo sutartį savivaldybė turėjo mokėti į sąlyginio deponavimo sąskaitą, o „(duomenys neskelbtini)“ pinigus turėjo pervesti „(duomenys neskelbtini)“. Sąlyginio deponavimo sąskaita buvo „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Kadangi savivaldybė turėjo dvi sutartis, todėl prašė patikslinti, į kokią sąskaitą mokėti. Rašydamas raštą suklydo, nurodydamas ne tą sąskaitos numerį, kadangi pažiūrėjo ne į tą sutartį. Tuo metu abejuose objektuose buvo atlikta darbų už panašią sumą. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos, todėl antstolis pinigus būtų nurašęs nuo bet kurios sąskaitos. Byloje esantis dokumentas (T. 1 b.l.31), tai priedas prie sąlyginio deponavimo sutarties, kuriuo prašoma, kad pagal Daugų apšvietimo projektą pinigai būtų mokami konkrečiai į tą sąskaitą. Gal savivaldybė prašė parašyti raštą dėl to, kad nerado šio dokumento. Jo klaida, kad neteisingai nurodė sąskaitos numerį. Nurodydamas ne tą sąskaitos numerį, jokios apgaulės ir naudos nesiekė. Jis asmeniškai rūpinosi dėl skolos padengimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skola buvo padengta pasirašant skolos reikalavimo perleidimo sutartį. Šiai dienai „(duomenys neskelbtini)“ „(duomenys neskelbtini)“ neskolinga. Šiuo metu vyksta įmonės restruktūrizavimo procesas. Kai nurodė ne tą sąskaitos numerį, visos sąskaitos buvo areštuotos, todėl tie pinigai būtų nurašyti nuo bet kurios sąskaitos. Negali nurodyti, kiek „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose 2013-12-27 buvo lėšų. Dalį lėšų nurašė antstolis, kita dalis buvo panaudota, kiek atsimena, buvo padaryti mokėjimai pačiam „(duomenys neskelbtini)“. Jokio tikslo apgauti „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo, įvyko klaida. Savivaldybės prašymą raštu nurodyti sąskaitos numerį gavo pirmą kartą. Jis priėmė sprendimą parašyti raštą savivaldybei. Raštą davė pasirašyti direktoriui R. J.. Kai ruošė raštą, įmonės finansinė situacija nebuvo visiškai bloga. Tuo metu už darbus atsiskaitė butais, kuriuos pardavinėjo. Gautais pinigais už parduotus butus atsiskaitė su kreditoriais.

Liudytojas A. T. parodė, kad jis vadovavo (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ laimėjo konkursą dėl Daugų apšvietimo. Buvo sudaryta sutartis. Pinigus mokėjo pagal atliktų darbų priėmimo aktus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į savivaldybę pinigus pervesti į kitą „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą. Raštą nukreipė savivaldybės buhalterijai, kurie įvykdė mokėjimą. Jiems visiškai nesvarbu, į kokią sąskaitą mokami pinigai. Tuo pačiu metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdė darbus kitame savivaldybės objekte – pastato (duomenys neskelbtini) elektros instaliavimo darbus. Jam nežinoma aplinkybė, dėl savivaldybės darbuotojo skambučio UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl rašto pateikimo.

Liudytojas S. V. parodė, kad jis yra antstolis ir vykdė 30000 Lt UAB „Jaukura“ išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Skolos išieškojimui areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas. Iš bankų surenkami duomenys apie įmonės turimas sąskaitas ir jos areštuojamos. 2013-11-28 buvo užvesta vykdomoji byla. 2013 m. gruodžio pabaigoje gauti pinigai. 2014-01-03 po įvykdymo vykdomasis raštas grąžintas išdavusiai institucijai, vykdomoji byla įvykdyta pilnai ir užbaigta. Išieškojimo procedūra truko mėnesį laiką. Užvedus vykdomąją bylą, pradžioje siunčiamas raginimas. Jei skolininkas pats nesumoka pinigų, dedami areštai, vyksta priverstinis vykdymas.

2016-04-11 teismo posėdyje papildomai apklaustas S. V. parodė, kad skolos išieškojimui buvo areštuotos tos sąskaitos, apie kurias pranešė Lietuvos Respublikoje veikiantys bankai. Jis padarė užklausas ir bankai pateikė duomenis apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimas sąskaitas bankuose. Buvo areštuojamos esamos arba būsimos piniginės lėšos tose konkrečiose sąskaitose. Konkrečiu atveju buvo areštuotos sąskaitos trijuose bankuose, taip pat įmonės kasa. Visos lėšos, kur nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“, buvo areštuotos ir įpareigota nustatytu terminu, tai yra per 3 darbo dienas pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą. Kai buvo areštuotos sąskaitos, nebuvo gauta jokių duomenų, kad tose sąskaitose esančios piniginės lėšos priklausytų ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl buvo įvykdytas išieškojimas. Didžioji dalis lėšų buvo gauta iš Swedbanko, kita nedidelė lėšų dalis buvo gauta iš SEB banko. Jei į sąlyginio deponavimo sąskaitą būtų patekę piniginės lėšos, tai jos būtų nurašomos, kaip ir visos kitos piniginės lėšos. Bankas privalėtų įvykdyti antstolio patvarkymą, nebent bankas dėl kažkokių priežasčių nevykdytų šio patvarkymo. Visos sąskaitos yra vienodos. Iš banko gautų atsakymų matyti, kad nėra jokių žinių, jog sąskaitos priklausytų kitam ūkio subjektui. Civilinio proceso kodekso vykdymo procesas apibrėžia, į kokias fizinio asmens lėšas ir turtą negalima nukreipti išieškojimo. Juridiniam asmeniui įstatymas nėra numatęs jokių išimčių, tai yra iš kokių lėšų negalima būtų išieškoti. Jei kiltų ginčai tam yra apskundimo tvarka. Jei į sąlyginio deponavimo sąskaitą būtų patekę piniginės lėšos, tai tik bankas galėtų atsakyti, ar jis būtų vykdęs piniginių lėšų išieškojimą esant kažkokios ypatingoms aplinkybėms. Bankas privalėtų nurašyti pinigines lėšas, kadangi bankui buvo pateiktas patvarkymas. Patvarkymai buvo nukreipti vykdymui į konkrečius bankus. Jei bankai atsisakytų vykdyti patvarkymus, jie privalėtų antstolį apie tai informuoti. Visos lėšos, kurios tampa juridinio asmens nuosavybė, jos privalo būti išieškomos. Jei lėšos pervedamos į kitą sąskaitą per klaidą, tai iki antstolio jos turėtų neatkeliauti ir bankas jas turėtų grąžinti. Tačiau jei pervestos lėšos užskaitomos, kaip nuosavybė, tada vyksta išieškojimas. Bankas pateikė informaciją, kad lėšos buvo užskaitytos kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos.

Liudytoja R. K. parodė, kad nurodytu laikotarpiu dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Jai yra žinoma, kad projekto įgyvendinimui buvo sudaryta sąlyginio deponavimo sutartis ir jos pagrindu banke atidaryta sąskaita. Sąlyginio deponavimo sutartis sudaryta tarp banko, „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, kad pinigai, kurie įplauks iš savivaldybės už atliktus darbus, būtų nukreipiami „(duomenys neskelbtini)“. Tas projektas buvo vykdomas pagal darbų sutartį. Pačių sutarčių ji nematydavo, jas tvarkė bendrovės direktorius. Vieną kartą pinigai įplaukė ne į tą sąskaitą. Pagal sąlyginio deponavimo sutartį buvo vykdomi atsiskaitymai. Sutartis vykdyta tam tikrą laiko tarpą. Ji pagal atliktų darbų aktus išrašydavo sąskaitas-faktūras. Rekvizitai sąskaitose faktūrose buhalterinės programos nurodomi automatiškai, jų kiekvieną kartą suvesti nereikia. Dažniausiai buvo nurodomos Swedbanko arba SEB banko sąskaitos. Programiškai reikėdavo pakeisti sąskaitą, yra galimybė pasirinkti eilutę, kurios reikia, reikdavo pasirinktą sąskaitą pažymėti „varnele“. Visų aplinkybių dėl 49000 Lt sąskaitos išrašymo gerai neprisimena, tačiau mano, kad ji galėjo suklysti ir neuždėti varnelės, ir taip nurodyti ne tą sąskaitą. Pagal programą, norint pakeisti sąskaitos numerį, reikia pažymėti varnele, nes kitaip sąskaita bus nurodyta automatiškai. „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitų turėjo beveik visuose bankuose. Dėl „(duomenys neskelbtini)“ rašyto prašymo savivaldybei ji nieko nežino. Jos niekas neprašė dėl sąskaitos pakeitimo. Negali paaiškinti, kodėl jos nurodyta sąskaita atitinka prašyme nurodytą sąskaitą. Mano, kad tai sutapimas. Būna atvejų, kad užsakovai perveda ne į tą sąskaitą, kaip nurodyta dokumente. Negali nurodyti, kokia buvo įmonės finansinė būklė 2013 metų gruodžio mėnesiui. Direktorius spręsdavo kam pravesti pinigus.

Iš 2014-08-19 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą, prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., padarymo ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl 49161,24 Lt pasisavinimo(T. 1, b.l. 14-49).

Iš 2012-11-30 ilgalaikė pirkimų-pardavimų sutarties Nr. 2012-289 matyti, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta sutartis, pagal kurią pardavėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigoja perduoti pirkėjui prekes, o pirkėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“) įsipareigoja nustatyta tvarka priimti ir apmokėti už prekes (T. 1, b.l. 25-26).

Iš 2013-04-22 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir lokalinės sąmatos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai atlikti Daugų miesto gatvių apšvietimo remonto darbus už 370000 Lt (T. 1, b.l. 18-22, 23-24).

Iš 2013-06-28 sąlyginio deponavimo sąskaitos sutarties Nr. 15.02.0099/2013 matyti, kad ši sutartis buvo sudaryta tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, AB SEB banko 2013-04-22 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) įgyvendinimui. Pagal sąlyginio deponavimo sąskaitos sutartį šalys sutarė, kad Bankas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidaro sąlyginio deponavimo UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsiskaitymams (mokėjimams) vykdyti 370000 Lt sumai (sutarties 1.2 p., 1.3 p., 1.8 p.). Pagal sutarties 4.1 punktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad pagal remonto sutartį jam mokėtinos sumos bus pervedamos į sąlyginio deponavimo sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikia (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos sutikimą pervesti lėšas į sąlyginio deponavimo sąskaitą (priedas prie šios sutarties Nr. 1). Sutarties 4.2 punktas numato, kad UAB „(duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)“ sutinka, kad Bankui užskaičius jo pervestas lėšas į sąlyginio deponavimo sąskaitą Bankas uždraustų jomis disponuoti pagal šios sutarties sąlygas. Sutarties 8.7 punktas numato, kad visi ginčai, susijęs šia sutartimi, nagrinėjami derybų būdu, o nesutarimų atveju – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (T. 1, b.l. 27-30).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo Alytaus rajono savivaldybės administracijai matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo visus būsimus mokėjimus, vykdomus pagal 2013-04-22 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke. Šis raštas laikytinas sąlyginio deponavimo sąskaitos sutarties Nr. 15.02.0099/2013 priedu Nr. 1 pagal šios sutarties 4.1 punktą (T. 1, b.l. 31).

Iš 2013-12-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo Alytaus rajono savivaldybės administracijai matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo atlikti apmokėjimą už atliktus Daugų miesto gatvių apšvietimo remonto darbus pagal PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) į įmonės atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“ (T. 1, b.l. 129).

Iš pažymų apie atliktus darbus dėl Daugų miesto gatvių apšvietimo ir 2013-12-10 PVM sąskaitos – faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pagal šią sąskaitą 2013-04-22 sutarties (duomenys neskelbtini) pagrindu Alytaus rajono savivaldybės administracija sumokėjo UAB „„(duomenys neskelbtini)“ 49161.24 Lt į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“ (T. 1, b.l. 88-96, 188).

Iš 2014-06-20 Alytaus raj. savivaldybės administracijos rašto Nr. (3.19)K26-233 matyti, kad savivaldybė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodė, kad 2013-12-10 buhalterinės apskaitos skyrus gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. STA Nr. 479 49161.24 Lt sumai, kurioje buvo nurodyta atsiskaitomoji sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) esanti „Swedbank“, taip pat, 2013-12-27 buvo gautas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-20 prašymas už atliktus darbus atsižvelgiant į 2013-12-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) mokėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Rašte nurodyta, kad minėtos sąskaitos- faktūros bei prašymo pagrindu pinigai – 49 161.24 Lt pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat šiame rašte nurodyta, kad 320 838, 76 Lt pagal PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 362 2013-10-10 buvo sumokėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. LT46 7044 0600 0790 2636 (T. 1, b.l. 34).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios banke AB „Swedbank“ laikotarpio nuo 2013-12-01 iki 2014-08-31 išrašo matyti, kad nuo 2013-12-20 iki 2013-12-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) likutis buvo 0, 00 Lt. Sąskaitos išraše matyti atlikti pavedimai: 2013-12-27 Alytaus rajono savivaldybės 49161.24 Lt pavedimas pagal 2013-12-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat matyti 49161.24 Lt panaudojimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje, t.y. 2013-12-27 apmokant 2500 Lt (724, 05 eur) UAB „Lankava“ pagal PVM sąskaitas – faktūras LAN Nr. 333324, LAN Nr. 334154, LAN Nr. 334906, 2013-12-27 apmokant UAB „Elektrobalt“ 3883, 25 Lt (1224, 67 eur) pagal PVM sąskaitą – faktūrą EBA Nr. 13601428, UAB „Elektrobalt“ apmokant 1803,26 Lt pagal RK 131227/, 2013-12-30 antstoliui S. V. nurašant 33072, 61 Lt (9578, 49 eur) pagal 2013-11-12 patvarkymą byloje Nr. 2-6855-911/2013, 2013-12-30 Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokant 905 Lt (262, 11 eur) žyminio mokesčio byloje su „ES8“, 2013-12-30 apmokant 2000 Lt (579, 24 eur) advokatui L. B. pagal sąskaitą BAR Nr. 670212, 2013-12-30 už UAB „ELT valdymas“ apmokant AB „Lietuvos draudimas“ 1203 Lt (348, 412 eur) pagal sąskaitą Nr. 267381909, 2013-12-30 apmokant 3500 Lt (1013, 67 eur) UAB „Stateta“ pagal PVM. Taip pat šiame sąskaitos išraše matyti 2013-12-30 – 2013-12-31 gautos kitos pajamos ir daryti kiti mokėjimai, kurie kaltinime nėra nurodyti (T. 1., b. l. 99-125).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad sąskaitos likutis 2013-12-27 buvo 0,10 Lt (T. 2, b. l. 14-141).

UAB „Stateta“ PVM sąskaitos-faktūros STA Nr. 5019587 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ už UAB „ELT valdymas 2013-12-30 apmokėjo UAB „Stateta“ 3500 Lt (T. 1, b. l. 143).

2015-05-18 advokato L. B. pateikta informacija patvirtina dėl 2013-12-30 2000 Lt apmokėjimą (T. 1, b. l. 14-148, b. l. 100).

2015-04-29 UAB „Lankava“ pateikta informacija patvirtina dėl 2013-12-27 2500 Lt atlikto mokėjimo (T. 1, b. l. 150-155, 99).

2015-05-18 UAB „Elektrobalt“ pateikta informacija dėl 3883,25 Lt atlikto mokėjimo (T. 1, b.l. 157-160, 100).

2015-05-15 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija apie 2013-12-27 apmokėtas sąskaitas advokatui L. B., AB Lietuvos draudimas, UAB „Lankava“, UAB „Stateta“ (T. 1, b.l. 162-167).

Iš 2015-01-30 Reikalavimo teisių perleidimo sutarties matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) skolos teisės reikalavimą į UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą perleido kitai įmonei – UAB „ELT valdymas“ (T. 1, b.l. 83-85, T. 3, b.l. 137).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-02 rašto Nr. 20131202 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į AB SEB banką, prašydama, lėšas 37661,25 Lt iš sąlyginio deponavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad šios lėšos į sąlyginio deponavimo sąskaitą pateko per klaidą už atliktus darbus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2013-10-31 (T. 3, b.l. 77).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-03 rašto Nr. 13/-209 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka, kad 37661,25 Lt iš sąlyginio deponavimo sutarties būtų grąžintos UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T.3, b. l. 78).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlyginio deponavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už 2013-06-11 - 2014-12-31 laikotarpį matyti, kad 2013-11-29 į sąskaitą buvo įskaitytos lėšos 37661,25 Lt už objekto esančio (duomenys neskelbtini)elektros instaliavimo darbus, kurias sumokėjo Alytaus rajono savivaldybės administracija, taip pat šios lėšos 2013-12-04 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus grąžintos į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 3, b.l. 98-99).

Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąlyginio deponavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad 2013-12-23 iš sąlyginio deponavimo sutarties į antstolio S. V. sąskaitą pagal dokumentą Nr. 02069 buvo pervesta (nurašyta) 131,56 Lt (T. 3, b.l. 99).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016-04-01 raštas ir pateikti duomenys patvirtina, kad 49410,30 Lt susidarė, kaip skirtumas tarp objekto pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) vertės 370 000 Lt ir gautos sumos 320 589,70 Lt, o bendra UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė 78149,35 Lt, 2013-12-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ sumokėjo 5000 Lt iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), todėl 2014-12-31 dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ skola sudarė 70143,59 Lt, šią sumą pagal 2015-01-30 reikalavimo perleidimo sutartį sumokėjo UAB „ELT valdymas“ (T. 3, b.l. 110-111, 112-135, T. 1, b.l. 83-85).

Iš antstolio S. V. pateiktų duomenų matyti, kad dėl 33117,06 Lt skolos išieškojimo pagal patvarkymus pagal bankų pateiktus duomenis buvo areštuotos UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos sąskaitose, tame tarpe buvo areštuotos lėšos ir sąlyginio deponavimo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB banke, iš kurios buvo išieškota 131,56 Lt (T. 3, b.l. 150-156, 99).

Dokumentai patvirtina, kad A. J. kaltinime nurodytu laikotarpiu ėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas, turėjo teisę atstovauti juridiniam asmeniui ir priimti įmonės vardu sprendimus (T. 1, b.l. 174-177, T. 2, b.l. 3-4).

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų A. J. ir juridinio asmens UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmai buvo kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį.

BK 2 str. 4 d. nustato, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nusikalstamos veikos sudėties požymiai būtini, kad pavojinga veika būtų pripažinta nusikalstama, o kaltas asmuo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Jei nėra bent vieno iš privalomų požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties.

Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Objektyviai kvalifikuotas sukčiavimas pasireiškia svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės įgijimu, išvengimu turtinės prievolės arba jos panaikinimu panaudojant apgaulę. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra tas, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę. Apgaulei taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7–255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu. Kaip papildomi taip pat taikytini kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Baudžiamoji atsakomybė, aiškinant šį kriterijų, galima tik tuo atveju, kai skolininkas naudodamas apgaulę vengia įvykdyti prievolę. Tokiais atvejais skolininkas atlieka veiksmus, dėl kurių nukentėjusiojo turima turtinė teisė, atitinkanti skolininko ar trečiojo asmens turtinę prievolę, neįgyvendinama, ir dėl objektyvių priežasčių nukentėjusiojo (kreditoriaus) teisių gynimas negalimas arba labai pasunkėja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014, 2K-84/2014). Dėl to bylose, kuriose kyla baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo problema, nenustačius šių kriterijų, prioritetas teiktinas civilinėms teisių atkūrimo priemonėms (nutartis Nr. 2K-312/2013, nutartis 2A-7-9/2013). Apgaulės konstatavimui kaltininko veiksmuose būtina nustatyti, kad jis turėjo tikslą suklaidinti nukentėjusįjį ir veikė tyčia.

Šios bylos kontekste svarbūs ir kriterijai, kuriais remiantis vertinama, ar tarp asmenų susiklosto civiliniai santykiai, ar veika perauga į nusikalstamą. Civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu tyčios turėjimas nevykdyti šios prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Vien turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės dėl sukčiavimo, jei vienai sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys Nr. 2K-299/2011, 2K-239/2011, 2K-507/2012). Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013). Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Konstitucinio Teismo 1997-11-13, 2015-11-10 nutarimai).

Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas ir sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Taip pat kaltininko susiformavusią tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos duomenys.

Iš prokuroro suformuoto kaltinimo, kaltinamųjų apgaulė pasireiškė tuo, kad A. J., pažeisdamas sąlyginio deponavimo sąskaitos sutarties sąlygas, 2013-12-20 surašė ir pasirašė prašymą lėšas už atliktus darbus pagal 2013-12-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą, nei buvo nurodyta sąlyginio deponavimo sąskaitos sutarties priede Nr. 1 (T. 1, b. l. 31), kurį pateikė Alytaus rajono savivaldybės administracijai, taip tyčia suklaidindamas Alytaus rajono savivaldybės administraciją, kuri vadovaudamasi prašymu, už atliktus remonto darbus pagal 2013-12-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 49161, 24 Lt (14238, 08 eur) pervedė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, kurie vėliau buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje, ir tokiu būdu tyčia pažeisdamas sąlyginio deponavimo sutartį, užtikrinančią apmokėjimą už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 49161, 24 Lt (14238, 08 eur) turtinę žalą.

Kaltinamasis A. J. savo kaltės dėl sukčiavimo nepripažino. Parodė, kad tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB SEB banko buvo pasirašyta trišalė sąlyginio deponavimo sąskaitos sutartis dėl Daugų miesto gatvių apšvietimo darbų. Šis objektas buvo pavestas kuruoti darbų vadovui R. L.. Tuo pat metu buvo vykdomas ir kitas projektas – dėl Alytaus rajono savivaldybės pastato, esančio (duomenys neskelbtini), elektros instaliacijos darbų. Buvo atvejis, kai 37.000 litų už (duomenys neskelbtini) pastato atliktus darbus per klaidą pateko į sąlyginio deponavimo sąskaitą. Esant tokiam precedentui, mano, kad savivaldybė paprašė raštu nurodyti sąskaitos numerį dėl likusių pinigų už Daugų miesto apšvietimo darbus pervedimo. R. L., kuris buvo atsakingas už šį projektą, paruošė raštą, neteisingai nurodydamas sąskaitos numerį, o jis šį raštą pasirašė. Pasirašydamas raštą, neturėjo jokio tikslo ką nors apgauti. Jam buvo žinoma, kad tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ lėšos sąskaitose buvo antstolio areštuotos. Niekas neturėjo naudos dėl to, kad 49 161,24 Lt pateko į kitą įmonės sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada neneigė skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“, su jais bendravo, siūlė įvairius atsiskaitymo būdus. Vėliau buvo rasta išeitis, ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengė tretysis asmuo. Liudytojas R. L. patvirtino kaltinamojo A. J. parodymus ir parodė, kad prašymą Alytaus rajono savivaldybei surašė jis ir pateikė A. J. pasirašyti. Nurodydamas kitą sąskaitos numerį, nei pagal sąlyginio deponavimo sąskaitos sutartį, jis suklydo. Nurodytu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“ su Alytaus rajono savivaldybės administracija buvo pasirašiusi dvi sutartis, tai yra dėl Daugų miestelio apšvietimo rekonstrukcijos ir dėl savivaldybei priklausančio pastato Ulonų g. 16 elektros instaliacijos darbų atlikimo. Mano, kad rašydamas raštą suklydo, kadangi pasižiūrėjo ne į tą sutartį.

Ištyrus įrodymus teisme, nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio santykius reglamentuoja dvi sutartys: 2012-11-30 Ilgalaikė pirkimų-pardavimų sutartis Nr. 2012-289 (T. 1, b. l. 25-26) ir 2013-06-28 Sąlyginio deponavimo sąskaitos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta dėl 2013-04-22 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (T. 1, b.l. 30, 31). Pagal Sąlyginio deponavimo sąskaitos sutarties sąlygas šalys sutarė, kad Bankas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu atidaro sąlyginio deponavimo sąskaitą UAB “ (duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini) tarpusavio atsiskaitymams (mokėjimams) vykdyti 370000 Lt sumai (sutarties 1.2 p., 1.3 p., 1.8 p.). Pagal sutarties 4.1 punktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ patvirtina, kad pagal remonto sutartį jam mokėtinos sumos bus pervedamos į sąlyginio deponavimo sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikia Alytaus rajono savivaldybės administracijos sutikimą pervesti lėšas į sąlyginio deponavimo sąskaitą (priedas prie šios sutarties Nr. 1). Sutarties 4.2 punktas numato, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka, kad Bankui užskaičius jo pervestas lėšas į sąlyginio deponavimo sąskaitą Bankas uždraustų jomis disponuoti pagal šios sutarties sąlygas. Sutarties 8.7 punktas numato, kad visi ginčai, susijęs šia sutartimi, nagrinėjami derybų būdu, o nesutarimų atveju – Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (T. 1, b. l. 27-30). Kaip matyti, ikiteisminį tyrimą kuravęs prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą ir bylą perduodamas į teismą, netyrė ir nesirėmė 2013-06-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ raštu Alytaus rajono savivaldybės administracijai (T. 1, b.l. 31), kuris, kaip paaiškėjo teisme, yra sąlyginio deponavimo sąskaitos sutarties priedas Nr. 1 (sutarties 4.1 punktas), todėl ikiteisminio tyrimo metu visiškai nebuvo tirta UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 3, b.l. 98-100), taip pat piniginių lėšų judėjimas šioje sąskaitoje. Dėl to, pareiškiant įtarimus ir suformavus kaltinimus A. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, neteisingai buvo nurodyta sąlyginio deponavimo sąskaitos numeris, dėl ko prokuroras keitė kaltinimus teisme (T. 3, b. l. 138-139, 140-141).

Iš sąlyginio deponavimo sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo (T. 3, b. l. 98-99) matyti, kad 2013-11-29 Alytaus rajono savivaldybės administracija už (duomenys neskelbtini) elektros instaliavimo darbus pervedė 37 661,25 Lt, kurie 2013-12-04 pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymus buvo grąžinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini). Tai, teismo manymu, patvirtina liudytojo R. L. nurodytą aplinkybę, kad Alytaus rajono savivaldybė paprašė pateikti raštą, nurodant į kokią sąskaitą pervesti pinigus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Daugų miesto gatvių apšvietimo. Jokių neginčijamų duomenų, kad R. L., surašydamas 2013-12-20 prašymą Alytaus rajono savivaldybės administracijai (T. 1, b. l. 129), o kaltinamasis A. J., jį pasirašydamas, turėjo išankstinę tyčią sukčiauti ir neteisėtai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai užvaldyti lėšas, nėra. Tuo labiau, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo (T. 1, b.l. 99-125) matyti, kad 2013-12-20 šioje sąskaitoje lėšų likutis yra 0.00 Lt. 2013-12-27 iš Alytaus rajono savivaldybės buvo gautos lėšos 49161,24 Lt už Daugų miesto gatvių apšvietimo remonto darbus. Iš šių pinigų 2013-12-27 – 2013-12-30 laikotarpiu pagal kaltinimą buvo sumokėta 48 867,12 Lt (2500 Lt UAB „Lankava“, 1 803,26 UAB „Elektrobalt, 3883,25 Lt UAB „Elektrobalt“, 33072,61 Lt antstoliui S. V., 905 Lt VMI, 2000 Lt advokatui L. B., 1203 Lt AB „Lietuvos draudimui, 3500 Lt UAB „Stateta“). Prokuroro argumentas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) 2013-12-27 ir Nr.82 7044 0600 0195 0747 2012-12-27 dienai nebuvo lėšų, nepatvirtina kaltinamojo A. J. iš anksto susiformavusios tyčios dėl apgaulės. Juo labiau, kad prokuroras detaliai neįvertino viso sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) lėšų judėjimo, kadangi matyti, kad šioje UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitoje 2013-12-30 – 2013-12-31 buvo gautos ir išlaiduotos piniginės lėšos, kurių prokuroras, pareikšdamas įtarimus, netyrė ir nevertino. Tai, kad trumpą laiko tarpą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose nebuvo lėšų, niekaip negali patvirtinti aplinkybės, kad tai sudarė sąlygas kaltinamojo išankstinės tyčios sukčiauti susiformavimui. Tuo labiau iš antstolio S. V. parodymų ir pateiktų duomenų(T. 3, b. l. 150-156) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ visos sąskaitos, tame tarpe ir sąlyginio deponavimo sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), sudaryta 2013-04-22 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitymams užtikrinti, buvo areštuotos, todėl tai leidžia teismui daryti išvadai dėl tyčios sukčiauti nebuvimo kaltinamojo A. J. veiksmuose. Tuo labiau, kaip matyti iš sąlyginio deponavimo sąskaitos išrašo (T. 3, b. l. 99), iš šios sąskaitos pagal antstolio S. V. patvarkymą bankas nurašė ir į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė 131,56 Lt. Taip pat kaltinamojo A. J. tyčią sukčiauti ir užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, paneigia faktinė aplinkybė, kad iš 49 161,24 Lt 2013-12-27 du pavedimai 1 803,26 Lt ir 3 883,25 Lt sumai (bendrai 5686,51 Lt sumai) buvo padaryti įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat visos šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad 49 161,24 Lt, dėl kurių pareikštas kaltinimas, nelaikytinas svetimu turtu, kadangi šias lėšas UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos įgijo 2013-04-22 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus Daugų miesto gatvių apšvietimo remonto darbus, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Alytaus rajono savivaldybės administraciją jokios tarpusavio sutartinės prievolės nesiejo. Be to, iš 49 161,24 Lt, kaip nurodoma kaltinime, 5686,51 Lt (1 803,26 Lt ir 3 883,25 Lt) buvo sumokėta UAB „(duomenys neskelbtini)“. Taip pat formuojant įtarimus ir kaltinimus juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktinė aplinkybė dėl 1 803,26 Lt sumokėjimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal sąskaitą Nr. RK131227/1 nenurodyta (T. 3, b. l. 25, 140-141), tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas atliktas neatidžiai.

Nustatant sukčiavimo sudėtį, kaip papildomas kriterijus taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (kai dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis esmingai pasunkintos).Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien tik sutarties sąlygų nevykdymo ar turto negrąžinimo fakto nustatymo. Kaip jau pažymėta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio santykius reglamentuoja dvi sutartys: 2012-11-30 Ilgalaikė pirkimų-pardavimų sutartis Nr. 2012-289 (T. 1, b. l. 25-26) ir 2013-06-28 Sąlyginio deponavimo sąskaitos sutartis Nr. 15.02.0099/2013, sudaryta dėl 2013-04-22 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) tarp Alytaus rajono savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, apmokėjimui užtikrinti (T. 1, b. l. 27-30, 31). Ginčas tarp šalių (UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) dėl 49 161,24 LT (14 238,08 Eur) buvo išspręstas 2015-01-30 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (T. 1, b.l. 83-85), kuria UAB „(duomenys neskelbtini)“ skolos reikalavimą perleido kitai įmonei – UAB „ELT valdymas“. Kaip nurodė kaltinamasis A. J. ir liudytojas R. L., tokiu būdu skola buvo sumokėta pačios UAB „(duomenys neskelbtini)“ iniciatyva bei pastangomis. Skola buvo sumokėta dar nepasibaigus ikiteisminiam tyrimui. Reikalavimo perleidimas yra vienas iš prievolės tarp šalių įvykdymo būdų, kurį reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.101 str. Įvertinant visus bylos duomenis, laikytina, kad nei kaltinamasis A. J., nei juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių tikslas būtų sutrukdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginti savo pažeistas teises kitomis teisinėmis priemonėmis.

Teismo nuomone, teisminio nagrinėjimo metu nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių A. J. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Įvertinus visas bylos aplinkybes, kaltinamojo padarytus veiksmus, teismas mano, kad juos laikyti apgaulingais, pakankamais sukčiavimui pagrįsti, nėra pagrindo. Visos abejonės, kilusios bylos nagrinėjimo metu, vertintinos apkaltintojo asmens naudai. Nenustačius apgaulės, kaip vieno iš būtinų objektyviosios pusės požymių, taip pat subjektyvaus požymio – A. J. išankstinės tyčios sukčiauti, konstatuotina, kad A. J. veiksmai neatitinka nusikaltimo – sukčiavimo – sudėties, tad nėra padaryta nusikalstama veika. Įvertinus visa kas aukščiau išdėstyta, laikytina, kad dėl 49 161,24 Lt (14 238,08 Eur) yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai ir kaltinamųjų veiksmai turi būti vertinami, kaip Civilinio kodekso normų pažeidimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 „Dėl teismų praktikos, taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ nurodoma, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Visos abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Ištyrus įrodymus teisme, daroma neginčijama išvada, kad kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl kaltinamasis A. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kadangi yra neįrodyta kaltinamojo A. J., kaip fizinio asmens, nusikalstami veiksmai dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymo, todėl laikytina, kad ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Atsižvelgiant į tai, kaltinamoji UAB “ (duomenys neskelbtini)“ dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., išteisintina (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Daiktinių įrodymų - nėra.

Civilinis ieškinys – nėra.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 – 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. J. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, kadangi kaltinamasis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Uždarąją akcinę bendrovę „(duomenys neskelbtini)“ dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, kadangi juridinis asmuo nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

A. J. ikiteisminio tyrimo metu skirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.

Teisėja Vilma Dapkevičienė