Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo A. J. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 str. 2 d., kadangi nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. J. teisme pakeistu kaltinimu buvo kaltinamas pagal BK 182 str. 2 d. dėl to, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi ir turėdamas teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą, esant sunkiai UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinei būklei, turėdamas tikslą apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, žinodamas, kad 2013-06-05 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB banko „SEB“ sudaryta sąlyginio deponavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią lėšos už atliktus darbus pagal 2013-04-22 remonto darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), pervedamos į sąlyginio deponavimo sutartyje numatytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „(duomenys neskelbtini)“, atidarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsiskaitymams (mokėjimams) vykdyti, pažeisdamas minėtos sutarties sąlygas, 2013-12-20 surašė ir pasirašė prašymą lėšas už atliktus darbus pagal 2013-12-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „(duomenys neskelbtini)“, kurį pateikė (duomenys neskelbtini), taip tyčia suklaidindamas (duomenys neskelbtini), kuri vadovaudamasi prašymu, už atliktus remonto darbus pagal 2013-12-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-12-27 pervedė 49161,24 Lt (14238,08 eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „(duomenys neskelbtini), kurie vėliau buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje, t. y. 2013-12-27 apmokant 2500 Lt (724,05 eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas – faktūras LAN Nr. 333324, LAN Nr. 334154, LAN Nr. 334906, 2013-12-27 apmokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1803,26 Lt (522,26 eur) pagal sąskaitą Nr. RK131227/1, 2013-12-27 apmokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3883,25 Lt (1224,67 eur) pagal PVM sąskaitą – faktūrą EBA Nr. 13601428, 2013-12-30 antstoliui S. V. nurašant 33072,61 Lt (9578,49 eur) pagal 2013-11-12 patvarkymą byloje Nr. 2-6855-911/2013, 2013-12-30 Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokant 905 Lt (262,11 eur) žyminio mokesčio byloje su „(duomenys neskelbtini)“, 2013-12-30 apmokant 2000 Lt (579,24 eur)“ apmokant AB „(duomenys neskelbtini)“ 1203 Lt (348,412 eur) pagal sąskaitą Nr. 267381909, 2013-12-30 už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokant 3500 Lt (1013,67 eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą – faktūrą STA Nr. 5019587, tokiu būdu tyčia pažeisdamas sąlyginio deponavimo sutartį, užtikrinančią apmokėjimą už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 49161, 24 Lt (14238,08 eur) turtinę žalą.

2. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ teisme pakeistu kaltinimu buvo kaltinama dėl to, kad esant juridiniu asmeniu, UAB „(duomenys neskelbtini)“, į. k. (duomenys neskelbtini), registruota adresu (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus A. J., kuris turėjo teisę atstovauti įmonę, priimti sprendimus jos vardu bei kontroliuoti jos veiklą ir kuris veikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, turėdamas tikslą apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, esant sunkiai UAB“ (duomenys neskelbtini)“ finansinei būklei, žinodamas, kad 2013-06-05 tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir AB banko „(duomenys neskelbtini)“ sudaryta sąlyginio deponavimo sutartis Nr. 15.02.0078/2013, pagal kurią lėšos už atliktus darbus pagal 2013-04-22 remonto darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini), pervedamos į sąlyginio deponavimo sutartyje numatytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „(duomenys neskelbtini)“, atidarytą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ tarpusavio atsiskaitymams (mokėjimams) vykdyti, 2013-12-20 surašė ir pasirašė prašymą lėšas už atliktus darbus pagal 2013-12-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti į kitą UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „(duomenys neskelbtini)“, šį prašymą, kurį pateikė (duomenys neskelbtini), taip tyčia suklaidindamas (duomenys neskelbtini), kuri vadovaudamasi prašymu, už atliktus remonto darbus pagal 2013-12-10 PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), 2013-12-27 pervedė 49161,24 Lt (14238,08 eur) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „(duomenys neskelbtini), kurie buvo panaudoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinėje veikloje – 2013-12-27 apmokant 2500 Lt (724,05 eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitas – faktūras LAN Nr. 333324, LAN Nr. 334154, LAN Nr. 334906, 2013-12-27 apmokant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3883,25 Lt (1224,67 eur) pagal PVM sąskaitą – faktūrą EBA Nr. 13601428, 2013-12-30 antstoliui S. V. nurašant 33072,61 Lt (9578,49 eur) pagal 2013-11-12 patvarkymą byloje Nr. 2-6855-911/2013, 2013-12-30 Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokant 905 Lt (262,11 eur) žyminio mokesčio byloje su „(duomenys neskelbtini)“, 2013-12-30 apmokant 2000 Lt (579,24 eur) advokatui L. B. pagal sąskaitą BAR Nr. 670212, 2013-12-30 už UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokant AB „(duomenys neskelbtini)“ 1203 Lt (348,412 eur) pagal sąskaitą Nr. 267381909, 2013-12-30 apmokant 3500 Lt (1013,67 eur) UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal PVM sąskaitą faktūrą STA Nr. 5019587, tokiu būdu tyčia pažeidė sąlyginio deponavimo sutartį, užtikrinančią apmokėjimą už prekes UAB „(duomenys neskelbtini)“, apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą, tuo padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ 49161,24 Lt (14238,08 eur) turtinę žalą.

3. Skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas išteisindamas A. J. ir UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ padarė išvadą, kad neįrodyta A. J., kaip fizinio asmens, nusikalstami veiksmai dėl nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., padarymo, todėl laikyta, kad A. J. ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o išteisintųjų A. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ advokatai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą nuosprendį palikti galioti.

Motyvuojamoji dalis

6. Prokuroro apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl A. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės pagal BK 182 str. 2 d.

7. Prokuroras savo skunde prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį tuo pagrindu, kad A. J. ir juridinis asmuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti nuteisti pagal BK 182 str. 2 d, t. y. už tai, kad A. J. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, tuo padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 49161,24 Lt (14238,08 Eur) turtinę žalą. Tačiau sutikti su tokiu prokuroro apeliacinio skundo reikalavimu ir jį pagrindžiančiais motyvais negalima.

7.1. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog A. J. ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas juridinis asmuo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, t. y. veikos numatytos BK 182 str. 2 d. Išteisindamas A. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir patikrintais įrodymais bei padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančias išvadas. Prokuroro apeliaciniame skunde nėra tokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti priešingai ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl A. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės nebuvimo. Iš to seka, kad prokuroro apeliacinio skundo motyvai, jog teismas netinkamai vertino įrodymus, savo išvadas grindė tik prielaidomis, nemotyvavo išvados dėl tyčios nebuvimo, nepilnai ir netinkamai vertino liudytojų R. K., R. L., L. A. parodymus, yra nepagrįsti, todėl atmetami. Konstatavus, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, jog A. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., nusikaltimo požymių, atmetami ir prokuroro skundo motyvai dėl A. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skirtinų bausmių.

7.2. Pažymėtina, kad pagal BK 182 str. 2 d., baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą. Svetimas (tai yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis) turtas gali būti įgyjamas taip pat ir civilinių sutarčių pagrindu, tačiau tokiu pagrindu turtas įgyjamas teisėtai, sutarties sudarymo metu šalims išreiškus savo tikrąją valią. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės, kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdo, panaudojimas prieš turto savininkus ar teisėtus valdytojus. Sukčiavimo esmė ir yra apgaulės panaudojimas, o dėl to svetimas turtas įgyjamas neteisėtai. Apgaulė - tai turto savininko ar teisėto valdytojo suklaidinimas ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko nuosavybėn. Sukčiavimo atveju apgaulė naudojama būtent kaip turto savininko (valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Apgaulė sukčiaujant yra esminė, o tai reiškia, kad suklaidinimas privalo turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kaltininkui. O dėl kaltininko ketinimų turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas įvairiais būdais. Šioje byloje surinktais įrodymais nenustatyta, kad A. J., būtų turėjęs tikslą ir siekęs apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, tuo padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę žalą. J. J. teisme nurodė, kad tuo pačiu laikotarpiu buvo pasirašytos dvi sutartys su (duomenys neskelbtini) ir vykdomi du projektai. Viena sutartis buvo dėl (duomenys neskelbtini) gatvės pastate apšvietimo darbų atlikimo, kita – (duomenys neskelbtini) gatvės apšvietimo darbai, dėl kurių apmokėjimo buvo sudaryta sąlyginio deponavimo sąskaitos sutartis, todėl dalis apmokėjimo vyko per deponavimo sąskaitą. Jis nurodė, kad prašė UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžinti pinigus, nes jie buvo pervesti visiškai už kitą objektą, nesusijusį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Daugų gatvės apšvietimo darbai buvo pavesti darbų vadovui R. L., jis sutvarkė dokumentus, o jam, kaip įmonės vadovui, davė pasirašyti. Jis mano, kad savivaldybė paprašė parašyti raštą, į kokią sąskaitą vesti pinigus, kadangi jau buvo precedentas, kai vieną kartą pinigai pateko ne į tą sąskaitą, kaip numatyta sutartyje. Jis negali paaiškinti, ar R. L. suklydo, ar nesuklydo, nurodydamas ne tą sąskaitą, kadangi R. L. kuravo šį objektą, o jis, kaip vadovas, pasitikėjo savo darbuotoju, ir pateiktą raštą savivaldybei pasirašė. Pasirašydamas raštą, jis neturėjo jokio tikslo ką nors apgauti. Jam buvo žinoma apie areštuotas sąskaitas, todėl nežiūrint to, į kokią sąskaitą būtų patekę pinigai, antstolis būtų juos nurašęs. A. J. taip pat nurodė, kad tų metų gegužės mėnesį buvo atvykusi „(duomenys neskelbtini)“ atstovė L. A. ir buvo tariamasi dėl skolos grąžinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pasiūlė sudaryti skolos perleidimo sutartį, tačiau atstovė prašė atiduoti pinigus įprastu būdu. UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinė padėtis buvo sudėtinga, todėl jie siūlė įvairius skolos grąžinimo variantus, bet L. A. nesutiko. Po kažkiek laiko „(duomenys neskelbtini)“ sutiko dėl skolos reikalavimo teisės perleidimo, todėl „(duomenys neskelbtini)“ skolą sumokėjo „(duomenys neskelbtini)“. Jeigu šie mokėjimai, kurie nurodyti kaltinime, būtų neįvykę, nemano, kad įmonės veikla dėl to būtų sutrikusi, nes įmonė turėjo atsargų, vyko darbai.

7.3. Tuo tarpu liudytojas R. L. parodė, kad jam skambino iš savivaldybės ir prašė pateikti raštą, į kokią sąskaitą pervesti pinigus. Jis paruošė raštą, davė pasirašyti tuometiniam direktoriui A. J., ir raštą pateikė savivaldybei. Jis nurodydamas sąskaitą suklydo ir nurodė ne tą sąskaitos numerį, nes pažiūrėjo ne į tą sutartį. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo dvi sutartis su (duomenys neskelbtini). Kadangi savivaldybė turėjo dvi sutartis, todėl prašė patikslinti į kokią sąskaitą mokėti. Tuo metu abejuose objektuose buvo atlikta darbų už panašią sumą. Tuo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos buvo areštuotos, todėl antstolis pinigus būtų nurašęs nuo bet kurios sąskaitos. Jo klaida, kad neteisingai nurodė sąskaitos numerį. Nurodydamas ne tą sąskaitos numerį, jokios apgaulės ir naudos nesiekė. Liudytojas antstolis S. V. patvirtino, kad skolos išieškojimui areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitas ir jei į sąlyginio deponavimo sąskaitą būtų patekę piniginės lėšos, tai jos būtų nurašomos, kaip ir visos kitos piniginės lėšos. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja R. K., tuo laikotarpiu dirbusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere, parodė, kad visų aplinkybių dėl 49000 Lt sąskaitos išrašymo gerai neprisimena, tačiau mano, kad ji galėjo suklysti ir neuždėti varnelės ir taip nurodyti ne tą sąskaitą, nes buvo atvejų, kad užsakovai perveda ne į tą sąskaitą, kaip nurodyta dokumente. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašo visus būsimus mokėjimus, vykdomus pagal 2013-04-22 sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) mokėti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) SEB banke. Šis raštas laikytinas sąlyginio deponavimo sąskaitos sutarties Nr. 15.02.0099/2013 priedu Nr. 1 pagal šios sutarties 4.1 punktą. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-02 rašto Nr. 20131202 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į AB (duomenys neskelbtini) banką, prašydama, lėšas 37661,25 Lt iš sąlyginio deponavimo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervesti į UAB „(duomenys neskelbtini)“ einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad šios lėšos į sąlyginio deponavimo sąskaitą pateko per klaidą už atliktus darbus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)2013-10-31. Be to, liudytoja L. A. parodė, kad baigiant apmokėti paskutines sąskaitas „(duomenys neskelbtini)“ pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad į sąlyginio deponavimo sąskaitą klaidingai už kitą objektą pateko pinigai - 37000 Lt, kuriuos paprašė grąžinti į jų einamąją sąskaitą. Jie bankui parašė raštą, kad neprieštarauja dėl pinigų grąžinimo. Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2013-12-03 rašto Nr. 13/-209 matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka, kad 37661,25 Lt iš sąlyginio deponavimo sutarties būtų grąžintos UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad (duomenys neskelbtini) paprašė patikslinti į kokią sąskaitą pervesti pinigus pagal sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl (duomenys neskelbtini) miesto gatvių apšvietimo, ką ir nurodė liudytojas R. L..

7.4. Iš bylos duomenų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ niekada neneigė skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“, su jais bendravo, siūlė įvairius atsiskaitymo būdus, o vėliau buvo rasta išeitis ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ padengė tretysis asmuo. Iš byloje nustatytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad kas nors būtų turėjęs naudos dėl to, kad 49 161,24 Lt pateko į kitą įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą. Pažymėtina ir tai, kad bylos aplinkybių kontekste, tas faktas, jog trumpą laiko tarpą UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitose nebuvo lėšų, niekaip nepatvirtina aplinkybės, kad tai sudarė sąlygas A. J. išankstinės tyčios sukčiauti susiformavimui. Todėl šiuo aspektu prokuroro skundo motyvai atmetami. Be to, A. J. tyčią sukčiauti paneigia ir tai, kad iš 49161,24 Lt 2013-12-27 du pavedimai bendrai 5686,51 Lt sumai buvo padaryti įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pažymėtina ir tai, kad 49161,24 Lt pervesti UAB „(duomenys neskelbtini)“ iš Alytaus rajono savivaldybės administracijos, kaip įgytos 2013-04-22 sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu už UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktus (duomenys neskelbtini) miesto gatvių apšvietimo remonto darbus. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“, priešingai nei teigia prokuroras, galėjo šiomis lėšomis disponuoti kaip nuosavu turtu, juo labiau, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) jokios tarpusavio sutartinės prievolės nesiejo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad nėra jokio teisinio pagrindo A. J. veiksmus laikyti apgaule, pakankama sukčiavimui pagrįsti. Nenustačius sukčiavimui kvalifikuoti būtinojo požymio – apgaulės, galima pagrįstai teigti, jog A. J. veiksmai neatitinka nusikaltimo – sukčiavimo, sudėties, kas patvirtina, kad dėl 49161,24 Lt (14238,08 Eur) yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nes, priešingai nei savo skunde teigia prokuroras, nei A. J., nei UAB „(duomenys neskelbtini)“ neatliko jokių neteisėtų veiksmų, kurių tikslas būtų sutrukdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ ginti savo pažeistas teises kitomis teisinėmis priemonėmis.

7.5. Įvertinus paminėtas aplinkybes konstatuojama, kad A. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai išteisinti pagal BK 182 str. 2 d., kaip nepadarę veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.). Todėl prokuroro apeliacinio skundo motyvai, kuriais jis teigia, kad A. J. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi būti nuteisti pagal BK 182 str. 2 d., atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl proceso išlaidų

8. Byloje gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. J., išlaidas sudaro 75,27 Eur (4 t., 29 b. l.). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Pažymėtina, kad A. J. skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisintas dėl jam ir juridiniam asmeniui UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktų kaltinimų, o bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka apylinkės teismo nuosprendis paliekamas galioti padarius išvadą, kad A. J. šioje byloje išteisintas pagrįstai. Todėl nėra teisinio pagrindo priteisti iš A. J. antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.