- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-16
- Bylos Nr.
- 1-929-946/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10631-2015-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- A. F.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. F., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, pensininkas, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, anksčiau teismo neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. F. 2015-02-20, apie 10 val. 35 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą administracinį teisės pažeidimą, tai yra už tai, kad būdamas neblaivus vairavo automobilį „Opel Vectra“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Mobilaus būrio patruliams M. Š. ir A. D. tarnybiniame automobilyje „VW Tarnsporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ant priekinės keleivio sėdynės padėjo 50 eurų, tokiu būdu siekdamas papirkti valstybės tarnautojus davė didesnį negu 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad pareigūnai nerašytų administracinio teisės pažeidimo, tai yra už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus.
A. F. teisme prisipažino visiškai padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir apklausiamas parodė, kad tą dieną jį sustabdė policijos pareigūnai vairuojantį automobilį. Paėmė dokumentus, mašinoje pradėjo klausinėti. Jis buvo neblaivus, todėl pasakė jiems, kad gal galima pasikalbėti. Jis pareigūnų neklausė kiek jiems reikia duoti pinigų, davė jiems pagal galimybes. Pareigūnai pradžioje tik sakė „ką siūlai?“. To klausė pareigūnas, kuris sėdėjo šalia vairuotojo. Abu pareigūnai sėdėjo priekyje. Pinigus davė tam pareigūnui, kuris sėdėjo priekinėje kėdėje, keleivio sėdynėje. Kalbėjo su juos tas pats pareigūnas, kuris sėdėjo keleivio kėdėje. Vairuotojas beveik nekalbėjo. Išėmęs 50€ banknotą padėjo tarp sėdynių, bet pareigūnas vis tiek rašė, tai suprato, kad ir dėl kyšio. Kad už kyšio davimą gresia atsakomybė žinojo pats, buvo apie tai skaitęs. Savo poelgį vertina blogai. Jeigu pareigūnai nebūtų jo paklausę „ką siūlai?“, jis vis tiek būtų pasielgęs taip pat.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais sekančiais įrodymais.
Liudytojas A. D. parodė, kad vasario mėnesio 20 dieną apie 10.00 val., dirbo su kolega M. Š.. iš VPK budėtojo gavo iškvietimą, kad Taikos prospektu, prie „Trijų berželių“ važiuoja automobilis Opel markės, galimai neblaivus vairuotojas. Nuvykus į vietą sustabdė tą automobilį, nustatė, kad jį vairavo kaltinamasis F. Jau bendraujant nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Jam paaiškino, kad nustačius neblaivumą, bus paimtas vairuotojo pažymėjimas. Jis prašė nefiksuoti pažeidimo. Aiškino, kad vairuotojo pažymėjimas mirtinai reikalingas. Ir jis vis prašė nefiksuoti pažeidimo ir padėjo 50€ kupiūrą ant priekinės sėdynės atlošo. Prieš pabedant banknotą, jis vis siūlė susitarti, į jo siūlymą susitarti atsakė gal 3-4 kartus. Minėjo jam, kad yra atsakomybė, perspėjo. Nei iš jo, nei iš kolegos jokio sutikimo paimti kyšį nebuvo. Be t kaltinamasis sakė, kad gyventi vis tiek reikia ir padėjo kupiūrą. Tuomet kolegai Š. pasakė, kad paimtų kupiūrą, kad apsaugoti įkaltį, nes praktikoje yra buvę, kad pagriebia tuos pinigus ir sako, kad nieko nedarė. F. nustatė neblaivumą. Buvo vidutinis girtumas. Po įvykio pranešė budėtojui, kad buvo kyšis. Pranešė operatyvinei grupei, surašė tarnybinius pranešimus. Kaltinamajam buvo išaiškinta, ką jis padarė. Tuo metu dar nebuvo rašomas protokolas. Buvo aišku, kad jis pats suprato, kad gali įpūsti ir dėl to siūlė kyšį.
Liudytojas M. Š. parodė, kad patruliuodamas su patruliu A. D. gavo pranešimą, kad Taikos prospekte važiuoja neblaivus vairuotojas. Sustabdė tą transporto priemonę ir patikrino vairuotojo neblaivumą, nustatė vidutinį girtumą. Pilietis klausė, dėl ko jį sustabdė. Paaiškinus, kad buvo gautas pranešimas. Jis tada pasiūlė kaip nors susitarti. Jis jo tada paklausė, ką jis turi omenyje sakydamas „gal susitarkime“. Jis atsakė, kad „matau, jog esat jaunas pareigūnas ir nelabai žinot, čia aš jums apdėsiu ir nereikės rašyti protokolo“. Tas pokalbis dėl kyšio vyko mūsų tarnybiniame automobilyje. Kaltinamasis atsisėdo automobilio gale. Tada padėjo 50€, jei gerai atsimena, tarp priekinių sėdynių. Pinigus padėjo ant priekinės pusės keleivio krašto sėdynės, kur yra galvai atsilošti, prie tos vietos. Tik jie tada iš tos vietos pinigus paėmė ir padėjo į priekį, kad jis jų nepaimtų. Ir tada, kai atvyko tyrėjai, padėjo tuos pinigus atgal. Kai padėjo pinigus kaltinamasis, pasakė jam, kad bus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už pareigūnų papirkimą. Kyšį siūlė berašant protokolą. Užuominų iš jo ar kolegos pusės apie galimą susitarimą nebuvo. Tada iškvietė operatyvinę grupę, surašė protokolą ir viskas.
Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Patrulių rinktinės mobilaus būrio patrulių A. D. ir M. Š. 2015-02-20 tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, kad 2015-02-20 apie 10 val. 20 min. iš VPK gavo pranešimą vykti į Taikos pr. 74, Kaune, kur transporto priemonę „Opel‘, vaslt. Nr. (duomenys neskelbtini) galimai vairuoja neblaivus vairuotojas. Nuvykus minėtu adresu 10 val. 35 min. Taikos pr. - Kovo 11-osios g. pastebėjo važiuojančią transporto priemonę „Opel“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vairuotojas, sukėlė jiems įtarimą. Sustabdžius transporto priemonę sužinojo, jog ją vairavo A. F., gim. . (duomenys neskelbtini). Vairuotojas paaiškino, kad nesenai vartojo alkoholio, nuo jo jautėsi sklindantis alkoholio kvapas. Patikrinus pilietį alkoholio matuokliu jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tai yra 2.33 promilės. Vairuotojas pradėjo reikalauti, kad jam nerašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo, teigė kad jis atsilygins už tai, paaiškinus piliečiui, kad už kyšio davimą ar siūlymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, jis teigė kad suprato, tačiau nenori prarasti teisių ir sėdėdamas tarnybinės transporto priemonės galinėse sėdynėse, persivertė į priekį ir ant priekinės keleivio sėdynės padėjo 50 eurų kupiūrą. Piliečiui buvo paaiškinta, kad jis yra sulaikytas už bandymą papaikti policijos pareigūnus. Piliečiui buvo surašytas ATP protokolas dėl KET 14 p. pažeidimo ir iškviesta operatyvinė grupė (b.l. 4-5).
Apžiūros protokole, kuriame užfiksuota policijos tarnybinio automobilio apžiūra, nurodyta, kad apžiūrėtas automobilis VW Transporter, valst nr. (duomenys neskelbtini) jame rastas ir paimtas nuo keleivio sėdynės 50 eurų banknotas, Nr. X46795763648 (b.l. 7-10)
2015-02-20 administracinio teisės pažeidimo protokole, surašytame A. F. už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, nurodyta, kad jam nustatytas 2,33 promilės neblaivumas (b.l. 15-16)
Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika perduodant jį teismui buvo kvalifikuota pagal BK 227 str. 2 d., kuri nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui siekdamas neteisėto paperkamo valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus. Taigi papirkimas objektyviai reiškiasi bent vieno iš alternatyvių veiksmų padarymu: kyšio pasiūlymu, pažadu jį duoti, susitarimu duoti kyšį ar jo davimu. Kvalifikuojant asmens veiksmus pagal BK 227 straipsnį, esminę reikšmę turi ne tai, kieno naudai siūloma, žadama, susitariama duoti kyšį ar jis yra duodamas, o tai, ko siekiama tokiais veiksmais. Šiuo atveju kvalifikuojant kaltinamojo veiką pagal BK 227 str. 2 d. būtina nustatyti, kad siūlant, žadant, susitariant duoti ar duodant pinigus ar kitas turtines vertybes, valstybės tarnautoją (jam prilygintą asmenį) siekiama paveikti taip, kad jis, vykdydamas įgaliojimus, elgtųsi neteisėtai ir būtent taip, kaip to pageidauja papirkėjas.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. F. už tai, kad jis nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn ir jam dėl nustatyto jo padaryto administracinės teisės pažeidimo (automobilio vairavimo esant neblaiviam) policijos pareigūnai nesurašytų administracinės teisės pažeidimo protokolo pasiūlė policijos pareigūnams susitarti, kad jis už tai, kad tai nebūtų daroma, duos jiems pinigų bei tiesiogiai jiems už tai pasiūlė 50 eurų ir šiuos pinigus išsitraukęs padėjo policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje. Kaip nustatyta policijos pareigūnų parodymais, tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija ir paties kaltinamojo parodymais, pats kaltinamasis tiesiogiai žodžiu pateikė pasiūlymą duoti pinigus pareigūnams, ir aiškiai davė jiems suprasti, kad jo ketinimai rimti, nes tai pakartojo (pinigus pasiūlė) kelis kartus, o galiausiai ištraukęs pinigus juos tiesiog padėjo pareigūnams už tai, kad protokolas nebūtų rašomas ir jis nebūtų traukiamas administracinėn atsakomybėn. Tai jis padarė, kaip matyti iš policijos pareigūnų parodymų, paaiškinimų tarnybiniuose pranešimuose, būdamas pareigūnų įspėtas, kad tokia jo veika yra neteisėta ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę, be to, kaip nustatyta ir kaltinamojo parodymais, jis ir be pareigūnų paaiškinimo, žinojo, kad už tai įstatymas numato atsakomybę. Tai rodo, kad kaltinamasis suprato savo veikos pavojingumą ir neteisėtumą, suprato, kad siekia papirkti savo pareigas vykdančius policijos pareigūnus ir paveikti juos tokiu būdu taip, kad šie savo pareigų neatliktų ir nesurašytų jam administracinės teisės pažeidimo protokolo.
Todėl ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis veikdamas tiesiogine tyčia tiesiogiai žodžiu pasiūlė ir davė 50 eurų kyšį savo įgaliojimus vykdžiusiems policijos pareigūnams. Tai reiškia, kad jis siekė paperkamų valstybės tarnautojų – policijos pareigūnų neteisėto neveikimo vykdant jiems priskirtus įgaliojimus, vienas kurių ir yra būtent sulaikyti įtariamus teisės pažeidėjus, kad jiems būtų surašytas administracinės teisės pažeidimo protokolas nustačius tam faktinį bei teisinį pagrindą. Tokiu būdu jis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d., kuri yra teisingai kvalifikuota kaip baigtas nusikaltimas.
Todėl konstatuotina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma yra pagrindas A. F. pripažinti kaltu padarius BK 227 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
A. F. atsakomybe lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl to nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Skiriant kaltinamajam bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).
A. F. padarė vieną nusikalstamą veiką (apysunkį tyrinį nusikaltimą), jis veikė tiesiogine tyčia, šį nusikaltimą padarė būdamas anksčiau neteistas, todėl teismas sprendžia, kad pirmą kartą teisiamas A. F. nėra sistemingai nusikalstantis ar kitokius teisės pažeidimus darantis ar linkęs juos daryti asmuo.
Nustatant bausmės dydį atsižvelgiama ir į tai, kad yra nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybė, į tai, kad ji yra vedęs, pensininkas.
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką skirtina BK 227 str. 2 d. sankcijoje numatyta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė - bauda. Bausmės dydis nustatytinas artimas tokios bausmės dydžio minimumui.
A. F. paskyrus bausmę, ji turės būti sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ str.), nes tam yra visos reikalingos sąlygos (byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką).
Nusikalstamai veikai padaryti panaudota priemonė – pinigai (50 eurų) nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuotini (BK 72 str. 2 ir 3 dalys).
Byloje buvo gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos elektroniniu parašu pasirašyta ir elektroniniu paštu atsiųsta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. kurioje nurodyta, kad šios tarnybos koordinatoriaus parinkimu advokatas G. Z. teikia antrinę teisinę pagalbą A. F. šioje byloje, dėl ko yra patirtos išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą.
Vadovaujantis BPK 106 str. str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 9 p. numatytu pagrindu, kuris numato, kad gynėjo dalyvavimas yra būtinas nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš esmės galėtų būti priteisiamos iš kaltu pripažinto A. F. vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis.
Tačiau nagrinėjamu atveju minėtų išlaidų priteisti nėra pagrindo. Pirma, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rašte (pažymoje) nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir jokiu būdu neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Antra, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybą įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos. Analogiškai tokio pobūdžio klausimai sprendžiami ir aukštesniųjų teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-540/2014, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-252-478-2014, Nr. 1A-336-319-2014 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 1 ir 2 dalimis, 304 str., 305 str. 1 d., 5, d., 6 d., 307 str. 1 d., 6 d., 7 d.,
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 str. 2 d. ir paskirti jam bausmę - baudą 12 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio (451,92 eurų).
Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – baudą 8 MGL (301,28 eurų).
Į A. F. paskirtos galutinės bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 str., įskaityti laikotarpį nuo 2015-02-20 dienos iki 2015-02-22 dienos, kai A. F. buvo sulaikytas, prilyginant šią 1 (vieną) sulaikymo dieną 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad likusi neatlikta bausmė pagal šį nuosprendį yra 4 MGL (150,64 eurų) bauda.
Išaiškinti A. F., kad jam paskirtoji bauda turi būti sumokėta per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, o dokumentą, patvirtinantį baudos sumokėjimą, pristatyti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus nusikalstamai veikai padaryti panaudotą priemonę – A. F. priklausančius pinigus (50 eurų), laikomus Kauno apskrities VPK Finansų skyriuje (b.l. 17-18), konfiskuoti (BPK 94 str. 1 d. 1 p.).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. F. nepriteisti.
A. F. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti paskirtą bausmę, minėtą rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.