- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-11
- Bylos Nr.
- e2-4289-835/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „M.“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „M.“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „M.“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M.“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „M.“ kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės UAB „M.“ 2 324,10 Eur skolą, 929,64 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2013 m. vasario 6 d. šalys sudarė sutartį Nr. 2013.02.06, pagal kurią ieškovė įsipareigojo teikti siuvimo paslaugas, o atsakovė už jas apmokėti sutartyje numatyta tvarka. Nuo 2013 m. kovo 4 d. iki 2013 m. balandžio 30 d. ieškovė už suteiktas paslaugas išrašė šešias sąskaitas faktūras 10 124,92 Eur sumai. Atsakovė produkciją gavo, jokių pretenzijų dėl atlikto darbo nereiškė, tačiau atsiskaitė tik iš dalies ir šiai dienai ieškovei skolinga 2 324,10 Eur. Kadangi atsakovė gera valia skolos nesumokėjo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – ir Mokėjimų įstatymas) nuostatomis, atsakovė privalo ieškovei mokėti 8 procentų dydžio metines palūkanas.
Atsakovė ir jos atstovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad dėl atsakovės atlikto darbo pretenzijų neturi, tačiau suknelės pasiūtos iš atsakovės pateiktos brokuotos medžiagos, apie tai nepranešus atsakovei, kaip numatyta sutarties 3.4 ir 3.6 punktuose. Nesutinka su paskaičiuotomis 929,64 Eur palūkanomis ir 8 procentų procesinių palūkanų dydžiu, nes abi sutarties šalys yra verslininkai ir nebuvo jokio šalių susitarimo dėl procesinių palūkanų, todėl už termino praleidimą ieškovė turėtų teisę reikalauti 6 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 2 dalį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl skolos priteisimo
Byloje nėra ginčo, jog tarp šalių susiklostė rangos teisiniai santykiai. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis).
Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė UAB „M.“ ir atsakovė UAB „M.“ 2013 m. vasario 6 d. sudarė sutartį Nr. 2013.02.03, kurioje ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės užsakymus teikti siuvimo paslaugas, o atsakovė įsipareigojo apmokėti už paslaugas sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Šios sutarties pagrindu ieškovė atsakovei išrašė 2013 m. kovo 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000208, 2013 m. kovo 5 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000209, 2013 m. kovo 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000212, 2013 m. balandžio 18 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000214, 2013 m. balandžio 26 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000215 ir 2013 m. balandžio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 0000217 (ieškinio priedas Nr. 4). Bendra išrašytų PVM sąskaitų faktūrų suma sudarė 10 124,92 Eur už darbužių pasiuvimą. Atsakovė pagal šias PVM sąskaitas faktūras su ieškove atsiskaitė tik iš dalies ir liko skolinga 2 324,10 Eur.
Prievolės turi būti vykdomos tinkamai, sąžiningai, nustatytais terminais pagal įstatymų ir sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Bet koks iš sutarties atsiradusios prievolės nevykdymas, įskaitant įvykdymo termino praleidimą, laikomas sutarties nevykdymu (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis).
Iš PVM sąskaitų faktūrų nustatyta, kad ieškovė tinkamai bei laiku įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus – pasiuvo įvairių modelių drabužius pagal atsakovės užsakymus iš jos pateiktos medžiagos, perdavė šio darbo rezultatą atsakovei. Atsakovės atstovės V. S. ir J. S., patikrinusios pasiūtų darbužių kiekį ir kokybę, juos priėmė ir pasirašė ieškovės PVM sąskaitas faktūras, jokių priekaištų dėl drabužių pasiuvimo kokybės ieškovei nereiškė, t. y. nesinaudojo 2013 m. vasario 6 d. sutarties Nr. 2013.02.06 3.13 punkte įtvirtinta teise reikšti pretenzijas dėl nekokybiško drabužių pasiuvimo. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė skolos nepaneigė, o nesutikimą su ieškiniu įrodinėjo faktu, kad ieškovė nesilaikė sutarties 3.4 ir 3.6 punkto reikalavimų ir nepranešė atsakovei apie brokuotą medžiagą, bet iš jos pasiuvo brokuotus gaminius. Pateikė 2013 m. kovo 27 d. UAB „M.“ darbuotojų pasirašytą aktą, kaip įrodymą apie patirtus 7 268,82 Lt nuostolius. Tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad surašant šį aktą dalyvavo ieškovė, kad ieškovė apie jį žinojo, kad aktas buvo įteiktas ieškovei, kad aktas oficialiai užregistruotas, kad nuostoliai apskaityti atsakovės buhalterijoje, kad atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas ir vyko šalių bendravimas šiuo klausimu, nepateikė. Faktą, kad ieškovė su atsakove bendravo brokuotų medžiagų klausimu ir atsakovė jokių pretenzijų dėl patirtų nuostolių nereiškė bei buvo patenkinta pasiuvimu, patvirtina pateiktas šalių susirašinėjimas elektroniniu paštu (e. b. l. 14).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnį, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismas šios kategorijos bylose neprivalo rinkti įrodymų savo iniciatyva (CPK 179 straipsnis). Įrodymų vertinimo taisyklės suformuluotos CPK 185 straipsnyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmę sudaro laisvo įrodymų vertinimo principas. Šis principas reiškia tai, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusiškų ir objektyvių aplinkybių, kurios buvo išnagrinėtos įrodinėjimo proceso metu.
Įvertinus visas išnagrinėtas bylos aplinkybes, ištirtus rašytinius įrodymus, esančius byloje, šalių paaiškinimus, ieškinio reikalavimas dėl skolos už atliktus siuvimo darbus priteisimo tenkinamas visiškai, kadangi jis įrodytas rašytiniais bylos dokumentais, ir ieškovei iš atsakovės priteisiama 2 324,10 Eur skola (CK 6.1 straipsnis, 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.256 straipsnio 1 dalis, CPK 178 straipsnis).
Dėl palūkanų priteisimo
Ieškovė prašė priteisti 929,64 Eur palūkanas, skaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymą. Atsakovė nurodė, kad ieškovė gali prašyti 697,20 Eur palūkanų, skaičiuojamų tik pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį.
Palūkanos – tai mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos) arba minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). CK 6.261 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, jis privalo mokėti sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Kompensuojamosios palūkanos bei jų dydžiai taip pat gali būti įtvirtinti specialiuosiuose teisės aktuose, pavyzdžiui, Mokėjimų įstatyme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1.37). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja teismų praktiką aiškindamas, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010, 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2011). Pagal Mokėjimų įstatymo nustatyto dydžio palūkanas moka ūkio subjektai, kurie įstatymų nustatyta tvarka verčiasi ūkine komercine ar profesine veikla (Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Palūkanas nurodyti ūkio subjektai moka, jeigu jų sudarytas sandoris yra komercinis (Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Pagal teismo nustatytas aplinkybes šalys yra ūkio subjektai, tarp kurių susiklostė rangos teisiniai santykiai, kuriuos pagrindžia ieškovės atsakovei išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Remiantis teismo nustatytomis aplinkybėmis ir kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad yra pagrindas ieškovės prašomoms palūkanoms taikyti Mokėjimų įstatymo 2 straipsnio 5 punkte nustatytą palūkanų dydį. Šalys nebuvo susitarę dėl palūkanų dydžio, Mokėjimų įstatyme nustatytos 8 procentų palūkanų mažinimui pagrindų nėra, todėl iš atsakovės priteisiamos 929,64 Eur palūkanos, skaičiuojamos už penkis metus nuo 2013 m. gegužės 30 d.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
Atsakovės teigimu, ieškovė remdamasi Mokėjimų įstatymu nepagrįstai prašo priteisti 8 procentų procesines palūkanas. Teismas su šiuo atsakovės argumentu nesutinka. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis kasacinio teismo praktika, jeigu šalys nėra susitarusios dėl kitokios palūkanų už pavėluotus mokėjimus normos, teismas, nustatęs, jog ginčo šalių sandoris atitinka Mokėjimų įstatymo nurodytus komercinių sandorių požymius, kai kreditorius to reikalauja, turėtų taikyti šio įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010). Remiantis tuo, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovė pagrįstai prašo priteisti 8 procentų procesines palūkanas už priteistą 3 253,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo dienos 2019 m. balandžio 30 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, todėl jos priteisiamos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovės priteisiamos 323,00 Eur bylinėjimosi išlaidos – 73,00 Eur žyminis mokestis ir 250,00 Eur išlaidos už advokato padėjėjo teisinę pagalbą, nes jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytų maksimalių dydžių (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis, 98 straipsnis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 Eur bylos šaliai, todėl jos nepriteisiamos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „M.“ 2 324,10 Eur skolą, 929,64 Eur palūkanas, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 3 253,74 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2019 m. balandžio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 323,00 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „M.“.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.