Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danguolė Šiugždinytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimo E. M. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

E. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Aukštesnysis teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. M. kaltė padarius jai inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą yra įrodyta. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde E. M. nurodo, kad ji su parodymais nesutinka ir negalėjo apsiginti, kadangi nežinojo teismo datos, negavo jokio pranešimo. Tačiau iš administracinio teisės pažeidimo protokolo (b. l. 1) matyti, kad E. M. su pažeidimu sutiko, labai gailisi, pažadėjo, kad ateityje tai nepasikartos, ir prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Be to, E. M. 2015 m. lapkričio 12 d. paaiškinime (b. l. 8) nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 13 d., apie 19 val., būdama girta iškvietė policijos pareigūnus ir melagingai nurodė, kad jos kaimynė ją uždarė, nors to nebuvo, dėl šio įvykio gailisi, o su kaimyne konfliktuoja dėl jos dukters. Iš byloje esančio administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad E. M. pasirašytinai buvo įteiktas administracinio teisės pažeidimo protokolo nuorašas, kuriame nurodyta, jog administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimas vyks 2015 m. lapkričio 26 d., 8.30 val., Alytaus rajono apylinkės teisme, Dariaus ir Girėno g. 17, pirmojo aukšto fojė. Tai reiškia, kad E. M. buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tačiau ji į teismo posėdį neatvyko, protokole nurodė, kad prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, todėl apylinkės teismas teisėtai ir pagrįstai, nepažeisdamas E. M. procesinių teisių, administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

LR ATPK 186 straipsnyje nustatyta, kad žinomai melagingas priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimas užtraukia baudą nuo 86 iki 173 eurų arba administracinį areštą iki 30 parų.

Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra ir šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais turi būti parenkama tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Pažymėtina ir tai, kad individualizuodamas pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismas turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pagal sankciją už padarytą pažeidimą paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei LR ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Iš nutarimo akivaizdu, kad už E. M. padarytą administracinį teisės pažeidimą, pirmosios instancijos teismas nuobaudą paskyrė įvertinęs visas reikšmingas šiam klausimui spręsti aplinkybes. Teismas įvertino pažeidėjos asmenybę (ji turi devynias galiojančias administracines nuobaudas), jos padaryto pažeidimo pobūdį (analogišką pažeidimą padaro ketvirtą kartą), atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas nuoširdžiai gailisi (LR ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančias aplinkybes – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punktas), teisės pažeidimas padarytas neblaivaus asmens (LR ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kaip matyti, ankstesniais nutarimais skirtos baudos teigiamos įtakos E. M. elgesiui neturėjo, ji savo elgesio nekeičia ir toliau daro pažeidimus, ignoruoja visuomenėje bendrai pripažintas elgesio taisykles. Nustatytos aplinkybės neabejotinai leidžia konstatuoti, kad E. M. paskirta LR ATPK 186 straipsnio sankcijoje numatyta griežtesnė administracinė nuobauda – areštas, yra visiškai pagrįsta ir teisėta, atitinkanti padaryto pažeidimo pobūdį ir leisianti pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, numatytus LR ATPK 20 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismo paskirta 5 parų administracinio arešto nuobauda nelaikytina per griežta ar aiškiai neteisinga, kadangi E. M. anksčiau ne kartą buvo bausta paskiriant jai administracines baudas, taip pat jai jau buvo paskirtas ir administracinis areštas, kuris, vadovaujantis LR ATPK 338¹ straipsniu, buvo sąlyginai atidėtas, įpareigojant pažeidėją atlikti 50 valandų nemokamų viešųjų darbų, tačiau ir tai jos neatgrasė nuo analogiškų pažeidimų darymo ir ji tinkamų išvadų nepadarė.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai, ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013 ir kt.). Administracine nuobauda yra siekiama nubausti administracinį teisės pažeidimą padariusius asmenis, auklėti juos, kad laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat sulaikyti tiek patį teisės pažeidėją, tiek ir kitus asmenis nuo naujų teisės pažeidimų padarymo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad patenkinus apeliacinį skundą ir paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą, nebūtų pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. E. M. paskirta administracinė nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjos asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir yra proporcinga padarytam teisės pažeidimui, todėl keisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimą apeliacinio skundo motyvais teisinio pagrindo nėra. Apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą, o E. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.