- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-192-634/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-41402-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Jankauskienė, Albinas Antanaitis, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- D. D.
- Nukentėjusysis
- K. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios D. D. gynėjo advokato E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo
D. D. pripažinta kalta padariusi nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir jai paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė bei BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte (redakcijos, galiojusios iki 2020 m. liepos 1 d.) numatytas įpareigojimas: per visą laisvės apribojimo bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas D. D. sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. 1.10 val. iki 2019 m. rugsėjo 27 d. 15.21 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. D. D. nuteista Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendžiu už tai, kad būdama apsvaigusi nuo alkoholio, 2019 m. rugsėjo 26 d. apie 23.15 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - nepilnametės globotinės K. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, tai yra elektros prailgintuvo laidu, ne mažiau kaip du kartus, smūgiavo per kojas, tokiu būdu sukeldama jai fizinį skausmą, ir dėl kraujosruvos kairėje šlaunyje ir odos pažeidimo kairėje blauzdoje, nežymiai sutrikdė nepilnametės nukentėjusiosios K. B. sveikatą. Veika kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
2. Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad:
1.1. D. D. kaltė dėl nežymaus nukentėjusiosios K. B. sveikatos sutrikdymo yra visiškai įrodyta ir tai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje.
1.2. Nors kaltinamoji D. D. neigė savo kaltę, nurodydama, jog įvyko tik žodinis konfliktas ir jokių smūgių su prailgintojo elektros laidu nukentėjusiajai K. B. nėra sudavusi, tačiau liudytojų E. D., E. Č., G. D., J. G., R. A., A. K., A. N., Mindaugo J. A., E. Č., V. K., R. K., E. P. ir I. T. parodymai, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamoji D. D. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją K. B.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistosios D. D. gynėjas advokatas E. S. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 15 d. nuosprendį ir D. D. atžvilgiu priimti naują - išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka faktinių aplinkybių, o jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių, jog nuteistoji D. D. tyčia panaudojo fizinį smurtą K. B. atžvilgiu, šioje byloje nėra. Pati K. B. šią aplinkybę neigia bei nei vienas iš apklaustų liudytojų nematė D. D. smūgių elektros prailgintuvo laidu K. B. per kojas sudavimo momento.
3.2. Nukentėjusioji K. B. iš karto po įvykio, ir po to ikiteisminio tyrimo metu, nei karto nėra davusi parodymų apie tai, kad D. D. 2019 m. rugsėjo 26 d. prieš ją smurtavo, nors buvo kviečiama į apklausas, o apklausiama teismo posėdžio metu kategoriškai paneigė tokią aplinkybę. K. B. po įvykio nesikreipė nei į teisėsaugos institucijas, nei į medicinines įstaigas, o kai jos kaimynė E. D. paėmusi iš K. B. telefoną, paskambino bendruoju pagalbos telefonu, iš pokalbio garso įrašo girdėti, kad pati K. B. išsakė poziciją, jog jai pagalbos nereikia.
3.3. Nukentėjusioji K. B., apklausiama 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdyje nuosekliai paaiškino, kad nežymūs sužalojimai jos kojoje atsirado ne dėl tyčinių D. D. veiksmų, o dėl to, kad D. D. norėjo atimti iš jos kompiuterį ir, kai tempė kompiuterio pakrovėją netyčia laidu kliudė jos koją. Šių K. B. parodymų, pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino, dėl ko liko netirta pačios nukentėjusiosios K. B. nurodyta aplinkybė. Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje esanti išvada, jog nebuvo nustatyta jokių kitų aplinkybių, kad K. B. galėjo sužaloti kas nors kitas ar kokiu nors kitu laiku, neatitinka faktinių aplinkybių, nes pati nukentėjusioji įvardino sužalojimų atsiradimo jos kūne aplinkybes, neturinčias nieko bendra su tyčiniu ir smurtiniu D. D. elgesiu.
3.4. Nukentėjusioji K. B. 2019 m. spalio 2 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo atliekamos nepilnamečio nukentėjusiojo apklausos protokole nurodė, kad atsisako duoti parodymus prieš globėją D. D. Tokia formuluotė vertintina kaip atsisakymas duoti parodymus ne apie patį įvykį, o prieš D. D. bei leidžia daryti išvadą, jog K. B. apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją galėjo būti organizuojama būtent su tikslu gauti parodymus, kaltinančius D. D., o ne tam, kad objektyviai ir nešališkai ištirti visas įvykio aplinkybes.
3.5. Liudytoja E. D., kuri iniciavo šį ikiteisminį tyrimą, yra priešiškai nusiteikusi D. D. atžvilgiu, to ji neslėpė akistatos, atliktos tarp E. D. ir D. D. metu. Liudytoja E. D. yra akivaizdžiai suinteresuota šios bylos baigtimi, siekdama atkeršyti D. D. už kažkokias vaikystėje patirtas nuoskaudas. Taigi, šios liudytojos parodymai negali būti laikomi neginčijamu D. D. kaltės įrodymu, lemiančiu apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą.
3.6. Liudytoja E. Č. yra artimiausia E. D. draugė, kuri palaiko E. D. ir jos siekį atkeršyti D. D.. Šių liudytojų parodymai sutampa net smulkmenose, o tai reiškia, kad dvi geriausios draugės šioje byloje parodymus duoda susitarusios, kad jų parodymai sutaptų. Liudytojos E. Č. parodymų nepatikimumą parodo jos 2020 m. birželio 10 d. teismo posėdyje duoti parodymai, jog K. B. buvo atbėgusi basa, tik su pižama, tačiau šią aplinkybę paneigė visi kiti liudytojai po įvykio matę K. B.. Taigi, liudytojos E. D. ir E. Č. siekia apkalbėti D. D. ar ją nepagrįstai apkaltinti nusikalstamos veikos padarymu.
3.7. Įvykio dieną bendruoju pagalbos telefonu skambino ne nukentėjusioji K. B., o E. D.. Atvykusiems policijos pareigūnams apie įvykį papasakojo taip pat ne nukentėjusioji K. B., o E. D. ir E. Č., ir tik vėliau policijos pareigūnai pasikvietė K. B. Tačiau į šią aplinkybę pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė ir nevertino nei liudytojų E. D. ir E. Č. parodymų patikimumo, nei policijos pareigūnų, perpasakojusiųjų išgirstus kitų asmenų pasakojimus, šaltinių patikimumą.
3.8. Visi kiti liudytojai davė parodymus ne apie tai, ką jie patys matė ar patyrė, o apie tai, ką jie išgirdo iš kitų asmenų, tai yra jie tik perpasakojo kitų asmenų pasakytus žodžius, kartais net iš konteksto išimtų frazių nuotrupas. Negalima atmesti ir tos aplinkybės, kad visų šių liudytojų, o ypatingai tų, kurių darbo sritis - vaiko teisių apsauga, parodymus paveikė ir viešai publikuoti straipsniai apie šioje byloje tiriamą įvykį, kuriuose buvo labai aiškiai išreikšta pareigūnų nuomonė. Visi šioje byloje inkriminuojami D. D. nusikalstami veiksmai buvo išsamiai aprašyti ir įvertinti spaudoje. Viešai publikuojami straipsniai su konkrečiai cituojamomis atsakingų pareigūnų mintimis vienareikšmiai įtakojo ir kitų liudytojų duotus parodymus.
3.9. D. D. ne kartą kreipėsi pagalbos į Vaiko teisių apsaugos specialistus nurodydama, kad turi didelių problemų dėl nepilnametės K. B. elgesio - jos intymios draugystės su suaugusiu vyru, su kuriuo K. B., būdama nepilnamete, lytiškai santykiavo, ir pas kurį bėgo iš namų. D. D. akivaizdžiai nurodė, kad jos globojamos K. B. atžvilgiu buvo atliekami veiksmai, turintys nusikalstamų veikų požymių bei konkrečiai įvardino asmenį, atlikusį šias veikas. 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. K. patvirtino aplinkybes, kad dar iki šioje byloje tiriamo įvykio D. D. kreipėsi pagalbos dėl aukščiau nurodytų problemų, tačiau jai tebuvo pasiūlyta nueiti pas psichologą, kuris padėtų suprasti nepilnametės K. B. elgesį. Jokios pagalbos D. D. nesulaukė, Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų sustabdytas nepilnametės K. B. seksualinis išnaudojimas, todėl šių atsakingų specialistų - liudytojų siekis yra eilinį D. D. ir K. B. konfliktą, kilusį būtent dėl jų neatsakingo požiūrio į savo pareigas, pateikti kaip D. D. smurto proveržį.
3.10. 2020 m. spalio 16 d. prieš teismo posėdį, D. D. teismo koridoriuje išgirdo iškviestų į apklausą liudytojų I. T. ir E. P. pokalbį, kurio metu viena iš jų nurodinėjo kitai, ko negalima sakyti teismui. To paties teismo posėdžio metu liudytoja I. T. patvirtino, jog prieš teismo posėdį ji kalbėjosi su E. P. apie parodymus šioje byloje. Tačiau pirmosios instancijos teismas liudytojų parodymus šioje byloje vertino tendencingai, išskirtinai nuteistosios D. D. nenaudai, o kai kurios liudytojų nurodytos esminės aplinkybės apskritai nėra aptartos skundžiamame nuosprendyje.
3.11. 2020 m. lapkričio 20 d. teismo posėdžio metu (duomenys neskelbtini) tarnybos darbuotojas E. Č. paaiškino, kad atvykus į įvykio vietą, jis pamatė dvi, o gal ir tris mergaites, kurios nebuvo nuskriaustos - tai matėsi iš jų elgesio. Tačiau šių liudytojo E. Č. parodymų teismo nuosprendyje apskritai nėra.
3.12. 2020 m. rugpjūčio 7 d. teismo posėdžio metu liudytojas J. A. nurodė, kad jam atvykus į įvykio vietą, D. D. buvo neblaivi, strigo jos kalba. Kai J. A. pabandė paklausti D. D. apie įvykį, D. D. blaškėsi, negalėjo sukoncentruoti dėmesio, paklausus vieno klausimo, ji nuvesdavo temą į kitą. J. A. nurodė, kad jam krito į akis greita D. D. emocijų kaita, kalbos nenuoseklumas, dažnas temos keitimas. Liudytojas patvirtino, kad D. D. dėl dėl savo būsenos galėjo nesuprasti jai užduodamų klausimų esmės. Įtarti liudytoją J. A. šališkumu nuteistosios naudai nėra jokių prielaidų. Liudytojo J. A. nurodyta aplinkybė yra esminė vertinant šioje byloje apklaustų kitų liudytojų parodymus apie tai, kad D. D. kategoriškai neigė smurtavusi prieš K. B., tačiau tuo pat metu, kai kuriuos jos atsakymus girdėję liudytojai galėjo suprasti juos kaip smurto prieš K. B. pripažinimą. Pirmosios instancijos teismas vienareikšmiai ignoravo šią liudytojo J. A. nurodytą aplinkybę apie D. D. būseną įvykio dieną ir išskirtinai nuteistosios D. D. nenaudai vertino kitų liudytojų parodymus apie tariamą D. D. prisipažinimą smurtavus.
3.13. Liudytojas R. A., kuris yra (duomenys neskelbtini) pagalbos stoties paramedikas - vairuotojas parodė, kad mergaitės, kurios palydėjo nukentėjusia mergaitę, jam pasakė, jog nukentėjusi mergaitė galimai sumušta prailgintojo laidu savo globėjos. Tačiau jis negirdėjo ką jo kolegė ir nukentėjusi mergaitė kalbėjo. Tokie liudytojo parodymai negali būti vertinami kaip D. D. kaltės įrodymas, nes šis liudytojas ne tik nematė paties įvykio, bet net ir negirdėjo, ką nukentėjusioji apie įvykį pasakojo.
3.14. 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu apklaustas policijos patrulis A. K. parodė, kad D. D. neigė padarius nusikalstamą veiką, tačiau šio liudytojo parodymų dalies nuosprendyje nėra, nors teismas grindžia savo nuosprendį aplinkybe, jog kiti asmenys girdėjo D. D. prisipažinimą. Tai parodo, kad pirmosios instancijos teismas tendencingai ir išskirtinai D. D. nenaudai vertino šioje byloje surinktus įrodymus.
3.15. Nuosprendyje konstatuojama, kad D. D. kaltė yra įrodyta ir liudytojo A. N. parodymais, kuris yra (duomenys neskelbtini) pareigūnas, tačiau šis liudytojas apklausiamas 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje parodė, kad matė namo viduje D. D., kuri buvo pasimetusi, išsigandusi, bet su ja pats nekalbėjo. Tokie parodymai tikrai negali būti vertinami kaip įrodantys D. D. kaltę dėl jai inkriminuojamo nusikaltimo padarymo.
3.16. 2020 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja V. K. parodė, kad K. B. pasakojo apie tąsymą už plaukų (tokia veika D. D. nėra inkriminuojama), kalbėjo necenzūriškai, tačiau apie fizinį smurtą, jos mušimą nepasakojo. Taigi, ši liudytoja patvirtino, kad nukentėjusioji K. B. po įvykio nesiskundė ir nepasakojo, kad D. D. būtų ją mušusi.
3.17. 2020 m. spalio 16 d. teismo posėdžio metu liudytoja E. P. analogiškai parodė, kad iš karto po įvykio, vežant K. B. į globos namus, ji neprisimena, jog K. B. būtų pasakojusi apie D. D. smurtą jos atžvilgiu. Taigi, šios liudytojos parodymuose nėra jokių duomenų, kurie galėtų būti vertinami kaip D. D. kaltės įrodymai.
3.18. Tiesiogiai įvykį, dėl kurio buvo nuteista D. D., mačiusių asmenų šioje byloje nenustatyta. Apklaustų liudytojų parodymai yra išvestiniai, pagristi ne tiesioginių bylai reikšmingų aplinkybių patyrimu, o vien išimtinai nukentėjusiosios K. B. parodymų perpasakojimu. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios parodymai nėra patikimi, nes ji pati juos kategoriškai paneigė apklausiama teisme, šioje byloje apklaustų liudytojų parodymais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis D. D. atžvilgiu.
3.19. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje nenurodydamas pagrįstų motyvų, nesivadovavo pačios nukentėjusiosios K. B. parodymais, atmesdamas juos vien dėl to, kad ji buvo D. D. globotinė. Nesurinkus neginčytinų įrodymų, jog nuteistoji D. D. tyčia panaudojo fizinį smurtą K. B. atžvilgiu, laikytina, kad D. D. veiksmuose neįrodytas būtinas nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymis - fizinio skausmo sukėlimas arba nežymus sveikatos sutrikdymas.
3.20. Pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas nėra pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, skundžiamo nuosprendžio išvados neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 3, 5 dalys), nesilaikė nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų ir padarė bylos įrodymais nepagrįstas išvadas dėl D. D. kaltės.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistosios D. D. gynėjo advokato E. S. apeliacinį skundą negauta.
Žemesnės instancijos teismas
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistosios D. D. gynėjo advokato E. S. apeliacinis skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
7. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, vertina, kad pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BPK ir BK nuostatų bei teismų praktikos, išsamiai ir nešališkai ištyrė visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai nusprendė, kad D. D. pripažintina kalta dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Nuteistosios kaltumas grindžiamas teisme ištirtais ir nuosprendyje aptartais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų šaltinis, gauti teisėtais būdais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, ir tai leidžia daryti išvadą, jog sprendžiant D. D. kaltės klausimą baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir įtakojusio nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, padaryta nebuvo.
8. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino ir yra baudžiamas viešųjų darbų, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausme. Taigi, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 straipsnio 2 dalį yra galima tik už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sužalojimą, konkrečiais, straipsnio dispozicijoje nurodytais alternatyviais veiksmais: mušimu arba kitokiu smurtavimu, tačiau dėl to nukentėjęs asmuo turi pajusti skausmą ar kitas fizines kančias.
9. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nuteistoji D. D. prieš nukentėjusiąją K. B. nesmurtavo, o teismas jos kaltę grindė tik kitų asmenų, kurie nematė paties įvykio, parodymais, kurie yra nenuoseklūs bei prieštaringi. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, liudytojų duoti parodymai yra nuoseklūs, sutampa tarpusavyje ir su byloje esančia medžiaga. Be to, pati nuteistoji D. D. pripažino bei patvirtino, kad įvykio dieną namuose tarp jos ir nukentėjusiosios kilo konfliktas, kurio metu K. B. griebė už kompiuterio. Nuteistosios nurodyta versija, kad ji nesudavė nukentėjusiajai K. B. elektros prailgintojo laidu per koją, atmetama kaip gynybinė, kadangi byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad D. D. smurtavo prieš nukentėjusiąją ir padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
10. Nukentėjusioji K. B. pirmosios instancijos teisme parodė, kad įvykio dieną ji susipyko su savo globėja D. D., jos pradėjo rėkti viena ant kitos. D. D. iš jos bandė atimti kompiuterį ir temdama kompiuterio pakrovėją, netyčia jai su kabeliu sudavė per koją. Kadangi pas ją kambaryje yra žemos lubos, ji imdama kompiuterį su galva trenkėsi į lubas, dėl ko atsirado guzas. Po konflikto ji norėjo pasiimti daiktus ir eiti miegoti pas E. D. į namus. Tada ji pasakė savo draugėms, kad ją D. D. mušė ir parodė sumuštą koją. Pagalbos telefonu paskambino jos draugė E. D., kuri pareigūnui pasakė, kad ją (K. B.) sumušė D. D.. Nurodė, kad joms laukiant policijos lauke, D. D. užsirakino namus ir jų neįleido. Patvirtino, kad atvykus policijai ji pasakė, jog D. D. trenkė jai su kabeliu. Teismo posėdžio metu nukentėjusioji teigė, kad ji pyko ant savo globėjos D. D., todėl policijos pareigūnams įvykio dieną papasakojo kitokias sužalojimo aplinkybes, nei buvo iš tiesų, nors jai per koją buvo suduota netyčia.
11. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nukentėjusiosios K. B. parodymai apie tai, kad D. D. netyčia sudavė jai elektros prailgintuvu per koją, vertinami kaip noras padėti D. D. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Su šiais pirmosios instancijos teismo motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka. Nukentėjusiosios duotus parodymus apie netyčinį jos sveikatos sutrikdymą bei nuteistosios parodymus akivaizdžiai paneigia byloje esančių liudytojų parodymai, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga.
12. Liudytoja E. D. parodė, kad įvykio dieną D. D. ir jos motina G. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Jų prašymu ji ir jos draugė K. B. joms parvežė alkoholio, po to išėjo namo. Tačiau naktį jai paskambino K. B. ir paprašė atidaryti duris. Atidariusi duris pamatė, kad K. B. buvo basa, tik su maikute ir šortukais, nors tuo metu lauke buvo šalta. K. B. verkė, sakė, kad ji susipyko su savo globėja D. D., kuri ją sumušė laidu. Ji matė, kad nukentėjusiajai ant blauzdos yra sužalojimai, kurie atrodė lyg būtų suduota ir paraudę. Tai galėjo būti nuo laido likę žymės. Nukentėjusioji sakė, kad jai skauda ir pakaušyje. Ji suprato, kad K. B. skauda dėl to, jog jai sutrenkė galvą jos globėja D. D.. Tuomet ji su E. Č. ir K. B. nuėjo pas D. D. Nukentėjusioji pasiėmė kuprinę su savo daiktais, kadangi norėjo nakvoti pas ją. D. D. ant jų šaukė, vartojo necenzūrinius žodžius, o po to liepė eiti iš jos namo ir jas išvarė. Liudytoja pasiūlė iškviesti policijos pareigūnus ir nukentėjusioji sutiko. Ji paskambino policijos pareigūnams ir papasakojo visą situaciją. Kai atvyko policijos pareigūnai, D. D. buvo namuose užsirakinusi duris. Ji yra girdėjusi iš nukentėjusiosios K. B., kad prieš ją globėja D. D. yra smurtavusi ir ankščiau.
13. Liudytoja G. D. parodė, kad įvykio dieną ji su D. D. vartojo alkoholinius gėrimus. Kitos dienos ryte jos dukra E. D. papasakojo kas naktį įvyko tarp D. D. ir K. B.. Dukra pasakojo, kad atbėgo K. B. pas juos į namus po 24.00 valandos ir jai pasakė, kad K. B. nuskriaudė D. D.. Jos dukra E. D., K. B. ir E. Č. iškvietė policiją. Dukra pasakojo, kad K. B. mušė D. D. su laidu per kojas.
14. Liudytoja E. Č. parodė, kad įvykio dieną ji atvažiavo su drauge E. D. pas K. B. į namus, kur virtuvėje pamatė neblaivias D. D. ir G. D.. Apie 23.00 val. jos išėjo namo pas E. D.. Kai grįžo į namus, vėliau pas jas atbėgo basa K. B., tik su pižama, apsiverkusi. K. B. pasakojo, kad ją sumušė globėja D. D. su prailgintojo laidu per kojas. Ji skundėsi, kad jai galvoje yra guzas, o ant kojos matėsi žaizda. Jos visos trys nuėjo iki D. D. namų. K. B. nuėjo į savo kambarį susirinkti daiktų, nes ruošėsi likti pas E. D. namuose. Ji kalbėdamasi su D. D., jos paklausė, kodėl taip pasielgė su K. B., ir D. D. atsakė, kad jos namai ir ji gali elgtis su savo vaiku, kaip nori ir tai ne jos reikalas. Po to, kai jos pasakė D. D., kad iškvies policiją, ji pasakė ,,kvieskit“. Policijos pareigūnams atvykus, ji ir E. D. jiems papasakojo apie įvykį. Po to, policijos pareigūnai pasikvietė ir K. B. pasikalbėti. K. B. buvo pakviesta apžiūrai pas medicinos darbuotojus į automobilį.
15. Liudytojas Mindaugas J. A. parodė, kad įvykio dieną jis dirbo Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriuje budėtoju, kai buvo gautas iškvietimas, kad yra smurtas artimoje aplinkoje prieš nepilnametį ir įtariama, jog yra neblaivi globėja. Atvykus į įvykio vietą nukentėjusi sėdėjo greitosios pagalbos automobilyje, buvo susijaudinusi. Po to jis klausė medikų apie mergaitės būklę, kurie nurodė, jog mergaitė kalbėjo apie galvoje esantį kažkokį smurto ženklą ir minėjo apie ant kojos esančius sužalojimus. Mergaitė sakė, kad ją mušė neblaivi globėja. Jis paklausė policijos pareigūno, kas čia įvyko, jie pasakė, kad jiems paskambino mergina ir nurodė, kad yra fizinis smurtas, jiems atvykus į įvykio vietą jų niekas neįsileidžia. Nukentėjusi mergaitė jiems visiems sakė, kad ją mušė globėja ir sakė, kad ji išsisuko nuo smūgio, todėl globėja pataikė į sieną, bei minėjo, kad globėja naudojo kažkokį baltą laidą. Tuomet vienas iš policijos pareigūnų pateko į patalpą, jį nusivedė mergaitė ir po to grįžo su baltos spalvos prailgintojo laidu. Matėsi, kad globėja buvo neblaivi, strigo jos kalba, matėsi emocionalus fonas, dažnas temų keitimas. Paklausus D. D. ar ji mušė mergaitę, ji jiems atsakė, kad K. B. išvedė ją iš kantrybės ir gal kokį vieną kartą sudavė mergaitei. Kieme buvusios kitos dvi mergaitės sakė, kad nukentėjusi mergaitė atbėgo pas jas mušama globėjos ir jis iškvietė policiją. Vykstant į vaikų globos namus nukentėjusioji mergaitė pasakojo, kad jos ir globėjos santykiai buvo įtempti, jos nesutarė, konfliktavo, teigė, kad globėja jai siūlė žudytis, nes jai be jos būtų mažiau problemų.
16. Liudytoja J. G. parodė, kad įvykio dieną ji dirbo (duomenys neskelbtini) stotyje bendruomenės slaugytoja, kai buvo gautas iškvietimas dėl sumuštos nepilnametės. Jiems atvykus įvykio vietoje jau buvo priešgaisrinės tarnybos pareigūnai, o nukentėjusioji laukė su dviem draugėmis lauke. Nukentėjusioji nurodė, kad jos motina yra užsirakinusi namuose ir jos neįleidžia į namus. Nukentėjusioji jai pasakė, kad ją motina sumušė su laidu, buvo susijaudinusi, išsigandusi. Automobilyje ji apžiūrėjo nukentėjusiąją ir ant jos kairės šlaunies matė mušimo laidu žymę, kuri atrodė kaip juosta. Nukentėjusioji minėjo, kad jai galvoje yra guzas, tačiau ji nieko nepastebėjo. Nusprendus, kad nėra tikslinga vežti į gydymo įstaigą nukentėjusioji buvo perduota vaiko teisių apsaugos tarnybai.
17. Liudytojas R. A. parodė, kad įvykio dieną jis dirbo (duomenys neskelbtini) pagalbos paramediku – vairuotoju, kai vyko į šeimyninį konfliktą. Jiems atvykus jau buvo atvykę priešgaisrinės tarnybos pareigūnai ir policijos pareigūnai. Kieme stovėjo dvi merginos ir nukentėjusi mergina. Matėsi, kad nukentėjusi mergaitė buvo išsigandusi, verkianti, stresinėje būsenoje. Mergaitė krūpčiojo, buvo šalta, todėl pasiūlė jai eiti į automobilį, kur ją apžiūrėjo kolegė J. G. Kitos ten buvusios mergaitės jam pasakė, kad nukentėjusi mergaitė galimai sumušta prailgintojo laidu savo globėjos. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo R. A. parodymus jis patvirtino, kad paklausus nukentėjusiosios ką skauda, kokiu daiktu ją mušė, kiek smūgių sudavė ir per kurias kūno vietas, mergaitė atsakė, kad ją mušė globėja prailgintojo laidu per galvą ir kojas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Liudytojas A. K. parodė, kad įvykio dieną jis dirbo su reagavimo skyriaus tyrėju R. J., kai gavo pranešimą dėl smurto artimoje aplinkoje, kuriame buvo nurodyta, kad globėja sumušė savo globotinę. Prieš patenkant į namo vidų nukentėjusi mergaitė sakė, kad prieš ją smurtauja jos globėja ir nurodė, kad jai globėja sudavė su prailgintojo rozete į galvą. Jiems patekus į namo vidų ten rado moterį, kuri gynėsi, kad nieko globotinei nepadarė, ji buvo neblaivi, nustatytas 1,23 promilių girtumas. Jis su kolega D. D. namuose rado prailgintojo laidą su sulaužyta rozete, su kuriuo, kaip nukentėjusioji nurodė, buvo mušama.
19. Liudytojas A. N. parodė, kad įvykio dieną jis dirbo (duomenys neskelbtini) tarnyboje, kai gavo pranešimą, kad policijos pareigūnams reikia padėti įeiti į namo vidų. Jiems atvykus į įvykio vietą kieme stovėjo policijos pareigūnai ir trys merginos. Policijos pareigūnai nurodė, kad moteris, esanti namo viduje, sumušė merginą ir jiems reikia patekti į namo vidų. Jie su laužtuvo pagalba atidarė langą bei įleido policijos pareigūnus į namo vidų. Namo viduje policijos pareigūnai rado D. D., ji atrodė pasimetusi, greičiausiai buvo išgėrusi.
20. Liudytojas E. Č. parodė, kad įvykio dieną gavo pranešimą, jog turi padėti policijos pareigūnams patekti į patalpas. Atvykę į įvykio vietą rado policijos pareigūnus, kurie pasakė, kad namo viduje yra užsirakinęs žmogus. Įvykio vietoje buvo ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, vaiko teisų apsaugos tarybos specialistai, taip pat trys mergaitės. Iš policijos pareigūnų suprato, kad namo viduje yra užsirakinusi namo šeimininkė ir neįsileidžia mergaitės į namo vidų. Su kolega A. N. atidarė namo langą ir į vidų įleidę policijos pareigūnus išvažiavo.
21. Liudytoja E. P. parodė, kad įvykio dieną iš policijos buvo gautas pranešimas, jog neblaivi globėja veja iš namų globotinę. Nuvykus į įvykio vietą buvo rasta neblaivi globėja D. D.. Kadangi D. D. buvo neblaivi, jie išvežė K. B. į globos namus, nes niekas kitas ja negalėjo pasirūpinti.
22. Liudytoja V. K. parodė, kad ji dirba vaiko teisių apsaugos skyriuje. 2019 m. rugsėjo 27 d. į duomenų sistemą, gavo informaciją, kad nepilnametė K. B. buvo paimta iš nesaugios aplinkos ryšium su globėjos D. D. neblaivumu bei galimu smurtu ir apgyvendinta globos namuose. Buvo gauta informacija, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo fizinio smurto panaudojimo ir K. B. bus atlikta teismo medicininė ekspertizė. Su K. B. vyko į ekspertizių centrą, po to pas jos tetą A. P., kad jos pasikalbėtų. Pokalbio metu K. B. pasakė, kad jai galvoje yra guzas, bet sužalojimas nėra didelis. Tą dieną mergaitė buvo įsitempusi, audringa, suirzusi, visą laiką naudojosi telefonu, tikrino informaciją, kas apie ją rašoma spaudoje.
23. Liudytoja R. K. parodė, kad ji dirbo (duomenys neskelbtini) šeimos namuose. Šis atvejis buvo fiksuotas 2019 m. rugsėjo 27 d. ryte, kai jai atėjus į darbą auklėtojos pranešė, kad naktį į šeimos namus atvežė K. B.. Nukentėjusioji pasakė, kad ją sumušė globėja, parodė koją ant kurios buvo matyti raudonas dryžis ir guzą galvoje, kuris atsirado trenkiant D. D. jai su prailgintojo laidu.
24. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojos I. T. parodymai, iš kurių nustatyta, kad įvykio dieną ji iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, jog neblaivi globėja smurtavo prieš nepilnametį globojamą vaiką. Atvykę sužinojo, kad D. D. užsirakinusi namuose, jos globotinė K. B. buvo medicinos pagalbos automobilyje. Į įvykio vietą buvo atvykę policijos pareigūnai ir gaisrinės gelbėtojai, kurie bandė patekti į vidų. Nukentėjusioji K. B. jai paaiškino, kad santykiai tarp jos ir globėjos yra įtempti, kad žodinis konfliktas virto į fizinį smurtą prieš ją ir, kad globėja prailgintuvo laidu jai sudavė per koją. Medikai minėjo, kad K. B. galvoje yra guzas, kaip jis atsirado, nukentėjusioji nepasakojo, tačiau ji tą guzą jos galvoje užčiuopė liesdama ranka galvą. K. B. pasakojo, kad ji pabėgo basa, su pižama, pas netoliese gyvenančią kaimynę. Patekus į namo vidų, K. B. parodė pareigūnams kurioje vietoje viskas vyko ir kuriuo laidu ją mušė. Globėja taip pat buvo patalpoje ir rėkavo. Ji paėmė nukentėjusiąją ir išvyko į globos namus, kur nukentėjusioji buvo laikinai apgyvendinta.
25. Abejoti šių liudytojų parodymų patikimumu bei objektyvumu, iš esmės paneigiančių nuteistosios D. D. parodymus ir betarpiškai patvirtinančių jos kaltę, pagrindo nėra. Aukščiau paminėtų liudytojų parodymai sutapo tarpusavyje, buvo nuoseklūs bei atitiko nustatytas faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad liudytojai, tiek apklausiant juos ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu, buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti jų parodymais. Nors šie liudytojai tiesiogiai ir nematė D. D. nusikalstamų veiksmų, tačiau kaip nustatyta, nukentėjusioji K. B. net septyniems liudytojams (draugei E. D., draugei E. Č., vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistui M. J. A., greitosios medicinos pagalbos slaugytojai J. G., policijos pareigūnui A. K., globos namų darbuotojai R. K. bei vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistei I. T.) tiesiogiai papasakojo apie prieš ją pavartotą smurtą netrukus po šių veiksmų atlikimo. Kiti šioje byloje parodymus davę liudytojai (nukentėjusiosios draugės motina G. D., greitosios medicinos pagalbos paramedikas – vairuotojas R. A., globos namų darbuotoja E. P., priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai A. N. ir E. Č. bei vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė V. K.) taip pat nuosekliai atpasakojo tos dienos įvykius, kurie sutapo su bylos medžiaga. Šioje byloje nenustatyta jokių aplinkybių apie tai, kad liudytojai siektų nepagrįstai apkaltinti D. D. nusikalstamos veikos padarymu ar būtų jos atžvilgiu šališki.
26. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad liudytoja E. D. yra suinteresuota šios bylos baigtimi, nes siekia atkeršyti D. D. už kažkokias vaikystėje patirtas nuoskaudas, nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Natūralu, kad E. D. priešišką reakciją galėjo sukelti D. D. padaryti smurtiniai veiksmai jos draugei, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, kurie buvo nuoseklūs, neprieštaringi bei sutapo su kitų liudytojų parodymais. Pabrėžtina, kad iki šio įvykio nebuvo nustatyta jokių liudytojos E. D. ir nuteistosios nesutarimų, kurių pagrindu ši liudytoja galėtų apkalbėti D. D.
27. Šiuo pagrindu atmetamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad liudytojos E. Č. ir E. D. yra susitarusios duoti vienodus parodymus, nes jų parodymai sutampa net smulkmenose. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija sprendžia, kad šių liudytojų parodymai visiškai sutampa todėl, kad jų parodymai yra neiškraipyti bei betarpiškai atspindintys tikruosius tos dienos įvykius. Be to, šios liudytojos buvo kartu, kai K. B. atėjo naktį prašyti pagalbos, abi liudytos matė sužalojimus ant nukentėjusiosios kojų ir padėjo jai iškviesti pagalbą. Taigi akivaizdu, kad šios liudytojos tos dienos įvykius pasakoja nurodydamos vienodas aplinkybes, ir tai tik dar labiau patvirtina jų parodymų patikimumą.
28. Taip pat pažymėtina, kad apeliacinio skundo motyvas, jog pati K. B. nesikreipė pagalbos į institucijas, o tai padarė E. D., paėmusi iš K. B. telefoną, nešalina D. D. baudžiamosios atsakomybės. Akivaizdu, kad šiuo atveju aplinkybė, kuris asmuo iškvietė pagalbą nukentėjusiajai, neturi jokios įtakos vertinant nuteistosios D. D. padarytus veiksmus. Apeliacinio skundo argumentas, kad Vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai - liudytojai siekia eilinį D. D. ir K. B. konfliktą, kilusį dėl jų neatsakingo požiūrio į savo pareigas, pateikti kaip D. D. smurto proveržį, atmetamas, kaip visiškai nepagrįstas. Pažymėtina, kad ankstesni nuteistosios D. D. ir nukentėjusiosios K. B. nesutarimų atvejai nėra šios bylos nagrinėjimo objektas ir neturi jokios tiesioginės reikšmės sprendžiant klausimą dėl D. D. inkriminuotos nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo argumentus vertina kaip manipuliavimą faktais, kurie yra teisiškai nereikšmingi šioje byloje.
29. Pažymėtina, kad apkaltinamajame nuosprendyje daromos išvados gali būti grindžiamos ir netiesioginiais įrodymais, kai tais įrodymais nustatyti faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje esančių liudytojų parodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai tarpusavyje sudaro logišką seką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl D. D. padarytos nusikalstamos veikos.
30. Kauno apskrities VPK (duomenys neskelbtini) policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. K. 2019 m. rugsėjo 27 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo patvirtina, kad pranešime užfiksuoti smurtą patyrusios K. B. sužalojimai, pažymėta, kad ji labai susijaudinusi, smurtu įtariama D. D. - akivaizdžiai neblaivi (1 t., b. l. 14-15). Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūros metu rastas ir paimtas prailgintuvas (1 t., b. l. 7-11). Alkotesterio duomenys patvirtina, kad D. D. 2019 m. rugsėjo 27 d. (01.17 val.) buvo nustatytas 1,23 promilių girtumas (2 t., b. l. 2). Byloje esantis Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas pokalbis tarp operatorės ir liudytojos E. D., kuri iškvietė pagalbą, patvirtina apie pranešimą, kad K. B. neblaivi motina mušė prailgintuvu (1 t., b. l. 64-66).
31. Iš Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau - Kauno apskrities VTAS) informacijos apie K. B. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 27 d. dėl rūpintojos neblaivumo bei smurto prieš K. B., nukentėjusioji paimta iš nesaugios aplinkos ir apgyvendinta VšĮ (duomenys neskelbtini) šeimos namuose (1 t., b. l. 71-72). Kauno apskrities VTAS grėsmės vaikui lygio nustatymo anketa patvirtina, kad nustatytas antras lygis ir priimtas sprendimas vaiką paimti iš atstovų (1 t., b. l. 95-102). Iš akistatos tarp liudytojo M. J. A. ir nuteistosios D. D. protokolo nustatyta, kad liudytojas M. J. A. patvirtino, jog D. D., paklausus, ar mušė globotinę, pasakė nesusivaldžiusi (2 t., b. l. 77-79).
32. Tiek nukentėjusiosios K. B. pirminius parodymus iš karto po įvykio, tiek liudytojų parodymus dėl K. B. padarytų sužalojimų, betarpiškai patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus 2019 metų rugsėjo 27 d. specialisto išvada, kurios patikimumu teisėjų kolegija neabejoja. Išvadoje konstatuota, kad K. B. nustatyta kraujosruva kairėje šlaunyje bei odos pažeidimas kairėje blauzdoje. Šie sužalojimai galėjo būti patirti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Taip pat nustatyta, kad jie galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų vaizdas, lokalizacija ir pobūdis rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti nurodytu laiku (2019 m. rugsėjo 26 d. apie 23.15 val.). Šie sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 27). Duomenų, kad nukentėjusioji būtų susižalojusi pati kitomis aplinkybėmis ar, kad ją galėjo sužaloti kas nors kitas, ar kokiu nors kitu laiku, byloje nenustatyta.
33. Įvertinus bylos aplinkybes, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl nuteistosios D. D. kaltės padarius nežymų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajai K. B. Įrodymų visuma patvirtina, kad D. D. įvykdė nusikalstamą veiką, t. y. tyčia, panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario - nepilnametės globotinės K. B. atžvilgiu, tai yra elektros prailgintuvo laidu, ne mažiau kaip du kartus, smūgiavo per kojas, tokiu būdu sukeldama jai fizinį skausmą, ir dėl kraujosruvos kairėje šlaunyje ir odos pažeidimo kairėje blauzdoje sukėlė nukentėjusiajai K. B. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi, nuteistosios D. D. veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
34. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad D. D. prieš nukentėjusiąją nesmurtavo paneigti bylos nagrinėjimo metu ištirtomis ir nustatytomis aplinkybėmis. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuteistosios kaltės ir yra tik nuteistosios savaip pateikiama įrodymų interpretacija. Tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistoji, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados. Tokiu būdu, apeliacinio skundo motyvai, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus ar padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, yra nepagrįsti, todėl atmetami.
35. Vertinant nuteistajai paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į D. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį, – nusikalstama veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į nusikaltimo pavojingumo laipsnį, ? nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, į nuteistosios asmenybę, ? administracine tvarka bausta 2019 m. rugsėjo 24 d. už tai, kad nesiėmė priemonių nepilnametei globotinei prižiūrėti ir auklėti, t. y. būdama neblaivi, panaudojo globėjo valdžią priešingai vaiko interesams, neteista, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, taip pat nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), dirbanti, darbovietės charakterizuojama teigiamai.
36. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajai D. D. skyrė su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, paskirtos laisvės apribojimo bausmės dydis – žymiai mažesnis už laisvės apribojimo bausmės vidurkį (pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimas gali būti skiriamas nuo 3 mėnesių iki 2 metų, o nuteistajai paskirta 6 mėnesiai), nelaikytinas aiškiai per griežtu ar neproporcingu, o paskirtas įpareigojimas - nustatytu laiku būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, neprieštarauja proporcingumo ir teisingumo principams.
37. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog D. D. veiksmuose yra visi būtini BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, o bausmių skyrimo taisyklės pažeistos nebuvo. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės apylinkės teismo išvadų nepaneigia, skundžiamas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
nuteistosios D. D. gynėjo advokato E. S. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.