Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, aukštojo išsilavinimo, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. birželio 22 d., apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,53 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis S. S. kaltę pripažino. Parodė, kad tą dieną buvo išgėręs 400 g degtinės ir 2 butelius alaus po 1 litrą. Paskambino draugė, kuri buvo grįžusi iš kelionės, ją seniai matė, todėl labai norėjo susitikti, paplepėti ir kvailai pasielgė. Žinojo, jautė, kad negalima vairuoti, bet noras pamatyti draugę visa kitą nustelbė. Važiavo jam priklausančiu automobiliu iš (duomenys neskelbtini) rajono į (duomenys neskelbtini) rajoną, buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai nepaaiškino, kodėl sustabdė, paklausus, jie atsakė, kad reikia posūkius rodyti, tik tiek. Neblaivumas buvo patikrintas 2 kartus. Pirmojo pūtimo metu buvo nustatyta 1,53 promilės, antrojo – 1,71-1,72 promilės. Gailisi dėl situacijos. Šiuo metu jam yra sulaikyta teisė vairuoti. Iki įvykio dirbo (duomenys neskelbtini), paskutiniu metu reikėjo važinėti į kaimą link (duomenys neskelbtini), užsiėmė medienos darbais. Dažniausiai dirbdavo (duomenys neskelbtini) rajone, o kai darbai mieste, gali ir su autobusu nuvažiuoti, nors turi sveikatos problemų su kojomis. Fizinio vairuotojo pažymėjimo neturi, nes jis yra AB „Regitroje“. Buvo nuvažiavęs porą kartų, bet dėl didelio žmonių kiekio nepasiėmė, galvojo vėliau pasiims ir taip liko. Yra baustas už vairavimą išgėrus prieš 7-8 metus. Kai buvo atimta teisė vairuoti ir praėjo atėmimo terminas, teisių nesusigrąžino.

Liudytojas M. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 m. birželio 22 d. dirbo kartu su vyresniuoju specialistu M. G. ir vyriausiuoju patruliu V. K.. Apie 17 val., važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve, pastebėjo automobilį „Volkswagen Sfaran“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo kelyje. Tai sukėlė įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Sustabdžius minėtą automobilį (duomenys neskelbtini) gatvėje, nustatė, kad automobilį vairavo S. S.. Bendraujant su asmeniu buvo akivaizdu, kad jis neblaivus - nuo S. S. sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Alkoholio kiekio matuokliu pirmu pūtimu S. S. buvo nustatytas 1,53 promilių girtumas, o antru pūtimu - 1,71 promilių girtumas. Apžiūrėjus transporto priemonę, jos viduje alkoholio taros nebuvo aptikta. Asmuo prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, bet kada ir kiek vartojo, nenurodė. Policijos pareigūnų akivaizdoje S. S. alkoholio nevartojo, nuo pat jo sustabdymo momento iš akiračio nebuvo dingęs. Automobilis „Volkswagen Sharan“ tralu buvo išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę adresu Sudervės g. 2E, Avižieniai (b. l. 28-30).

Iš registruojamų duomenų apie įvykį matyti, kad 2024 m. birželio 22 d. 17.16 val. gautas pranešimas, kad sustabdytas automobilis VW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojui pirmu pūtimu nustatytas 1,53 promilių girtumas (b. l. 5).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyriausiojo patrulio M. B. 2024 m. birželio 22 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. birželio 22 d., dirbant kartu su Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1 skyriaus vyresniuoju specialistu M. G. ir vyriausiuoju patruliu T. K. apie 17.05 val. važiuojant (duomenys neskelbtini). link (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį Volkswagen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris įtartinai manevravo, sukėlė įtarimų, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Sustabdžius automobilį (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad automobilį vairavo S. S. gim. (duomenys neskelbtini), kuris matėsi jog yra neblaivus, nuo asmens tvyrojo stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, nekoordinuoti judesiai. Patikrinus vyro blaivumą paaiškėjo, kad asmuo yra neblaivais, alkotesteris pirmu pūtimu parodė l,53 promiles, o antru – 1,71 promilių neblaivumą. Apžiūrėjus transporto priemonę jos viduje mėtėsi daug įvairiausių daiktų, pats automobilis buvo techniškai tvarkingas, ant kėbulo nebuvo ryškiai matomų defektų, tik įlinkę priekiniai valstybiniai numeriai. Įvykio vietoje buvo užpildyti dokumentai, kurie bus paminėti apačioje. Asmeniui buvo įteiktas šaukimas (b. l. 10) .

Iš 2024 m. birželio 22 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas automobilis Volkswagen, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovintis link (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pirmoje eismo juostoje. Įvykiui reikšmingų domenų neužfiksuota (b. l. 12-17).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), valdytojas savininkas yra S. S. (b. l. 18).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „Volkswagen Sharan“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė Lietuvoje yra 2 030 Eur (su PVM) (b. l. 19).

Neblaivumo nustatymo akte ir alkotesterio kvituose užfiksuota, kad S. S. alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. AFRM-0443, patikros sertifikato Nr. 2065341, galioja iki 2024 m. liepos 17 d. (b. l. 33), 2024 m. birželio 26 d. pirmuoju tikrinimu 17.09 val., nustatytas 1,53 promiles girtumas, antrojo patikrinimo metu 17.30 val., nustatytas 1,71 promiles girtumas (b. l. 34). S. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę, tai eiti tiesia linija pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali (b. l. 32).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje nurodyta, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsitesėjusiu nuosprendžiu. Ši nekaltumo prezumpcijos sąvoka derinasi ir su Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 11 straipsnio 1 dalies nuostata, taip pat Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalį. Tokių pačių nuostatų laikosi ir Europos žmogaus teisių teismas, byloje „Barberas Messegue ir Jabardo prieš Ispaniją” nurodęs, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, t. y. pakankamai kaltumą įrodančių įkalčių, o visos abejonės turi būti traktuojamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Tas pats nekaltumo prezumpcijos principas įgyvendintas ir Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 3 dalyje, kurioje aiškiai nurodyta, kad „asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio”. Tai reiškia, kad nekalto asmens patraukimas baudžiamojon atsakomybėn nesiderina su bendraisiais baudžiamosios teisės principais.

BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013).

S. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2024 m. birželio 22 d., apie 17.05 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,53 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla, kai yra nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) 4 punkte nustatyta, kad policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą.

Iš byloje esančių duomenų – alkotesterių kvitų ir neblaivumo nustatymo akto, matyti, kad S. S. 2024 m. birželio 22 d. 17 val. 09 min. alkotesteriu Alkotest 6810 ARFM 0443 buvo nustatytas 1,53 promilės girtumas, o antruoju tikrinimu, t. y. 17 val. 30 min. – 1,71 promilės neblaivumas (b. l. 32, 34). Tokias aplinkybes, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė ir neblaivumą tikrinęs policijos pareigūnas, nustatyto neblaivumo neginčijo ir kaltinamasis. Patikros sertifikatas patvirtina, kad alkotesteris, kuriuo S. S. buvo nustatytas neblaivumas, buvo metrologiškai patikrintas, o sertifikatas galiojo iki 2024 m. liepos 17 d. Taigi spręstina, kad girtumas asmeniui buvo tikrinamas naudojant tinkamą techninę priemonę ir užfiksuotais rodmenimis pagrindo abejoti nėra. Minėtame sertifikate yra nurodytos ir galimos tikrinimo paklaidos, šiuo atveju, esant rezultatui nuo 0,01 iki 1 promilės – paklaida yra +/- 0,017 promilių, o kitose ribose yra galima +/-1,7 procento paklaida. Taigi, nagrinėjamu atveju, iš mažiausios etilo alkoholio koncentracijos, nustatytos pirmojo tikrinimo metu, atėmus galimą paklaidą, yra gaunama 1,50399 promilės, o toks alkoholio koncentracijos kiekis neviršija BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos 1,51 promilės ribos (taip pat nėra jai lygus), nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė. Teismo įsitikinimu, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija bei in dubio pro reo principu, tokia alkotesterio galima paklaida turi būti vertinama kaltinamojo naudai.

Kaip minėta, tikrinant S. S. neblaivumą antrąjį kartą, jam buvo nustatytas 1,71 promilės neblaivumas, tačiau tokia aplinkybė asmens baudžiamosios atsakomybės taikymui įtakos neturi. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamojo neblaivumas buvo patikrintas iš esmės iš karto, kuomet policijos pareigūnai sustabdė S. S. vairuojamą transporto priemonę bei kilus įtarimui, kad asmuo yra neblaivus. Antrasis tikrinimas buvo atliktas po 21 minutės, ir jau nustatytas 1,71 promilės girtumas. Vis dėlto, kaip yra akcentuojama ir aukštesnės instancijos teismo praktikoje, visuotinai žinoma aplinkybė, kad etilo alkoholio koncentracija po alkoholio vartojimo laipsniškai didėja, kol pasiekusi piką pradeda mažėti. Šiuo atveju, sprendžiamas klausimas dėl S. S. baudžiamosios atsakomybės už buvimą neblaiviam būtent vairavimo metu, o ne vėliau. Tuo tarpu, pirmojo tikrinimo metu asmeniui buvo nustatytas 1,50339 promilių neblaivumas, įvertinus alkotesterio paklaidą, o transporto priemonės vairavimas, esant tokiam neblaivumo laipsniui, baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, šiuo atveju, nėra nustatyta nusikalstamos veikos sudėtis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kad S. S. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu S. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 44-47), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. birželio 26 d. nutarimu taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas kaltinamojo S. S. turtui – automobiliui „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) (b. l. 21-22), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 – 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

S. S. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

S. S. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. birželio 26 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisių apribojimą S. S. turtui – automobiliui „Volkswagen Sharan“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Įsiteisėjusį nuosprendį pateikti Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui spręsti klausimą dėl administracinės teisenos pradėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.