Kauno apygardos teismo nutartis

2021-07-01 · Civilinė byla Nr. e2A-1069-480/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-07-01
Bylos Nr.
e2A-1069-480/2021
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-20911-2020-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Albina Rimdeikaitė
Ieškovas
akcinės bendrovės NEO Finance
Atsakovas
S. N.
Civilinė byla Nr. e2A-1069-480/2021Teisminio proceso Nr. 2-69-3-20911-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.1.4; 2.6.1.5; 2.6.29.3.; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-3427-435/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės NEO Finance ieškinį atsakovui S. N. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) NEO Finance kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovo S. N. priteisti 558,27 Eur negrąžintos kredito dalies, 50,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.), 21,15 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (558,27 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 28 d.), 309,60 Eur tarpininkavimo mokesčio, 3,35 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. liepos 29 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.), 21,15 proc. kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (558,27 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovo 2020 m. sausio 28 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K562024491 (toliau – sutartis), kuria atsakovui buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 294,24 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 21.15 proc.), 71.52 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2024 m. sausio 28 d. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų bei nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 19 straipsniu bei sutarties 8.4 punktu, 2020 m. gruodžio 2 d. atsakovui siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį.

3. Atsakovui S. N. ieškinys su priedais ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pareikšti, įteikti 2021 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka – siunčiant procesinius dokumentus darbovietės adresu ir įteikiant juos asmeniškai. Atsakovas per teismo nustatytą 14 dienų terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė

II. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 12 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovo 558,27 Eur negrąžintą kreditą, 50,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2020 m. gruodžio 8 d. (vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos), 71,52 Eur tarpininkavimo mokestį, 3,35 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. liepos 29 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.), 30,41 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus taikant sutartinę 21,15 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (558,27 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 12 d.), 21,15 proc. negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2021 m. kovo 13 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 28 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio (mokėjimo grafiko 14–48 eilutės), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (714,18 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2021 m. sausio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 182,49 Eur bylinėjimosi išlaidas; pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K562024491 bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą: vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos; pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento) vartojimo kredito sutarties Nr. K562024491 bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatą: sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo, jos skaičiuojamos iki vartojimo kredito grąžinimo bendrovei dienos; likusią ieškinio dalį atmetė.

5. Teismas konstatavo, kad atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, negrąžino visos kredito sumos ieškovei, todėl ieškinio reikalavimą dėl negrąžintos kredito dalies tenkino ir ieškovei iš atsakovo priteisė 558,27 Eur skolą.

6. Teismas, įvertinęs tai, kad 50,63 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.), ir nenustatęs, jog atsakovas būtų šias palūkanas sumokėjęs, ieškovei iš atsakovo priteisė 50,63 Eur palūkanas.

7. Teismas, atsižvelgęs į sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, ieškovės reikalavimą dėl 3,35 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo (2020 m. liepos 29 d.) iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.), tenkino.

8. Teismas, iš šalių sudarytos sutarties specialiųjų sąlygų nustatęs, kad šalys susitarė dėl tarpininkavimo mokesčio – 8 proc. (nuo kiekvienos grąžintos įmokos (sutarties 5.3.1 punktas), apskaičiuojamas sutarties 5.3.2 punkte nustatyta tvarka), o ieškovė ieškinyje nurodė, jog tarpininkavimo mokesčio suma be nuolaidos yra 345,60 Eur (tarpininkavimo mokesčio nuolaida – 274,08 Eur), taigi, ieškovės skaičiavimu, tarpininkavimo mokesčio suma su nuolaida yra 71,52 Eur, konstatavo, kad ši suma kartu su palūkanomis ir maksimalia kredito suma sudaro bendrą vartojimo kredito sumą, kurią turėjo sumokėti atsakovas, todėl ieškovei iš atsakovo priteisė 71,52 Eur, o kitos reikalavimo dalies netenkino, nes byloje nepateikti įrodymai dėl jo dydžio pagrįstumo.

9. Teismas sprendė, kad ieškovė pagrįstai nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 28 d.), galėjo tikėtis gauti 21,15 proc. negautų pajamų (nuostolių), tinkamu sutarties vykdymo atveju skaičiuojamų nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, todėl reikalavimą dėl 21,15 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (558,27 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 28 d.), tenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovo priteisė 30,41 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotus taikant sutartinę 21,15 proc. metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (558,27 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. gruodžio 8 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 12 d.) (558,27 Eur negrąžinta kredito dalis × 21,15 proc. sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus × 94 dienos nuo sutarties nutraukimo iki sprendimo už akių priėmimo dienos) ir 21,15 proc. negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 21,15 proc. metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos (2021 m. kovo 13 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 28 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio: nuo 2021 m. kovo 13 d. – 483,46 Eur; 2021 m. balandžio 28 d. – 473,35 Eur; 2021 m. gegužės 28 d. – 463,06 Eur; 2021 m. birželio 28 d. – 452,59 Eur; 2021 m. liepos 28 d. – 441,94 Eur; 2021 m. rugpjūčio 28 d. – 431,10 Eur; 2021 m. rugsėjo 28 d. – 420,07 Eur; 2021 m. spalio 28 d. – 408,84 Eur; 2021 m. lapkričio 28 d. – 397,42 Eur; 2021 m. gruodžio 28 d. – 385,79 Eur; 2022 m. sausio 28 d. – 373,96 Eur; 2022 m. vasario 28 d. – 361,92 Eur; 2022 m. kovo 28 d. – 349,67 Eur; 2022 m. balandžio 28 d. – 337,20 Eur; 2022 m. gegužės 28 d. – 324,51 Eur; 2022 m. birželio 28 d. – 311,60 Eur; 2022 m. liepos 28 d. – 298,46 Eur; 2022 m. rugpjūčio 28 d. – 285,09 Eur; 2022 m. rugsėjo 28 d. – 271,48 Eur; 2022 m. spalio 28 d. – 257,63 Eur; 2022 m. lapkričio 28 d. – 243,54 Eur; 2022 m. gruodžio 28 d. – 229,20 Eur; 2023 m. sausio 28 d. – 214,61 Eur; 2023 m. vasario 28 d. – 199,76 Eur; 2023 m. kovo 28 d. – 184,65 Eur; 2023 m. balandžio 28 d. – 169,27 Eur; 2023 m. gegužės 28 d. – 153,62 Eur; 2023 m. birželio 28 d. – 137,70 Eur; 2023 m. liepos 28 d. – 121,50 Eur; 2023 m. rugpjūčio 28 d. – 105,01 Eur; 2023 m. rugsėjo 28 d. – 88,23 Eur; 2023 m. spalio 28 d. – 71,15 Eur; 2023 m. lapkričio 28 d. – 53,77 Eur; 2023 m. gruodžio 28 d. – 36,09 Eur; 2024 m. sausio 28 d. – 17,89 Eur.

10. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą bei kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad sutartyje numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis (taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą 21,15 proc. dydžio metinę palūkanų normą, taip pat sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 ir 8.6 punktuose numatytas palūkanų skaičiavimo terminas iki visiško skolos sumokėjimo dienos, ta apimtimi, kiek jis viršija 180 dienų) neatitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto maksimalaus palūkanų dydžio (0,05 proc.) ir termino (180 dienų), ir sprendė, jog šiuo šalių susitarimu nustatyta neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už ginčo sutartyje numatytų įsipareigojimų netinkamą vykdymą, todėl nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (iš lot. nuo sudarymo momento) pripažino: sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatą – vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bei sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkto nuostatą – sutarties nutraukimas nesustabdo palūkanų skaičiavimo, jos skaičiuojamos iki vartojimo kredito grąžinimo bendrovei dienos.

11. Teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo yra pagrįstas, todėl jį tenkino.

12. Teismas, ieškinio reikalavimus tenkinus 77 proc., ieškovei iš atsakovo priteisė 28,49 Eur žyminio mokesčio (37 Eur x 77 proc. = 28,49 Eur) ir 154 Eur išlaidas už teisines paslaugas (200 Eur x 77 proc. = 134 Eur).

III. III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

13. Apeliaciniame skunde ieškovė AB NEO Finance prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti apeliantei iš atsakovo 21,15 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (558,27 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 28 d.); pakeisti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei iš atsakovo 237 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėtų pirmosios instancijos teisme; kitą Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo 75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundą, ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidų už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

1.2. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku atliks įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažės, t. y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant sutartį mažėja. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma buvo pagrįsta teisėtu kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.

1.3. Nutraukus vartojimo kredito sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po sutarties nutraukimo, o ne pagal iki sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Apeliantė, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

1.4. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nepagrįstai sumažino ir ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Nustačius, jog ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, apeliantei turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.

14. Atsakovas S. N. per nustatytą terminą atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

16. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai)

17. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

18. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas 2020 m. sausio 28 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K562024491, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 600 Eur vartojimo kreditas 48 mėn. terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 965,76 Eur vartojimo kredito sumą, kurią sudarė suteikta kredito suma (600 Eur), 71,52 Eur tarpininkavimo mokestis ir 294,24 Eur palūkanų suma (metinė palūkanų norma – 21,15 proc.), sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovas tinkamai nevykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų, todėl kreditorė vienašališkai nuo 2020 m. gruodžio 8 d. sutartį nutraukė. Duomenų, kad atsakovas po sutarties nutraukimo būtų atsiskaitęs su ieškove, byloje nėra.

19. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimo dalimi dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, ir prašydama priteisti jai iš atsakovo 21,15 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (558,27 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. sausio 29 d.), teigė, jog teismas nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį.

20. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

21. Aiškindamas sutartinę atsakomybę reglamentuojančias CK nuostatas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sutartinė atsakomybė skirta ekonominės civilinės apyvartos stabilumui užtikrinti, t. y. jos kompensacinė funkcija pirmiausia pasižymi siekimu, kad nukentėjusio nuo sutarties pažeidimo asmens padėtis būtų kiek įmanoma artimesnė padėčiai, tarsi sutartis būtų buvusi tinkamai įvykdyta. Iš esmės sutartine teise ginamas lūkesčių interesas. Tai reiškia, kad šalis tikisi atsidurti tokioje padėtyje, kurioje ji būtų, jei būtų tinkamai įvykdyta sutartis, todėl taikant sutartinę atsakomybę siekiama užtikrinti, kad nukentėjusioji šalis tokioje padėtyje ir atsidurtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327-687/2015).

22. Bendrąja prasme nuostoliai kaip negautos pajamos yra sumos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

23. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).

24. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vartojimo kredito gavėjas turi teisę bet kuriuo metu įvykdyti visus arba dalį savo įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. Tai padaręs, jis turi teisę į bendros vartojimo kredito kainos sumažinimą, kurį sudaro likusio vartojimo kredito sutarties trukmės laikotarpio, skaičiuojamo nuo vartojimo kredito ar jo dalies grąžinimo dienos, palūkanos ir išlaidos.

25. Nagrinėjamu atveju atsakovas pažeidė vartojimo kredito sutartį, nes nustatytu terminu nemokėjo vartojimo kredito sutartyje nustatytų mėnesinių įmokų, todėl vartojimo kredito sutartis 2020 m. gruodžio 8 d. buvo nutraukta. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas (2 dalis). Sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo (3 dalis). Taigi, sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221 straipsnis, 6.222 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

26. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal šiuos kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

27. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas negautas pajamas (nuostolius) priteisti jas skaičiuojant atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus dėl pelno palūkanų mokėjimo, t. y. kad jos mokamos nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio, visiškai atitinka formuojamą teisminę praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad būtent toks (tokio dydžio) pajamų gavimas buvo iš anksto numatytas pagal sutartį ir būtent tokių pajamų apeliantė tikėjosi gauti už suteiktą paskolą tinkamai ją vykdant, ir priešingai apeliantė sudarant sutartį, tinkamu jos vykdymo atveju, neturėjo (ir negalėjo turėti) teisėto lūkesčio gauti didesnes mokėjimo (pelno) palūkanas, negu numatyta sutartyje. Taigi būtent tokio dydžio negautų pajamų reali gavimo galimybė yra įrodyta (pagrįsta sutartiniais įsipareigojimais), todėl pagrįstai priteistina.

28. Apeliantės reikalavimas priteisti negautas pajamas (nuostolius), jų dydį skaičiuojant nuo visos negrąžintos kredito sumos (558,27 Eur), t. y. neatsižvelgiant į pagal sutartį tą mėnesį turėjusį būti vartojimo kredito likutį, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu bei neatitinkančiu teisminės praktikos tokio pobūdžio bylose. Toks reikalavimas viršija apeliantės lūkesčio intereso gynimo ribas, t. y. šios pajamos nebuvo numatytos gauti iš anksto. Taigi pirmosios instancijos teismas apeliantės ginčijamoje dalyje priėmė teisingą sprendimą.

29. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė šios kategorijos bylose formuojamos teisminės praktikos, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, kurio keisti nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Netenkinus apeliantės skundo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme nekeičiamas, ieškovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudarė žyminis mokestis už apeliacinio skundo pateikimą ir išlaidos už apeliacinį skundo parengimą, nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 12 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Albina Rimdeikaitė